Kauno apygardos teismo nutartis

2026-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-70-923/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-09
Bylos Nr.
eAN2-70-923/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01082-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-70-923/2026Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01082-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko asmens K. P. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria K. P. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) K. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis, 2025 m. gegužės 27 d. 14.05 val. (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., transporto priemonę pastatė ir paliko ją stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.5 punktą. Už šį administracinį nusižengimą jam buvo skirta 30 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, K. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi skundas atmestas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad Institucija pagrįstai nustatė, jog K. P. vairuota transporto priemonė nusižengimo padarymo metu nusižengimo padarymo vietoje buvo pastatyta pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus – pastatyta vietoje, kur pagal KET reikalavimus, sustoti ir stovėti draudžiama, pažeidžiant KET 150.5 punkte numatytą draudimą statyti transporto priemones ant šaligatvių. Nutartyje konstatuota, kad Institucija išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasi ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir Institucijos nutarimą.

4.1. Skunde apeliantas tvirtina, jog automobilį pastatė jo klientams priklausančio žemės sklypo teritorijoje, taip statyti automobilį turėjo žemės savininkų leidimą/sutikimą. Pažymi, kad šaligatvio sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ), Tačiau KET ir minėtas įstatymas nereglamentuoja privačių teritorijų naudojimo ir automobilių parkavimo juose tvarkos santykių. Pasak apelianto, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis pastatytas privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Policijos ir teismo teiginiai apie tai, kad automobilis pastatytas ant šaligatvio pagrįsti išankstinėmis prielaidomis ir įsitikinimais, o ne byloje surinktais įrodymais. Teismas turėjo atsakyti į esminį klausimą: ar šaligatviu, pagal taip jai jis suprantamas KET, gali būti laikoma privačioje teritorijoje trinkelėmis išklota juosta. Pagal teismo išdėstytą logiką šaligatviu galime laikyti ir privačiame namų valdos žemės sklype šalia įvažiavimo įrengtą paaukštintą ir trinkelėmis išklotą kiemo dalį, kuri taip pat vizualiai bus panaši į šaligatvį. Šaligatviu (aktualaus KET punkto prasme) laikoma tik viešo kelio/gatvės dalis, skirta pėstiesiems vaikščioti ir (arba) dviratininkams važiuoti, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Šiuo atveju automobilis pastatytas privačiame sklype, kuris užtvertas užtvaru, todėl įvažiuoti ir išvažiuoti į/iš to sklypo galima tik su savininkų žinia/leidimu, pakeliant ten įrengtą užtvarą. Tokia žemės sklypo naudojimo situacija niekaip neatitinka viešojo kelio/gatvės ir atitinkamai šaligatvio apibrėžimo. Apelianto teigimu, viešai skelbiami duomenys rodo, kad tiek žemės sklypo savininkai, tiek jų svečiai automobilius statosi taip pat kaip užfiksuotas jo automobilis, be to policijos pareigūnės savo automobilį, iš kurio fiksavo jo automobilį, buvo pasistačiusios lygiai taip pat, kas matyti iš nuotraukos darymo kampo.

4.2. Skunde apeliantas nurodo, kad joks kelio ženklas ar žymėjimas nedraudė jam statyti transporto priemonę ten, kur ji buvo pastatyta. Policijos pareigūnės, kurios fiksavo vietoje jo transporto priemonę, savo automobilį buvo pastačiusios identiškai. Apeliantas pažymi, kad KET nenustato absoliutaus draudimo statyti automobilius ant šaligatvio, nes yra vietų, kur toks automobilių parkavimas yra leidžiamas. Tai nustato/nusprendžia atitinkamo kelio savininkas. Šiuo atveju žemės sklypo savininkas, taigi ir visų ant to žemės sklypo esančių daiktų savininkas, yra jo klientai, kurie jam leido parkuoti automobilį visoje savo sklypo teritorijoje.

