Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-28 · Civilinė byla Nr. 2S-930-413/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-28Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
2S-930-413/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07713-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
H. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Salma“
Civilinė byla Nr. 2S-930-413/2017Proceso Nr. 2-69-3-07713-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.12.3; 3.3.2.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2353-920/2017 pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Salma“ dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padaryto 2007 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties Nr. 21 pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva LR DK 128 straipsnio pagrindu, darbuotojui neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas H. B. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl darbdavio UAB „Salma“ 2016 m. kovo 17 d. priimto įsakymo Nr. 2016/048 panaikinimo, darbdavio neteisėtais veiksmais padaryto 2007 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties Nr. 21 pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo LR DK 128 straipsnio pagrindu, dėl darbuotojui neišmokėto 15 245,15 Eur darbo užmokesčio, 580 Eur dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos bei 34 570,80 Eur delspinigių priteisimo.Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 4 118,84 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.2017 m. sausio 20 d. ieškovo atstovas kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti 2017 m. sausio 9 d. teismo sprendimą. Prašymą motyvavo šiais argumentais: 1) neaiški spendimo dalis, kurioje teismas konstatavo, kad „<...> Dėl 2016-10-06 teismo posėdžio metu ieškovo nurodytų aplinkybių apie galimai neteisėtais būdais jam mokamus pinigus, teismas remiasi vienu pagrindinių teisės principų, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur), todėl pagal LR CPK 5 str. niekas negali tikėtis ar reikalauti neteisėtų teisinės apsaugos. Tačiau kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, siekdamas teisinės valstybės ir teisės viršenybės principų įgyvendinimo Lietuvoje.“; 2) teismas nemotyvavo, kodėl griežtos atskaitomybės buhalterinės paskaitos dokumentuose verslo bendrovės gali klastoti darbuotojų parašus ir iš to gauti naudos, tokiu būdu pasisavinant darbuotojo atlyginimą, dėl ko kyla klausimas, kodėl liko neišspręstas ieškovo atstovo pareikštas prašymas dėl UAB „Salma“ atsakingų darbuotojų atlyginimų žiniaraščių klastojimo kreiptis į Kauno apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio turimo pradėjimo UAB „Salma“ atžvilgiu, nors teismas nurodė, kad dėl pareikšto prašymo pasisakys priimdamas sprendimą byloje; 3) neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas padarė prielaidą, kad nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 17 d. ieškovo darbo užmokesčio suma buvo deponuota, be to, iš sprendimo motyvų neaišku, kas sukliudė teismui byloje priteisti šią sumą tenkinant ieškinį iš dalies; 4) prašo išaiškinti sprendimo 4 lapo 7 eilutėje konstatuotą aplinkybę, t. y. „<...> Apibendrinant konstatuotina, kad nors ieškovas niekada faktiškai UAB „Salma“ nedirbo, neatliko jokių pareigų įmonėje <...>“, nors bylos medžiaga ir joje esantys rašytiniai įrodymai – kasos pajamų orderiai – tokią išvadą paneigia; 5) neaišku, dėl kokios priežasties teismas įžvelgė liudytojos V. G. parodymų prieštaringumą ir kodėl nepasisakė dėl kitų liudytojų – A. G. ir M. D. parodymų turinio; 6) neaiškus teismo teiginys, kad „<...> Šalių pozicija dėl šių aplinkybių nevienareikšmė ir visiškai priešinga ir prieštaringa. Ieškovas teigia vykdęs vadybininko darbo funkcijas, tačiau už tai daugiau nei 8 metus negavęs darbo užmokesčio (išskyrus vieną kartą, t. I, b. l. 176, t. II, b. l. 177), tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovas nevykdė jokių darbo funkcijų jo įmonėje, tačiau darbo užmokestį visą nurodytą laikotarpį gavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas remiasi formaliais byloje esančiai įrodymais. Byloje atsakovo pateiktais darbo užmokesčio žiniaraščiais (t. I, b. l. 86-176) <...>“. Ieškovo nuomone, šiuo atveju teismas ne tik surašė neaiškius teismo sprendimo motyvus, bet, galimai diskredituodamas teisėjo vardą, tyčia tinkamai netaikė galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 nuostatų ginčo teisiniams santykiams, vien dėl subjektyvaus įsitikinimo, kad ankščiau teisto žmogaus Lietuvos Respublikoje pažeistos darbuotojo teisės neginamos; 7) prašo teismo išaiškinti, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais remiantis iš ieškovo atsakovo naudai teismas priteisė visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas; 8) prašo išaiškinti, dėl kokių priežasčių teismas ignoravo faktą, kad viena iš svarbiausių darbuotojų teisių Lietuvoje yra teisė į atlyginimo išmokėjimą laiku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad dėl prašymo 1-2 dalies yra pasisakyta 2017 m. sausio 9 d. teismo sprendimo 7 dalyje, tuo tarpu 3-8 prašymo dalyse yra keliamas įrodymų vertinimo klausimas, kuris yra ne prašymo išaiškinti teismo sprendimą, o apeliacinio skundo objektas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas H. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį ir įpareigoti Kauno apylinkės teismą iš naujo objektyviai ir teisingai išspręsti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo. Apelianto nuomone, teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai savo funkciją išaiškinti priimtą teismo sprendimą perkėlė aukštesnės instancijos teismui. Apeliantas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas dėl daugelio prašyme nurodytų argumentų išaiškinti teismo sprendimo gal ir negalėjo, tačiau turėjo tai suprantamai išdėstyti skundžiamosios nutarties motyvuojamojoje dalyje, tačiau to tinkamai nepadarė. Tokiu būdu, apelianto nuomone, skundžiama nutartis nepagrįsta, nemotyvuota ir dėl to neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Be to, teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų, t. y. teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ar keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes priimtas teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Tokio CPK 278 straipsnio taikymo ribojimo laikosi ir kasacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimais, kuriuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo, o oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Taigi, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Šiuo atveju nei prašyme dėl sprendimo išaiškinimo, nei atskirajame skunde klausimas dėl sprendimo vykdymo aiškumo nekeliamas. Iš prašymo išaiškinti sprendimą turinio matyti, kad ieškovas teismo sprendimo rezoliucinę dalį aiškiai suprato, tačiau nesutiko su teismo motyvuojamąja dalimi, teismo atliktu įrodymų vertinimu. Kaip minėta, teismas negali ir neturi teisės iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes taip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar teismo nutartis nėra priimta kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto ją priėmus. Priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis. Pagal bendrąją taisyklę neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnis). Apeliacija yra procesinė priemonė ištaisyti galimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padarytas teisės ir fakto klaidas. Todėl ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimo motyvais, teismo atliktu įrodymų vertinimu, turėjo teisę skųsti teismo sprendimą instancine tvarka. Iš Kauno apygardos teismui perduotos bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismo sprendimą, kurį prašoma išaiškinti, ieškovas yra apskundęs apeliacine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi darytina išvada, kad minėta teise ieškovas pasinaudojo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti ieškovo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo motyvavo tuo, kad dėl prašymo 1-2 dalies yra pasisakyta 2017 m. sausio 9 d. teismo sprendimo 7 dalyje, tuo tarpu 3-8 prašymo dalyse yra keliamas įrodymų vertinimo klausimas, kuris yra ne prašymo išaiškinti teismo sprendimą, o apeliacinio skundo objektas. Aptartų aplinkybių kontekste negalima sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, atsisakydamas išaiškinti teismo sprendimą, nenurodė motyvų ir tinkamai tokio sprendimo nepagrindė, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias teismo sprendimo išaiškinimą. Todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas