- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- eAS-463-146/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00040-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Atsakovas
- A. B., M. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- V. A., V. L., A. R.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B. ir M. B. (M. B.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. B., M. B. (M. B.), tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. A., V. L. (V. L.) ir A. R. dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), prašymą, kuriame prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), atstovaujamos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 41S-315 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. B.“ 1.2. punktą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,72 ha dalį 8,20 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Balčių k. v. (ežeras Peštikis), esančią Utenos r., Tauragnų sen., Lukošiūnų k.; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 41S-288 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. B.“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 41S-323 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei N. B.“ 1.2. punktą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,60 ha dalį 13,30 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Daugailių k. v. (ežeras Ąžuolinis), esančią Utenos r., Daugailių sen., Vajasiškio k.; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 41S-324 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. T.“ 1.2. punktą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,60 ha dalį 13,30 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Daugailių k. v. (ežeras Ąžuolinis), esančią Utenos r., Daugailių sen., Vajasiškio k.; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 41S-325 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. B.“ 1.2. punktą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,60 ha dalį 13,30 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Daugailių k. v. (ežeras Ąžuolinis), esančią Utenos r., Daugailių sen., Vajasiškio k.; 6) pripažinti negaliojančia 2015 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (paveldėtojas M. B.), išduoto Ignalinos r. 2-ojo notaro biuro notarės Dianos Šerėjienės, notarinio registro Nr. 1836, dalį dėl paveldimo turto, kurį sudaro 105/820 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Tauragnų sen., Lukošiūnų k.; 7) pripažinti negaliojančia 2012 m. rugsėjo 20 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (paveldėtoja A. B.), išduoto Kauno m. 10-ojo notaro biuro notarės Onos Markevičienės, paveldėjimo bylos Nr. 83/2003, notarinio registro Nr. 2692, dalį dėl paveldimo turto, kurį sudaro 72/820 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Tauragnų sen., Lukošiūnų k.; 8) pripažinti negaliojančia 2012 m. rugpjūčio 21 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (paveldėtoja V. T.), išduoto Ignalinos r. 1-ojo notarų biuro notarės Laimos Aidukaitės, notarinio reg. Nr. 2305, dalį dėl paveldimo turto, kurį sudaro 60/1330 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Daugailių sen., Vajasiškio k.; 9) pripažinti negaliojančia 2014 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (paveldėtoja A. B.), išduoto Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės, notarinio reg. Nr. 2-688, bylos Nr. 440/2013 m., dalį dėl paveldimo turto, kurį sudaro 120/1330 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Daugailių sen., Vajasiškio k.; 10) taikyti restituciją natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn iš M. B. 105/820 dalis, iš A. B. 72/820 dalis vandens ūkio paskirties žemės sklypo (ežero Peštikis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Tauragnų sen., Lukošiūnų k.; 11) taikyti restituciją natūra, grąžinant Lietuvos valstybės nuosavybėn iš A. B. 120/1330 dalis, iš M. B. 60/1330 dalis vandens ūkio paskirties žemės sklypo (ežero Ąžuolinis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Daugilių sen., Vajasiškio k.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui paduotame prašyme taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti atsakovams M. B. perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančią 105/820 dalį, o A. B. perleisti nuosavybės teisę į jai priklausančią 72/820 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r. sav., Tauragnų sen., Lukošiūnų k.; 2) uždrausti atsakovams M. B. perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančią 60/1330 dalį, o A. B. perleisti nuosavybės teisę į jai priklausančią 120/1330 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Daugailių sen., Vajasiškio k.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą tenkino ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti atsakovams M. B. perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančią 105/820 dalį, o A. B. perleisti nuosavybės teisę į jai priklausančią 72/820 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r. sav., Tauragnų sen., Lukošiūnų k.; 2) uždrausti atsakovams M. B. perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančią 60/1330 dalį, o A. B. perleisti nuosavybės teisę į jai priklausančią 120/1330 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Daugailių sen., Vajasiškio k.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad teismas spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).
