Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą (nurodė, kad 55 procentai nedarbingumas), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-12-31 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį paskirta 36 MGL (1800 eurų) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus (2) metus, konfiskuota valstybės nuosavybėn transporto priemonė, paskirta bauda nesumokėta,

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. V. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, privalėdamas atlikti jam Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-12-31 baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, 2019 m. vasario 1 d., būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2020 m. balandžio 3 d. 18.30 val. Varėnos r., Senosios Varėnos k., Vytauto gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo A. K. priklausantį automobilį „VW Polo“, v/n (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 8 d. 09.00 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo D. O. V. priklausantį automobilį Mazda, v.nr. (duomenys neskelbtini) t. y. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje (Varėna) 2020-06-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį gavus Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pareiškimą, kad Ž. V. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones (b. l. 4-21).

Liudytojo A. K. parodymais, kad 2019-12-18 savo draugui Ž. V. už 100 eurų pardavė savo vardu registruotą automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kiek jam buvo žinoma, Ž. V. turėjo vairuotojo pažymėjimą, apie tai, kad vairuotojo pažymėjimą jis buvo praradęs, jis nieko nežinojo. Tą pačią dieną sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo 2019-12-18 automobilis priklauso Ž. V. ir jis juo naudojosi. Jis po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo norėjo automobilį išregistruoti, tačiau to padaryti negalėjo, nes Regitroje sužinojo, kad jam priklausančiam automobiliui buvo uždėtas areštas, kadangi turi skolų (b. l. 26-27).

Prokuroras prašė Ž. V. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir jam skirti 30 MGL baudą, o taikant BK 64¹ straipsnį, kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 MGL dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-254-511/2018).

Sprendžiant dėl dvigubo nubaudimo nustatomos keturios sąlygos: 1) ar persekiojamas ir baudžiamas tas pats asmuo; 2) ar inkriminuojama ta pati veika (idem); 3) procesų, kuriais skiriamos sankcijos, dubliavimas (bis); 4) vienas iš dviejų sprendimų turi būti galutinis. Šioje byloje reikšmingos sąlygos yra, kad persekiojamas ir baudžiamas tas pat asmuo, t.y. Ž. V., jo veikos tapatumas (idem) dėl atliktų veiksmų – transporto priemonės vairavimo, kai uždrausta vairuoti transporto priemones tam tikram laikotarpiui, procesų, kuriais skiriamos sankcijos, dubliavimas (bis) ( pagal Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso nuostatas), t.y. Ž. V. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskyrus baudas – 470 Eur ir 575 Eur, siekiama pagal BK 243 straipsnį taikyti naują baudą arba arešto bausmę, priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose yra įsiteisėję ir nei viena administracinio nusižengimo byla nėra atnaujinta.

Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas ((Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT)) ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Šiuo aspektu aktualu tai, kad pagal EŽTT praktiką nustatant, ar teisės pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis, yra taikytini trys kriterijai: teisės pažeidimo priskyrimas pagal vidaus teisę, teisės pažeidimo pobūdis ir galimos bausmės pobūdis bei griežtumo laipsnis Konvencijos prasme (2002 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Janosevic prieš Švediją (peticijos Nr. 34619/97), 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje Jussila prieš Suomiją (peticijos Nr. 73053/01), 2010 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Impar LtD. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 13102/04), 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas Steininger prieš Austriją (peticijos Nr. 21539/07) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr.2K-36-697/2019).

Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 (1) straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 26.5 punkte išaiškino, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014).

Taigi tiek transporto priemonės vairavimas, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), tiek transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, kėsinamasi į tą patį objektą – nustatytą transporto saugumo tvarką, ir iš esmės sutampa šių pažeidimų objektas. Tiek BK 243 straipsnio, tiek ANK 424 straipsnio 3 dalies normų prigimtis, paskirtis ir tikslas taip pat yra tapatūs – sulaikyti asmenis nuo vairavimo transporto priemonių, kai tokia teisė atimta arba uždrausta naudotis tokia teise. Todėl, nepaisant to, kad abu straipsniai įtvirtinti skirtinguose kodeksuose ir už juos nustatyta skirtingų rūšių atsakomybė (skiriasi idem crimen), jie abu draudžia tą patį elgesį – už vairavimą transporto priemonių, kai tokia teisė atimta arba uždrausta naudotis tokia teise (idem factum). Tai teisiškai reikšminga aplinkybė, įrodanti veikų tapatumą principo non bis in idem prasme.

Kasacinėje praktikoje įtvirtinta, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui, tai pabrėžiama jau nurodytoje EŽTT praktikoje.

Teismas konstatuodamas non bis in idem principo pažeidimus vertina ne konkrečios teisės normos, bet pačios atsakomybės už analogišką veiką taikymo/pritaikymo faktą (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.1A-255-468/2020).

Teismo nuomone sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (EŽTT sprendimai bylose Kiiveri prieš Suomiją, Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, ir kt.)

Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis (pavyzdžiui, asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nežinant ar tinkamai neįvertinus fakto, kad dėl jo sukelto eismo įvykio kilo nusikalstami padariniai – buvo sužaloti ar žuvo žmonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008). Tačiau toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-788/2015). Taigi minėta teisinė klaida pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį turi būti pakankamai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą.

Kaltinimas Ž. V. pagal BK 243 straipsnį iš esmės paremtas vien administracine prejudicija bylose Nr.55-ANR_N-389-2020 ir Nr.55-ANR_N-529-2020, kurios nėra nei baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlygos, nei nusikaltimo sudėties požymis, iš esmės tais pačiais faktais, tomis pačiomis nusižengimo sudėties aplinkybėmis ir teisę pažeidžiančiu elgesiu, dėl ko jis jau buvo nubaustas nutarimais administracinio nusižengimo byloje.

Dėl sistematiškumo ir piktybiškumo kriterijaus nustatymo reikia vertinti aplinkybes, kad asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, privalo vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, o jos vykdymą kontroliuoja Probacijos tarnyba ir Valstybės įmonė „Regitra“.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 342 straipsnio 4 dalies 6 punktas numato, kad nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai ir institucijai, suteikusiai tą specialią teisę.

Vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dėl Ž. V. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 2019-02-01 Probacijos tarnyboje buvo sudarytas Bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr.VaP-9, kuriuo buvo numatyta, jog dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo nuteistasis turi atsiskaityti ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius iki 2021-01-16 (baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pabaigos).

Pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis įsiteisėjęs 2018-12-31 teismo baudžiamasis įsakymas dėl Ž. V. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vykdymui buvo atiduotas 2019-01-18, o 2019-01-25 teisme gautas Probacijos tarnybos pranešimas dėl nuteistojo įtraukimo į duomenų registrą.

Duomenys apie nuteistojo Ž. V. padarytus administracinius nusižengimus buvo tikrinti: 2019-01-29, 2020-01-07, 2020-05-15 (b.l. 12-16). Kadangi nuteistajam nebuvo pareikštos pretenzijos (įspėjimai dėl netinkamos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo), daroma išvada, kad Probacijos tarnyba netinkamai kontroliavo Ž. V. sudarytą Bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planą, kadangi kas tris mėnesius nereikalavo atsiskaityti kaip vykdo teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (atsiskaityti ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius iki 2021-01-16) ir už tai buvo atsakingas Probacijos tarnybos pareigūnas. Net ir nurodytame plane, kuris sudarytas 2019-02-01 nurodyta, kad nuteistasis individualiam pokalbiui atvyks 2019-05-31, buvo pažeistos sudaryto plano sąlygos (nustatytas terminas kas 3 mėnesius atsiskaityti), ir tą pažeidimą padarė probacijos pareigūnas, nustatydamas atvykimo datą. Pagal sudarytą nuteistojo priežiūros planą kas tris mėnesius turėjo būti tikrinami ANK registro duomenys dėl baustinumo, taigi jeigu pirmą kartą 2019-01-29, tai antrą kartą iki 2019-04-29 ir taip toliau 3 mėnesių periodiškumu, todėl ir 2020-04-29 nustačius apie padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nuteistasis turėjo būti įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių netinkamai vykdant baudžiamojo poveikio priemonę.

Pagal BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuteistasis Ž. V. 2020-04-03 padaręs administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už kurį jam 2020-04-20 buvo paskirta nuobauda, turėjo būti Probacijos tarnybos įspėtas, kad vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali kilti atsakomybė pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad net ir sprendžiant vienos paskirtos bausmės pakeitimą kita bausmės rūšimi, surinktus duomenis teismas vertina ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Byloje nustatytos aplinkybės, kad baudžiamojo poveikio priemonę vykdanti ir kontroliuojanti institucija tik formaliai vykdė ir kontroliavo nurodytos priemonės vykdymą (2019-01-29, 2020-01-07, 2020-05-15), kai turėjo pareigą periodiškai, kad trys mėnesiai taikyti priežiūros priemones, o nustačius nuteistojo netinkamą elgesį vykdant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jį raštu įspėti dėl gresiančių teisinių pasekmių, bet to nepadarė.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad Ž. V. ankstesnis baudimas už administracinius nusižengimus atitiko įstatymo reikalavimus ir negalėjo būti traktuojamas kaip taisytina klaida, nulemta reikšmingų aplinkybių nežinojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-286-365/2020), todėl Ž. V. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį, egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, kadangi asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, ir byla nutrauktina šiuo bei BK 2 straipsnio 6 dalį, niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

Ž. V. paskirta ir taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas, nesant pagrindo jo taikymui.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Ž. V. nuosavybės teisės laikinai apribotos nebuvo. Ž. V. pagal BPK 140 straipsnį nebuvo laikinai sulaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 439 straipsniu, 440 straipsniu, BK 2 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

nutraukti baudžiamąjį procesą Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį, kadangi jo atžvilgiu įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu ir niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, BK 2 straipsnio 6 dalis).

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Ž. V. paskirtą ir taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo jos priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.