- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-1135-773/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07713-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Mindaugas Šimonis (pran.), Diana Labokaitė
- Ieškovas
- H. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Salma“
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Arvydo Žibo,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Salma“ dėl darbdavio įsakymo panaikinimo, darbdavio neteisėtais veiksmais padaryto darbo sutarties pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva, darbuotojui neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas H. B. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti 2016 m. kovo 17 d. atsakovės įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) tarp šalių sudarytą 2007 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutartį Nr. 21 nutraukti dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padaryto darbo sutarties pažeidimo; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Salma“ 15 245 Eur nesumokėto darbo užmokesčio bei 34 570,80 Eur delspinigių; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Salma“ 580 Eur darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Nurodė, kad tarp šalių 2007 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas įdarbintas vadybininku ir atsakovė (darbdavys) įsipareigojo mokėti 0,5 minimalaus darbo užmokesčio (101,37 Eur). Pažymėjo, kad nuo 2015 m. vasario 1 d. darbo sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio buvo pakeista ir atsakovė UAB „Salma“ įsipareigojo mokėti 1 MMA per mėnesį. Ieškovo H. B. teigimu, iki 2012 m. gruodžio mėnesio iš atsakovės UAB „Salma“ jis gaudavo dividendus nuo pelno dalies, tačiau darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio nuo įdarbinimo nėra gavęs, išskyrus vieną kartą. Pažymėjo, kad atsakovė klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, teikdavo duomenis Sodrai apie tariamai ieškovui išmokėtą darbą užmokestį. Ieškovo H. B. įsitikinimu, atsakovės UAB „Salma“ 2016 m. kovo 17 d. įsakymas, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o darbo sutartis nutraukta dėl darbdavio kaltės pažeidus pareigą mokėti darbo užmokestį. Atsakovė UAB „Salma“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių 2007 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau ieškovas H. B. niekada faktiškai UAB „Salma“ nedirbo, jokių darbinių funkcijų neatliko, bet darbo užmokestis jam buvo mokamas. Pažymėjo, kad šalims nepavykus taikiai susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovė UAB „Salma“ 2016 m. kovo 10 d. išsiuntė ieškovui H. B. prašymą pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2016 m. vasario 24 d. Nurodė, kad ieškovas H. B. pasiaiškinimo nepateikė, todėl atsakovė UAB „Salma“ 2016 m. kovo 17 d. įsakymu atleido ieškovą dėl neatvykimo į darbą visą dieną be svarbių priežasčių (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pažymėjo, kad ieškovas H. B. yra atsakovės direktoriaus S. V. sutuoktinės V. V. brolis ir buvo įdarbintas UAB „Salma“ tik todėl, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos privalėjo įsidarbinti. Atsakovės teigimu, ieškovui H. B. skirtą darbo užmokestį paimdavo jo sesuo V. V., kuri pasirašydavo žiniaraščiuose ir perduodavo pinigus asmeniškai ieškovui arba savo mamai, kad ši perduotų ieškovui, ir buvo sumokami visi mokesčiai. Pažymėjo, kad ieškovui H. B. buvo mokami ne dividendai, nes jis nėra įmonės akcininkas, o darbo užmokestis. Nurodė, kad ieškovas H. B. byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo neva vykdytas vadybininko funkcijas. Aplinkybė, kad ieškovas H. B. kelis kartus įnešė pinigus į atsakovės banko sąskaitą, nepatvirtina, kad jis vykdė darbines funkcijas, nes tai jis atliko tik sesers V. V. prašymu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas H. B. neva daugiau nei 8 metus negaudamas darbo užmokesčio, niekada nesikreipė į įmonę su reikalavimu, nors jo paties sutuoktinė K. S.-B. yra advokatė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovės UAB „Salma“ naudai iš ieškovo H. B. 4 118,84 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Teismas, atmesdamas ieškovo H. B. reikalavimą dėl 2016 m. kovo 17 d. atsakovės UAB „Salma“ įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nurodė, kad ieškovas nepaneigė atsakovės pateikto fakto, jog ieškovas nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 17 d. neatvyko į darbą ir nepateikė jokio paaiškinimo. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Salma“ turėjo pagrindą konstatuoti ieškovo H. B. pravaikštos faktą nurodytu laikotarpiu ir remdamasi tuo nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis turi būti nutraukta tuo pagrindu, kad atsakovė UAB „Salma“ nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio (DK 128 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad liudytoja V. V. 2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovui H. B. priklausantis darbo užmokestis nuo 2015 m. vasario 1 d. darbo sutarties pakeitimo buvo deponuojamas, todėl ieškovas turėjo visas galimybes jį gauti. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Salma“ nepažeidė savo pareigos mokėti ieškovui H. B. darbo užmokestį už du mėnesius iki pravaikštos fakto užfiksavimo.Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 15 245,15 Eur darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad ieškovas H. B. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog iki 2012 metų jam buvo mokami pinigai. Teismas nustatė, kad ieškovas H. B. nebuvo ir nėra atsakovės akcininkas, todėl dividendai jam negalėjo būti mokami, todėl iki 2012 m. ieškovui buvo mokamas būtent darbo užmokestis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas H. B. nepateikė jokių įrodymų, kodėl, daugiau nei 8 metus negaudamas darbo užmokesčio, nesikreipė į įmonę su reikalavimu dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Teismas atsižvelgė į faktą, kad ieškovas H. B. ir atsakovės akcininkė, direktoriaus sutuoktinė V. V. yra brolis ir sesuo. Teismas laikė reikšmingais bylai V. G. prieštaringus parodymus, nes iš pradžių ji nurodė, kad nežino, ar jos sūnui ieškovui H. B. buvo mokamas atlyginimas, po to nurodė, jog sūnus jai yra sakęs, kad atlyginimo negauna, tačiau žinodama šį faktą, ji jokių pretenzijų dukrai nereiškė. Teismas, remdamasis atsakovės UAB „Salma“ pateiktais darbo užmokesčio žiniaraščiais, įmonės pažyma, išrašu apie įmonės atsiskaitymą su Sodra, padarė išvadą, kad darbo užmokestis ieškovui H. B. buvo išmokėtas. Teismas pažymėjo, kad fakto, jog darbo užmokestis buvo mokamas ne pačiam ieškovui, o perduodamas per jo seserį ir motiną, ieškovas neneigia. Nors ši aplinkybė formaliai gali būti vertinama kaip darbuotojo teisių pažeidimas ir kitomis aplinkybėmis galima būtų pripažinti, kad atsakovė pažeidė įstatyme nustatytą reikalavimą išmokėti darbo užmokestį pačiam darbuotojui asmeniškai, tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas H. B., daugiau nei 8 metus negaudamas darbo užmokesčio, niekada nesikreipė į įmonę su reikalavimu dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, taip pat faktai apie užpildytus darbo užmokesčio žiniaraščius, įmonės atsiskaitymą su Sodra, pripažintini pakankamu įrodymu, kad su ieškovu už jo vykdytas darbo funkcijas buvo atsiskaityta. Teismas sprendė, kad ieškovas H. B. yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. balandžio 18 d. Teismas atmetęs ieškinį iš ieškovo H. B. atsakovės UAB „Salma“ naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas – 4 118,84 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas H. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame nurodyti teiginiai prieštaringi ir šališki. Ieškovo H. B. vertinimu, teismas šioje byloje nebuvo aktyvus, nors tokią pareigą turėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad darbo bylos yra susijusios su viešojo intereso apsauga. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas H. B. gali kreiptis į kitas teisėsaugos institucijas, nes ieškovas būtent ir kreipėsi į teisėsaugos instituciją – Kauno apylinkės teismą dėl suklastotų darbo žiniaraščių ir tariamai ieškovui išmokėto darbo užmokesčio priteisimo.Teismas nepagrįstai byloje taikė ieškinio senaties terminą ir šios sprendimo dalies visiškai nemotyvavo. Nurodė, kad ieškovas H. B. į teismą kreipėsi per vieną mėnesį nuo 2016 m. kovo 17 d. įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimo, todėl vieno mėnesio ieškinio senaties termino nepraleido (DK 297 straipsnio 1 dalis). Ieškovo H. B. vertinimu, jis taip pat nepraleido bendro trejų metų ieškinio senaties termino, nes atsakovės padarytas pažeidimas nemokant darbo užmokesčio ieškovui yra tęstinis, t. y. vyksta kiekvieną dieną. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė UAB „Salma“ prašymą taikyti ieškinio senaties terminą pateikė pavėluotai.Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo H. B. reikalavimą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Šiuo aspektu nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovo H. B. tariamų pravaikštų nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 17 d., rėmėsi tik atsakovės UAB „Salma“ paaiškinimais. Pažymėjo, kad bendrovėje nėra parengti vadybininko pareiginiai nuostatai, į bylą nėra pateiktos vidaus darbo tvarkos taisyklės ar darbo užduočių pateikimo ir vykdymo tvarka. Teismas nebuvo aktyvus ir minėtų dokumentų neišreikalavo iš atsakovės. Ieškovo H. B. vertinimu, byloje pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina, kad ieškovas H. B. realiai dirbo pas atsakovę, tačiau teismas šių įrodymų visiškai nevertino. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas H. B. nuo 2013 metų iki 2015 metų iš atsakovės parduotuvių inkasavo ir nuvežė į banką 111 108,82 Eur, ir tai rodo, jog atsakovė pasitikėjo ieškovu. Teismas neįvertino 2016 m. lapkričio 28 d. UAB „Eurocom“ rašto, kuriame nurodyta, kad ieškovui darbdavys (atsakovė) buvo suteikęs abonentinę mobiliojo ryšio SIM kortelę su numeriu, kurią ieškovas iki 2016 m. kovo 1 d. naudojo darbo funkcijoms vykdyti. Aplinkybę, kad ieškovas H. B. realiai dirbo pas atsakovę, patvirtina ir į bylą pateikta kuro kortelė, kurią ieškovas naudojo vykdydamas darbo funkcijas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes ieškovo atleidimo dieną su juo nebuvo atsiskaityta. Pažymėjo, kad atsakovės UAB „Salma“ pateikti darbo žiniaraščiai yra suklastoti, juose nėra pinigų gavėjo parašo. Nurodė, kad atsakovė UAB „Salma“ 2016 m. kovo 17 d. įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo formaliai nurodė kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau realiai ieškovui kompensacija nebuvo sumokėta. Pažymėjo, kad jo kaltės dėl neatsiskaitymo nėra. Be to, atsakovė UAB „Salma“ yra pelningai veikianti įmonė, todėl viso ieškovui H. B. nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio priklausančio darbo užmokesčio sumokėjimas yra galimas. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, nepasisakė, kaip vertina liudytojų A. G. ir M. D. parodymus. Nurodė, kad visi byloje apklausti liudytojai V. G., A. G. ir M. D. patvirtino, jog ieškovas dirbo pas atsakovę, rūpinosi įmonės plėtra, prisidėjo pinigais prie naujų parduotuvių atidarymo. Pažymėjo, kad liudytojas M. D., kuris yra ieškovo pusbrolis, teigė, jog žino, kad V. V., S. V. ir ieškovas H. B. kūrė bendrą verslą ir visi dirbo UAB „Salma“, bei nurodė, jog ieškovo funkcijos pasireiškė pinigų paėmimu iš parduotuvių ir kitų reikalų rūpinimusi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas A. G. nurodė, kad, jo žiniomis, ieškovas paimdavo pinigus iš parduotuvių ir nuveždavo pas ieškovo mamą V. G., iš kur juos paimdavo S. V.. Liudytojas nurodė ir tai, kad ieškovas H. B. yra sugavęs parduotuvės vagį, taip pat veždavo prekes iš vienos parduotuvės į kitą, dirbo su atsakovei priklausančiu mikroautobusu, su juo prekes yra vežęs ir pats liudytojas, nors nebuvo įdarbintas pas atsakovę. Be to, ieškovą neteisėtai atleidus, jis neįgijo teisės į nedarbo išmoką. Teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateiktais darbo užmokesčio žiniaraščiais, nes liudytoja V. V. pripažino, kad juose ji yra pasirašiusi vietoj ieškovo H. B., todėl šie žiniaraščiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė UAB „Salma“ nevykdė pareigos tinkamai ir laiku mokėti ieškovui darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį ir nesiaiškino darbo apmokėjimo organizavimo. Nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovė UAB „Salma“ nuo 2015 m. vasario 1 d. ieškovo darbo užmokestį deponavo. Nurodė, kad ieškovas nebuvo informuotas apie darbo užmokesčio deponavimą ir byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio deponavimą, be to, teismas jų taip pat nepareikalavo.Teismas neįvertino fakto, kad nuo 2015 m. vasario 1 d. atsakovė UAB „Salma“, įvertinusi teigiamus ieškovo H. B. darbo rezultatus ir norėdama motyvuoti, savo iniciatyva nusprendė pakeisti tarp šalių sudarytą darbo sutartį, leisdama ieškovui dirbti visu etatu ir padidindama darbo užmokestį. Šias veiksmais, pasak ieškovo, atsakovė suteikė pagrindą tikėtis, kad jam bus išmokėtas dar didesnis darbo užmokestis, tačiau ieškovui priklausantį atlyginimą pasisavindavo V. V.. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas H. B. nėra pasirašęs minėto darbo sutarties pakeitimo ir jokiais veiksmais nėra išreiškęs valios dėl darbo sutartyje sulygto darbo apmokėjimo sąlygos pakeitimo. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovo prašomų delspinigių, nes šioje byloje konstatuotas neatsiskaitymo laiku su darbuotoju faktas ir nenustatyta darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo, todėl darbdavys privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Atkreipia dėmesį, kad atsakovė piktybiškai daugiau nei 8 metus delsia atsiskaityti su ieškovu. Teismas pažeidė CPK 413 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią teismą darbo teisinių santykių bylą išnagrinėti per 30 dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti nagrinėti teisme, teismas nesudėtingoje byloje surengė net penkis teismo posėdžius. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ir priteisė didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei nustatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nurodė, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teisme ir kitą teisinę pagalbą negalėjo būti priteista daugiau nei 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (Rekomendacijų 8 punktas). Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. gruodžio 19 d. bylinėjimosi išlaidų pažymoje nurodyta, jog apmokama 2016 m. liepos 31 d. sąskaita už prašymo Alytaus pataisos namams parengimą, prašymo Alytaus rajono apylinkės teismui parengimą, 2016 m. rugsėjo 30 d. prašymo Kauno apygardos probacijos tarnybai parengimą, t. y. bylinėjimosi išlaidos patirtos ne šioje byloje. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal 2016 m. spalio 31 d. sąskaitą, iš kurios matyti, kad atsakovės atstovai bandė neteisėtai rinkti duomenis apie ieškovą, kaip fizinį asmenį, prašydami informacijos iš Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Bylą apeliacine tvarka būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes iš atsakovės reikia išreikalauti darbo užmokesčio žiniaraščių originalus ir skirti parašų identifikavimo ekspertizę. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Salma“, atstovaujama advokato E. R., prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsti ieškovo H. B. teiginiai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliaciniame skunde nenurodoma konkrečių nesutikimo su teismo sprendimu argumentų, iš esmės pakartojamos faktinės aplinkybės, ir tai rodo ieškovo nesąžiningumą bei jo reikalavimo nepagrįstumą. Atsakovės teigimu, šioje byloje yra reikšmingos tik šios aplinkybės: ar ieškovas H. B. realiai atliko darbines pareigas UAB „Salma“, kokiomis aplinkybėmis su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis ir kokiu būdu su ieškovu buvo atsiskaitoma pagal darbo sutartį. Pasak atsakovės, ieškovas H. B. byloje neįrodė, kad realiai dirbo pas atsakovę, kad su juo nebuvo atsiskaitoma ir kad nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 17 d. jis buvo darbo vietoje. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis teisėtai nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad ieškovas H. B., nebūdamas savo darbo vietoje ir neatlikdamas darbinių funkcijų, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl jam pagrįstai buvo pritaikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Pažymėjo, kad ieškovas neneigė, jog nurodytu laiku neatvyko į darbą, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų ir nenurodė svarbių priežasčių.Ieškovas H. B. neįrodė, kad realiai nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. kovo 17 d. vykdė darbo sutartyje nurodytas vadybininko funkcijas. Atsakovė, atsakydama į ieškovo argumentą dėl pinigų įnešimo į banką, nurodė, kad iš DNB banko išrašo matyti, jog per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš viso buvo atlikti 443 įnešimai į įmonės banko sąskaitas, bendrovės direktorius S. V. į šią sąskaitą pinigus įnešė 372 kartus, kiti įmonės darbuotojai tik 71 kartą. Ši aplinkybė, pasak atsakovės, patvirtina, kad bendrovės direktorius, kuris kartu atliko ir kasininko funkcijas, yra atsakingas už H. B. minėtų pareigų atlikimą. Išimtiniais atvejais bendrovės direktorius atlikti šias pareigas deleguodavo kitus įmonės darbuotojus (dažniausiai tai būdavo I. K.) arba įmonėje dirbančią sutuoktinę V. V. (20 kartų). Būtent V. V., neturėdama galimybės pati įnešti pinigus į įmonės sąskaitą, paprašydavo tai padaryti brolio H. B.. Pažymėjo, kad liudytojas A. G. nurodė, kad jo, kaip giminaičio, taip pat ne kartą buvo prašyta padėti tiek perduodant UAB „Salma“ pinigus į banką, tiek ir kitais įmonės reikalais. Atsakovės teigimu, byloje svarbu įvertinti aplinkybę, kad ieškovas H. B. pas atsakovę buvo įdarbintas todėl, jog išėjęs iš įkalinimo įstaigos privalėjo įsidarbinti. Pažymėjo, kad ieškovas H. B. teistas už vagystes, todėl toks asmuo negalėjo gauti užduočių nuvežti pinigus į banką. Pažymėjo, kad ieškovas H. B. niekada neteikė prašymo nutraukti darbo sutartį dėl neva aštuonerius metus nemokamo darbo užmokesčio. Nepagrįsti ieškovo H. B. argumentai, kad jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Šiuo