Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Ma­rijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarimo K. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis spe­cialistas M. M. 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusi­žen­gi­mo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino K. D. kaltu pagal Lietuvos Res­publikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 1 dalį už tai, kad šis 2017 m. lapkričio 13 d. apie 17 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), perdavė vairuoti trans­porto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių. Nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplin­ky­bių, jam paskirta 90 Eur bauda.Marijampolės apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad K. D. ne tik neperdavė automobilio E. P. vairavimui, bet ir nežinojo, jog šis neturi teisės vairuoti.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių po­licijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Skunde teigiama, jog apklausiamas 2017 m. lapkričio 27 d. K. D. nurodė, kad „pasakiau E., kad su transporto priemone nevažinėtų, tik iš garažo ir atgal“ be to surašius administracinio nusižengimo protokolą jame buvo įrašytas K. D. paaiškinimas „Sutinku su padarytu pažeidimu, paaiškinimas paimtas ant atskiro lapo“, kurį jis patvirtino savo parašu. Kaip paaiškėjo apklausus E. P., kuris vairavo K. D. priklausantį automobilį, garažas, kur jis valo automobilius, yra (duomenys neskelbtini), t. y. visai kitoje vietoje, kur buvo paliktas automobilis BMW. Teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad jis su K. D. kalbėjo, kad automobilis neliktų gatvėje, o būtų įvarytas į kiemą. Institucijos teigimu, tai patvirtina, kad K. D. padarė nusižengimą, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Tačiau vėliau, siekdamas išvengti administracinės nuobaudos, pasirinko gynybinę taktiką, kuri aki­vaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. K. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra rengiamas ieškinys dėl suga­din­to automobilio, kurį eismo įvykio metu sugadino E. P.. Dėl to K. D. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi (skundo patenkinimu), nes tai gali turėti tiesioginės įtakos ieškinio nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Dėl šių aplinkybių ir buvo pasirinkta minėta gynybinė taktika. Skunde teigiama, kad K. D. nebū­tų turėjęs pagrindo domėtis ar asmuo, kuriam jis palieka automobilį, turi teisę vairuoti transporto priemones, jeigu jis būtų jį palikęs oficialiai dirbančiam asmeniui ar įmonei ir būtų gavęs perdavimą – priėmimą patvirtinantį dokumentą. Šiuo atveju automobilis buvo pa­liktas neoficialiai dirbančiam asmeniui ir todėl kilo pareiga pasidomėti, ar asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Ro­lando Gylio apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apelia­ci­nio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti adminis­tra­cinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens pa­da­ryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra ad­ministracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pri­pa­žintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pa­grindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kal­tę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės by­lai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vado­vau­damiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiš­ku­mas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina ir tai, kad teisingo teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, nenustatęs K. D. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straips­nio 1 dalyje, požymių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo.Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. D. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vai­ruoti tos rūšies transporto priemonę. To, kad jis paliko transporto priemonę E. P. K. D. neneigia nuo pat nusižengimo tyrimo pradžios. Ši K. D. versija buvo nuosekli ir nekito viso tyrimo metu. Pažymėtina ir tai, kad jis taip pat nuosekliai teigė ir tai, kad E. P. automobiliu važinėti neleido. Skunde nurodoma, kad K. D. nusižengimo užfiksavimo metu pripažino padarytą nusižengimą, jo neginčijo. At­mesdamas šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinėn at­sa­komybėn traukiamas asmuo pripažino tik paties automobilio perdavimo faktą E. P., tačiau ne administracinio nusižengimo padarymo faktą.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog K. D. automobilis buvo valomas ne toje vietoje, kurioje jis automobilį perdavė E. P.. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo radęs skelbimą socialiniame tinkle, sutartu laiku į sutartą vietą nuvežė transporto priemonę, tikėdamasis automobilio valymo paslaugų, automobilį paliko sutartu adresu, ar ten ir bus valomas automobilis, jis nežinojo. Kaip pažymėta ir Institucijos skunde, aplinkybė, kad automobilių valymo paslauga atliekama kitoje vie­toje, paaiškėjo tik apklausus E. P., kuris, akivaizdu, kad žinojo, kur pats atlieka automobilio valymo paslaugas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad K. D. iš anks­to buvo žinoma, jog automobilis bus valomas kitoje vietoje nei paliko savo automobilį E. P. Institucijos teigimu, automobilis buvo paliktas neoficialiai dirbančiam asmeniui ir todėl kilo pa­rei­ga pasidomėti, ar asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones. Atmesdamas šiuos skundo ar­gumentus aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nus­ta­ty­ta, kad pateikdamas skelbimą apie automobilio valymą, E. P. socialinio tinklo an­ketoje klaidingai buvo nurodęs, jog yra pilnametis. Skundžiamame nutarime pažymėta, jog vi­zualiai jis taip pat neatrodo nepilnametis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog K. D. ne tik neperdavė automobilio E. P. vairavimui, bet ir nežinojo, jog šis neturi teisės vairuoti. K. D. tikėdamas, kad asmuo yra pilna­metis, E. P. išvaizda jam taip pat nesukėlė įtarimų, neturėjo pareigos papildomai domėtis paslaugą atliekančio asmens amžiumi dar ir dėl to, kad automobilis buvo paliktas va­lymui, o ne važinėjimui. Tai, kad K. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra rengiamas ieškinys dėl sugadinto automobilio, kurį eismo įvykio metu sugadino E. P., ir dėl to jis yra su­in­teresuotas šios bylos baigtimi, niekaip negali nei patvirtinti nei paneigti jo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Tikėtina, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kurio byla nagrinėjama teisme, yra itin suinteresuotas bylos baigtimi, teismo priimamu pro­cesiniu sprendimu bei galima nuobauda, todėl šie Institucijos skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo pre­zumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis admi­nis­tra­ci­nėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui admi­nis­tra­ci­nę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplin­ky­bė­mis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą spren­dimą, kurį keisti ar naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarimą ad­ministracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos ko­mi­sariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.