- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- e2YT-13645-925/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08938-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Statiniai) ne vėliau kaip 1992 m. buvo paimti visuomenės poreikiams ir šių Statinių vienintele savininke laikytina Vilniaus miesto savivaldybė.
2. Pareiškėja nurodė, kad 1992-1995 m. laikotarpiu buvo įgyvendinti sprendimai iškeldinti namo, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), gyventojus, ir nugriauti patį namą su priklausiniais bei jų vietoje nutiesti šilumos tiekimo tinklus, t. y. 1992 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto valdyba priėmė potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl butų skyrimo“, o 1992 m. vasario 20 d. – potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl butų suteikimo asmenims, iškeldinamiems iš kapitališkai remontuojamo namo (duomenys neskelbtini) ir griaunamo namo (duomenys neskelbtini)“, kuriais iškeldino gyventojus ir suteikė jiems naujus butus; akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ informavo, jog minimu adresu apie 1995 m. buvo pastatyti magistraliniai šilumos tiekimo tinklai. Dėl nežinomų priežasčių Statiniai iš viešojo registro Vilniaus miesto savivaldybės nebuvo išregistruoti, registre liko įrašai apie tariamus (anksčiau buvusius) nugriautų Statinių savininkus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo kompetencijos ribose 2023 m. kovo 30 d. surašė Pažymą apie nekilnojamojo daikto žuvimą. Siekdama Statinius išregistruoti, ne kartą kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą, tačiau pastaroji pastatus išregistruoti atsisakė, motyvuodama tuo, kad teisių atstovauti daikto savininkams Vilniaus miesto savivaldybė neturi. Pareiškėja, be kita ko, teikė prašymą VĮ Turto bankui, ieškojo ir kitų kelių Statiniams išregistruoti. VĮ Turto bankas paaiškino, kad pastato išregistravimo procedūras turi baigti tvarkyti institucija, kuri vykdė turto perėmimo ir nugriovimo procedūras. Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuriam buvo teikiami prašymai dėl taikos sutarties tarp pareiškėjos ir vienos iš tariamų Statinių savininkų paveldėtojų patvirtinimo, tokius prašymus atmetė. Pareiškėja teigė, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas yra paskutinė priemonė, siekiant išregistruoti iš viešojo registro nekilnojamojo turto objektus.
3. 2023 m. spalio 20 d. pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad P. M., kuriai, kaip ir kitiems iškeldintiems bendraturčiams, nuosavybės teisėmis priklausė ginčo Statiniai, buvo A. M. motina. A. M. buvo iškeldintas iš griaunamo namo (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl butų suteikimo asmenims, iškeldinamiems iš kapitališkai remontuojamo namo (duomenys neskelbtini), ir griaunamo namo (duomenys neskelbtini)“ 2 priedėlyje ties A. M. pateikiama šeimos sudėtis: 2 (asmenys), suteikiamas butas: (duomenys neskelbtini). Taip pat teigė, kad iš 1992 m. birželio 15 d. namo knygos įrašo (2 eilutės 12 stulpelis) matyti, jog P. M. išvyko gyventi būtent į (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur ir jos sūnus A. M., kuris, kaip jau minėta, buvo nurodytas 1992 m. vasario 20 d. potvarkyje. Pareiškėja laikė, kad P. M., kaip ir jos sūnus, persikėlė į jiems suteiktą būtą, adresu (duomenys neskelbtini). Vertino, jog byloje pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodyti Statiniai buvo nugriauti, o visi gyventojai, įskaitant P. M., iškeldinti į jiems suteiktus kitus butus.
4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).
6. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios aplinkybės: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais teisės aktų nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
7. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (senas adresas – (duomenys neskelbtini)), yra įregistruotos P. M., A. M., L. T., N. M. ir A. B. vardu.
8.1. 1992 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto valdyba priėmė potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl butų skyrimo“, kuriuo nutarė skirti gyventojų iškeldinimui iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), du vieno kambario butus, adresu (duomenys neskelbtini), penkis dviejų kambarių butus, adresu (duomenys neskelbtini), ir vieną trijų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini);
8.2. 1992 m. vasario 20 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl butų suteikimo asmenims, iškeldinamiems iš kapitališkai remontuojamo namo (duomenys neskelbtini) ir griaunamo namo (duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto valdyba patvirtino asmenų, iškeldinamų iš kapitališkai remontuojamo ir griaunamo namų, sąrašą, kuriame nurodė, kad A. B., užimančiai patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), suteikiamas butas, adresu (duomenys neskelbtini); L. T., užimančiai patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), suteikiamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); N. M., užimančiai patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), suteikiamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); o A. M., užimančiam patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), suteikiamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). P. M. išvyko gyventi adresu (duomenys neskelbtini);
8.3. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje UAB „Inreal GEO“ geodezijos inžinierė nurodė, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra sunaikinti;
8.4. 2023 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius surašė Pažymą Nr. A32-1636/23(2.9.2.20E-BŪS) apie nekilnojamojo daikto (statinio) žuvimą, kuria pripažino, kad pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini): gyvenamasis (vieno buto) namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai, kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora, kiemo aikštelė), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvę žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Vilnius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), yra žuvę (sunykę);
8.5. Pareiškėja siekė išregistruoti Statinius iš viešojo registro, tačiau VĮ Registrų centras pareiškėjos prašymų netenkino, iš esmės remdamasis tuo, kad pareiškėja teisių atstovauti daikto savininkams neturi.
9. Taigi, iš nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė dalyvavo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), Vilnius, griovimo procese ir 1992 m. iškeldino šio namo gyventojus, suteikdama jiems naujus butus, tačiau konkrečių dokumentų, kurių pagrindu buvo nuspręsta griauti ginčo Statinius, neišliko.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta kitų asmenų, kurie turėtų kokių nors teisių į gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nes visiems Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre nurodytiems ginčo Statinių bendrasavininkiams Vilniaus miesto valdybos 1992 m. vasario 20 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikti kiti butai, laiko, kad byloje surinktų duomenų pakanka juridiniam faktui, jog minėti pastatai ne vėliau kaip 1992 m. buvo paimti visuomenės poreikiams ir šiuos Statinius nuosavybės teise valdė Vilniaus miesto savivaldybė nustatyti.
11. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių pareiškėjos pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – sunaikintų Statinių išregistravimas iš viešųjų registrų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip 1992 m. buvo paimti visuomenės poreikiams ir šiuos statinius nuosavybės teise valdė Vilniaus miesto savivaldybė, juridinio asmens kodas 111109233.
Faktas nustatytas nebeegzistuojantiems statiniams iš viešųjų registrų išregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.