Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui L. M., atsakovui D. K. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. J. P., R. K., D. K. ir D. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1758-568/2011 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams D. J. P., R. K., D. K., D. A. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė prašė (b.l.3-5) atidalinti 20/100 dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 108,31 kv. m. bendro ploto pastogės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.4400-0069-9880:3608, atidalintas dalis suformuojant kaip atskirąjį nekilnojamąjį daiktą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu (b.l. 99-101) ieškinį tenkino. Nusprendė atidalinti 20/100 dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 108,31 kv. m. bendro ploto pastogės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.4400-0069-9880:3608, R. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atidalintas dalis suformuojant kaip atskirąjį nekilnojamąjį daiktą. Priteisė ieškovei R. A. iš atsakovės D. J. P. 458,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei R. A. iš atsakovės R. K., 458,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei R. A. iš atsakovo D. K. 458,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei R. A. iš atsakovo D. A. 458,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovų D. J. P., R. K., D. K., D. A. po 7 Lt išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog ieškovei R. A. nuosavybės teise priklauso butas, esantis V. K. g. 6-3, Kaunas (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b.l.7-8, 36-37), o negyvenamosios patalpos – pastogės patalpos, esančios V. K. g. 6, Kaunas, nuosavybės teise priklauso R. A., R. K., D. J. P., D. K. ir D. A. (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b.l.9-10, 38-39). Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė R. A. pateikė atidalijimo planą pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog rašytiniais įrodymais pagrįstos ir įrodytos aplinkybės, kad pastogė pastato, esančio V. K. g. 6, Kaune, yra 108,31 kvadratinių metrų (b.l.20-22, 25). Be to, teismas, įvertindamas šalių paaiškinimus bei atsikirtimus, atsižvelgė į tai, kad tik ieškovė, siekdama apginti savo teises, pateikia teismui projektą dėl pastogės, esančios V. K. g. 6, Kaune, atidalinimo, o atsakovai D. K. ir D. A., teismo posėdžio metu pripažindami galimą atidalinimo projekto patvirtinimą, siekia ginti jų pažeidžiamas teises, tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikia. Be to, atsakovai pripažįsta ir aplinkybę, jog ieškovė šiuo atveju elgiasi sąžiningai, ir atsakovų teisės nėra pažeidžiamos. Teismas konstatavo, jog ieškininis reikalavimas įrodytas rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovo paaiškinimais, todėl tenkintinas.

Atsakovas D. A. apeliaciniu skundu (b.l. 113-116) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog rašytiniais įrodymais pagrįstos ir įrodytos aplinkybės, kad pastogė pastato, esančio V. K. g. 6, Kaune, yra 108,31 kv. m. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003 pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovams D. J. P., V. V., R. A., G. D., trečiajam asmeniui Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialui dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo nustatyta, kad ieškovas D. A. ir atsakovai D. J. P., V. V., R. V., R. A., G. D. yra namo, esančio V. K. g. 6, Kaune, bendrasavininkiai. Teismas taip pat nustatė, kad iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ pateikto sąrašo, name, adresu V. K. g. 6, Kaune, yra 5 butai, iš kurių butas Nr. 1, kurio bendras plotas 60,01 kv. m, priklauso atsakovei D. J. P., butas Nr. 2, kurio bendras plotas 55,8 kv. m, priklauso