- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- AS-1231-624/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02387-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Dalia Višinskienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Meirona“
- Atsakovas
- Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meirona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meirona“ skundą atsakovams Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, akcinei bendrovei poilsio namai „Ąžuolynas“, akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektai“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bergstalis“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014, kuria tenkino atsakovo Neringos savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymus ir nutarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymą atidėti 2016 biudžetiniams metams – iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.
Šalies argumentai
Atsakovas Neringos savivaldybė 2015 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė užtikrinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014 vykdymą sustabdant išieškojimą pagal 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą, ir/ar kitų vykdomųjų veiksmų atlikimą iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014 (b. l. 28–29).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsakovo Neringos savivaldybės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino ir, užtikrinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014 įvykdymą, sustabdė išieškojimą pagal 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuris pateiktas vykdyti antstoliui A. S. (vykdomoji byla Nr. 0010/15/02298) iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014, sustabdė išieškojimą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. išduotą ir antrąjį vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014 iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014, nurodė šią teismo nutartį vykdyti skubiai.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-365/2012).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą, 2015 m. birželio 15 d., vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 647 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra du solidarūs skolininkai, išdavė du vykdomuosius raštus. Su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo Neringos savivaldybės atstovas teismui pateikė 2015 m. rugpjūčio 25 d. antstolio A. S. raginimą Nr. S1-367501, adresuotą Neringos savivaldybei, įvykdyti sprendimą. Iš raginimo turinio matyti, kad antstolis ragina Neringos savivaldybę per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo, remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. išduotu vykdomuoju raštu administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014, sumokėti skolą išieškotojui UAB „Meirona“ – 1 149 349,83 eurus ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (vykdomoji byla Nr. 0010/15/02298).
Išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/02298 vykdantis antstolis turi procesinę galimybę atlikti vykdymo veiksmus remiantis 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotu vykdomuoju raštu iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, kuria nutarė atidėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo vykdymą 2016 biudžetiniams metams – iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., konstatavo, kad šio teismo sprendimo įvykdymas atidedamas, kadangi jo įvykdymui reikalingos sumos nėra numatytos nei valstybės, nei Neringos savivaldybės biudžetuose.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis yra neįsiteisėjusi. 2015 m. rugpjūčio 28 d. teisme gautas pareiškėjo UAB „Meirona“ skundas dėl jos panaikinimo. Be to, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjui 2015 m. birželio 15 d. yra išdavęs du vykdomuosius raštus, antrasis vykdomasis raštas galėtų būti pateiktas vykdyti antstoliui ir būtų reikalaujama pareiškėjui priteistas sumas sumokėti iš valstybės lėšų. Lėšas išieškojus ir tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatytų, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo 2016 biudžetiniams metams yra teisėta, minėtos teismo nutarties nebebūtų galima įvykdyti. Tokiame kontekste teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir stabdė išieškojimą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. išduotus abu vykdomuosius raštus iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis. Tokiu būdu bus užtikrintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties įvykdymas.
Neringos savivaldybės atstovas prašė sustabdyti išieškojimą pagal 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą, ir/ar kitų vykdomųjų veiksmų atlikimą iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014. Sustabdymas išieškojimo pagal teismo 2015 m. birželio 15 d. išduotus vykdomuosius raštus, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė apima ir bet kokių veiksmų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu, atlikimą.
Teismas, stabdydamas išieškojimą pagal 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuris vykdymui pateiktas antstoliui A. S., vertino, kad Neringos savivaldybės atstovo prašymą tenkino pilnai. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties įvykdymui užtikrinimui, teismas stabdė ir išieškojimą pagal antrąjį vykdomąjį raštą, išduotą 2015 m. birželio 15 d.
Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrintas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti negalimas ar apsunkėti. Vilniaus apygardos administracinis teismas šia nutartimi sprendė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, siekiant įvykdyti teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo 2016 biudžetiniams metams – iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo UAB „Meirona“ atstovo 2015 m. rugsėjo 1 d. teisme gautu atsiliepimu į Neringos savivaldybės prašyme išdėstytais argumentais to, kad prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes administracinė byla yra baigta ir jis neteismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
III.
