Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. A2-577-544/2020

teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06809-2017-6

2020 m. spalio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) D. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3423-837/2020 pagal pareiškėjo D. V. prašymą suinteresuotiems asmenims T. V., AB SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“, institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui D. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, tretiesiems asmenims AB SEB bankui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ bei institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Panevėžio mieste ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro 2020 m. gegužės 11 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo (atsakovo) D. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas visiškai nenustatinėjo, ar egzistuoja pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės, galimai sudarančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, nepasisakė dėl argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl įpareigojimo jam išsikelti iš buto, pažeidė jo nuosavybės teises, kad nesivadovavo jokia materialinės teisės norma ir jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių jis turi išsikelti iš buto, nenustatinėjo, o apsiribojo tik formaliu nurodymu, kad teismui priimant sprendimą įpareigoti jį išsikelti iš Buto pakako vadovautis CPK 376 straipsnio 3 dalimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirojo skundo argumentai pagrįsti ir sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

12. CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Įstatyme yra nustatytos šios proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančiojo asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui prašant atnaujinti procesą dėl esminės teisės normos taikymo klaidos, teismas turėjo įvertinti prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, jį analizuoti visų bylos aplinkybių kontekste ir tik tada daryti išvadas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl pareiškėjo įpareigojimo išsikelti iš šalių Buto teisėtumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu, nemotyvuotu ir neargumentuotu nurodymu, kad sprendimas įsiteisėjęs, kad jis paremtas procesine norma, kad, nors aktuali sprendimo dalis apeliacine tvarka neperžiūrėta, bet apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad, priimant sprendimo dalį dėl apelianto įpareigojimo išsikelti iš Buto, pakako nurodyti, jog teismas vadovaujasi CPK 376 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

18. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019, dėl kurios dalies prašoma atnaujinti procesą, ieškovė T. V., 2018 m. lapkričio 30 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas ir išnagrinėjo bylą, prašė teismo nutraukti jos santuoką su atsakovu D. V. dėl atsakovo kaltės, padalinti šalių santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina, priteisti jai išlaikymą ir išspręsti kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimo pasekmėmis (2 t., 175-183, 3 t., b. l. 162-172), tačiau nebereiškė 2018 m. sausio 26 d. pirminiame ir vėlesniame ieškinio patikslinime nurodyto ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš šalims priklausančio Buto ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitu adresu (1 t., b. l., 85-90, 2 t., 25-29). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 20 d sprendimo aprašomojoje dalyje, nurodydamas ieškovės reikalavimo santrauką (CPK 428 straipsnio 4 dalis), taip pat nenurodė, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš šalims priklausančio buto ir kad tokį reikalavimą teismas nagrinės (3 t., b. l. 162-172). Minėtos civilinės bylos medžiagoje apeliacinės instancijos teismas nerado duomenų apie tai, kad proceso metu iš esmės būtų buvęs svarstytas reikalavimas įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš šalims priklausančio buto, kad dėl šio reikalavimo šalys būtų pateikė savo argumentus, įrodymus, kad būtų nustatytos ir sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą vertinti, kad reikalavimas atsakovui išsikraustyti iš Buto yra pagrįstas ir teisėtas. Nenustačius ieškinio reikalavimą pagrindžiančio materialinio pagrindo ir tinkamai nekvalifikavus šalių teisinio santykio, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir negalėjo nurodyti materialinės teisės normos, sudarančios teisinį pagrindą įpareigoti atsakovą išsikelti iš šalių Buto, ką pagrįstai nurodo apeliantas ir atskirajame skunde.

19. Esant nutarties 18 punkte nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo išsikelti iš Buto, padarė aiškią ir esminę teisės normos taikymo klaidą, be pagrindo taikė ir netinkamai aiškino CPK 376 straipsnio 3 dalį, ir dėl to minėtoje dalyje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Nesant ieškinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo išsikelti iš buto, ieškinio pagrindo nesudarė ir negalėjo sudaryti bei teismo posėdyje negalėjo paaiškėjo aplinkybės, sudarančios faktinį pagrindą priimti procesinį sprendimą dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas. CPK 383 straipsnyje nurodyta, kad bylose, nagrinėjamose CPK XIX skyriaus antrame skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad priimant sprendimą nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti vieno iš sutuoktinių iškeldinimo (įpareigojimo išsikelti) iš sutuoktiniams priklausančio turto klausimą. Todėl reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo išsikelti iš Buto CPK 376 straipsnio 3 dalies kontekste nėra pagrindo vertinti kaip reikalavimo, kuris tiesiogiai ir glaudžiai susijęs su ieškinio dėl santuokos nutraukimo dalyku ir pagrindu.

