Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-161-910/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-29
Bylos Nr.: e2A-161-910/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01464-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „LTG Infra“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei LGC CARGO

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-161-910/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01464-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.3.1.18.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo ir 2021 m. gegužės 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei LGC CARGO dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „LTG Infra“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) LGC CARGO (toliau – atsakovė) priteisti 82 967,54 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. ji (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja) ir atsakovė (geležinkelio įmonė (vežėja)) sudarė naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį Nr. SUT(DI)-574 (toliau – ir sutartis), kuria šalys susitarė dėl minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą sudarančių paslaugų teikimo. Atsakovė 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 154 (toliau – ir raštas Nr. 154) informavo ieškovę, kad artimiausiu metu neplanuoja naudotis viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, kurie jai skirti 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu ir kurių naudojimosi sąlygos, be Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (toliau – Geležinkelių transporto kodeksas) ir kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų, nurodytos sutartyje.

3. Pažymėjo, kad sutarties 7.4 papunkčiu šalys susitarė, jog užmokestis už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą bus mokamas pagal Užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą ir užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus apskaičiavimo ir mokėjimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 610 „Dėl Užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą ir užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės), ir kitus teisės aktus, kuriais reglamentuojamas pridėtinės vertės mokesčio skaičiavimas ir taikymas.

4. Ieškovės teigimu, 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojus taisyklių pakeitimams, galimybė nemokėti užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies tais atvejais, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) nusprendžia nepasinaudoti pajėgumais, buvo panaikinta. Pagal pakeistų taisyklių 18 punktą geležinkelio įmonė (vežėjas) privalo kiekvieną mėnesį mokėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį, išskyrus taisyklių 23 punkte numatytą atvejį – kai geležinkelio įmonė (vežėjas) atsisako jai skirtų pajėgumų.

5. Ieškovės vertinimu, atsakovė neatsisakė jai skirtų pajėgumų Geležinkelių transporto kodekso 29¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, neužpildė Viešosios geležinkelio infrastruktūros 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų, patvirtintų AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. ĮS(LGI)-16 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, atliktais AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. ĮS(LGI)-301 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų patvirtinimo“, (toliau – tinklo nuostatai) 10 priede nustatytos formos prašymo, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti užmokesčio dalį už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kuriuos atsakovė galėjo naudoti 2020 m. birželio mėnesį. Nurodė, kad ieškovė, nesulaukusi mokėjimo, 2020 m. gegužės 29 d. raštu Nr. SD-PAJ(LGI)-20 atsakovei pateikė priminimą apie neapmokėtą sąskaitą faktūrą ir įspėjo, kad, nesumokėjus sąskaitoje nurodytos sumos per papildomai nustatytą terminą (5 darbo dienas nuo įspėjimo dienos), jai skirti pajėgumai, už kuriuos ši suma nebuvo sumokėta, bus panaikinti. Po minėto rašto išsiuntimo dienos ieškovė ir toliau siuntė sąskaitas faktūras dėl užmokesčio dalies už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus atsakovei, tačiau atsakovė atsisakė jas apmokėti.

Šalies argumentai

6. Ieškovės teigimu, ji, laikydamasi sutartyje ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų, sudarė sąlygas atsakovei pasinaudoti sutartyje nurodytomis paslaugomis, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo. Anot ieškovės, atsakovė kiekvieną mėnesį turėjo sumokėti ieškovei užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį už pajėgumus, kuriuos galėjo naudoti kiekvieną ateinantį mėnesį iki 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo pabaigos (2020 m. gruodžio 12 d.), tačiau šios pareigos neįvykdė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalies, CK 6.59 straipsnio, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktų nuostatomis, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 82 967,54 Eur dydžio skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 17 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė 2020 m. sausio 6 d. rašte Nr. 154 aiškiai nurodė, jog ji, atsižvelgdama į tai, kad atsakovei suteikti ne visi pajėgumai, reikalingi planuojamam vežimo procesui užtikrinti, bei į tai, kad atsakovės licencija bei saugos sertifikatai yra sustabdyti, informuoja ieškovę, jog skirtais pajėgumais artimiausiu metu naudotis neplanuoja. Teismo įsitikinimu, atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, ji 2020 m. birželio 2 d. raštu, atsakydama į ieškovės 2020 m. gegužės mėn. raštą, aiškiai nurodė, jog 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 154 neplanuoja naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais. Teismo vertinimu, Geležinkelių transporto kodekse nenustatyta, kokios formos ir turinio privalo būti valdytojui (ieškovei) pateikiamas prašymas, todėl nusprendė, kad raštas Nr. 154 turi būti suprantamas kaip atsakovės atsisakymas jai skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų.

