Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-955-601/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-13
Bylos Nr.: 2A-955-601/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09721-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: D. A.
Atsakovas: M. S., V. G., R. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-955-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09721-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1336-1110/2020 pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovams M. S., V. G. ir R. G. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų D. K., Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. A. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir, patikslinęs reikalavimus, prašė: 1) pripažinti negaliojančia atsakovo M. S. 2018 m. gegužės 11 d. pateiktą įregistruoti deklaraciją apie statinio (-ių), jo (-jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą (statinio (-ių), jo (-jų) dalies (-ių) (patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė ir panaikinti šios deklaracijos 2018 m. gegužės 12 d. įregistravimą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, registracijos Nr. ACCE-100-180512-00151 (toliau – ir ginčijama deklaracija); 2) pripažinti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. X-3, Kaune (toliau – ir butas Nr. 3), kapitalinis remontas pagal 1994 m. birželio 9 d. leidimą atlikti statinio (-ių) remontą Nr. 94-593 yra savavališka statyba ir įpareigoti atsakovus išardyti savavališkai įrengtas pastogės patalpos pertvaras virš buto Nr. 3 bei sutvarkyti statybvietę.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad jis ir trečiasis asmuo D. K. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. X, Kaune, pastogės patalpų dalies bendraturčiai. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad visa namo pastogė yra 140,17 kv. m ploto. Visa pastogė susideda iš dviejų dalių – 108,31 kv. m yra įsiteisėjusiais teismų sprendimais atidalinta ieškovui ir trečiajam asmeniui D. K., likusi 31,86 kv. m dalis yra nepasidalinta. Nurodytą dalį ilgą laiką, tačiau nesėkmingai, bandė savo butui savavališkai prisiskirti buvusi buto Nr. 3 savininkė R. A.. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-1203-605/2011 R. A. neturėjo jokio projekto ir statybos leidimo rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui pastogės bendrojo naudojimo patalpose atlikti, todėl buvo konstatuota, kad ieškovė pastogės patalpose atliko savavališkos statybos darbus – dalį pastogės patalpų prijungė prie jai priklausančių patalpų, atliko perplanavimus, neturėdama bendraturčių sutikimo. Tačiau ginčijamoje deklaracijoje iš R. A. butą nupirkęs atsakovas nurodė, kad yra 1994 m. birželio 9 d. leidimas atlikti statinio (-ių) kapitalinį remontą Nr. 94-593, išduotas Kauno miesto savivaldybės administracijoje. Atsakovas M. S., pateikdamas ginčijamą deklaraciją apie statybos užbaigimą ir savavališkai prisijungdamas prie buto Nr. 3 dalį pastogės ploto, kuris jam nepriklauso, pažeidė ieškovo, kaip neatidalintos pastogės patalpų dalies bendraturčio, teises. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą, nes kiekvienas pastogės kvadratinis metras turi savo rinkos kainą. Deklaracijoje sąmoningai, ignoruojant tai, kad namas yra kultūros paveldo objektas, nėra nurodyta duomenų, kad statinio (buto) kapitalinis remontas atliekamas statinyje, įrašytame į Kultūros paveldo objektų sąrašą. Tokiu būdu buvo nuslėpta, kad nėra gauti reikiami Kultūros paveldo institucijos derinimai. Ginčo atveju buvo atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė, statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, kurį surašė 2018 m. gegužės 8 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau statytojas nėra gavęs kitų statinio (bendrosios dalinės nuosavybės) savininkų sutikimų atlikti kapitalinio remonto darbus pastogėje, kaip tą nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 15 punktas, 24 straipsnio 4 dalies 2 punktas. To UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatikrino. Projekto sprendiniai pažeidžia ieškovo, kaip pastogės patalpos bendraturčio, interesus. Ginčijama deklaracija prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinai teisės normai, nes bendrosios dalinės nuosavybės objektas – pastogės nepadalinta dalis naudojama (priskiriant prie buto Nr. 3 patalpų) nesant patalpos bendraturčio sutikimo. Turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtina, kad atsakovas pirko R. A. priklausiusį trijų kambarių 74,19 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. X-3, Kaune. Be šio buto R. A. dar priklausė gyvenamojo namo pastogės patalpų 20/100 dalys (dalis iš įregistruotų 108,31 kv. m), kurias 2018 m. sausio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo ieškovas. Atsakovas statybos metu, kurios teisėtumą ieškovas ginčija, padidino buto Nr. 3 bendrą plotą bendro naudojimo pastogės dalies sąskaita. Tokiu būdu sumažėjo ieškovui atitenkanti nepasidalintos pastogės ploto dalis. Atsakovas M. S. užėmė ir užrakino bendrojo naudojimo pastogės patalpą, pažymėtą indeksu 3-11, per kurią ieškovas patekdavo į jam nuosavybės teise priklausančią pastogės patalpą, pažymėtą indeksu 6-2. Ieškovas neturi galimybių patekti į jam priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 6-2. Kadangi ginčijama deklaracija yra negaliojanti, buto kapitalinis remontas pripažintinas neteisėtu, nes buvo vykdomas iš esmės pažeidžiant patalpų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, atsakovas turi būti įpareigotas atstatyti pastogės patalpą į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (į iki savavališko buto Nr. 3 kapitalinio remonto), t. y. išgriauti pertvaras, ir sutvarkyti statybvietę.