4.3. Skunde pažymima, jog protokolą ir nutarimą surašiusios bei priėmusios pareigūnės net nebuvo vietoje, atitinkamai nežinojo ir nežino kas tai per teritorija, koks jos statusas, kokie ten kelio ženklai ir žymėjimai. Teismo posėdžio metu liudijo, kad rėmėsi žemėlapio duomenimis, bet nesugebėjo paaiškinti kokio žemėlapio ir kokie duomenys joms leido nustatyti, kad toje teritorijoje, toje vietoje yra draudžiamas toks automobilio parkavimas. Toje vietoje google street view duomenų nėra, o paprasto ir ortofoto žemėlapis tokios informacijos neturi. Pareigūnė, kuri buvo vietoje ir darė nuotrauką bei nurodė koordinates, taip pat patvirtino, kad tos informacijos nerinko ir nežino. Taip pat patvirtino, kad atvykusi į vietą ji matė jo automobilį, kad savo automobilį pasistatė priešais, kad ji žinojo, jog tai apelianto automobilis, nes buvo jai prisistatęs, ir per visą tą laiką kol buvo toje teritorijoje neteikė jam dėl to jokių pastabų ar klausimų. Policijos pareigūnas, matydamas daromą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Faktas, kad automobilį nuotraukoje fiksavusi pareigūnė vietoje nesiėmė jokių įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ir pati savo automobilį pastatė analogiškai, įrodo, kad nuotrauką padariusi pareigūnė pažeidimo nematė/neįžvelgė (ji buvo iškviesta į vietą kitais klausimais). Atitinkamai jos vietoje fiksuotos koordinatės neatitiko nei jo, nei policijos pareigūnių automobilio stovėjimo vietos ir galimai buvo fiksuotos visai kitu tikslu (dėl ko pareigūnės buvo iškviestos).

4.4. Apelianto teigimu, administracinio nusižengimo protokole nurodytas adresas ir automobilio pastatymo vietos koordinatės, neatitinka nuotraukoje užfiksuotos automobilio pastatymo vietos, o iš administracinio nusižengimo protokolo turinio neįmanoma suprasti/nustatyti už kokį stovėjimo tvarkos pažeidimą jis yra traukiamas atsakomybėn. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog jis nubaustas pagal KET 150.5. punktą, tačiau šis KET reikalavimas susijęs su tuo, kad nebūtų ribojamas pėsčiųjų matomumas, nebūtų kliudoma laisvam pėsčiųjų judėjimui ir nebūtų keliamas pavojus eismo saugumui. Pagal pirminiame protokole ir kitoje medžiagoje nurodytas koordinates ir protokolo bei nutarimo turinį išeitų, kad jis traukiamas atsakomybėn už automobilio pastatymą ant žolės vejos, (duomenys neskelbtini) žemės sklype, nes protokole ir nutarime nurodytame KET punkte minimas tiek automobilio statymas ant žalios vejos, tiek ant šaligatvio, o nutarime tos aplinkybės nėra identifikuotos. Policija, gavusi jo prieštaravimą dėl to, kad toje vietoje automobilio nestatė, patikslino protokolą ir nurodė naujas koordinates, pagal kurias automobilis pastatytas ant privataus (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo stogo. Kiti protokolo duomenys, identifikuojantys nusižengimo objektą ir objektyviąją pusę, netikslinti. Nurodytos naujos koordinatės neatitinka kitoje bylos medžiagoje pateiktų koordinačių. Tokia informacija neatitinka bylos medžiagoje esančios nuotraukos, iš kurios akivaizdu, kad automobilis nebuvo pastatytas nei ant žolės vejos, nei ant namo stogo ir apskritai nebuvo (duomenys neskelbtini) sklypo ribose.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, nepakeistus.

5.1. Atsiliepime nurodoma, jog apelianto skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, susijusių su administracinio nusižengimo byla. Visi apeliaciniame skunde pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti ir aptarti Kauno apylinkės teisme, bei išsamiai, motyvuotai ir teisėtai atmesti.

5.2. Institucijos nuomone, byloje esančių įrodymų visuma įrodo ir patvirtina, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir pažeidė KET 150.5 punktą. Byloje užfiksuota transporto priemonė aiškiai stovinti ant šaligatvio, vairuotojo transporto priemonėje nebuvo, šaligatvis aiškiai atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies, borteliu. Byloje esančios fotonuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą ir tuo pačiu šaligatvio požymių nustatymą, patį nusižengimo faktą fiksavo policijos pareigūnas. Vieta, kurioje stovėjo apelianto automobilis, atlieka šaligatvio funkciją, t. y. ja vaikšto žmonės, ir eismo dalyviai privalo laikytis galiojančių KET. Automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. KET galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje aktualus (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis kelias, kuriuo vyksta eismas, todėl akivaizdu, kad jame galioja ir KET. Vien ta aplinkybė, kaip nurodoma apelianto skunde, kad minėtas šaligatvis neva yra privačiame sklype/privačiame kelyje nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog toje vietoje negalioja įstatymai. Taigi nors ir patekimas į (duomenys neskelbtini) gatvę yra apribotas kelio užtvaru, tačiau esančiu faktiniu keliu eismas objektyviai vyko, kadangi kitu atveju apeliantas nebūtų galėjęs patekti iki vietos, kurioje paliko stovėti savo transporto priemonę. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, kartu vadovaujantis ir protingumo kriterijumi, manytina, jog KET galiojimas šioje konkrečioje situacijoje nekvestionuotinas.

