- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- e2S-323-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00155-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2299-783/2023 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - ir Institucija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Kartu ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė teismui prašymą taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. Ž. iki bus išnagrinėta civilinė byla; 2) priteisti iš atsakovės A. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiui A. Ž. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 3) sustabdyti antstolės O. N. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliekamą išieškojimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2023 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės tenkino ir nustatė A. Ž. gyvenamąją vietą su jo tėvu A. Ž. iki bus išnagrinėta civilinė byla. Taip pat priteisė laikiną išlaikymą iš A. S. nepilnamečiam vaikui A. Ž. po 200 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2023 m. vasario 21 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme; laikiną išlaikymą paskyrė uzufrukto teise valdyti nepilnamečio vaiko A. Ž. tėvą A. Ž., o taip pat sustabdė antstolės O. N. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliekamą išieškojimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš į bylą pateiktų įrodymų, Institucijos išvados galima daryti išvadą, jog ieškovo A. Ž. ir atsakovės A. S. sūnus A. Ž. nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio ir šiuo metu gyvena su tėvu. Iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio vaikas gyveno su savo motina, o iš tėvo A. Ž. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-365-783/2012 buvo priteistas išlaikymas, kuris Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu buvo pakeistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
5. Skundžiamoje nutartyje teismas pabrėžė, jog šiuo metu tarp vaiko tėvų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tarp atskirai gyvenančio vieno iš tėvų su vaiku, vaiko tėvas pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi civilinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti, šiuo metu dar nėra pasibaigęs ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažametį sūnų, kuriame, kiek galima suprasti, yra sprendžiama ar vaiko motina A. S. smurtavo prieš savo sūnų ir ar šis smurtas yra baudžiamas pagal baudžiamąjį įstatymą, siekiant išvengti ginčų civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas, nepriklausomai nuo to, jog atsakovė A. S. atsiliepime ir teigia, jog nėra ginčo tarp jos ir ieškovo, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu A. Ž.. Kartu teismas pažymėjo, jog Institucija yra nurodžiusi, kad duomenų, patvirtinančių, jog nepilnamečiam vaikui gyvenant su ieškovu, pastarasis netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečio vaiko sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaiką, nėra, pats vaikas Institucijos atstovei nurodė, jog norėtų gyventi pas tėtį. Be to, (duomenys neskelbtini) yra ugdymo įstaiga, kurioje šalių vaikas yra ugdomas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors atsakovė nurodė, kad yra atidariusi sąskaitą sūnaus vardu ir gaunamus vaiko pinigus perveda į jo sąskaitą, tačiau duomenų patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Įvertinęs byloje esančius duomenis bei ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, siekdamas apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus interesus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu laikinas išlaikymas turi būti priteistas, tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovas yra dirbantis ir gaunantis pajamas, duomenų apie atsakovės gaunamas byloje nėra, ji augina vaiką iki trijų metų, be to, nėra žinomi tikslūs vaiko poreikiai (jie įrodinėjami civilinės bylos nagrinėjimo metu), iš atsakovės A. S. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki civilinės bylos išnagrinėjimo.
7. Dėl vykdomosios bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio nepilnametis A. Ž. faktiškai gyvena su tėvu, kuris jį ir išlaiko, vaiko motina prie vaiko išlaikymo neprisideda. Teismas nurodė, jog taiko laikinąją apsaugos priemonę – laikiną A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu A. Ž., iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje teismas, todėl yra pagrindas taikyti ir šią laikinąją apsaugos priemonę bei stabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliekamą išieškojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8.1. Nurodo, kad atsakovė vaiko pinigus perveda į vaiko sąskaitą, taip pat prisideda prie išlaikymo kitomis formomis ir būdais, todėl laikinas išlaikymas iš atsakovės yra priteistas nepagrįstai. Apeliantės vertinimu, taip pat nėra pagrindo stabdyti vykdomąją bylą, kadangi periodiniai mokėjimai ieškovo nebuvo atliekami ir šiuo metu yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas, kas patvirtina, jog ieškovas pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, o teismas nepagrįstai sustabdė išieškojimą iš A. Ž. jo nepilnamečio vaiko naudai.
8.2. Papildomai apeliantė nurodė, kad dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu ji neprieštaraujanti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu ieškovas A. Ž. prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
9.1. Nurodo, kad atsakovė A. S. nei karto neprisidėjo prie vaiko būtino išlaikymo. Mokyklos reikmenimis, maistu, būsto išlaikymu, drabužiais ar šventėmis rūpinasi vienas ieškovas A. Ž.. Atsakovė prideda sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad sūnui gyvenant su tėvu, ji neteikė jokio išlaikymo iš savo pusės, tik pervesdavo į sūnaus sąskaitą valstybės mokamas išmokas. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar galima teigti, kad atsakovė tinkamai prisideda prie kasdienių vaiko poreikių tenkinimo, kai perveda ir taip vaikui priklausančias išmokas, o savo lėšomis nė kiek neprisideda. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pervesdavo valstybės skiriamas išmokas į asmeninę sūnaus sąskaitą, tačiau galimai kitomis dienomis juos ir išgrynindavo. Tai patvirtina taip pat jos pačios atsakovės teismui pridėti sąskaitos išrašai. Taigi skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės.