aspektu nurodė, kad pats ieškovas pripažino, jog iki 2012 m. jam buvo mokami pinigai ir tai buvo darbo užmokestis, o ne dividendai, nes ieškovas niekada nebuvo atsakovės UAB „Salma“ akcininkas. Be to, įmonėje niekada nebuvo išmokėti dividendai. Pažymėjo, kad nuo 2012 metų darbo užmokestis ieškovui buvo perduodamas per seserį V. V., nes ieškovas nebūdavo darbo vietoje ir neatvykdavo pasirašyti žiniaraštyje. Faktą, kad su ieškovu H. B. nuolat buvo atsiskaitoma, pasak atsakovės, patvirtina pateikta H. B. apskaičiuoto darbo užmokesčio pažyma ir duomenys, kad UAB „Salma“ neturi įsiskolinimo Sodrai. Pažymėjo, kad iš ieškovui H. B. mokėto darbo užmokesčio nuolat buvo vykdomi atskaitymai pagal antstolio vykdomąjį raštą, todėl ieškovas neturėjo finansinių galimybių prisidėti prie įmonės plėtojimo. Teismas pagrįstai byloje taikė ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškovas H. B. apie savo pažeistas teises, t. y. apie jam neva nemokėtą darbo užmokestį, sužinodavo kiekvieną mėnesį nuo darbo sutarties sudarymo, kuomet šiam turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis. Taigi, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvieną mėnesį pateikti prasidėjo kiekvieną mėnesį, kai ieškovui H. B. neva nebuvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis. Atsakovės vertinimu, ieškinio teismui pateikimo metu ieškovas H. B. galėjo reikalauti priteisti darbo užmokestį už ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir darbo užmokesčio mokėjimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 186 straipsnis, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Ieškovas H. B. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgęs, kad dalyvaujančių byloje asmenų teisė būti išklausytiems teisme buvo įgyvendinta bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šalims teikiant savo procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatė (CPK 322 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, civilinė byla, pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo H. B. ir atsakovės UAB „Salma“ 2007 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas H. B. įdarbintas vadybininku ir atsakovė (darbdavys) įsipareigojo mokėti 0,5 minimalaus darbo užmokesčio 350 Lt (101,37 Eur, 1 t., b. l. 7–8). Nustatyta ir tai, kad šalys darbo sutartyje sulygo, jog nuo 2015 m. vasario 1 d. ieškovas dirba visu etatu 5 darbo dienas per savaitę 8 val. per dieną, mokama 1 MMA. Priede prie darbo sutarties numatyta, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. ieškovas dirba 0,5 etato 4 val. per dieną 5 darbo dienas per savaitę, mokama 0,5 MMA (1 t., b. l .9). Nustatyta, kad atsakovė UAB „Salma“ 2016 m. kovo 10 d. pareikalavo iš ieškovo raštu pateikti pasiaiškinimą, dėl kokių priežasčių jis nuo 2016 m. vasario 24 d. neatvyko į darbą (1 t., b. l. 55). Atsakovė UAB „Salma“ 2016 m. kovo 17 d. įsakymu už neatvykimą į darbą paskyrė ieškovui H. B. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (1 t., b. l. 41). Ieškovas H. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti atsakovės UAB „Salma“ 2016 m. kovo 17 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir darbo sutartį nutraukti dėl darbdavio kaltės bei priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, delspinigius ir dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžių išeitinę išmoką. Skundžiamu 2017 m. sausio 9 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas H. B., apeliaciniu skundu skųsdamas pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, nurodė argumentus, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas pažeidė savo kaip darbuotojo pareigas, bei padarė nepagrįstą išvadą, jog su ieškovu buvo atsiskaityta tinkamai.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ir teismo pareigos motyvuoti sprendimą
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus; iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam baigiamajam teismo aktui priimti; baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-915/2017, 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas ir pagrįstas, bet jo motyvai turi būti pakankami (CPK 263 straipsnis). Iš teismo motyvų turi būti matoma, kad teismas turi poziciją dėl visų priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų (Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu, 4.7. punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ieškovui H. B. pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, privalėjo atlikti išsamų faktinių aplinkybių tyrimą, įvertinti drausmės pažeidimą sudarančių veiksmų turinį, savarankiškai įvertinti byloje esančius įrodymus dėl darbo užmokesčio ieškovui mokėjimo ir pasisakyti dėl jų turinio (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo taikymo
Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavio įvertinti kaip pravaikšta, svarbu nustatyti, kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbą. Atsižvelgiant į būtinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančią darbo santykių dinamiką, formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia tai, kad jo veiksmai kvalifikuotini kaip pravaikšta, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2011, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas H. B. nepaneigė fakto, jog nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 17 d. neatvyko į darbą, todėl atsakovė UAB „Salma“ pagrįstai paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo išvada yra nemotyvuota ir padaryta visiškai neįvertinus, ar ieškovo H. B. veiksmai pagrįstai atsakovės įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ir neaptarus drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar darbuotojo neatvykimas į darbą vertintinas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, būtina nustatyti, kur buvo ieškovo darbo vieta ir kokios jo darbo funkcijos (DK 95 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytos darbo sutarties 1.1. punkte numatyta, jog ieškovo darbovietė yra UAB „Salma“ struktūriniame padalinyje (duomenys neskelbtini), darbo funkcijos – vadybininkas (sutarties 1.2. punktas). Ieškovas H. B. 2016 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu teigė, kad jis buvo atsakingas už įmonės plėtrą, ieškodavo parduotuvių nuomai, rūpinosi bendrais ūkio reikalais, pasirašydavo PVM sąskaitas faktūras ir vykdydavo kitus atsakovės direktoriaus žodinius nurodymus. Pažymėjo, kad įmonėje nebuvo pareiginių nuostatų, nebuvo darbo vietos, jis važinėdavo po Lietuvą, taip pat dirbo atsakovei priklausančioje parduotuvėje Vilniuje (2016 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 37 min.–46 min.). Atsakovės UAB „Salma“ direktorius S. V. 2016 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu teigė, kad faktiškai ieškovas įmonėje nedirbo, neatliko jokių darbo funkcijų, neturėjo darbo vietos, nebuvo atskaitingas asmuo, kartais jo kaip giminaičio paprašydavo įnešti įmonės pinigus į banką. Pažymėjo, kad ieškovą atleido, nes jis pradėjo grasinti šeimai (2016 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 50 min.–1 val.). Į bylą yra pateikti atsakovės banko sąskaitos išrašai ir kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad ieškovas įnešdavo grynuosius pinigus į atsakovės UAB „Salma“ banko sąskaitą (2 t., b. l. 6–34). Iš UAB „Eurocom“ 2016 m. lapkričio 28 d. rašto nustatyta, kad ieškovas naudojosi atsakovei priklausančiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 103). Atsakovės direktorius S. V. 2016 m. kovo 17 d. įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo nutarė informuoti UAB „Bitė Lietuva“ apie paslaugų telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie H. B. buvo suteikti darbo santykių pagrindu, nutraukimą (1 t., b. l. 41). Taip pat į bylą yra pateikta UAB „Salma“ priklausanti kuro kortelė, kuria naudojosi ieškovas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė šios nutarties 21 pastraipoje nurodytų rašytinių įrodymų, neatskleidė jų turinio, taip pat teismas nevertino šalių paaiškinimų, liudytojų A. G. ir M. D. parodymų, nesiaiškino, kur buvo ieškovo darbo vieta, koks jo darbo grafikas, darbo funkcijų pobūdis, jų realumas, ar įmonėje buvo vadybininko pareiginiai nuostatai. Nenustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, negalima įvertinti ieškovui H. B. paskirtos drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą) pagrįstumo ir proporcingumo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Salma“ 8 metus ieškovui nereiškė pretenzijų, kad jis neatvykdavo į darbą, nes atsakovės teigimu, ieškovas faktiškai nedirbo įmonėje, neturėjo darbo vietos. Byloje būtina įvertinti, ar atsakovė UAB „Salma“ ilgą laiką toleravusi tokį ieškovo elgesį turėjo pakankamą pagrindą ieškovo neatvykimą į darbą nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 17 d. vertinti kaip pravaikštą ir šiuo pagrindu nutraukti darbo sutartį (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 238 straipsnyje nustatyta, jog, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teismas, laikydamas, kad ieškovui H. B. pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, nevertino paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010 ir kt.).