5.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, o Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas automobilį paliko stovėti ant šaligatvio, kuris aiškiai atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies, bei nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelių ženklų, ženklinimo, todėl spęstina, jog tokiais veiksmais jis pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus, atitinkamai jo veiksmuose nustatyta ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens K. P. skundas netenkinamas.

6. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Apeliaciniame skunde keliamas K. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagrįstumo klausimas. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, nurodo, kad automobilį privačioje valdoje jis turėjo teisę statyti ir vieta, kur pastatyta jo transporto priemonė negali būti laikoma šaligatviu, todėl jo atžvilgiu administracinė teisena turi būti nutraukta.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022, Nr. 2AT-4-511/2023). Taigi apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Institucijos bei apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir pakartotinai nurodytų argumentų nedėsto, o tik juos papildo, pažymėdamas papildomus faktinius ir teisinius argumentus bei esminius analizuojamos situacijos akcentus.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje K. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvus, patvirtinančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą apelianto veikoje.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. P. Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, o būtent už tai, kad jis 2025 m. gegužės 27 d. 14.05 val. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono sav., transporto priemonę pastatė ir paliko ją stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti.

13. ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostata yra blanketinė – jos turinys detalizuojamas KET.

14. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus. Kaip matyti iš nutarimo, K. P. buvo inkriminuotas KET 150.5 punkto pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad KET 150 punkte įtvirtintos vietos, kur transporto priemonei sustoti ir stovėti draudžiama. Šio punkto penktajame papunktyje (KET 150.5) nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

15. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, K. P. nutarimą ir apylinkės teismo nutartį skundžia teigdamas, kad jis savo automobilį pastatė jo klientams priklausančio žemės sklypo teritorijoje, t. y. privačioje valdoje, su savininkų sutikimu, bei tvirtina, kad minėtoji vieta negali būti laikoma šaligatviu, dėl to jam ir nekyla administracinė atsakomybė. Tokius skundo teiginius aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai pažymėjo ir pats apeliantas savo skunde, „šaligatvio“ sąvoka yra įtvirtinta SEAKĮ 67 punkte, kuriame nurodyta, jog šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas. Pagal KET 3.7. punktą, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ar konkreti kelio dalis yra šaligatvis, eismo dalyviai ar KET pažeidimus turintys teisę fiksuoti pareigūnai vertina pagal vizualiai pastebimus techninius – inžinerinius požymius. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, jog zonos, ant kurio stovi du automobilio ratai, kelio danga yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies. Kelio dalis yra padengta asfaltu, su kuriuo ribojasi bortelis ir aukštesniame lygmenyje sudėtos trinkelės. Toks aukščiu, trinkelėmis bei borteliu atitinkamos zonos atskyrimas būtent ir atriboja šaligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies ir vizualiai sudaro išsiskiriančią zoną, kuri yra aiškiai matoma. Taigi akivaizdu, jog apelianto stovinčio automobilio Hyundai valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės ratai yra ant šiek tiek aukščiau kelio esančios trinkelėmis bei borteliu atskirtos zonos, t. y. stovi būtent SEAKĮ 67 straipsnyje apibrėžtame šaligatvio plote. Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad vieta, kurioje buvo pastatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė, turi visus šaligatviui būdingus požymius ir todėl pagrįstai procesiniuose sprendimuose ji buvo įvardinta šaligatviu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog vieta, kurioje stovėjo K. P. automobilis, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, atlieka šaligatvio funkciją, t. y. juo vaikšto žmonės, ir eismo dalyviai privalo laikytis galiojančių KET nuostatų, ir skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sustojo jo klientui nuosavybės teise priklausančiame sklype ir jis buvo gavęs sklypo savininko leidimą ten statyti, nešalina jo atsakomybės ir pareigos laikytis KET. Apelianto argumentai dėl to, kad teritorija yra privati ir galimai dėl to joje negalioja KET, yra nelogiški ir neteisingi, ir nepanaikina jo veiksmų neteisėtumo ir nedaro jų mažiau pavojingais.

