Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys N. P., G. P., antstolė Reda Vizgaudienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta, jog ½ suinteresuotam asmeniui G. P. mokamo atlyginimo dalis priklauso skolininkei N. P. teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/15/27666, pradėtą pagal 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 14 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DB-3928 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. P. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai. 2017 m. gruodžio 14 d. turto arešto aktu Nr. B-17-74-43 antstolė areštavo skolininkės N. P. sutuoktinio G. P. darbo užmokestį, mokamą įmonėje (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. vasario 26 d. patvarkymu dėl siūlymo kreiptis nusistatyti skolininko turto dalį Nr. S‑18000885 pasiūlė per 1 mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. CPK nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

10. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

11. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, tai antstolis visų pirma turi areštuoti bendrąjį turtą (CPK 667 straipsnis 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo šią civilinę bylą rašytinio proceso tvarka, kadangi apeliantas pageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. CPK 593 straipsnis numato, kad pareiškimus vykdymo procese teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos; pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, suteikiant teisę šalims pateikti atsiliepimus į pareiškėjos pateiktą pareiškimą, o apie posėdžio vietą ir laiką teismas šalis informavo teismo pranešimu apie posėdį viešai paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje. Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Be to, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja. Teismui nusprendus, kad byloje yra pakankamai rašytinių duomenų, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas, jis bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, jog šis atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

13. Taip pat apeliantas teigia, jog jam neaišku, kodėl jo gaunama neįgalumo pašalpa yra bendras šeimos turtas ir kodėl jis padalinamas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiama nutartimi buvo nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) N. P., priklauso ½ dalis G. P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės veiklos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, mokamų (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog šia nutartimi yra padalintas tik apelianto gaunamas darbo užmokestis, kuris mokamas darbdavio (duomenys neskelbtini). Kadangi sutuoktinių įgytas turtas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ½ apelianto gaunamo darbo užmokesčio priklauso skolininkei N. P. bei iš jo yra galimas išieškojimas.

14. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau tik tuo atveju, jei toks turtas įgytas iš asmeninių lėšų ar realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn (LR CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio1 dalies 7 punktas, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, jog apelianto gaunamas darbo užmokestis yra jo asmeninė nuosavybė, todėl darytina išvada, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

16. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.