Iš pateikto prašymo bei prie jo pridėtų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, priimtus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į vandens ūkio paskirties žemės dalis (Utenos r. Tauragnų sen. Lukošiūnų k. esančio Peštikio ežero ir Utenos r. Daugailių sen. Vajasiškio k. esančio Ąžuolinio ežero) K. B., A. B., N. B., V. T., M. B., taip pat pareiškėjas prašo pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimų dalis, pagal kurias ginčijamais administraciniais aktais atkurtos vandens ūkio paskirties žemės dalys buvo paveldėtos. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad prašymas teismui pateiktas ginant viešąjį interesą, reikalavimai susiję su imperatyvių įstatymo nuostatų galimais pažeidimais, bei į tai, kad dabartiniams ginčo sklypų savininkams A. B. ir M. B. perleidus jiems priklausančias ginčo vandens ūkio paskirties žemės dalis kitų asmenų nuosavybėn, tuo atveju jei prašymas bus tenkinamas, teismo sprendimo įvykdymas – vandens ūkio paskirties žemės sklypų grąžinimas valstybės nuosavybėn – pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes yra adekvatus siekiamam tikslui ir nepažeidžia proporcingumo principo.
III.
Atsakovai A. B. ir M. B. (toliau – ir atsakovai) padavė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirajame skunde atsakovai nesutinka su teismo procesiniu sprendimu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kuris, atsakovų nuomone, yra juridiškai nepagrįstas, istoriškai bei fiziškai neatitinka viešojo intereso gynimo. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra tiesioginė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pasekmė, nuosavybė įgyta teisėtu būdu ir negali būti iš atsakovų atimta. Abu ežerai (Peštikis ir Ąžuolinis) yra nutolę nuo gyvenviečių, asfaltuoto kelio, privažiavimo prie jų nėra, atsakovai jokios ūkinės veiklos ten nevykdo, todėl nesuprantamas pareiškėjo siekis apginti viešąjį interesą, kuris šiuo metu ir taip yra saugomas. Atsakovai prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jie yra garbaus amžiaus, pensininkai ir nesutinka su galimybe taikyti restituciją pareiškėjo prašymo tenkinimo atveju.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo atsakovų A. B. ir M. B. atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, mano, jog teismas šiuo atveju tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, kurios susijusios su imperatyvių įstatymo nuostatų galimais pažeidimais, todėl pagrįstai nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes jų nepritaikius bei perleidus nuosavybę, pasunkėtų teismo sprendimo vykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą bei taikė reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovai A. B. ir M. B., kurių atžvilgiu pritaikytos ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. kuriems uždrausta perleisti nuosavybės teises į jiems priklausančias ginčo sklypų dalis, su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir tvirtina, kad jis yra nepagrįstas bei neužtikrina viešojo intereso.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. AS143-832/2011, AS-1035-662/2015, AS-1028-662/2015, eAS-1057-502/2015, AS-1231-624/2015 ir kt.). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS143-612/2010, AS146-310/2011, AS552-207/2014 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į administracinį teismą su prašymu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, priimtų administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Administracinės bylos ginčo dalykas – vandens ūkio paskirties žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Balčių k. v., Utenos r., Tauragnų sen., Lukošiūnų k. esantis ežeras Peštikis ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Daugailių k. v., Utenos r., Daugailių sen., Vajasiškio k. esantis ežeras Ąžuolinis) dalys, į kurias galbūt neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės, vėliau paveldėtos atsakovų A. B. ir M. B.