9. Pažymėjo ir tai, kad tinklo nuostatuose, galiojusiuose rašto Nr. 154 pateikimo dieną, nebuvo 10 priedo bei jo formos ir punkto apie pajėgumų atsisakymą. Tuo atveju, jeigu ieškovei netiko gauto atsakovės rašto Nr. 154 forma, ieškovė, 2020 m. sausio 15 d. atlikusi tinklo nuostatų pakeitimą, kuriame atsirado 10 priedas, t. y. forma, privalėjo apie tai informuoti atsakovę, tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, nuo 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojusios redakcijos taisyklėse aiškiai nurodyta, kad skirtų pajėgumų atsisakymas – vienintelis atvejis, kai minimaliojo prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketo užmokesčio (traukinių eismo įmokos) dalis gali būti nemokama.

10. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus teiginius dėl atsakovės prievolės sumokėti užmokesčio dalį, priėjo prie išvados, kad geležinkelio įmonė (vežėjas), atsisakiusi jai skirtų pajėgumų, netenka galimybės jais naudotis, o pajėgumai, kurių ši įmonė atsisakė, skelbiami laisvais Geležinkelių transporto kodekso 29¹ straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka, todėl jais gali pasinaudoti kita geležinkelio įmonė (vežėjas) ar remonto įmonė; jeigu skirtų pajėgumų neatsisakoma, jie negali būti paskelbti laisvais, todėl jais negali pasinaudoti kita geležinkelio įmonė (vežėjas) ar remonto įmonė. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei skirti pajėgumai buvo panaikinti ir paskelbti laisvais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nors ieškovė reikalavo apmokėti 2020 m. gegužės 11 d. sąskaitą faktūrą, serija 980, Nr. 0011058 (už birželio mėnesį), tačiau 2020 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮS‑PAJ(LGI)-98 panaikino atsakovei skirtus 2020 m. birželio mėn. pajėgumus ir juos paskelbė laisvais. Be kita ko, teismas nustatė, kad analogiškus veiksmus ieškovė atliko ir su kitiems mėnesiams iki 2020 m. gruodžio mėnesio atsakovei skirtais pajėgumais.

11. Teismo vertinimu, ieškovei turėjo būti aišku, kad atsakovė objektyviai negalės naudotis skirtais ginčo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl susiklosčiusių aplinkybių – atsakovės licencijos bei saugos sertifikatų sustabdymo. Tačiau nepaisydama to ieškovė, laikydamasi tik formalios nuostatos, kad atsakovė privalo užpildyti specialią formą, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. išrašinėjo ginčo sąskaitas faktūras. Teismas pažymėjo, kad toks ieškovės elgesys neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu ieškovei nebuvo aišku, ar atsakovė naudosis pajėgumais, ji turėjo vadovautis Geležinkelių transporto kodekso 29⁶ straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė taip ir padarė – vadovaudamasi Geležinkelių transporto kodekso 29⁶ straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis, panaikino atsakovei skirtus ginčo pajėgumus ir juos paskelbė laisvais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra skolinga ieškovei, todėl ieškinį laikė nepagrįstu ir atmetė.

12. Papildomame sprendime teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu nebuvo išspręstas atsakovės išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo klausimas. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, teismas visiškai patenkino atsakovės prašymą ir jai iš ieškovės priteisė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Apeliaciniuose skunduose ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir 2021 m. gegužės 17 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinyje ir 2020 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-67 pateiktą reikalavimą, atmesti atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas kaip nepagrįstą. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai nenuoseklūs, teismas neatskleidė bylos esmės. Kad ieškovė neįrodė atsakovės skolos ieškovei, teismas konstatavo vadovaudamasis ne sutarties ir taisyklių nuostatomis, o atsižvelgdamas į faktines aplinkybes dėl atsakovės sustabdytos licencijos ir saugos sertifikato.

