Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovei Jolantai Černobrovkinai, atsakovams V. T. ir V. Č., trečiojo asmens Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro atstovei Leokadijai Pavtel,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams V. T. ir V. Č. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl tėvų valdžios apribojimo

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

12. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

13. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą– prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų šeima nuo 2017 m. vasario 22 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros, piktnaudžiavimo alkoholiu. Šeimai nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. birželio 17 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, kuris buvo atnaujintas 2024 m. sausio 9 d. Pažymima, kad nuo atvejo vadybos proceso pradžios bendradarbiavimas su šeimos nariais buvo sudėtingas. Sunkiausiai sekėsi palaikyti ryšį su atsakove V. T., nes moteris nebuvo linkusi bendradarbiauti bei informuoti apie situaciją namuose. Moteris vengė specialistų, neatsiliepė į skambučius, lankymasis šeimos namuose irgi neduodavo teigiamų rezultatų, kadangi jos namuose nebūdavo. Prieš įvykstant pirminiam šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiui, specialistams jau kilo didelių sunkumų dėl bendradarbiavimo su atsakove V. T., kadangi moteris nekėlė ragelio ir atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo. Tada iš moters sugyventinio ir vaiko tėvo atsakovo V. Č. buvo sužinota, kad vyras po įvykio šeimoje su atsakove V. T. kartu negyveno, o ar moteris grįš namo, teigė nežinantis. Vėliau paaiškėjo, jog kurį laiką sugyventiniai bandė slėpti faktą, kad gyvena kartu. Apsilankymo šeimos namuose metu 2024 m. vasario 28 d. vyras pranešė, kad sugyventinė sugrįžo namo 2024 m. vasario 12 d. ir su specialistais bendradarbiauti nenori. Atsakovas V. Č. neslėpė, kad moteris specialiai neatsiliepia į specialistų skambučius bei nereaguoja į SMS pranešimus. Tuo pačiu teigė, jog sugyventinė prašė informuoti specialistus, kad bendradarbiauti neplanuoja ir atsisako visų jai siūlomų paslaugų.

16. Iš į bylą pateiktos 2024 m. gegužės 16 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 3VSV-1982 (toliau ir – Anketa) galima matyti, kad buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai 2019 m. spalio 13 d., 2020 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2023 m. gruodžio 26 d. nepilnametės J. Č. atžvilgiu. Taip pat 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką.

17. Anketoje taip pat užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 12 d. 23.30 val. Skyriuje gautas pranešimas apie neblaivius vaiko tėvus bei neprižiūrimą vaiką. 2024 m. gegužės 13 d. gauta papildoma informacija iš policijos apie įvykio aplinkybes, kai pranešėjas kreipėsi dėl dukters J. Č. paieškos. Pareigūnai nepilnametę surado, tačiau nustatė, kad atsakovas V. Č. yra neblaivus (2,91 prom. girtumas). Namuose buvusi nepilnametės motina atsakovė V. T. taip pat buvo neblaivi (miegojo, neatsibudo, jos girtumo nustatyti ir pabendrauti nepavyko). Nepilnametė J. Č. buvo paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.

18. Anketoje pažymėta, kad Skyriaus specialistams su vaiko tėvais pranešimo nagrinėjimo metu susitikti nepavyko. Jie, 2024 m. gegužės 13, 14, 15, 16 d. kviečiami atvykti į Skyrių, neatvyko. Taip pat minėtomis dienomis buvo lankytasi Skyriui žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), tačiau asmenys nerasti. Atsakovas V. Č. 2024 m. gegužės 13 d. apie 20 val. buvo namuose, bet neslėpė, jog dar vartojo alkoholį. Minėjo, kad norėtų susigrąžinti nepilnametę bei žadėjo atvykti pokalbiui. Daugiau atsakovas V. Č. iki 2024 m. gegužės 16 d. 15 val. nesusisiekė, neatvyko. 2024 m. gegužės 15 d. atsakovė V. T. telefonu žadėjo netrukus atvykti į Skyrių, esą išsikvietė taksi, tačiau neatvyko, telefonu nebeatsiliepė, tądien nepasirodė ir darbe. Asmenų nepavyko supažindinti ir su vaiko laikino apgyvendinimo aktu teisės aktų nustatyta tvarka (per 3 d. d.). 2024 m. gegužės 16 d. 8.30 val. dar kartą apsilankyta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė. Sutikti kaimynai sakė, jog atsakovė V. T. šiuo adresu vakar buvo, tą patvirtina ir 2024 m. gegužės 16 d. buvęs policijos iškvietimas.

