- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- e2-6752-600/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02465-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai“, uždaroji akcinė bendrovė „Setona“, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už elektros energiją priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai“, uždaroji akcinė bendrovė „Setona“, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“, patikslinusi reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 92,10 Eur skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
1.1. Nurodo, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 1 d. sudarė su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ Verslo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ įgijo iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pakeitė pavadinimą į UAB „Ignitis“.
1.2. Ieškovė tiekia elektros energiją ir teikia su tuo susijusiais paslaugas į atsakovei nuosavybės teise priklausantį objektą, adresu V. Šopeno g. 3-13, Vilnius. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis nekilnojamas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei nuo 1999 m. rugsėjo 9 d. Už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 3 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. pilnai už bendroms namo reikmėms suvartotą elektros energiją tinkamai atsiskaityta nebuvo ir susidarė 92,10 Eur skola.
1.3. Nurodė, kad įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją apskaičiavo ir paskirstė namo administratorius UAB „Civinity namai”.
Šalies argumentai
1.4. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad pagal atsakovės pateiktus faktinius duomenis ginčo objektas atsakovės 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 patikėjimo teise buvo perduotas valdyti trečiajam asmeniui savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ iki 2013 m. lapkričio 28 d. Trečiasis asmuo 2013 m. lapkričio 29 d. aktu Nr. A403 Objektą perdavė valdyti atsakovei. Taigi, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. objektą valdė atsakovė.
1.5. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis 2014 m. kovo 19 d. dėl ginčo objekto buvo sudaryta nuomos sutartis su UAB „Sertona“.
1.6. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis skolos susidarymo laikotarpiu nei su atsakove, nei su trečiuoju asmeniu, nei su UAB „Sertona“ nebuvo sudaryta.
1.7. Ieškovė pažymi, kad gyvenamajam namui, kuriame yra ginčo objektas (butas), yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Bendroms namo reikmėms tiekiama elektros energija yra apskaitoma vienu ieškovei priklausančiu komerciniu elektros apskaitos prietaisu, įrengtu namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje, kurio rodmenų pagrindu su ieškove atsiskaitoma už patiektos visam namui elektros energijos kiekį.
1.8. Įmokos kiekvienam objektui (namo butui/patalpai) už suvartotą elektros energiją namo bendroms reikmėms yra apskaičiuojamos remiantis daugiabučio gyvenamojo namo įvadiniais elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenimis ir kiekvieno objekto plotu.
1.9. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 98 punktą už elektros energijos apmokėjimą yra atsakingas vartotojas. Taisyklių 101 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Nesant rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo į ginčo objektą su ieškove atsakomybė už susidariusias skolas tenka objekto savininkui – atsakovei.
1.10. Prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išaiškinimu, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
2.1. Nurodė, kad Taisyklių 100 punkte numatyta galimybė nustatyti elektros energijos vartotoją, todėl laikosi pozicijos, kad atsiskaitymo už elektros energiją klausimus reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina būtent vartotojo atsakomybę už elektros suvartojimą, o objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima. Taisyklių 100 punkte yra aiškiai apibrėžta, jog jei yra įmanoma nustatyti vartotoją, tai atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją pareiga nėra perkeliama savininkui.
2.2. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktika?, jog būtina nustatyti galutini? energijos vartotoja? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).
2.3. Nors ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau visas gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir butas, esantis adresu V. Šopeno g. 3-13, Vilniuje) patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perduotos valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Butas, esantis adresu V. Šopeno g. 3-13, Vilniuje, buvo SI? „Vilniaus miesto būstas“ (turto patikėtinio) žinioje laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 3 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d., todėl atsakovei nekyla prievole? sumokėti skola? minimu laikotarpiu. Laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. patalpos buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriui (kol nebuvo sudaryta nuomos sutartis su UAB „Sertona“).
2.4. Ginčo butą perdavus SI? „Vilniaus miesto būstas“ (turto patikėtinio) žinion laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 3 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d., atsakovei nekyla prievole? sumokėti skola? minimu laikotarpiu. Laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. patalpos buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriui (kol nebuvo sudaryta nuomos sutartis su UAB „Sertona“. Sudarytoje ginčo objekto nuomos sutarties 6 punkte nurodyta, jog nuomininkas, be nuompinigių, kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka moka visus mokesčius, nurodytus šioje sutartyje, taip pat mokesčius už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas, taip pat elektros, šilumos energiją ir ryšių paslaugas. Akcentavo, kad ši nuomos sutartis buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre, todėl už susidariusi įsiskolinimą turi atsiskaityti nuomininkas UAB „Sertona“, kadangi ginčo patalpas nuomojo būtent ši įmonė, dėl ko ji laikytina galutiniu vartotoju.
3. Trečiasis asmuo UAB „Civinity namai“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
3.1. Paaiškino, kad gyvenamajam namui, adresu V. Šopeno g. 3, Vilnius, yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtu? kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms.
3.2. Bendroms namo reikmėms tiekiama elektros energija yra apskaitoma vienu ieškovei priklausančiu komerciniu elektros apskaitos prietaisu, įrengtu namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje, kurio dormenų pagrindu su ieškove atsiskaitoma už patiektos visam namui elektros energijos kiekį.
3.3. Taisyklių 107 punkte ir 131.18. punkte nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo teisės aktu? nustatyta tvarka paskirtas administratorius, sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, privalo pateikti operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisu? rodmenis, apskaičiuoti namui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas, informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją. Atsižvelgiant į tai, nurodytame name suvartotos elektros energijos kiekį kiekvieną mėnesį apskaičiuodavo trečiasis asmuo.
3.4. Paaiškino, kad įmokos kiekvienam objektui (namo butui/patalpai) už suvartotą elektros energiją namo bendroms reikmėms yra apskaičiuojamos remiantis daugiabučio gyvenamojo namo įvadiniais elektros energijos apskaitos prietaisu? rodmenimis ir kiekvieno objekto plotu. Vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu atsakovė privalo apmokėti ir už suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms. Mokėtinas sumas kiekvienam namo, esančio V. Šopeno g. 3, Vilnius, buto savininkui paskaičiuoja ir paskirsto teisės aktu? nustatyta tvarka paskirtas namo administratorius Taisyklių 107 ir 131.18 punktuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovės 92,10 Eur mokėtiną sumą už bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją per laikotarpį 2012 m. kovo 3 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. apskaičiavo Trečiasis asmuo. Būtent šie trečiojo asmens perduoti duomenys apie kiekvieną mėnesį priskaičiuotas ginčo objekte mokėtinas sumas per skolos susidarymo laikotarpį yra nurodyti ieškovės pateiktoje Ataskaitoje.
4. Byla nagrinėjama nedalyvaujant tretiesiems asmenims, kurie apie teismo posėdį informuoti tinkamai (LR CPK 123, 175¹ straipsniai).
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškinį palaiko, prašo tenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
7. Byloje nustatyta, kad ginčo butas, unikalus Nr. 1089-7000-1016:0013, esantis V. Šopeno g. 3-13, Vilniuje, nuosavybės teise nuo 1999 m. rugsėjo 8 d. priklauso atsakovei (Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) 2021 m. gruodžio 13 d. išrašo 2.1, 3.1 punktai).
8. Ieškovės į bylą pateiktoje Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nurodyta, kad butui adresu V. Šopeno g. 3-13, Vilniuje, ginčo laikotarpiu už bendroms reikmėms tiektą elektros energiją paskaičiuota 92,10 Eur suma (priedas prie patikslinto ieškinio).
9. Trečiasis asmuo UAB „Civinity namai“ atsiliepime nurodė, kad jis yra namo administratorius ir jis pateikė duomenis ieškovei, pagal kuriuos ginčo butui buvo apskaičiuota mokėtina suma už patiektą elektros energiją nurodytu laikotarpiu (LR CPK 12,178, 186, 187 straipsniai).
10. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
11. Kasacinis teismas savo praktikoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties viešumą aiškina taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energiją kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energiją naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 17 punktas). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl elektros energijos sutartinių santykių kvalifikavimo, kai nėra sudarytos rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartys laikomos sudarytomis esant dviejų teisiškai reikšmingų faktų visumai: 1) elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją, 2) vartotojo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 16 punktas).
12. Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolos susidarymo laikotarpiu tarp ieškovės ir atsakovės ir tarp ieškovės ir trečiojo asmens / trečiųjų asmenų būtų buvusi sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau faktiškai minėtu laikotarpiu elektros energija į atsakovei priklausančias ginčo patalpas buvo teikiama. Atsakovė teigia, kad už minėtu laikotarpiu teiktą elektros energiją turi sumokėti trečiasis asmuo – atsakovei priklausančio turto patikėtinis vienu laikotarpiu ir ginčo turto nuomininkas kitu laikotarpiu, nes atsakovė laikosi pozicijos, kad už elektros energiją turi atsiskaityti vartotojas, bet ne turto savininkas. Teismo vertinimu, ši atsakovės dėstoma pozicija nėra teisiškai pagrįsta.
13. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra išaiškinęs, kad ši teisės norma elektros energijos tiekimo teisinių santykių prasme suteikia teisę elektros energijos tiekėjui reikalauti iš daugiabučio gyvenamojo namo elektros energijos vartotojų (abonentų), kuriais laikytini butų ar kitų patalpų savininkai ar kiti teisėti valdytojai, sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su elektros energijos tiekėju, atsiskaityti už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosioms reikmėms patiektą elektros energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 18 punktas).
14. Teismas pažymi, kad ieškovė ginčo byloje pagrįstai vadovaujasi kasacinės instancijos praktika, numatančia, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo, o faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti (LAT 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014).
15. Anksčiau išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti įsiskolinimą už bylai aktualų laikotarpį neriboja jokie tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų sudaryti susitarimai, be kita ko, ir susitarimuose nurodyti / prisiimti įsipareigojimai sumokėti už vienu ar kitu laikotarpiu teiktą elektros energiją. Minėti susitarimai ir jų turinys yra reikšmingi tik jį sudariusių subjektų tarpusavio santykiams. Atsakovė yra ginčo objekto savininkė, kuriai įstatymas nustato pareigą mokėti mokesčius ir rinkliavas už ginčo objektą. Atsakovės ir trečiųjų asmenų sudaryti susitarimai, nesant atskirų ieškovės ir trečiųjų asmenų susitarimų, neturėjo jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms (CPK 12, 177, 178, 179 straipsniai).
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovė nepaneigė savo prievolės sumokėti už į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas teiktą elektros energiją bylai aktualiu laikotarpiu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 92,10 Eur skolos tenkinamas.
17. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanos priteisiamos nuo civilinės bylos iškėlimo – 2022 m. vasario 1 d.
18. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 17,23 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, įskaitant komisinį mokestį (0,23 Eur) už mokėjimo pavedimo atlikimą (CPK 79, 88, 93 straipsniai).
19. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 13,44 Eur, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį pagal patikslintus reikalavimus tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, 92,10 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines metines procesines palūkanas už priteistą sumą (92,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, į valstybės biudžetą 13,44 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.