18. Pažymėtina, kad teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y. eismas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa yra atskirta atitvaru, tačiau kelias yra skirtas ir juo važiuoja transporto priemonės, o šalia esanti atskirta kelio dalis, kuri šiuo atveju yra grįsta trinkelėmis, skirta visiems pėstiesiems, o ne tik sklypo savininkui. Be to, pažymėtina ir tai, jog sklypo savininkas savo namo teritoriją, t. y. privačią, į kurią patekti pašaliniams draudžiama, atskyrė tvora, tuo tarpu šaligatvis, ant kurio stovėjo apelianto automobilis, liko viešai visų aplinkinių namų gyventojų naudojamoje teritorijoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir KET (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Šis baudžiamojoje byloje pateiktas išaiškinimas yra bendro pobūdžio, neapibrėžtas konkrečiomis detalėmis, todėl pagrįstai taikytas ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje ginčas kyla dėl to, kaip ir kokia apimtimi yra taikomos KET privačioje teritorijoje. Taigi tokia pozicija, skunde sureikšminant teisinės registracijos klausimą, tuo pateisinant veiką, niekaip nepaneigia to, kad transporto priemones leidžiama statyti tose vietose ir tokiu būdu, kaip tą įtvirtina taisyklės.

19. Nors apeliantas teigia, kad toje vietoje nebuvo jokių sustoti ar stovėti draudžiančių ženklų, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tai nesuteikia apeliantui jokios teisės nesilaikyti KET 105.5 punkto reikalavimų. Minėtame punkte būtent ir nurodyta, kad sustoti ir stovėti ant šaligatvių yra draudžiama, išskyrus atvejus, kada yra ženklai, leidžiantys tą daryti. Taigi, ženklo nebuvimas administracinio nusižengimo vietoje, niekaip neįtakoja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą.

20. Pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, savo skunde didelį dėmesį skiria policijos pareigūnių veiksmams, t. y. nurodo, jog atvykę pagal iškvietimą savo tarnybinį automobilį pasistatė identiškai, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra vertinami K. P., o ne pareigūnių veiksmai. Asmenys, manydami, kad policijos pareigūnai elgiasi ne pagal jiems keliamus reikalavimus, gali teikti skundą dėl policijos pareigūno veiksmų įstatymų numatyta tvarka. Šiame kontekste pažymėta ir tai, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusižengimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento – šiuo atveju nuo apelianto transporto priemonės Hyundai sustojimo ir palikimo stovėti ties (duomenys neskelbtini) namu esančio šaligatvio.

21. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria K. P. skundo argumentams, susijusiems su administracinio nusižengimo vietos tikslumu. Kaip matyti iš nutarimo ir skundžiamos nutarties, nurodyta, kad administracinis nusižengimas padarytas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., plačiau nekonkretizuojant, o tikslesnė vieta matosi tik iš kitos administracinio nusižengimo bylos medžiagos – įvykio vietos fotonuotraukų ir proceso dalyvių teiktų žemėlapių, šalių paaiškinimų. Vis tik, apeliacinės instancijos vertinimu, toks vietos nekonkretizavimas nedaro nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu bei nešalina apelianto teisinės atsakomybės už KET pažeidimą. Toks trūkumas, kuris iš esmės nekeičia nei administracinio nusižengimo esmės, nei kvalifikavimo, nei asmens kaltės, gali būti tikslinamas ir apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ginčo dėl to nėra, tačiau nusižengimo aprašyme nenurodyta ir konkreti transporto priemonė, todėl apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, nutarimą patikslina ir šioje dalyje.

22. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad K. P. 2025 m. gegužės 27 d. 14.05 val. ties namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., transporto priemonę Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir paliko ją stovėti ant šaligatvio, t. y. vietoje kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 150.5 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje .

23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nurodytos aplinkybės įrodo K. P. padarytą KET pažeidimą, sudarantį jam inkriminuoto ANK straipsnio sudėties požymius. Dėl to pripažįstama, kad Institucijos nutarimu apeliantas pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo pagrindo tenkinti apelianto skundo dėl Nutarimo panaikinimo. Be to, apylinkės teismo nutartyje pasisakyta ir dėl K. P. paskirtos administracinės nuobaudos (minimalios 30 Eur dydžio baudos) pagrįstumo ir teisėtumo, šiam vertinimui pritaria ir aukštesnysis teismas, todėl iš naujo tų pačių argumentų nekartoja.

24. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, o atsižvelgdamas į nustatytus trūkumus, aukštesnysis teismas patikslina Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos ir priemonės, su kuria padarytas minėtas administracinis nusižengimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad K. P. 2025 m. gegužės 27 d. 14.05 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., transporto priemonę Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir paliko ją stovėti ant šaligatvio, t. y. vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Lina Lesinskienė