Pareiškėjas UAB „Meirona“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsakovo Neringos savivaldybės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti.
Atskirajame skunde nurodo, kad ABTĮ 97 straipsnio 3 dalies ir 85¹ straipsnio bei CPK 284 straipsnio nuostatų pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi išsprendė su administracinio teismo sprendimo vykdymu susijusius klausimus – atidėjo teismo sprendimo vykdymą. Neringos savivaldybės pateiktas prašymas taikyti ABTĮ 71 straipsnyje numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones baigtoje administracinėje byloje, kurioje visi įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo (įskaitant ir sprendimo vykdymo atidėjimą) klausimai turi būti sprendžiami CPK nustatyta tvarka, neatitiko ABTĮ normų, nes šis įstatymas nereglamentuoja jau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo vykdymo klausimų. Akcentuoja, kad vykdomosios bylos sustabdymo, vykdymo veiksmų atidėjimo veiksmus reglamentuoja CPK 625, 626, 627 ir kiti straipsniai, o atsakovo prašymas ir jo pateikimas administraciniam teismui yra nesuderinimas su minėtomis įstatymo nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje neatsižvelgė į šias esmines įstatymų nuostatas jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo klausimais. Tokią poziciją patvirtina ir administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-216/2012). Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės sumaišė du skirtingus administracinių bylų teisenos institutus: reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo institutą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovo suformuluotas reikalavimas apskritai gali būti vertinamas kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė jau užbaigtoje administracinėje byloje. Šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonėmis turėtų būti spartinamas teismo sprendimo vykdymas, o ne stabdomas teismo sprendimo, kuris užtikrinamas ABTĮ 71 straipsnio pagrindais, vykdymas. Tokios pozicijos laikosi ir iš esmės šiuo klausimu vieninga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2006 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-318/2006, 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-380/2004, 2014 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-239/2012).
Tvirtina, jog CPK nustatyta tvarka pareikštas ir neįsiteisėjusia teismo nutartimi išspręstas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo negali būti prilygintas ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžiamam reikalavimui, kurio užtikrinimui gali būti taikomos ABTĮ 71 straipsnyje numatytos priemonės. Toks prašymas buvo pareikštas ir turėjo būti išnagrinėtas ABTĮ 97 straipsnio ir CPK nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis priimta esant pakankamam teisiniam ir faktiniam pagrindui ir atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas argumentuotai nurodė, kad jeigu 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo vykdymas nebūtų sustabdytas ir UAB „Meirona“ išieškotų lėšas iš skolininkų, būtų paneigta galimybė įgyvendinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014, jeigu ji įsiteisėtų. Skolininkams išieškojimo veiksmais galėtų būti padaryta žala, kurios šie siekia išvengti prašydami teismo atidėti 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo vykdymą.
Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad Teisingumo ministerija ir Neringos savivaldybė buvo pateikusios prašymus, kuriais suformuluotas reikalavimas teismo sprendimo įvykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams. Reikalavimas buvo patenkintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Teismas nurodė, kad nutartis vykdytina skubiai, taigi susidarė situacija, kad, iki kol 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis įsiteisės, galėjo būti vykdomi išieškojimo veiksmai pagal 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą. Neringos savivaldybė kreipėsi į teismą su 2015 m. rugpjūčio 25 d. prašymu siekdama, kad būtų pritaikyta reikalavimo teismo sprendimo įvykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams užtikrinimo priemonė – išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas. Tai įrodo, kad išpildytos visos ABTĮ 71 straipsnyje numatytos sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti. Jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis nebūtų buvusi įvykdyta arba jos vykdymas galėjo būti apsunkintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad vienintelė galimybė užtikrinti tinkamą 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties vykdymą buvo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimo veiksmus. Akivaizdu, kad skundžiama nutartis buvo priimta esant tiek teisiniam, tiek faktiniam pagrindui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo Neringos savivaldybės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismas skundžiama nutartimi nutarė sustabdyti išieškojimą pagal 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuris pateiktas vykdyti antstoliui A. S. (vykdomoji byla Nr. 0010/15/02298) iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014, taip pat sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. išduotą ir antrąjį vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014 iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).
Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014 2015 m. gegužės 19 d. priimtu sprendimu (administracinės bylos numeris apeliacinės instancijos teisme A-578-556/2015) nusprendė priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, UAB „Meirona“ 1 149 349, 83 eurų žalos atlyginimui ir penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2015 m. birželio 15 d. šioje byloje (administracinė byla Nr. I-325-437/2014) išdavęs vykdomuosius raštus, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi tenkino trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir atsakovo Neringos savivaldybės prašymus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymą atidėjo 2016 biudžetiniams metams – iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., o po to, išnagrinėjęs atsakovo Neringos savivaldybės 2015 m. rugpjūčio 25 d. prašymą užtikrinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014 vykdymą sustabdant išieškojimą pagal 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą, ir/ar kitų vykdomųjų veiksmų atlikimą iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, skundžiama 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi sustabdė išieškojimą pagal 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuris pateiktas vykdyti antstoliui A. S. (vykdomoji byla Nr. 0010/15/02298) iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014, o taip pat – ir išieškojimą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. išduotą antrąjį vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014 iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-325-437/2014, taip pat nurodė šią teismo nutartį vykdyti skubiai.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog nutartis, kuria ABTĮ numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo taikoma jau užbaigtoje administracinėje byloje, yra neteisėta, kadangi ABTĮ nereglamentuoja įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto administracinėje byloje, vykdymo klausimų, kurie, įskaitant sprendimo vykdymo atidėjimą, sprendžiami CPK nustatyta tvarka, atitinkamai – pirmosios instancijos teismas išsprendė jo kompetencijai nepriskirtą klausimą.
Teisėjų kolegija negali visiškai sutikti su tokiu aiškinimu: jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą jis nėra įvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kuris vykdomas CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 97 str. 1 ir 2 d.), kuria taip pat sprendžiami ir tokio teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimai (ABTĮ 85¹ str.). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.
CPK nenumato, kad tokio pobūdžio prašymo (dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo) padavimas ar tenkinimas nutartimi, kuri nėra įsiteisėjusi, būtų pagrindas antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus, atliekamus vykdomosiose bylose, kuriose pateikti vykdyti jo (teismo sprendimo) pagrindu išduoti vykdomieji raštai, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokio klausimo negali spręsti vykdytiną sprendimą priėmęs teismas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013, pažymėta, kad ne visada vykdymo veiksmai gali būti atliekami nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsni) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Vertinant, ar CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t. y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo negali būti atliekami. Pavyzdžiui, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkte. CPK 284 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teismas, be kita ko, byloje gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Taigi, aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams.
Taigi, konstatavęs, kad yra CPK nustatytas pagrindas atidėti sprendimo įvykdymą, tačiau nestabdydamas išieškojimo pagal jo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus, teismas, esant grėsmei, kad sprendimas bus įvykdytas iki įsiteisės nutartis dėl įvykdymo atidėjimo, šį procesinį sprendimą padarytų iš esmės beprasmiu, kas prieštarautų tiek administracinių bylų proceso, tiek civilinio proceso, pagal kurio nuostatas vykdomi administracinėse bylose priimti sprendimai, tikslams.
Nagrinėjamoje byloje, esant, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, CPK nustatytam pagrindui atidėti sprendimo vykdymą, tačiau nesustabdžius išieškojimo pagal jau išduotus vykdomuosius raštus, yra tikėtina, jog iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties įsiteisėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimas, kurio įvykdymas yra atidėtas iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., jau bus įvykdytas, kas savo ruožtu reikštų, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikyta priemonė neturi prasmės.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nei atsiliepime į prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nei atskirajame skunde nepateikė argumentų, jog išieškojimo sustabdymas iš esmės pažeistų jo teises ar teisėtus interesus, taip pat į tai, kad jau yra priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo vykdymas yra atidėtas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai laikinai sustabdė išieškojimą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meirona“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.