13.2. Byloje nekilo ginčas dėl to, jog atsakovė rašte Nr. 154 aiškiai nurodė, kad jai skirtais pajėgumais artimiausiu metu naudotis neplanuoja. Ieškovės vertinimu, ginčas kilo dėl to, ar, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsakovės raštas Nr. 154 galėjo ir turėjo būti prilyginamas atsakovės prašymui atsisakyti jai skirtų pajėgumų. Ieškovės nuomone, teismas nenustatė vienintelio taisyklių 18 punkte nurodyto atvejo, kada galima nemokėti užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies, – skirtų pajėgumų atsisakymo. Atsakovės rašte Nr. 154 nebuvo išreikšta aiški valia atsisakyti jai skirtų pajėgumų. Atsakovė turėjo suprasti prašymo nesinaudoti skirtais pajėgumais ir prašymo atsisakyti skirtų pajėgumų skirtumus. Tik kilus ginčui dėl užmokesčio dalies mokėjimo, atsakovė pareiškė, kad raštas Nr. 154 turėtų būti suprantamas kaip prašymas atsisakyti pajėgumų. Ieškovė akcentuoja atsakovės rašto Nr. 154 turinio, o ne formos trūkumą.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Atsakovei skirti pajėgumai buvo panaikinti ne rašto Nr. 154 pagrindu, o atsakovei pažeidus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovei, pažeidusiai mokėjimo tvarką, nekyla pareiga šio pažeidimo ištaisyti, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog ieškovė dėl šio pažeidimo atsakovei skirtus pajėgumus panaikino ir paskelbė laisvais.

13.4. Teismas, konstatavęs sutarties šalių susitarimą dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarkos vadovaujantis taisyklėmis, nepagrįstai nusprendė dėl taisyklėse nenustatyto atvejo, kada užmokestis gali būti nemokamas – kai geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos ir saugos sertifikatų galiojimas sustabdytas. Atsakovei išduota geležinkelio įmonės (vežėjo) licencija buvo sustabdyta 2018 m. gruodžio 19 d., o atsakovės paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, vadovaujantis Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“, 5 punktu, buvo pateikta 2019 m. balandžio mėnesį. Be kita ko, atsakovė neprašė pakeisti sutarties dėl negalėjimo jos vykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ir patenkino atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovė prašo skundų netenkinti. Atsiliepimuose nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1. Teismas skundžiamame sprendime įvertino rašto Nr. 154, kuriuo atsakovė atsisakė jai skirtų pajėgumų, turinį, aplinkybę, kad atsakovės licencija ir saugos sertifikatas, kuriais suteikiama teisė vežti krovinius, buvo sustabdyti, įvertino Geležinkelių transporto kodekso 29¹ straipsnio nuostatas, kuriomis nenustatyti teikiamo prašymo turinio ir formos reikalavimai, ir aplinkybę, jog ieškovė, atlikusi tinklo nuostatų pakeitimus ir įtvirtinusi prašymo atsisakyti skirtų pajėgumų formą, neinformavo atsakovės, todėl, atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė pagrįstą sprendimą.

14.2. Atsakovės valia atsisakyti jai skirtų pajėgumų buvo tinkamai išreikšta rašte Nr. 154. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog, atsakovei atsisakius jai skirtų pajėgumų bei juos paskelbus laisvais, ieškovės reikalavimas apmokėti jos išrašytas sąskaitas faktūras yra pagrįstas.

14.3. Teismas, sprendime nurodydamas, kad ieškovei turėjo būti aišku, jog atsakovė objektyviai negalės naudotis jai skirtais pajėgumais dėl sustabdytos licencijos ir saugos sertifikato galiojimo, nesuteikė jokių galimybių atsakovei ar kitoms geležinkelio įmonėms piktnaudžiauti skirtais pajėgumais.

Motyvuojamoji dalis

14.4. Ieškinys netenkintas pagrįstai, todėl nagrinėjamoje byloje priimtas papildomas sprendimas, kuriuo iš ieškovės atsakovės naudai priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

17. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovės ieškinio dėl skolos pagal naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamos geležinkelių transporto veiklos sąlygos, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja) ir atsakovė (geležinkelio įmonė (vežėja)) 2019 m. lapkričio 26 d. sudarė naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį Nr. SUT(DI)-574.