atsakovams Vytautui ir R. V., butas Nr. 3, kurio bendras plotas 74,19 kv. m, priklauso atsakovei R. A., butas Nr. 4, kurio bendras plotas 66,27 kv. m, priklauso ieškovui D. A. ir butas Nr. 5, kurio bendras plotas 30,57 kv. m, priklauso atsakovei G. D., kas viso sudaro 286,84 kv. m. Teismas nustatė, kad registre yra užfiksuota minėto namo pastogė, plane pažymėta šifrais 6-1, kurios plotas 96,89 kv. m, ir 6-2, kurios plotas 11,42 kv. m. Teismas taip pat nustatė, kad iš pateikto pastogės plano matyti, kad namo, adresu V. K. g. 6, Kaune, pastogėje taip pat yra dar patalpos, pažymėtos šifrais 3-12/3,24 kv. m, 3-11/2,55 kv. m, 3-10/26,07 kv. m, t.y. palėpė yra bendro 140,17 kv. m ploto (96,89+11,42+3,24+2,55+26,07). Kadangi įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003 buvo nustatyta, jog pastato, adresu V. K. g. 6, Kaune, pastogės patalpos yra 140,17 kv. m. ploto, todėl pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs aplinkybių, kodėl pastogės patalpų bendras plotas yra kitoks, negu buvo nustatyta paminėtame Kauno miesto apylinkės teismo sprendime, nepagrįstai konstatavo, jog ginčo pastato, esančio V. K. g. 6, Kaune, pastogė yra 108,31 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės pateiktas teismui projektas dėl pastogės, esančios V. K. g. 6, Kaune, atidalinimo nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, gynė tik vienos pusės, t.y. ieškovės, interesus ir nepaisė kitų byloje dalyvaujančių šalių interesų. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų prašymus, nors LR CPK 42 straipsnis numato atsakovams tokią teisę, todėl liko neišaiškintos esminės bylos aplinkybės, susijusios su palėpės dydžiu. Be to, nepagrįstai ginčo patalpas, ieškovės pateiktame teismui projekte pažymėtas „A“ ir „B“, suformavo kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą, tuo pažeisdamas bendraturčių teises. Dvi atskiros ginčo patalpos „A“ ir „B“, kurios tarpusavyje nėra funkciškai susijusios, negali būti vienu atskiru turtiniu vienetu, nes tiesiogiai patekti į jas negalima iš bendro naudojimo laiptinės.

Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė R. A. (b.l. 122-125) nurodo, kad su apeliaciniais skundais nesutinka. Nurodo šiuos motyvus: 1) Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastogės patalpos yra 108,31 kv. m. bendro ploto, kurių 20/100 dalis priklauso ieškovei R. A.. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo šių įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka; 2) apeliantas D. A. apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Kauno miesto apylinkės teismo 2003-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003, kadangi jis nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuojamas ir vertinamas, jame galimai nustatytomis aplinkybėmis nė viena iš šalių nesirėmė ir jų nenurodė savo atsikirtimuose, teismas taip pat šių įrodymų netyrė; 3) apeliaciniuose skunduose yra nurodomi argumentai, susiję su kitų pastogėje esančių patalpų (plane pažymėtų indeksais 3-10, 3-11, 3-12) teisine priklausomybe ir jose atliktų savavališkų statybos darbų vertinimu. Tokie motyvai yra iš esmės nesusiję su ieškovės reikalavimais atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi ieškiniu buvo prašoma atidalinti iš visiškai kito (atskiro) nekilnojamojo turto objekto. Ieškovė pagal pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo butą kartu su mansardoje esančia patalpa. VĮ Registro centro Kauno filialas išduotoje pažymoje (pridedama) nurodyta, kad mansardoje esanti 3-10 indeksu pažymėta patalpa yra 19,99 kv. m. bendro ploto. Ieškovė jai priklausančiose patalpose atliko patalpų perplanavimą (rekonstrukciją) iš vienos patalpos (indeksas 3-10) į tris atskiras patalpas (indeksai 3-10, 3-11, 3-12), kas reiškia, kad perplanuotos patalpos