Dėl darbo užmokesčio mokėjimo
Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 186 straipsnis numato, jog darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Pagal DK 201 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – kartą per mėnesį. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse (DK 201 straipsnio 2 dalis). DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pareiga įrodyti, kad su darbuotoju yra visiškai atsiskaityta, tenka darbdaviui (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti tiek privatų darbuotojo, tiek viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011, 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teismas skundžiamame 2017 m. sausio 9 d. sprendime konstatavo, jog ieškovui H. B. iki 2012 metų buvo mokami ne dividendai, o darbo užmokestis, vėliau darbo užmokestis jam buvo perduodamas per seserį V. V. ir motiną V. G., nuo 2015 metų – deponuojamas, todėl su ieškovu buvo atsiskaityta tinkamai. Apeliaciniame skunde ieškovas H. B. nurodė, kad atsakovė darbo užmokestį jam sumokėjo tik 2007 m. rugpjūčio mėnesį, vėliau niekada nemokėjo, darbo užmokesčio žiniaraščių jis nepasirašė. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė ieškovui priklausantį darbo užmokestį nuo 2015 metų deponavo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog su ieškovu H. B. buvo atsiskaityta tinkamai, grindė formaliais įrodymais, t. y. darbo užmokesčio žiniaraščiais, įmonės pažyma, išrašu apie įmonės atsiskaitymą su Sodra, visiškai neatskleisdamas šių įrodymų turinio ir jų neįvertindamas visų bylos faktinių aplinkybių kontekste (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta, šioje situacijoje atsakovei UAB „Salma“ tenka pareiga įrodyti, kad su ieškovu H. B. yra visiškai atsiskaityta (CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys darbo sutartyje sulygo, jog darbo užmokestis ieškovui bus mokamas 1 kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d. (1 t., b. l. 7–8). Ieškovo teigimu, darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė priešingas aplinkybes, kad su ieškovu atsiskaitydavo kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 20–27). Byloje pateikti darbo apskaitos žiniaraščiai nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio, kuriuose nurodyta ieškovo pavardė, jam išmokama suma ir prierašas „perduota“ (1 t., b. l. 86–176). Liudytoja V. V. (ieškovo sesuo, atsakovės akcininkė) 2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu teigė, kad visuose mokėjimo žiniaraščiuose ji pasirašė už ieškovą, nes ieškovas neatvykdavo į darbą, pinigus ji perduodavo asmeniškai arba per motiną V. G.. Paaiškino ir tai, kad nuo 2015 m. vasario 1 d., kai ieškovą įdarbino visu etatu, nusprendė ieškovui priklausantį darbo užmokestį deponuoti (2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min.–57 min.). Atsakovės UAB „Salma“ direktorius S. V. 2016 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ieškovui priklausantis darbo užmokestis nuo 2015 metų buvo deponuojamas (2016 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min.). Liudytoja V. G. (ieškovo motina) duodama parodymus teigė, jog V. V. jai nėra perdavusi pinigų, kad ši juos perduotų ieškovui kaip darbo užmokestį (2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 4 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepašalino prieštaravimų tarp šalių ir liudytojų parodymų, nenustatė, kokia pas atsakovę UAB „Salma“ yra darbo apmokėjimo organizavimo tvarka ir kaip faktiškai ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, jog įmonėje nuo 2008 m. gruodžio 2 d. galioja kolektyvinė sutartis, tačiau teismas iš atsakovės kolektyvinės sutarties nepareikalavo (CPK 414 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nėra įvertinti darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai, nepasisakyta, kodėl teismas laikė, jog šie žiniaraščiai patvirtina darbo užmokesčio perdavimo ieškovui faktą. Pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Byloje nėra ginčo, kad žiniaraščiuose pasirašė ieškovo sesuo V. V., kuri, jos teigimu, pinigus perdavė ieškovui (šios nutarties 28 pastraipa). Taigi, byloje būtina nustatyti, kokiu pagrindu V. V. pasiėmė ieškovui priklausantį darbo užmokestį, ir atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad žiniaraštyje nurodytos lėšos faktiškai buvo perduotos ieškovui (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apelianto argumentus, kad jam iki 2012 m. gruodžio mėnesio buvo mokami dividendai nuo pelno dalies, o ne darbo užmokestis, pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas H. B. buvo atsakovės UAB „Salma“ akcininkas (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš prašymo registruoti dalyvių sąrašą, 2007 m. vasario 8 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nustatyta, kad atsakovės akcininkai buvo S. V. ir V. V. (2 t., b. l. 95–96). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui H. B. iki 2012 m. gruodžio mėnesio buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau teismas nenustatė, kokią faktiškai pinigų sumą ieškovas gavo. Pažymėtina, kad nustačius, jog ieškovas H. B. galimai gavo didesnę pinigų sumą, nei jam priklausantis darbo užmokestis pagal darbo sutartį, tai turėtų įtakos ieškovo reikalavimo dėl viso darbo užmokesčio priteisimo, pagrįstumo vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo išvada, jog ieškovui H. B. priklausantis darbo užmokestis nuo 2015 metų buvo deponuojamas, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 8 punktą, neišmokėjus pinigų per mokėjimo žiniaraštyje nurodytą laikotarpį, privaloma mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų (ūkio subjektų darbuotojų) pavardžių įrašyti žodį „Deponuota“ ir sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį (8.2. punktas). Atsakovei, nurodant ieškovo darbo užmokesčio deponavimo faktą, tenka pareiga įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų dėl pinigų deponavimo, todėl negalima nustatyti, kokia ieškovui H. B. priklausanti darbo užmokesčio suma yra deponuota, taip pat negalima įvertinti, ar atsakovė deponavo darbo užmokestį laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Be to, tik nustačius deponavimo teisėtumo faktą, galima spręsti dėl ieškovo H. B. reikalavimo nutraukti darbo sutartį tuo pagrindu, kad atsakovė daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokėjo viso ieškovui priklausančio darbo užmokesčio (DK 128 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams DK 203 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, nesiaiškino, ar darbo sutarties sąlyga, jog darbo užmokestis ieškovui H. B. mokamas 1 kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d. (darbo sutarties 3 punktas), buvo pakeista ir ieškovas buvo informuotas, kad jo darbo užmokestis nuo 2015 m. vasario 1 d. yra deponuojamas. Kaip jau minėta, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, todėl, jeigu atsakovė UAB „Salma“ ieškovui H. B. priklausantį darbo užmokestį deponavo, tuomet nutraukus darbo sutartį turi būti sprendžiamas šių lėšų perdavimo ieškovui klausimas (DK 141 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, t. y. pažeidė pareigą įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Teismas savarankiškai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, apsiribojo tik formaliu įrodymų išvardinimu skundžiamame sprendime, visiškai neatskleidė jų turinio, neįvertino jų tarpusavio ryšio (CPK 185 straipsnis). Teismas neatskleidė darbo drausmės pažeidimo turinio, todėl nėra galimybės spręsti dėl pažeidimo buvimo ir jo sunkumo laipsnio, taip pat pasisakyti dėl taikytos drausminės nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui, jos parinkimo kriterijų (DK 238 straipsnis). Be to, teismas, turėdamas pareigą veikti aktyviai, nepareikalavo duomenų, patvirtinančių ieškovui priklausančio darbo užmokesčio deponavimą, neaptarė aplinkybių dėl darbo užmokesčio žiniaraščių, faktinio darbo užmokesčio perdavimo ieškovui (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Teismui nenustačius šių esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, konstatuotina, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio ši byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl apeliacinės instancijos teisme nėra teisinių pagrindų priimti naują sprendimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui visa apimtimi nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad šios bylos išsprendimas apeliacinės instancijos teisme atliekant veiksmus, kurie turėjo būti atlikti pirmosios instancijos teisme, paneigtų tiek apeliacijos esmę, tiek jos paskirtį, nes neteisėtai būtų apribota konstitucinė šalies teisė į vieną teisminę instanciją – apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad siekiant visapusiškai įvertinti ieškovui H. B. paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, būtina nustatyti faktines aplinkybes dėl darbo laiko, atliktų darbo funkcijų realumo, išreikalauti iš atsakovės UAB „Salma“ vidaus darbo tvarkos taisykles, ieškovo pareiginius nuostatus ir visų įrodymų kontekste įvertinti, kur buvo ieškovo darbo vieta, koks jo darbo grafikas, darbo funkcijų pobūdis. Taip pat teismas turėtų išreikalauti įrodymus dėl darbo užmokesčio deponavimo, įmonėje galiojančią darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką ir kolektyvinę sutartį (CPK 414 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nespręstini, nes bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.