Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistojo R. S. (R. S.) gynėjai advokatei Zitai Malovai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje, ir jam skirta trisdešimties parų arešto bausmė. R. S. (R. S.) skirtos arešto bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – dešimčia parų ir skirta galutinė – dvidešimties parų arešto bausmė, ją atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. S. nuteistas už tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. gegužės 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinus jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, R. S. vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2019 m. gegužės 10 d. 09.42 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. birželio 26 d. 17.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apelianto R. S. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde yra keliami baudžiamojo įstatymo taikymo, non bis in idem principo pažeidimo ir bausmės skyrimo klausimai. Tvirtinama, kad R. S. nuteisus pagal BK 243 straipsnį, jam jau esant nubaustam administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį dėl to paties pažeidimo, pastarasis būtų nubaustas antrą kartą, ką draudžia dvigubo nubaudimo principas. Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir prašo jam paskirti baudą.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas R. S. kaltu pagal BK 243 straipsnį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla R. S. atžvilgiu nutrauktina.

8. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Pasisakant dėl apeliaciniame skunde keliamo non bis in idem principo taikymo pagrindų, nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi baudžiamosios ir kitų teisinės atsakomybės rūšių atribojimas.

9. Konstitucinis Teismas 2017-03-15 nutarimo Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 26.5 punkte yra išaiškinęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014).

10. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

4. Šioje baudžiamojoje byloje dėl nagrinėjamo įvykio nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017-05-09 teismo baudžiamuoju įsakymu R. S. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. liepos 3 d.), R. S. 2017-08-02 Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, kuomet jam buvo išaiškinta ir atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 11-24), 2019-05-10 09.42 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019-06-26 17.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

5. 2019-10-22 Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 0-1-45211-19 pagal BK 243 straipsnį (b.l. 1), o 2019-12-11 apeliantui įteiktas pranešimas apie įtarimą.

6. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos, t.y. Išrašo iš Administracinių nusižengimų registro, matyti, jog 2019-08-22 nutarimu R. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2019 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam yra atimta ir už šį administracinį nusižengimą R. S. paskirta 600 eurų bauda. Jis gi, 2019-07-22 nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam yra atimta. Už šį nusižengimą R. S. skirta 650 eurų bauda (b. l. 9-13).

7. Aptarti duomenys šios nutarties 4-6 punktuose patvirtina, kad tiek pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tiek ir pagal BK 243 straipsnį R. S. yra pripažintas kaltu iš esmės dėl tų pačių veikų: 2019-05-10 09.42 val. ir 2019-06-26 17.00 val. transporto priemonės vairavimo, kai teisė vairuoti jam yra atimta. Šioje konkrečioje situacijoje konstatuotina, jog tiek ANK 424 straipsnio 3 dalies, tiek ir BK 243 straipsnio paskirtis ir tikslas yra tapatūs – sulaikyti asmenį nuo vairavimo transporto priemonių neturint tam teisės. Nors ANK 424 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, o BK 243 straipsnis už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), šioje konkrečioje situacijoje teisės pažeidimai neatsiejamai susiję – asmuo baudžiamas, nes vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui teisė vairuoti yra atimta. Nepaisant to, kad abu straipsniai įtvirtinti skirtinguose kodeksuose ir už juos nustatyta skirtingų rūšių atsakomybė, R. S. nubaustas už tą patį – vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teisėjų kolegijos nuomone, tai laikytina teisiškai reikšminga aplinkybe, įrodančia veikų tapatumą. Tokia principinė pozicija įtvirtinta ir kasacinėje praktikoje pabrėžiant, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, aptariamojoje situacijoje tiek baudžiant administarcine tvarka, tiek ir baudžiamąją – sutampa laikas, vieta, veikos padarymo aplinkybės. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl R. S. kaltės pagal BK 243 straipsnį, pastarajam įsiteisėjusiais Institucijų nutarimais (b. l. 9-13) už transporto priemonės vairavimą kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones (t. y. iš esmės už analogiškas faktines aplinkybes, susijusias laiku ir ta pačia vieta) jau esant nubaustam administracine tvarka, pažeidė non bis in idem principą bei nepagrįstai minėtus Institucijos nutarimus baudžiamojoje byloje vertino kaip įrodymą, pagrindžiantį pastarojo kaltę dėl minėto baudžiamojo nusižengimo padarymo.

8. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis teismų praktikoje formuojama pozicija, kurioje pažymėta, kad negalima laikyti, jog vėlesnis veikos kriminalizavimas gali būti traktuojamas kaip paaiškėjusi aplinkybė, reikšminga veikos kvalifikavimui (ši pozicija iš esmės pakartota kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-696/2015, 2K-167-788/2015, 2K-435-67712016, 2K-109-788/2016, 2K-7-29-942/2016, 2K-36-697/2019) konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ankstesnis baudimas už administracinius nusižengimus atitiko įstatymo reikalavimus ir negalėjo būti traktuojamas kaip taisytina klaida, nulemta reikšmingų aplinkybių nežinojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-335/2012). Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, apylinkės teismas privalėjo nutraukti bylą BK 2 straipsnio 6 dalies ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais, nes nuteisimas baudžiamąja tvarka už tuos pačius du įvykius ir dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų yra negalimas. Remiantis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla pagal BK 243 straipsnį nutrauktina (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

9. Priimant procesinį sprendimą naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. S. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį nutraukiant, kiti skundo argumentai (dėl veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo) neanalizuojami ir plačiau neaptariami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. S. (R. S.) atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį nutraukti (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.