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. S. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nurodyti 31,86 kv. m pastogės nėra bendrojo naudojimo objektas. Ši pastogėje esančių patalpų dalis priklauso butui Nr. 3, yra gyvenamoji šio buto dalis. Buvusi buto Nr. 3 savininkė R. A. pagal 1992 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo butą kartu su mansardoje esančia patalpa, pažymėta indeksu 3-10, t. y. įgijo konkrečią patalpą, o ne kvadratinius metrus. Buvusi savininkė jai tuo metu priklausiusiose patalpose atliko patalpų perplanavimą, dėl kurių didėjo buto plotas. Iki ginčijamos deklaracijos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nurodytas buto Nr. 3 plotas (74,19 kv. m) neatitiko faktinio buto ploto, kuris kito dėl buto perplanavimo darbų (laiptų demontavimo, pertvarų panaikinimo ir naujų įrengimo), taip pat dėl kadastrinių matavimo klaidų. Aplinkybė, kad buto Nr. 3 plotas yra kitoks, nei yra įregistruotas, buvo išviešinta. Ta aplinkybė, kad buvusi savininkė perplanavo mansardoje esančią patalpą, pažymėtą indeksu 3-10, iš vienos į tris smulkesnes – pažymėtas indeksais 3-10, 3-11, 3-12, nepanaikino šios patalpos priklausymo nuosavybės teise R. A.. Atsakovas M. S. bute Nr. 3 jokių rekonstrukcijos darbų ne (statybos) darbų neatliko, jie buvo atlikti ankstesnių buto savininkų. Atsakovas atliktą rekonstrukciją tik įteisino. Tiek statybos darbai, tiek jų užbaigimo procedūra yra teisėti. Ieškovas daugiau kaip 20 metų neginčijo buvusios buto savininkės atliktų statybos darbų, o tai patvirtina, kad faktinės padėtis jį tenkino. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčijama deklaracija yra negaliojanti, nes nėra statybos leidimo. Buto kapitalinio remonto projektas 1994 m. birželio 9 d. suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriumi bei Kultūros paveldo inspekcija pagal tuometinį teisinį reglamentavimą ir yra laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Ekspertizės išvadoje nėra nurodyta, kad buvo reikalingas naujas statybos leidimas. Išvada padaryta ekspertizės vadovo J. R., kuris yra kvalifikuotas savo srities specialistas. Priešingai nei teigia ieškovas, kapitalinio remonto laidos „A“ projekto metu buvo gautas Kultūros paveldo departamento pritarimas sprendiniams. Statybos darbų šalinimas yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti taikoma esant ne bet kokiam, bet esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Ieškovas neįrodė savo suinteresuotumo, t. y. kad mansardoje esančios patalpos, pažymėtos indeksais 3-10, 3-11, 3-12, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Todėl ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio.