9.2. Dėl atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl vykdomosios bylos sustabdymo, ieškovas nurodo, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, grįžus ieškovui gyventi į Lietuvą, sūnus gyvena kartu su juo, tačiau kiekvieną mėnesį ieškovui kaupiasi išlaikymo (300 Eur) įsiskolinimas dėl vaiko išlaikymo, t.y. kiekvieną mėnesį išlaikymo įsiskolinimas nepagrįstai didėja, taip pat tuo pačiu metu ieškovas A. Ž. išlaiko pilnumoje savo nepilnametį sūnų A. Ž., prie kurio išlaikymo atsakovė neprisideda. Atsakovui antstolės O. N. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvesta tik 2022 m. rugpjūčio 30 d., tuo metu įsiskolinimo suma siekė 8 502,56 Eur, + fiksuotas mokėjimas po 332,00 Eur. Taigi ieškovas ginčija būtent šį laikotarpį, juo labiau kad išieškotos sumos gali būti pervestos atsakovei, iš kurios gali būti neįmanoma minėtas sumas susigrąžinti teismui priėmus sprendimą ieškovui palankų sprendimą byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
11. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą iš atsakoves bei sustabdė vykdomąją bylą bei joje atliekamą išieškojimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atskiruoju skundu ieškovė nesutinka tik su pirmiau nurodytais klausimais, apeliacinės instancijos teismas šią civilinę bylą nagrinėja pateikto atskirojo skundo ribose ir plačiau dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnamečio asmens laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nepasisako.
Dėl naujų įrodymų
12. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė A. S. pateikė naujus įrodymus – išrašus iš banko sąskaitos, pažymas apie asmeniui išmokėtas išmokas, valstybinį socialinį draudimą, sprendimą skirti vaiko priežiūros išmoką bei antstolės O. N. raštą dėl duomenų suteikimo.
13. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė, teikdama naujus įrodymus, nesuformulavo prašymo priimti į bylą šiuos įrodymus, taip pat nenurodė motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, šioje civilinėje byloje yra sprendžiami su nepilnamečiu vaiku bei jo interesų užtikrinimu susiję klausimai, kas reikalauja visų galimų duomenų bei informacijos įvertinimo. Kartu reikšminga ir tai, jog ieškovas pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą pasisakė dėl atsakovės naujai pateiktų įrodymų bei jų vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu aptariamų naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepadarys neigiamos įtakos procesui, neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo bei nepažeis proceso dalyvių teisių. Dėl to atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikiami nauji įrodymai yra priimami.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog šalių sūnus A. Ž. nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio ir šiuo metu gyvena su ieškovu (savo tėvu). Iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio vaikas gyveno su savo motina, o iš tėvo A. Ž. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-365-783/2012 buvo priteistas išlaikymas, kuris Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu buvo pakeistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
17. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, o taip pat atsakovės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikino išlaikymo priteisimo būtinumo, o motyvų dėl laikino išlaikymo dydžio iš esmės neteikia. Įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą, pačios atsakovės nurodomas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė sūnui nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio gyvenant su ieškovu, teikė jam išlaikymą ar kitaip materialiai prisidėjo prie vaiko poreikių užtikrinimo. Pačios atsakovės pateikti sąskaitos išrašai rodo, jog ji į vaiko sąskaitą pervesdavo valstybės mokamas vaiko bei išlaikymo išmokas, tačiau pati atsakovė jokio išlaikymo neteikė, nors, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė neturi jokių galimybių prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.
19. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu ir vertinti, jog laikinas išlaikymas jos nepilnamečiam vaikui yra priteistas nepagrįstai. Be to, atsižvelgdamas į iš ieškovo minėtais teismų procesiniais sprendimais priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, taip pat įvertinęs minimalios mėnesinės algos Lietuvos dydį, šalyje kilusią infliaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas 200 Eur laikino išlaikymo dydį nustatė pagrįstai, užtikrindamas tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovės interesų pusiausvyrą.
Dėl vykdomosios bylos sustabdymo
20. Pateiktu atskiruoju skundu atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu sustabdyti antstolės vykdomąją bylą ir joje atliekamą išieškojimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje taip pat priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.
21. Išties, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai - tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio nepilnametis šalių sūnus faktiškai gyvena su tėvu, kuris jį ir išlaiko, vaiko motina prie vaiko išlaikymo neprisideda. Be to, byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir A. Ž. gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškovu.
22. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybės, nėra pagrindo spręsti, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko išlaikymo išieškojimo yra sustabdyta nepagrįstai ar kad dėl to iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo vykdymo išieškojimo sustabdymas, kai šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškovu ir yra jo išlaikomas, gali padaryti esminę žalą nepilnamečio vaiko interesams.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nepakeistą.