Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių D. O. L. ir V. L.-B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių D. O. L. ir V. L.-B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir B. M. B. dėl sutikimo 2012-06-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte negaliojimo, žemės sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamo sprendimo dalies. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl kaimyninių žemės sklypų ribų nustatymo.

Dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir žemėtvarkos skyriaus sprendimo panaikinimo

Ieškovė D. O. L. 1994-02-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu kartu su sutuoktiniu privatizavo namų valdos žemės sklypą, turintį 0,2096 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalį valdo iki šiol, o ½ dalį šio sklypo 2012-05-02 dovanojimo sutarties pagrindu valdo ieškovė V. L.- B. (t. 1, b.l. 64-65). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie atlikti 1992-10-01.

Atsakovė B. M. B. 2005-04-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu nuosavybės teisėmis valdo 0,215 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie atlikti 2012-06-16 (b.l. 100-104).

1992 metais UAB „Geo“ buvo atlikti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) geodeziniai matavimai 1942 m. koordinačių sistemoje – sklypų riba buvo nustatyta pagal koordinates x-15612,12, y-17445,63 (ieškovių sklypo plane atitiko koordinatę 3, o atsakovės sklypo plane atitiko koordinatę 2) ir x-15531,25, y -17444,54 (ieškovių sklypo plane atitiko koordinatę 4, o atsakovės plane atitiko koordinatę 1). Ginčo sklypų kraštinė, kuri buvo jų riba, yra 80,50 m. ilgio. J. D. sklypo plotas buvo 2029 kv.m. (t. 2, 89), o B. L. – 2096 kv.m (t. 1, b.l.11).

2012 m. spalio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja patvirtino atsakovės žemės sklypo planą bei ribų paženklinimo – parodymo aktą 2012-06-16 paruoštus matininko M. K., bei pakeitė žemės sklypo kadastro duomenis (t.1, b.l. 14-16). Žemės sklypo planas 2013-04-29 buvo patvirtintas VĮ Registrų centro įgaliotų darbuotojų (t. 1, b. l. 59). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2013-02-28 išvadoje taip pat yra nurodyta, kad su atsakovės žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (priklausančio ieškovėms) planas parengtas UAB „GEO“ turi būti tikslinamas (t. 1, b.l. 132). Ieškovės nesutikdamos su tokia išvada, siekia, kad būtų nustatytos kitos sklypų ribos, t.y. kad ribos liktų pagal 1992-10-01 UAB „GEO“ parengtą planą.

Šiai bylai aktualius teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą ir pan., reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

CK 4.45 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Šalių žemės sklypai kadastriniai Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuoti 1992 metais UAB „Geo“ atlikus žemės sklypų geodezinius matavimus 1942 m. koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypų ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių nurodyta aplinkybe, kad atsakovės atlikti ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ir jais pakeistos žemės sklypo ribos. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98, reglamentuoja žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo bei sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo tvarką. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, palyginusi ieškovių žemės sklypo plane nurodytų posūkio taškų ir atsakovės parengtame ginčo plane bendrų posūkio taškų koordinates nustatė, kad atsakovės žemės sklypo ribos kadastrinių matavimų plane yra teisingos, jos atitinka faktinį sklypo naudojimą bei atitinka riboženklius, kurie buvo įtvirtinti suformuojant abu žemės sklypus. Atsakovei atlikus kadastrinius matavimus, nepakito žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0162:1176) ribų ilgiai, todėl šio sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, tik esant laikantis nustatytų procedūrų ir tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas. Ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į šalių reikalavimais ir atsikirtimais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas arba viešojo intereso egzistavimą, nagrinėja ir vertina žemės sklypų kadastro duomenų, kurie nėra įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, nustatymo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nustatęs, kad šie kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, jais nesiremia, tuo tarpu nustatyti pažeidimai (dėl kitų sklypo kraštinių, kurios nesiriboja su ieškovės žemės sklypu, ilgių neatitikimai) nėra kliūtis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Taigi, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma užtikrinti, kad anksčiau preliminariais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o žemės sklypo plotas gali skirtis ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai) privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentu bei žemės sklypo lauko brėžiniu (abrisu). Nuostatų 32.1.1. punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais ženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. A. A. P., bylos Nr. 3K-3-475/2010). Nagrinėjamoje byloje tokie argumentai nėra keliami, nes šalių žemės sklypus skiria daugiamečiai sodiniai, t.y. tujos, kurias buvo užsodinęs savo sklype buvęs atsakovės sklypo naudotojas, ir jos skiria ribą tarp ginčo sklypų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2013-04-11 naudojant geodezinę matavimo įrangą atliko ginčo žemės sklypų bendros ribos patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad atsakovės žemės sklypo ribų posūkio taškai Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyti LKS 94 koordinačių sistemoje ir jie skiriasi nuo ribų. Pažymėtų atsakovių žemės sklypo posūkio taškų Nr. 3 ir Nr. 4, kurio kadastriniai matavimai yra atlikti Vilniaus vietinėje koordinačių sistemoje. Taip pat nustatyta, kad matininko M. K. 2012-06-16 parengtame atsakovės žemės sklypo plane žemės sklypo ribų taškai Nr. 1 ir Nr. 2 sutampa su natūroje naudojamomis ribomis, t.y. riboženklis Nr. 1 rastas natūroje, riboženklis Nr. 2 atitinka ir sutampa su tvora. Todėl šiuo atveju kiti apeliančių nurodyti dokumentai kaip 2004-05-05 žemės sklypų ribų paženklinimo aktas bei kiti įrodymai, kurių pasak apeliančių pirmos instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė sprendime, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš į bylą pateiktos sklypų persidengimo schemos (t. 1, b.l. 81-83) būtent ieškovių plano netikslumai dėl naudojamos kitos koordinačių sistemos sąlygoja tai, kad šalių sklypai persidengia. Gi žemės sklypų riba, kuri nustatyta matininko M. K. 2012-06-16 parengtame atsakovės žemės sklypo plane žemės sklypo plane sklypų persidengimą eliminuoja. Tokiu būdu teismas neturėjo pagrindo išvadai nustatinėti kitą žemės sklypo ribą, negu ji yra nustatyti būtent atsakovės parengtame ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotame plane.

