Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB (duomenys neskelbtini), besimokančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. vasario 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30-ANR_N-1714-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas 2021 m. sausio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad I. L. 2020 m. liepos 20 d., 19.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (motociklą) Yamaha YZF-R6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje (b.l. 12-13).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-1714-2021 I. L. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Jai paskirta administracinė nuobauda - 300 Eur dydžio bauda (b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad motociklo „Yamaha YZF-R6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklio tūris 599 cm, variklio galia – 97 kW, valdytoja – savininke (duomenys neskelbtini) registruota I. L. (b.l. 23).

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos I. L. skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, išanalizavęs byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, patikrinęs byloje esančius įrodymus, apklausęs liudytoją D. K., išklausęs pareiškėjos I. L. bei jos atstovo paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl I. L. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog I. L. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji 2020 m. liepos 20 d., 19.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (motociklą) „Yamaha YZF-R6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiu būdu ji pažeidė KET 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje.

ANK 424 str. 2 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodoma, kad I. L. pažeidė KET 14 punktą. KET 14 punkte nustatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu, pareiškėja I. L. nepripažino padariusi administracinį nusižengimą, nesutiko su Institucijos priimtu nutarimu bei nurodė, kad 2020 m. liepos 20 d. ji motociklo „Yamaha YZF-R6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo. Teigė, kad vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas tariamai jos padarytas administracinis nusižengimas, yra pateiktas asmens, su kuriuo yra susiklostę konfliktiški santykiai. Iš minėto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti asmens, vairavusio transporto priemonę, nes nėra aišku, kas vairavo motociklą, negalima įžiūrėti ne tik vairuotojo veido bruožų, bet ir vairuotojo lyties.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje užregistruotas pranešėjo D. K. pranešimas, apie tai, kad 2020 m. liepos 20 d. jis užfiksavo pažeidėją, neturinčią teisės vairuoti motociklą, kurio galia priskiriama A kategorijai, žmogus vairavo galingą transporto priemonę, turėdamas tik A2 kategoriją, naudojosi ir važiavo bendro naudojimo keliu, sukeldamas pavojų sau ir aplinkiniams eismo dalyviams. Kartu su pranešimu pranešėjas pateikė vaizdo įrašą, nurodydamas, jog jame užfiksuotas žmogus – I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš į bylą pateikto itin trumpo vaizdo įrašo galima tik numanyti, jog motociklą „Yamaha YZF-R6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja šviesių plaukų moteris (b.l. 14-15, 27). Tačiau iš pateikto vaizdo įrašo nesimato, motociklą vairuojančio asmens veido, jo bruožų, kadangi motociklo vairuotojas dėvi šalmą, be to, įraše nefiksuojama, kokį mėnesį ir kokią dieną bei kokiu laiku jis buvo padarytas. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą bei surašydama administracinio nusižengimo protokolą, iš esmės rėmėsi pranešėjo D. K. pranešimu apie galimai padarytą administracinį nusižengimą bei kartu pateiktu vaizdo įrašu.

Šiuo atveju, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kokio šaltinio gautas minėtas vaizdo įrašas, kokiomis techninėmis priemonėmis jis užfiksuotas, todėl iš esmės ne tik nėra galimybės patikrinti šio įrodymo patikimumo, bet ir joje užfiksuotos informacijos tikrumo.

Liudytojas D. K. teisme nurodė, kad 2020 m. liepos 20 d. I. L. nusipirko jo motociklą, užpildė dokumentus ir sėdo už motociklo vairo bei nuvažiavo, neatlikusi bandomojo važiavimo, tvirtino, jog vaizdo įraše užfiksuotas I. L. išvažiavimas įsigijus jo motociklą. Jis policijai pareiškimą ir vaizdo įrašą pateikė tik 2020 m. gruodžio 22 d., kadangi buvo sugedęs jo telefonas. Policijai vaizdo įrašą pateikė šiaip, dėl idėjos. Pareiškėja I. L. neneigė, kad vaizdo įraše užfiksuotą motociklą 2020 m. liepos 20 d. įsigijo iš liudytojo D. K., tačiau kategoriškai tvirtino, jog įsigijimo metu jo neišbandžiusi ir nevairavusi, o motociklą po įsigijimo jai pargabeno kitas asmuo. Be to, pareiškėja nuosekliai teigė, kad ją ir D. K. sieja konfliktiški ir priešiški santykiai, nes ji po minėto motociklo įsigijimo, dėl aptiktų defektų kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl motociklo pirkimo – pardavimo sandorio, minėtoje byloje atsakovu yra liudytojas D. K.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės I. L. civilinį ieškinį atsakovui D. K. dėl 2020 m. liepos 20 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Ieškinys Klaipėdos apylinkės teisme gautas 2020 m. gruodžio 9 d., ieškinys ir teismo pranešimas atsakovui D. K. įteikti 2020 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje pranešėjo D. K. pranešimas ir pateiktas vaizdo įrašas apie galimą I. L. administracinį nusižengimą užregistruoti 2020 m. gruodžio 22 d.

Taigi, pranešėjas D. K. į policijos įstaigą kreipėsi praėjus net penkiems mėnesiams po galimo administracinio nusižengimo padarymo, D. K. nurodoma aplinkybė, kad jo telefonas buvo sugedęs, todėl jis negalėjo anksčiau kreiptis į policijos įstaigą, įvertinus aukščiau nurodomas aplinkybes apie susiklosčiusią konfliktinę situaciją tarp I. L. ir D. K., kelia pagrįstas abejones ir teismo vertinamos kritiškai. Visos šios nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti liudytojo D. K. parodymų patikimumu, todėl teismas priimdamas procesinį sprendimą jo parodymais nesivadovauja. Byloje daugiau nėra jokių duomenų (policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, įvykio vietos ženklinimo ir matavimų schemos, kelio ruožo fotografijų, kitų liudytojų paaiškinimų), kurie patvirtintų, jog būtent I. L. 2020 m. liepos 20 d., 19.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (motociklą), neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės ir tokiu būdu ji pažeidė KET 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (2018 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-327/2018).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013).

Būtent dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. L. kaltei pagal ANK 424 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjos naudai. Įvertinus byloje esančius duomenis bei pareiškėjos I. L. paaiškinimus duotus teisme, aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl I. L. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad I. L. 2020 m. liepos 20 d., 19.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (motociklą), neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės ir tokiu būdu ji pažeidė KET 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn I. L. patraukta nepagrįstai, todėl administracinio nusižengimo byla I. L. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p., 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu (b.l. 27) paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjos I. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1714-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną I. L. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.