4. Atsakovai V. G. ir R. G. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Teigė, kad ieškovas 2018 m. sausio 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo 20/100 pastogės dalį, kuri priklausė R. A., įskaitant 11,42 kv. m, pažymėtus indeksu 6-2, kuri yra negyvenamosios paskirties ir į kurią bendro patekimo niekada nebuvo. Atsižvelgiant į nusistovėjusią palėpės naudojimosi tvarką, patalpa, pažymėta indeksu 6-2, naudojosi buvusi buto Nr. 3 savininkė, kuri turėjo priėjimą į šią patalpą per jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 3-10, 3-11, 3-12 ir kurios buvo jos buto dalimi. Niekada nebuvo ginčo tarp pastogės bendraturčių dėl patekimo į pastogės patalpą, pažymėtą indeksu 6-2, nes jiems nebuvo poreikio patekti į šią patalpą. Ieškovas žinojo, kokias patalpas perka, t. y. negyvenamąsias ir be patekimo į jas, todėl pareikštas ieškinys yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant priversti kitus asmenis suteikti priėjimą į patalpą, pažymėtą indeksu 6-2, kuria naudotis ieškovui iš tiktųjų nereikia.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašo dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymima, kad ieškovo teisių pažeidimas galėtų būti konstatuotas tuo atveju, jei jis įrodytų savo teisę į palėpės patalpų dalį (31,86 kv. m), kuri atlikus kapitalinio remonto darbus buvo priskirta butui Nr. 3.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo turi būti įrodyta deklaracijos surašymo įtaka ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl patikslinto ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo D. A.: atsakovui M. S. 1 424,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o valstybei – 15,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas taip pat grąžino atsakovui M. S. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 486 įmokėtą 100 Eur užstatą.

9. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovas, ginčydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, neįrodė, jog dėl ginčijamos deklaracijos ir (ar) dėl galimai savavališkos statybos buvo pažeistos jo teisės ir interesai. Anot teismo, ieškovas neįrodė nuosavybės teisės į palėpės patalpų dalį (31,86 kv. m, kuri nepatenka į 108,31 kv. m negyvenamąją patalpą – palėpę), t. y. bylos duomenys pagrindžia, kad ši palėpės dalis buvo privatizuota prie buto Nr. 3 dar 1992 m. ir yra buto Nr. 3 dalis. Taigi dalis pastogės jau nuo 1992 m. buvo ne bendroji dalinė kitų butų savininkų nuosavybė, o privati nuosavybė, ją priskiriant prie konkretaus buto Nr. 3. Ieškovas to į bylą pateiktas įrodymais nepaneigė, todėl teismas laikė nepagrįstu ieškovo argumentą, kad likusi (viršijanti 108,31 kv. m) palėpėje esančių patalpų dalis yra bendroji dalinė visų butų savininkų nuosavybė ir kad ieškovas yra šios pastogės patalpų dalies bendraturtis.

10. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog jis įsigijęs iš R. A. jai priklausiusių 20/100 dalis pastogės patalpų, pažymėtų indeksais 6-1, 6-2, šiuo metu neturi galimybės patekti į indeksu 6-2 pažymėtą patalpą, nes pastogėje esanti patalpa, pažymėta indeksu 3-11, per kurią patenkama į patalpą, pažymėtą indeksu 6-2, yra užrakinta, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovui teisės ginčyti ginčijamą deklaraciją. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš R. A. jai priklausiusias patalpas įsigijo 2018 m. sausio 5 d.; kita dalis pastogės patalpų ieškovui priklauso nuo 1999 m. Todėl faktinė patalpų padėtis, patekimas į jas, ieškovui galėjo ir turėjo būti žinomos šių patalpų įsigijimo metu. Kita vertus, ieškovas, siekdamas, kad būtų nustatytas patekimas į šias patalpas, savo teisėms ginti pasirinko akivaizdžiai netinkamą teisių gynimo būdą, t. y. ieškovas, neturėdamas galimybės patekti į patalpas, turi teisę savo teises ginti kitais, proporcingesniais, teisių gynimo būdais, pvz., prašydamas nustatyti servitutą. Be to, atsakovas V. G. siūlė ieškovui parduoti patalpą, pažymėtą indeksu 6-2 (tą, kuri ribojasi su butu Nr. 3), tačiau susitarimas neįvyko, nesutarus dėl kainos, kuri atsakovui pasirodė neadekvati, viršijanti rinkos kainą. Atsakovas V. G. ieškovui pasiūlė įsigyti jo buto dalį (esančią mansardoje), tačiau iš ieškovo konkretaus atsakymo neišgirdo (2020 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 21 sek. – 48 min. 37 sek.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas D. A. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1336-1110/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad atsakovas, pateikdamas ginčijamą deklaraciją apie statybos užbaigimą ir savavališkai prisijungdamas prie jam priklausančio 3 buto ploto dalį bendro naudojimo pastogės ploto, kuris jam nepriklauso, pažeidė ieškovo, kaip neatidalintos pastogės patalpų dalies bendraturčio, teises ir dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą;

11.2. Neapgindamas ieškovo teisių ir teisėtų interesų, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, nes pastogės nepadalinta dalis naudojama (priskiriant prie 3 buto patalpų) nesant pastogės patalpos bendraturčių sutikimo;

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 75 punktu;

11.4. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepaneigė ieškovo argumentų dėl to, kad buvo ir kitas pažeidimas – pažeista Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 3 priedo „Statinio architekto pareigos ir teisės“ 1 dalis;

11.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijama kapitalinė statyba buvo vykdoma neturint statybos leidimo;

11.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kur ne kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas;

11.7. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. A., privatizuodama butą, įsigijo dalį pastogės patalpų – patalpą 3-10, kuri vėliau buvo rekonstruota, ją išskaidant į tris atskiras patalpas, t. y. 3-10, 3-11 ir 3-12; kad indeksu 3-10 pažymėtos patalpos išorinės sienos nekito, kad buvo tikslinamas patalpų plotas tik atliekant patalpų vidinius matavimus ir pertvarkymus. Priešingai, anot apelianto, R. A. savavališkai užsitvėrė didesnio ploto patalpas pastogėje, nei jai priklausė ir tai yra nustatyta įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1203-605/2011;

11.8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolės R. G. 2015 m. birželio 12 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 0090/13/00746 atsakovas M. S. pirko R. A. priklausiusį trijų kambarių 74,19 kv. m bendro ploto butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. X-3, Kaune be jai priklausiusios pastogės patalpos dalies (iš 108,31 kv. m ploto pastogės patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuri buvo įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Ieškovo tvirtinimu, šią R. A. priklausiusią 20/100 pastogės dalį iš 108,31 kv. m ploto pastogės patalpų 2018 m. sausio 5 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-18-90-102 įsigijo būtent ieškovas D. A., kas sudaro 21,66 kv. m plotą. Tačiau dėl atsakovo savavališkų veiksmų pasididinant 3 buto plotą ir užtveriant atsakovui praėjimą per patalpą 3-11/2,55 į jam priklausančią patalpą 6-2/11,42, buvo pažeistos ieškovo, kaip nurodytos patalpos savininko, teisės savo turtą valdyti ir juo naudotis.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime atsakovas M. S., atstovaujamas advokato P. Č., prašo netenkinti ieškovo D. A. apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1336-1110/2020 palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo D. A.. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad ieškovas D. A. neįrodė, jog jis turi teisę reikšti ieškinį dėl galimai neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, t. y. teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad palėpės patalpos, indeksuojamos 3-10, 3-11, 3-12, yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. X-3, Kaune, dalis dar nuo šio buto privatizavimo 1992 m. Taigi, ginčijami statybos darbai buvo atlikti privačioje teritorijoje, o ne bendrąja daline nuosavybės teise valdomoje patalpoje;

12.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atliekant buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. X-3, Kaune, remonto darbus nebuvo išsiplėsta į palėpę (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini));

12.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad 2018 m. sausio 5 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-18-90-102 ieškovas įsigijo palėpės (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) 20/100 dalių iš 108,31 kv. m. Be to, ieškovas nuo 2003 m., kai buvo išmatuota palėpė (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vyko teisminiai ginčai dėl palėpėje esančių patalpų, nesikreipė į teismą su prašymu pripažinti, kad likusios palėpės patalpos priklauso palėpės bendraturčiams. Taigi, ieškovas neįrodė, kad likusi (viršijanti 108,31 kv. m.) palėpėje esančių patalpų dalis yra bendroji dalinė visų butų savininkų nuosavybė ir kad ieškovas yra šios pastogės patalpų dalies bendraturtis;

12.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai išanalizavo teismų sprendimus, kuriais ieškinį grindė ieškovas, tuose sprendimuose nurodytas aplinkybes, vykusių bylų metu nagrinėtus klausimus, įrodinėtinus ginčo dalykus ir šių sprendimų prejudicinę reikšmę šiam ginčui (skundžiamo sprendimo 17-21 punktai), t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad anksčiau nagrinėtose bylose nebuvo nustatyti faktai, turintys prejudicinę reikšmę šiai bylai.

13. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atstovaujamas Kauno skyriaus vedėjo S. S., Kauno apygardos teismo prašo dėl ieškovo D. A. apeliacinio skundo tenkinimo spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad ginčo objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. X, Kaune, yra Kultūros vertybių registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, kuriai taikomi paveldosaugos reikalavimai, apibrėžti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Tačiau šis įstatymas nereglamentuoja nuosavybės teisės įgijimo, t. y. paveldosaugos reikalavimai taikomi neatsižvelgiant į aplinkybę, kam nuosavybės teisė priklauso.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinis skundas atmestinas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

16. Apeliantas savo reikalavimų teisėtumą grindžia tuo, jog jis yra gyvenamojo namo Kuzmos g. X, Kaune, pastogės patalpų dalies bendraturtis. Apeliantas ginčija statybos dokumentų teisėtumą, kurių pagrindu VĮ Registrų centre buvo įregistruotas didesnis buto Nr. 3 plotas. Apelianto manymu, tai padaryta pastogės sąskaita ir neturint jo, kaip bendraturčio, sutikimo.

17. Ginčo esmė, - ar pagrįstai butui, esančiam Kuzmos g. X-3, Kaune (toliau – ginčo butas), priskirtos pastogės patalpos, pažymėtos indeksais 3-10, 3-11, 3-12 (toliau – ginčo patalpos). Apelianto nuomone, ginčo patalpos yra bendrojo naudojimo patalpos, kurias atsakovas M. S. neteisėtai įteisino, tuo padidindamas buto Nr. 3 plotą.

18. Nustatyta, kad nuo 1992 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. birželio 12 d. ginčo butas priklausė R. A., kuri jį privatizavo, o nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2018 m. birželio 7 d. – atsakovui M. S., kuris jį pardavė (2019 m. birželio 7 d.) atsakovams V. G. ir R. G.. Atsakovas M. S. 2018 m. gegužės 11 d. pateikė deklaraciją apie ginčo buto kapitalinio remonto užbaigimą, kuri buvo įregistruota ĮS „Infostatyba“, ir kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti duomenys apie ginčo butą, t. y. vietoje trijų kambarių buvo įregistruoti keturi kambariai, bendras buto plotas padidėjo nuo 74,19 kv. m iki 96,29 kv. m. Į nurodytą ginčo buto plotą patenka ir mansardoje (palėpėje) esančios patalpos, kurių bendras plotas 31,96 kv. m.

19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantas ne tik neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti deklaraciją, bet neįrodė ir to, kad dėl ginčijamos deklaracijos ir (ar) dėl galimai savavališkos statybos buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

20. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

22. Byloje nustatyta, kad ginčo patalpos (31,86 kv. m.) buvo įsigytos 1992 m. lapkričio 10 d. R. A. privatizuojant ginčo butą. Sutartyje yra nurodyta, kad įsigyjamas trijų kambarių butas Nr.3, kurio plotas yra 74,19 kv. m. (t. 1, b. l. 28-29). Iš ginčo buto inventorizavimo bylos matyti, kad jau 1985 m. balandžio 1 d. prie ginčo buto buvo priskirtos ginčo patalpos (mansarda 3-10, 19,99 kv. m.; t. 1, b. l. 136), o 1992 m. liepos 27 d. patalpų eksploatacijos lape nurodyta, kad ginčo butą sudaro 3 kambariai, iš kurių vienas mansardoje (patalpos Nr. 10,), kurio plotas 32,62 kv. m. Taigi, nėra abejonių, kad 1992 m. lapkričio 10 d., privatizuojant ginčo butą, buvo įsigytos ir ginčo patalpos mansardoje (tuo metu į bendrą įsigyjamą plotą 74,19 kv. m. buvo įskaičiuota 19,99 kv. m. ginčo patalpos mansardoje). Tačiau ginčo patalpų plotas (19,99 kv. m.) akivaizdžiai neatitiko faktinės padėties, nes jau iš 1985 m. balandžio 1 d. mansardos plano matyti (apskaičiuojant plotą pagal nurodomus matmenis), kad patalpos 3-10 plotas yra aiškiai didesnis nei 19,99 kv. m., kas vėliau ir buvo pataisyta. Klaidingą paskaičiavimą pripažino VĮ Registrų centras, kuris 2007 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte konstatavo, kad ginčo patalpų plotas (3-10) yra 33,78 kv. m. (t. 2, b. l. 41), o 2018 m. spalio 5 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis, pirminių kadastrinių matavimų 1985 m. balandžio 1 d. duomenimis, patalpos palėpėje 3-10, kuri buvo privatizuota prie buto Nr. 3, plotas 19,99 kv. m. pagal užfiksuotus patalpos metmenis, t. y. ilgį, plotį ir tuo metu buvusius laiptus, buvo apskaičiuotas klaidingai (aritmetinė klaida), teisingas plotas – 32,62 kv. m. 2017 m. gruodžio 27 d. atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad ginčo patalpų (3-7, 3-8, 3-9, t. y. buvusios 3-10) plotas yra 31,86 kv. m. (t. 2, b. l. 22, 25). Iš bylos dokumentų taip pat matyti, kad pradinis ginčo patalpų (3-10) plotas (jos išorinės sienos) nesikeitė, neatitikimai buvo tik dėl aritmetinių (klaidingų) skaičiavimų. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas mansardos patalpų (108,31 kv. m.) bendraturčiu tapo tik 1999 m. rugsėjo 8 d. (buto pirkimo-pardavimo sutartis), o ginčo patalpos ginčo butui priklausė jau nuo 1992 m. lapkričio 10 d. (ginčo buto privatizavimo) ir dėl to nebuvo jokių ginčų. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumą ir pagrįstumą.

23. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad R. A. savavališkai užsitvėrė didesnio ploto patalpas pastogėje, nei jai priklausė, ir tai yra nustatyta įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1203-605/2011. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. A. neužsitvėrė didesnio ploto patalpos mansardoje (nutarties 22 punktas). Antra, minėta Kauno apygardos teismo nutartimi tarp R. A. ir kitų pastogės patalpų bendrasavininkų, įskaitant apeliantą, kilęs ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, nes byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl joje nurodomos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais.

24. Sutiktina su apelianto argumentu, kad užtveriant praėjimą per patalpą 3-11/2,55 į jam priklausančią patalpą 6-2/11,42, galimai pažeidžiamos jo, kaip nurodytos patalpos savininko, teisės savo turtą valdyti ir juo naudotis. Tačiau šis apelianto argumentas neturi teisinės reikšmės sprendžiant šioje byloje pareikštų reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo esmė, - ar pagrįstai ginčo butui priskirtos pastogės patalpos, pažymėtos indeksais 3-10, 3-11, 3-12, o ne apelianto teisių pažeidimas dėl jo negalėjimo patekti į patalpą 6-2. Nesant galimybės patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas (6-2), apeliantas turėtų šį galimą teisių pažeidimą spręsti su asmeniu, kuris pažeidžia šią teisę, o neišsprendus ginčo taikiai, kreiptis ieškiniu į teismą, kuriame bus suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas.

25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

26. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto atsakovui M. S. priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Atsakovas prašo priteisti 2 223,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau šios bylinėjimosi išlaidos (išskyrus 399,30 Eur) yra patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir jų klausimas yra išspręstas ginčijamu teismo sprendimu, todėl prašymas dėl šių išlaidų priteisimo atmestinas. Kaip matyti atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė ir prašo priteisti 399,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių (šiuo atveju žymiai mažesnės), atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos.

28. Taip pat iš apelianto priteistinos 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai (t. 4, b. l. 12) (CPK 88 straipsnio 1 dalies, 3 punktas, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Virginija Lozoraitytė