20. Pažymėtina, kad dėl aiškios ir esminės teisės normos taikymo klaidos byloje susidarė išskirtinė ir netoleruotina situacija, kurią galima ištaisyti tik taikant proceso atnaujinimo instituto nuostatas. Būtent, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, ir, be kitų reikalavimų, padalijo santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: T. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė Butą, D. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė automobilį (duomenys neskelbtini); priteisė iš T. V. D. V. 13 312,33 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinės nuosavybės dalį, įskaičius 1 250 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; prievolę pagal 2008 m. liepos 21 d. būsto kreditavimo sutartį laikė solidaria šalių prievole, įpareigodamas po santuokos nutraukimo ją kreditoriui AB SEB bankui vykdyti T. V. ir D. V.; sprendimui įsiteisėjus įpareigojo D. V. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį teismas atmetė. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas ir iš ieškovės priteista 13 312,33 Eur piniginė kompensacija D. V. naudai, bei sprendimo dalį, kuria iš atsakovo valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeitė ir šalių reikalavimus padalinti santuokoje įgytą turtą atmetė, nes šalys dalintino turto neturi, jų neįvykdyti solidarūs įsipareigojimai kreditoriams yra didesni už jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, įskaitant ir Butą, iš kurio atsakovas buvo įpareigotas išsikelti. Taigi po teismo sprendimo įsiteisėjimo susidarė tokia situacija, kad atsakovas D. V., nors liko Buto savininku (bendraturčiu) ir bendraskoliu prieš kreditorių, nors turės teisę butą valdyti ir juo disponuoti, turės pareigas išlaikyti butą ir vykdyti įsipareigojimus grąžinti paskolą pagal 2008 m. liepos 21 d. būsto kreditavimo sutartį, tačiau, nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo bei rimtos priežasties, negalės pilnai įgyvendinti savo nuosavybės teisės į butą, t. y. negalės gyventi Bute, nes teismo sprendimu įpareigotas iš jo išsikelti. Šioje vietoje pažymėtina, jog nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų ir tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008 ir kt.).

21. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties išaiškinimo atmetė ir konstatavo, kad nei viena iš šalių apeliacine tvarka neapskundė teismo sprendimo dalies, kuria D. V. įpareigotas per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš buto, todėl minėtos sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo tikrinamas ir dėl jos teisėjų kolegija nutartyje nepasisakė. Tai patvirtina, kad apeliantas prašo atnaujinti procesą dėl teismo sprendimo dalies, kuri nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi per CPK 368 straipsnyje nustatytus terminus.

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, kurios, teismui turint pareigą jas kvalifikuoti ir parinkti taikytiną normą, turėjo būti kvalifikuojamos kaip įeinančios į apelianto nurodyto (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto) pagrindo atnaujinti procesą sudėtį. Apelianto nurodytos aplinkybės nepagrįstai prašymą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nepripažintos teikiančiomis pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl apelianto įpareigojimo išsikelti iš Buto, netinkamai aiškino ir taikė taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 376 straipsnio 3 dalį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 183, 185 straipsnis), nustatančias reikalavimą priimtą teismo sprendimą pagrįsti tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 263, 265 straipsniai), tinkamai jį motyvuoti (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Todėl prašymą atnaujinti procesą nagrinėjęs teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 369 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 370 straipsnio 3 dalį, nurodė, jog tam nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo.

23. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama ir priimamas naujas procesinis sprendimas – procesas civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu šioje nutartyje nurodytais motyvais – dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą, reikalavimus teismo sprendimui, pažeidimo bei dėl netinkamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 376 straipsnio 3 dalies taikymo. Apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo D. V. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš Buto perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo D. V. prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-30-488/2019 (proceso Nr. 2-08-3-06809-2017-6) dalies dėl atsakovo D. V. įpareigojimo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Perduoti atnaujintą bylos dalį nagrinėti iš naujo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.