nuosavybės teise vis tiek priklauso ieškovei. Dėl šių priežasčių atmestini apeliantų argumentai dėl to, jog nėra aiški šių mansardoje esančių patalpų teisinė priklausomybė. Tai yra teisėtai įsigytas ir ieškovės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas (patalpos), kuris juridiškai įregistruotas kaip buto dalis. Tuo pačiu pagrindu atmestini apelianto D. A. skundo motyvai, kad į ginčo patalpas, plane pažymėtas „A“ ir „B“, negalima patekti tiesiogiai iš bendro naudojimo laiptinės, ir kad teismas nepasisakė bei neišsprendė patekimo į šias patalpas klausimo, tuo pažeisdamas kitų bendraturčių teises. Kaip matyti iš byloje esančios Buto kadastro bylos, į ginčo patalpas, plane pažymėtas „A“ ir „B“, įėjimas numatytas per ieškovei R. A. priklausančias mansardos patalpas; 4) rekonstrukcijos (perplanavimo) darbai niekaip neįtakoja pastogės patalpų atsidalijimo, kadangi tai buvo atlikta visiškai atskirame nekilnojamojo turto objekte. Jokių rekonstrukcijos ar perplanavimo darbų pastogės patalpose, priklausančiose visiems bendraturčiams, ieškovė nėra atlikusi. Bet kurie kituose butuose (kitose patalpose) atlikti savavališki ar nesavavališki statybos darbai, rekonstrukcijos, remontai, perplanavimai ar kitokio pobūdžio darbai nėra šios bylos dalykas, ir teismas šių atsakovų argumentų nevertino pagrįstai. Pirmosios instancijos teisme atsakovai nepateikė jokių teisinių ir/ar faktinių argumentų dėl to, kad vienu ar kitu būdu ieškovės pasiūlytas atsidalijimo projektas pažeistų jų teises ir teisėtus interesus; 5) iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastogės patalpos nuosavybės teise priklauso penkiems bendraturčiams, tarp kurių yra ir D. J. P.. Ieškinys buvo rengtas ir byla buvo nagrinėjama pagal tuos duomenis, kurie yra įregistruoti viešajame registre, todėl į nagrinėjamą bylą pagrįstai buvo įtraukta ir D. J. P.; 6) Pastogės patalpose, kurios priklauso visiems bendraturčiams, nebuvo atliekami jokie rekonstrukcijos (perplanavimo) darbai, todėl nėra pagrindo į bylą įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos kaip trečiąjį asmenį. VĮ Registrų centras dalyvavimas tokio pobūdžio byloje taip pat nėra tikslingas.

Atsakovas D. A. atsiliepime į atsakovų D. J. P., R. K., D. K. apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirą nekilnojamą daiktą. Iš byloje ieškovės pateikto projekto akivaizdu, kad atidalijus ieškovės pageidaujamas patalpas, projekte pažymėtas „A“ ir „B“, nebus galima suformuoti vieno nekilnojamojo daikto, nes dvi atskiros ginčo patalpos „A“ ir „B“, kurios tarpusavyje nėra funkciškai susijusios, negali būti vienu atskiru turtiniu vienetu, kadangi tiesiogiai patekti į jas iš bendro naudojimo laiptinės negalima. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pripažino dvi, tarpusavyje funkcinio ryšio neturinčias patalpas kaip vieną atskirą nekilnojamąjį daiktą, nepasisakydamas ir neišspręsdamas patekimo į šias patalpas klausimo, tuo pažeisdamas kitų bendraturčių teises. Be to, teismas neatsižvelgė į šalių prašymus ir neįtraukė trečiaisiais asmenimis Valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, nors jų nuomonė ir dalyvavimas buvo būtini. Kadangi įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003 buvo nustatyta, jog pastato, adresu V. K. g. 6, Kaune, pastogės patalpos yra 140,17 kv. m ploto, o skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuojama, kad ginčo pastato plotas yra kitoks, negu buvo nustatyta aukščiau minimame įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo sprendime, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, kodėl pastogės patalpų plotas pasikeitė, išreikalauti archyvinę ginčo pastato bylą, ieškovės pirminius turto įsigijimo dokumentus bei prie jų esančius inventorinius duomenis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas prašė apeliacinį skundą patenkinti, ieškovės atstovas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi ši norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ex officio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, atidalijo 20/100 dalių iš 108,31 kv. m. bendro ploto pastogės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.4400-0069-9880:3608, atidalintas dalis suformuojant kaip atskirąjį nekilnojamąjį daiktą. Prie ieškinio ieškovė pateikė jos užsakymu IĮ Architekto L. S. studija paruoštą planą (atidalijimo projektą), kuriame buvo nurodytas bendras pastogės patalpų plotas 108,31 kv. m. Pagal ieškovės pateiktą patalpų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektą ieškovei atitektų 11,42 kv. m. dalis, plane pažymėta „A“, ir 10,24 kv. m. dalis, plane pažymėta „B“, iš viso 21,66 kv. m. ploto patalpos, o tai sudarytų 19,998/100 dalių nuo bendro pastogės patalpų ploto. Atsakovai apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad iš pateikto pastogės plano matyti, kad namo, adresu V. K. g. 6, Kaune, pastogėje taip pat yra dar patalpos, pažymėtos šifrais 3-12/3,24 kv. m, 3-11/2,55 kv. m, 3-10/26,07 kv. m. (žymėjimas „koriu“), iš viso 31,86 kv.m., t.y. palėpė yra bendro 140,17 kv. m ploto (96,89+11,42+3,24+2,55+26,07). Būtent ieškovė yra užėmusi patalpas pastogėje, pažymėtas šifrais 3-12/3,24 kv. m, 3-11/2,55 kv. m, 3-10/26,07 kv. m. (žymėjimas „koriu“), iš viso 31,86 kv.m., tačiau duomenų, kad šios patalpos nuosavybės teise priklauso tik ieškovei, teismui nebuvo pateikta. Taigi ieškovės užsakymu paruoštas ir prie ieškinio teismui pateiktas pastogės patalpų atidalijimo projektas neatitinka faktinės padėties, nurodytas mažesnis plotas nei yra realiai. Atsakovai pagrįstai nurodo, jog ieškovė pastogės patalpose atliko savavališkos statybos darbus - dalį pastogės patalpų prijungė prie jai priklausančių patalpų, atliko perplanavimus (buvusi patalpa 3-10 (31,85 kv.m.), o po rekonstrukcijos patalpos 3-10 (26,07 m²), 3-11 (2,55 m²) ir 3-12 (3,24 m²), bendras plotas šiai dienai 31,86 kv.m., neturėdama bendraturčių sutikimo (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas). Taigi ieškovės buto plotas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra 74,19 kv.m. - 2 aukšte 63,79 kv.m. (3-1 (5,42 kv.m), 3-2 (11,23 kv.m.), 3-3 (0,85 kv.m.), 3-4 (2,05 kv.m.), 3-5 (12,57 kv.m.), 3-6 (16,66 kv.m), 3-7 (12,36 kv.m.), 3-8 (2,65 kv.m.), o mansardoje - pastogėje turėtų būti - 10,4 kv.m. Tačiau iš pateiktų inventorinių duomenų akivaizdu, kad ieškovė mansardoje - pastogėje yra užėmusi 31,86 kv.m. Ieškovės atlikti statybos darbai bendro naudojimo patalpose laikytini rekonstravimu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Šiems darbams atlikti būtina gauti leidimą rekonstruoti patalpas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs aplinkybių, kodėl pastogės patalpų bendras plotas yra kitoks, nei ieškovės užsakymu paruoštame pastogės patalpų atidalijimo projekte (b.l.11), nepagrįstai konstatavo, jog ginčo pastato, esančio V. K. g. 6, Kaune, pastogė yra 108,31 kv. m. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės pateiktas teismui projektas dėl pastogės, esančios V. K. g. 6, Kaune, atidalijimo nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, yra nepagrįsta.

Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą. Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, bylos grąžinimas būtent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta B. G. p.l.c. v. I. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-1103/2003, kat. 80,82,94.2,90., 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta A. P. v. E. Š. byloje Nr. 3K-3-760/2003, kat. 15.2.2.6; 15.2.27).

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.