19. 2024 m. gegužės 23 d. buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su prašymu „Dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų išdavimo“. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje eS2-8333-1115/2024 buvo išduotas leidimas paimti nepilnametę J. Č. iš jos tėvų V. T. ir V. Č.. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 14 d potvarkiu Nr. M22-936 J. Č. laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras. Pažymėtina, kad vaiko laikinosios priežiūros priemonė J. Č. (tuo metu T.) buvo taikytos taip pat ir nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. dėdės E. G. šeimoje, o nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. sausio 3 d. – socialinių paslaugų įstaigoje. Vykdant šias priemones, nustatyta, kad atsakovė V. T. ir jos sugyventinis (tuo metu dar nepripažinęs tėvystės) atsakovas V. Č. būdavo pastebimi neblaivūs, kas kenkė vaiko savijautai, pasitikėjimui, darė žalą jo vystymuisi. Žymūs teigiami pokyčiai nebuvo stebimi ir po Mobiliosios komandos intensyvaus darbo. 2021 m. vasario 8 d. buvo kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (tuo metu iš motinos, nes tėvystė nebuvo pripažinta) dėl Skyriuje gautų vaiko teisių pažeidimų ir nesaugios aplinkos vaikui. Teismas prašymą tenkino ir J. Č. nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) Šv. Martyno šeimynoje. V. Č. pripažinus tėvystę, nepilnametė J. Č. buvo grąžinta tėvui iš naujo nevertinus vaiko situacijos.

20. Nepilnametės J. Č. situacija įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtinto LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-803 (papildyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-449 redakcija) (toliau – Aprašas) bei nustatytas šis Aprašo 26.3 punkte nurodomas rizikos veiksniai: vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus bei sprendžiama susidariusią situaciją, kuomet buvo išreikštas vaiko pageidavimas negrįžti namo į šeimą, nes tėvai nuolatos girtauja, yra nuolat nusišalinę nuo savo tėvų pareigų atlikimo, o tai sukelią realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui.

21. Iš į bylą pateikto 2024 m. rugpjūčio 29 d. vaiko globos peržiūros akto galima matyti, kad nepilnametė yra patenkinta globojamosios įstaigos buitinėmis sąlygomis. Nepilnametė nurodo, jog kambariu dalinasi su kita globotine bei sutaria pakankamai gerai, kartu palaiko tvarką. Jos sveikata yra gera, jokių rimtų sveikatos problemų neturi. Nepilnametė J. Č. papasakojo, kad jos tėvai neatsikratė savo žalingo įpročio vartoti alkoholį. Nepilnametė J. Č. žodžiais: „mama nelabai rodo iniciatyvą su ja bendrauti, kadangi esu nepatogus vaikas ir turiu savo nuomonė apie tėvų elgesį ir jų gyvenimą“. Nurodė, kad motina nė karto jos neaplankė, tėvas aplankė 4-5 kartus. Po kurio laiko mergina pasakė: „jei paklausite, ar noriu gyventi su tėvais“, tai aš turiu tvirtą atsakymą, kad „Ne“, kadangi nenori vėl patirti to siaubo iš naujo, vėl gyventi neapykantoje ir girtavimo atmosferoje, matyti girtų tėvų muštynės bei girdėti pažeminimą. Nepilnametė pokalbio metu aiškiai pasakė, kad nenori grįžti į namus, kadangi nepasitiki savo tėvais, jie daug kartu žadėjo, kad nevartos alkoholio, tačiau situacija nesikeičia. Anot nepilnametės, situacija periodiškai kartojasi, jai emocionaliai yra labai sunku, labai dėl tuo pergyvena ir išgyvena, kadangi iš šeimos paimta ne pirmą kartą. Papildomai nurodė, kad su kitais giminaičiais nebendrauja.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. T. ir atsakovas V. Č. šiuo metu yra nedirbantys, bet, kaip atsakovai nurodė teismo posėdžio metu ir iš į bylą pateikto Užimtumo tarnybos išrašo galima matyti, jie yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Teismo posėdžio metu atsakovai taip pat nurodė, kad teikia išlaikymą vaikui, tačiau nenurodė tikslios sumos.

23. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, paaiškinimus, matyti, kad atsakovai dėl alkoholio vartojimo, socialinio atsakingumo stokos nevykdo konstitucinių bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų savo vaikų atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

24. Atsakovas V. Č. bendrauja su vaiku atvykdamas į Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą, atveža lauktuvių. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovė V. T. būtų aplankiusi savo nepilnametę dukterį. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiu ir tinkamai nesirūpindavo vaiku bei byloje yra duomenų apie vaikui nesaugią aplinką. Taigi tokio epizodiško rūpinimosi vaiku nepakanka užtikrinti vaiko poreikiams, kadangi vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpestis. Bylos duomenimis, šiuo metu atsakovai teikia labai mažą išlaikymą savo vaikui. Taigi darytina išvada, kad atsakovai šiuo metu vis dar negeba sudaryti saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų savo nepilnamečiam vaikui bei nėra pakankamai socialiai atsakingi, jog galėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.

25. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga apriboti atsakovų tėvų valdžią laikinai, nes egzistuoja tikimybė, kad atsakovai pakeis savo požiūrį į vaiko priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku tinkamai rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas, sveikas ir teigiamas sąlygas vaikui. Pažymėtina, kad atsakovas V. Č. nėra nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku, kadangi, nors ir nereguliariai, tačiau vaiką lanko, su juo bendrauja, atveža lauktuvių. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai darytų ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpintų. Bylos duomenimis, nors ir nepakankamai, tačiau atsakovai vaiku rūpinasi. Be to, atsakovas tėvas V. Č. šiuo metu bando vis dar gydytis priklausomybę alkoholiui.

26. Nustačius, kad šiuo metu pagrindas taikyti atsakovams tėvų valdžios apribojimą yra, tačiau padėtis gali keistis, teismas taiko laikiną atsakovų tėvų valdžios apribojimą jų nepilnamečio vaiko J. Č. atžvilgiu, nenustatydamas konkretaus jo termino, bet siedamas jį su atsakovų elgesiu dabar ir ateityje, suteikiant atsakovams laiką bei sudarant galimybę, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaiku, skirti jai dėmesį, intensyviai bendrauti, teikti išlaikymą ir kitaip prižiūrėti, remti, aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime, patiems imtis realių veiksmų užtikrinti vaikui tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo, vystymosi, mokymosi, poilsio sąlygas, pakeisti žalingą gyvenimo būdą, tuo pačiu įtvirtinant savo pasiryžimą pašalinti aplinkybes, sąlygojusias laikiną tėvų valdžios apribojimą.

27. Apribojus atsakovų tėvų valdžią laikinai, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, atsakovams išlieka teisė matytis su nepilnamečiu vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

28. Atsakovams išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovai, pakeitę savo požiūrį į gyvenimą ir vaiko auklėjimą, turės teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

29. Ieškovė prašo, priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, nepilnametės J. Č. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti laikino globėjo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre.

31. Teismas neturi duomenų, kad Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir nepilnametės J. Č. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

32. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

33. Ieškovė prašė iš atsakovų priteisti periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

34. Teismo posėdžio metu atsakovė V. T. nurodė, kad šiuo metu yra nedirbanti, bet užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje ir gauna bedarbio išmoką – 483 Eur. Atsakovas V. Č. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad šiuo metu nedirba, bet irgi yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje.

35. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas).

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, sveiki, duomenų apie darbingumo netekimą byloje nėra. Siekiant užtikrinti protingą interesų pusiausvyrą, ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš kiekvieno atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui mokant po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

37. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras skirtinas nepilnametės J. Č. gaunamų lėšų tvarkytoja (CK 3.275 straipsnis).

38. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei

39. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo. Nors ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir priteisus iš atsakovų po 300 Eur dydžio periodinį išlaikymą vaikui, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų priteistina 162 Eur žyminio mokesčio valstybei, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 81 Eur.

40. Teismas patyrė byloje 40,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinės bylos dėl globos nustatymo ir globėjo nepilnamečiam vaikui paskyrimo pradėjimo

41. Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad laikinai apribota tėvų valdžia nepilnametės J. Č. atžvilgiu, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl globos nuolatinės nustatymo ir globėjo jai paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1–2 dalimis,

nusprendžia:

patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre.

Priteisti iš atsakovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečio vaiko J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečio vaiko J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą, j. a. k. 302457851, nepilnamečio vaiko J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečio vaiko J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, kurioje pareiškėja laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir civilinės bylos dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilniaus rajone per 10 dienų, skaičiuojamų nuo sprendimo priėmimo, pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 81 (aštuoniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,06 Eur (dvidešimt eurų 06 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 81 (aštuoniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,06 Eur (dvidešimt eurų 06 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.