19. Sutarties 7.1 papunkčiu šalys sulygo, kad vežėjas moka valdytojui užmokestį už minimalųjį prieigos paketą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kuriais reglamentuojamas pridėtinės vertės mokesčio skaičiavimas ir taikymas. Sutarties 7.4 papunkčiu šalys susitarė, kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą mokamas vadovaujantis taisyklėmis su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

20. Atsakovė 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 154 informavo ieškovę, jog, atsižvelgdama į tai, kad UAB LGC CARGO suteikti ne visi pajėgumai, reikalingi planuojamam vežimo procesui užtikrinti, ir į tai, kad UAB LGC CARGO licencija bei saugos sertifikatai yra sustabdyti, skirtais pajėgumais artimiausiu metu naudotis neplanuoja.

21. Ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. gegužės 11 d. sąskaitą faktūrą, serija 980, Nr. 0011058 (traukinių eismo užtikrinimas (birželio mėnesio pradinė įmoka)), kurios suma – 12 764,24 Eur, ir atliktų darbų vertės skaičiavimą PVM sąskaitai faktūrai už 2020 m. birželio mėnesį išrašyti. 2020 m. gegužės 29 d. raštu „Dėl nesumokėtos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos“ ieškovė įspėjo atsakovę, kad taisyklių 8 punkte nustatytu terminu sąskaita nėra apmokėta, todėl per 5 darbo dienas nuo įspėjimo gavimo dienos nesumokėjus teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuoto užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos už 2020 m. birželio mėnesį – valdytoja (ieškovė) priims sprendimą panaikinti atsakovei skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, už kuriuos ši įmoka yra nesumokėta.

22. Atsakovė 2020 m. birželio 2 d. rašte Nr. 176 pažymėjo, kad raštu Nr. 154 yra informavusi valdytoją (ieškovę), jog artimiausiu metu skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais neplanuoja naudotis, ieškovė 2021 m. gegužės 11 d. sąskaitą faktūrą už birželio mėnesį išrašė nepagrįstai, todėl sąskaitos faktūros neapmokės.

23. Ieškovė 2020 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮS-PAJ(LGI)-98, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nustatytais terminais nesumokėjo 2020 m. gegužės 11 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies, vadovaudamasi Geležinkelių transporto kodekso 296 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir taisyklių 22 punktu, panaikino atsakovei skirtus 2020 m. birželio mėnesio pajėgumus ir juos paskelbė laisvais.

24. Ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. birželio 3 d. sąskaitą faktūrą, serija 980, Nr. 0012782 (traukinių eismo užtikrinimas (liepos mėnesio pradinė įmoka)), kurios suma – 13 189,71 Eur, ir atliktų darbų vertės skaičiavimą PVM sąskaitai faktūrai už 2020 m. liepos mėnesį išrašyti. 2020 m. birželio 17 d. raštu „Dėl nesumokėtos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos“ ieškovė pažymėjo, kad iki taisyklių 18 punkte įtvirtinto termino sąskaita faktūra nėra apmokėta, todėl, vadovaudamasi taisyklių 22 punktu, įspėjo atsakovę, kad per 5 darbo dienas nuo įspėjimo gavimo dienos nesumokėjus teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos už 2020 m. liepos mėnesį – ieškovė priims sprendimą panaikinti atsakovei skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, už kuriuos ši įmoka nėra sumokėta.

25. Ieškovė 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. ĮS-PAJ(LGI)-117, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nesumokėjo 2020 m. birželio 3 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies, vadovaudamasi Geležinkelių transporto kodekso 296 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir taisyklių 22 punktu, panaikino atsakovei skirtus 2020 m. liepos mėnesio pajėgumus ir juos paskelbė laisvais.

26. 2020 m. birželio 29 d. mėnesio rašte Nr. (LS-LGI)-2462 į 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. 176 ieškovė laikėsi pozicijos, kad bet kuriuo atveju vežėja gali pradėti naudotis jai skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, atitinkamai valdytoja, negavusi vežėjos jai skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atsisakymo, atitinkančio Geležinkelių transporto kodekso 29¹ straipsnio 10 dalies nuostatų reikalavimus, visais atvejais išrašys sąskaitą sumokėti 10 procentų apskaičiuotos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos – už vežėjai skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus kiekvienam kitam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo mėnesiui. Be kita ko, ieškovė rašte akcentavo, kad atsakovės rašte Nr. 154 nurodytas pranešimas, kad ji skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais neketina artimiausiu metu naudotis, negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie vežėjos sprendimą skirtais pajėgumais nepasinaudoti.

27. Ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. liepos 7 d. sąskaitą faktūrą, serija 980, Nr. 0015833 (traukinių eismo užtikrinimas (rugpjūčio mėnesio pradinė įmoka)), kurios suma – 13 189,71 Eur, ir atliktų darbų vertės skaičiavimą PVM sąskaitai faktūrai už 2020 m. rugpjūčio mėnesį išrašyti. 2020 m. liepos 17 d. raštu „Dėl nesumokėtos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos“ ieškovė pažymėjo, kad iki taisyklių 18 punkte įtvirtinto termino sąskaita faktūra nėra apmokėta, todėl vadovaudamasi taisyklių 22 punktu įspėjo atsakovę, kad per 5 darbo dienas nuo įspėjimo gavimo dienos nesumokėjus teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos už 2020 m. rugpjūčio mėnesį – ieškovė priims sprendimą panaikinti atsakovei skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, už kuriuos ši įmoka nėra sumokėta.

28. Atsakovė atsakydama 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. 179 „Dėl reikalavimo sumokėti traukinių eismo įmokas“ laikėsi nuoseklios pozicijos dėl užmokesčio mokėjimo nepagrįstumo.

29. Ieškovė 2020 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. ĮS-PAJ(LGI)-165, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nustatytais terminais nesumokėjo 2020 m. liepos 7 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies, vadovaudamasi Geležinkelių transporto kodekso 296 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir taisyklių 22 punktu, panaikino atsakovei skirtus 2020 m. rugpjūčio mėnesio pajėgumus ir juos paskelbė laisvais.

30. Ieškovė atsakovei 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė sąskaitą faktūrą, serija 980, Nr. 0017720 (traukinių eismo užtikrinimas (rugsėjo mėnesio pradinė įmoka)), kurios suma – 12 764,24 Eur, ir atliktų darbų vertės skaičiavimą PVM sąskaitai faktūrai už 2020 m. rugsėjo mėnesį išrašyti. 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte „Dėl nesumokėtos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos“ ieškovė pažymėjo, kad iki taisyklių 18 punkte įtvirtinto termino sąskaita faktūra nėra apmokėta, todėl, vadovaudamasi taisyklių 22 punktu įspėjo atsakovę, kad per 5 darbo dienas nuo įspėjimo gavimo dienos nesumokėjus teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos už 2020 m. rugsėjo mėnesį – ieškovė priims sprendimą panaikinti atsakovei skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, už kuriuos ši įmoka nėra sumokėta.

31. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašte į 2020 m. liepos 13 d. raštą Nr. 179 pažymėjo, jog atsakovės rašte Nr. 154 nurodytas pranešimas, kad skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais artimiausiu metu neketinama naudotis, buvo pateiktas valdytojai (ieškovei) nesilaikant nurodytos prašymo atsisakyti pareiškėjui skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros formos ir turinio, šis pranešimas nėra laikomas viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atsisakymu pagal Geležinkelių transporto kodekso 29¹ straipsnio 10 dalį. Atsižvelgdama į tai, ieškovė akcentavo laikanti, kad išrašytos sąskaitos faktūros nuo 2020 m. birželio mėnesio atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir privalo būti apmokėtos.

32. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. ĮS-PAJ(LGI)-216, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nustatytais terminais nesumokėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies, vadovaudamasi Geležinkelių transporto kodekso 296 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir taisyklių 22 punktu, panaikino atsakovei skirtus 2020 m. rugsėjo mėnesio pajėgumus ir juos paskelbė laisvais.

33. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 184 „Dėl reikalavimo sumokėti traukinių eismo įmokas“, be kita ko, akcentavo, kad ieškovė panaikino atsakovei skirtus pajėgumus, todėl ieškovės reikalavimas apmokėti 2020 m. birželio mėnesio sąskaitą už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kuriuos ieškovė panaikino ir paskelbė laisvais, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad rašto Nr. 154 pateikimo dieną nebuvo tinklo nuostatų 10 priedo, kuriame įtvirtinta atsisakymo forma, informaciją apie tinklo nuostatų pakeitimą atsakovė gavo tik 2020 m. vasario 5 d., todėl pateikdama raštą Nr. 154 vadovavosi tuo metu galiojusia tinklo nuostatų redakcija.

34. Ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. rugsėjo 2 d. sąskaitą faktūrą, serija 980, Nr. 0020221 (traukinių eismo užtikrinimas (spalio mėnesio pradinė įmoka)), kurios suma – 13 189,71 Eur, ir atliktų darbų vertės skaičiavimą PVM sąskaitai faktūrai už 2020 m. spalio mėnesį išrašyti. 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte „Dėl nesumokėtos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos“ ieškovė pažymėjo, kad iki taisyklių 18 punkte įtvirtinto termino sąskaita faktūra nėra apmokėta, todėl, vadovaudamasi taisyklių 22 punktu, įspėjo atsakovę, kad per 5 darbo dienas nuo įspėjimo gavimo dienos nesumokėjus teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos už 2020 m. spalio mėnesį – ieškovė priims sprendimą panaikinti atsakovei skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, už kuriuos ši įmoka nėra sumokėta.

35. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ĮS-PAJ(LGI)-253, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nesumokėjo 2020 m. rugsėjo 2 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies, vadovaudamasi Geležinkelių transporto kodekso 296 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir taisyklių 22 punktu, panaikino atsakovei skirtus 2020 m. spalio mėnesio pajėgumus ir juos paskelbė laisvais.

36. Ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. spalio 1 d. sąskaitą faktūrą, serija 980, Nr. 0022106 (traukinių eismo užtikrinimas (lapkričio mėnesio pradinė įmoka)), kurios suma – 12 764,24 Eur, ir atliktų darbų vertės skaičiavimą PVM sąskaitai faktūrai už 2020 m. lapkričio mėnesį išrašyti. 2020 m. spalio 12 d. rašte „Dėl nesumokėtos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos“ ieškovė pažymėjo, kad iki taisyklių 18 punkte įtvirtinto termino sąskaita faktūra nėra apmokėta, todėl, vadovaudamasi taisyklių 22 punktu, įspėjo atsakovę, kad per 5 darbo dienas nuo įspėjimo gavimo dienos nesumokėjus teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos už 2020 m. lapkričio mėnesį – ieškovė priims sprendimą panaikinti atsakovei skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, už kuriuos ši įmoka nėra sumokėta.

37. Ieškovė 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. ĮS-PAJ(LGI)-298, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nesumokėjo 2020 m. spalio 1 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies, vadovaudamasi Geležinkelių transporto kodekso 296 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir taisyklių 22 punktu, panaikino atsakovei skirtus 2020 m. lapkričio mėnesio pajėgumus ir juos paskelbė laisvais.

38. Ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. lapkričio 3 d. sąskaitą faktūrą, serija 980, Nr. 0025032 (traukinių eismo užtikrinimas (gruodžio mėnesio pradinė įmoka)), kurios suma – 5 105,69 Eur, ir atliktų darbų vertės skaičiavimą PVM sąskaitai faktūrai už 2020 m. gruodžio mėnesį išrašyti. 2020 m. lapkričio 13 d. rašte „Dėl nesumokėtos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos“ ieškovė pažymėjo, kad iki taisyklių 18 punkte įtvirtinto termino sąskaita faktūra nėra apmokėta, todėl, vadovaudamasi taisyklių 22 punktu, įspėjo atsakovę, kad per 5 darbo dienas nuo įspėjimo gavimo dienos nesumokėjus teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies – traukinių eismo įmokos už 2020 m. gruodžio mėnesį – ieškovė priims sprendimą panaikinti atsakovei skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, už kuriuos ši įmoka nėra sumokėta.

39. Ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ĮS‑PAJ(LGI)-385, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nesumokėjo 2020 m. lapkričio 3 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalies, vadovaudamasi Geležinkelių transporto kodekso 296 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir taisyklių 22 punktu, panaikino atsakovei skirtus 2020 m. gruodžio mėnesio pajėgumus ir juos paskelbė laisvais.

40. Ieškovė 2020 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 82 967,54 Eur skolą, kildinamą iš sutartinių įsipareigojimų mokėti užmokestį už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą pažeidimo.

Dėl teisės normų, kuriomis reglamentuojamas užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies mokėjimas

41. Nagrinėjamos bylos šalių, 2019 m. lapkričio 26 d. sudariusių naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį Nr. SUT(DI)-574, ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį už atsakovei šios sutarties pagrindu skirtus, bet jos nepanaudotus pajėgumus.