Teismas skundžiama 2016 m. vasario 22 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti atsakovams M. B. perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančią 105/820 dalį, o A. B. perleisti nuosavybės teisę į jai priklausančią 72/820 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r. sav., Tauragnų sen., Lukošiūnų k.; 2) uždrausti atsakovams M. B. perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančią 60/1330 dalį, o A. B. perleisti nuosavybės teisę į jai priklausančią 120/1330 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Daugailių sen., Vajasiškio k. Savo procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog: pareiškėjo prašymas teismui pateiktas ginant viešąjį interesą; reikalavimai susiję su imperatyvių įstatymo nuostatų galimais pažeidimais; dabartiniams ginčo sklypų savininkams atsakovams A. B. ir M. B. perleidus jiems priklausančias ginčo vandens ūkio paskirties žemės dalis kitų asmenų nuosavybėn, teismo sprendimo, jei pareiškėjo prašymas būtų tenkinamas, įvykdymas – t. y. vandens ūkio paskirties žemės sklypų grąžinimas valstybės nuosavybėn – pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas; reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes yra adekvatus siekiamam tikslui ir nepažeidžia proporcingumo principo.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos aplinkybėmis, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto prašymo dėl administracinių aktų ir paveldėjimo teisės liudijimų dalių panaikinimo bei restitucijos taikymo dalyką bei pagrindą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal nustatytas aplinkybes šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – vandens ūkio paskirties žemės sklypų (ežerų Peštikio ir Ąžuolinio) dalys galbūt priskirtinos valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams ir priklauso Lietuvos valstybės išimtinei nuosavybei. Pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl teismui išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės bei konstatavus, kad ginčo sklypų dalys buvo perleistos privačion nuosavybėn neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, tokiu atveju galbūt būtų taikoma restitucija natūra, grąžinant ginčo sklypų dalis Lietuvos valstybės nuosavybėn. Akivaizdu, kad toks teismo sprendimas, tuo atveju jeigu pareiškėjo prašymas būtų patenkintas, negalėtų būti vykdomas arba jo vykdymas labai pasunkėtų, jeigu bylos nagrinėjimo metu atsakovai perleistų savo nuosavybės teises į jiems priklausančias vandens ūkio paskirties žemės sklypų (ežerų Peštikio ir Ąžuolinio) dalis. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – t. y. uždrausti atsakovams M. B. ir A. B. perleisti nuosavybės teises į jiems priklausančias ginčo sklypų dalis – yra pagrįstas bylos faktinėmis aplinkybėmis, siekiu apginti viešąjį interesą bei atitinka ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas reikalavimui užtikrinti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeidžia proporcingumo principo ir proceso šalių interesų pusiausvyros. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama teismo nutartimi apribojama tik dalis atsakovų M. B. ir A. B. turimų nuosavybės teisių, susijusi su nekilnojamojo turto objektų disponavimu, nes teismas uždraudė atsakovams perleisti nuosavybės teisę į jiems priklausančias ginčo sklypų dalis, tačiau teismas nenustatė atsakovams apribojimų kitaip valdyti ir naudotis jų turima nuosavybe (pvz., tvarkyti žemės sklypus, vykdyti juose teisės aktų leistiną ūkinę veiklą ir pan.). Atsakovai nenurodė aplinkybių bei nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių jiems atsiras tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, tuo atveju jeigu būtų priimtas atsakovams palankus teismo sprendimas, būtų neįmanomas ar labai sudėtingas, ar pasireikštų ypač dideliais atsakovų finansiniais nuostoliais ir pan. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad teismo nutartimi pritaikytos priemonės neatitinka jomis siekiamų tikslų (užtikrinti viešojo intereso gynimą ir būsimo teismo sprendimo sklandų vykdymą) ar neproporcingai smarkiai pažeidžia atsakovų turtinius interesus.
Atsakovai M. B. ir A. B. atskirajame skunde dėsto argumentus, dėl kurių, jų manymu, šioje byloje negalima taikyti restitucijos natūra, grąžinant jiems priklausančias sklypų dalis valstybės nuosavybėn. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia atsakovų dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas tik klausimas dėl pareiškėjo pateikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – t. y. uždrausti atsakovams M. B. ir A. B. perleisti nuosavybės teises į jiems priklausančias ginčo sklypų (ežerų Peštikio ir Ąžuolinio) dalis. Klausimas dėl pareiškėjo reikalavimo taikyti (ar netaikyti) restituciją natūra, grąžinant ginčo sklypų dalis Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn, bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais teigiama, jog nuosavybė, įgyta teisėtu būdu, negali būti iš atsakovų atimta, ir pan.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovų atskirojo skundo jame nurodytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų A. B. ir M. B. (M. B.) atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.