Ieškovių reikalavimas - patvirtinti ginčo žemės sklypų ribą - perskaičiuojant vietinės koordinačių sistemos taško 4 koordinates X 15531,25 ir Y 17444,54 bei taško 3 koordinates X 15612,12 ir Y 17445,63 į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, taip kaip jis pareikštas negali būti tenkinamas. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 6 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys turintys šiam darbui licencijas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos norminių aktų nustatyta tvarka. Tokie asmenys ir gali nustatyti ieškovių reikalavime nurodytų sklypų posūkio taškų koordinates vienoje ar kitoje koordinačių sistemoje, ir tik esant teismui pateiktiems tokiems dokumentams teismas gali patvirtinti žemės sklypų ribas pagal nustatytas koordinates, tačiau teismas negali posūkio taškų koordinačių nustatytų vienoje sistemoje versti į kitą koordinačių sistemą, nes tam reikalingos ne tik specialios žinios, tačiau ir specialūs prietaisai. Kadangi ieškovės nepateikė savo sklypo kadastrinių matavimų su posūkio taškų 3 ir 4 koordinatėmis nustatytomis valstybine koordinačių sistema LKS-94, todėl reikalavimo dėl sklypų ribų nustatymo ieškovių nurodytu būdu teismas neturėjo pagrindo tenkinti.

Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu CK 1. 90 str. 1 d. pagrindu

Kolegija sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškovių reikalavimas dėl ieškovės D. O. L. sutikimo 2012-06-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pripažinimo negaliojančiu kaip pasirašyto suklydimo įtakoje (CK 1.90 str. 1 d.). Šioje dalyje kolegija pritaria pirmos instancijos teismo sprendimo argumentams ir jų neatkartoja.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; kt.). Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009).

Taigi viena iš sąlygų, kurią teismui sprendžiant ginčą dėl sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimo negaliojančiu, būtina nustatyti – ar suklydimas buvo esminis. Pažymėtina tai, kad nors ieškovės nurodo, kad ieškovė D. O. L. pasirašydama akte suklydo, tačiau visiškai neaišku kuo tas suklydimas pasireiškė, dėl ko suklydo, taip pat, kad jos valia buvo sutikti su kita riba, o ne ta riba, kuri skiria ginčo sklypus, t.y. natūrali gyvatvorė. 2012-06-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pildomas ieškovei D. O. L. dalyvaujant, o žemės sklypus skirianti riba buvo nustatyta, ne kam kitam, o būtent D. O. L. šią ribą parodžius.

Apeliančių nurodyti motyvai dėl atsakovės daryto spaudimo ir siekimo išgauti iš ieškovės D. O. L. parašą ribų paženklinimo akte yra nepagrįsti, jie paremti vien apeliančių samprotavimu ir prielaidomis.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų nėra pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vedėjos 2012-10-11 dalyje dėl patvirtintos sklypo ribos koordinačių sistemoje LKS-94 taške 1 (X 6054792.44, Y 571105.68) ir taške 2 (X 6054873.95, Y 571107.20).

Dėl įrodymų vertinimo

Nėra pagrindo sutikti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. R. M. ir kt., bylos 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013). Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su žemės sklypų ribų nustatymu. Apeliantės nepateikė jokių kitų įrodymų ar aplinkybių, kurios, sprendžiant dėl žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo, bylą nagrinėjusio pirmos instancijos teismo buvo neįvertintos ar jas nemotyvuojant atsisakyta tirti ir vertinti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismo sprendimą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos. Apeliantų argumentai, kad pirmos instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio, todėl laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK93 str.). Atsakovė patyrė 1000,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą, tai patvirtina byloje esantys dokumentai (t. 2, b.l. 141-142). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, todėl laikytinas pagrįstu ir priteistinu. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovių priteistina lygiomis dalimis 290 EUR (1000,00 Lt) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių D. O. L. ir V. L.-Balčiūnienės atsakovei B. M. B. po 145 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.