42. Sutartyje šalys susitarė, kad vežėjas (atsakovė) moka valdytojui (ieškovei) užmokestį už minimalųjį prieigos paketą, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis Užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą ir užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 610 (toliau – taisyklės) su visais vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais (Sutarties 7.1, 7.4 punktai). Šiomis taisyklėmis nustatytos užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą sudedamosios dalys, šį užmokestį sudarančių įmokų tarifų, mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą ir užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka.

43. Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 31 dalyje įtvirtinta, kad minimalusis prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketas – paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas. To paties straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą – geležinkelio įmonių (vežėjų) mokama suma už minimalųjį prieigos paketą, kuris yra būtinas geležinkelio įmonėms (vežėjams), kai jos (jie) teikia keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas.

44. Pajėgumų atsisakymo tvarka buvo nustatyta 2019 m. sausio 8 d. įsigaliojus Geležinkelių transporto kodekso pakeitimams, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4¹, 5, 6¹, 7, 7¹, 9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹, 30², 30³, 30⁴, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 24¹, 24², 24³, 24⁴, 25¹, 25², 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ ir 29⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIII-1858 pagrindu. Geležinkelių transporto kodekso 29¹ straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymą atsisakyti jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų.

45. Geležinkelių transporto kodekse nenustatyta skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atsisakymo forma, tačiau ieškovė Viešosios geležinkelio infrastruktūros 2019–2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų, patvirtintų AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. ĮS(LGI)-16 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros 2019–2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų patvirtinimo“, 10 priede nuo 2020 m. sausio 15 d. įtvirtino prašymo atsisakyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų formą, apie kurią atsakovė buvo informuota 2020 m. vasario 5 d. (tai nurodyta pačios atsakovės 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 184 „Dėl reikalavimo sumokėti traukinių eismo įmokas“ (žr. sprendimo 33 punktą).

46. Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 50 dalyje nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai – dokumentas, kuriame nurodomos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės, terminai, procedūros ir kriterijai, įskaitant kitą informaciją, kurios reikia kreipiantis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Taigi tinklo nuostatai atsakovei yra ypač aktualūs, geležinkelių įmonė (vežėjas), užsiimanti geležinkelių transporto veikla, privalo jais vadovautis, domėtis teisės akto pakeitimais.

47. Iki 2020 m. balandžio 10 d. galiojusios redakcijos taisyklių 25 punkte buvo įtvirtinta, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) ir remonto įmonė turi sumokėti taisyklių 20 arba 22 punkte nurodytą užmokesčio dalį už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus, išskyrus tą atvejį, kai pajėgumais geležinkelio įmonė (vežėjas) ar remonto įmonė nepasinaudoja dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, ir tuo atveju, kai po Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) sprendimo skirti pajėgumus geležinkelio įmonė (vežėjas) ar remonto įmonė atsisako jai skirtų pajėgumų arba nusprendžia jais nepasinaudoti. Inspekcijos sprendimu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar remonto įmonė atleidžiama nuo atitinkamos užmokesčio dalies, lygios užmokesčio daliai, kurią sumokės kita geležinkelio įmonė (vežėjas) ar remonto įmonė, kuriai skirti pajėgumai, kurių geležinkelio įmonė (vežėjas) ar remonto įmonė atsisakė iki jai skirtų pajėgumų panaudojimo, sumokėjimo.

48. Taigi iki 2020 m. balandžio 10 d. galiojusios redakcijos taisyklių 25 punkte buvo nustatyta, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) nemoka užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus trimis atvejais: 1) kai pajėgumais geležinkelio įmonė (vežėjas) nepasinaudoja dėl nenugalimos jėgos aplinkybių; 2) kai po Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimo skirti pajėgumus geležinkelio įmonė (vežėjas) atsisako jai skirtų pajėgumų; arba 3) kai nusprendžia jais nepasinaudoti.

49. Nuo 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojusios redakcijos taisyklių 16 punkte numatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 3 darbo dienas nuo taisyklių 15 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos pateikia geležinkelio įmonei (vežėjui) sąskaitą faktūrą sumokėti 10 procentų apskaičiuotos traukinių eismo įmokos už pareiškėjui skirtus pajėgumus, kuriuos geležinkelio įmonė (vežėjas) galės naudoti pirmą tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo mėnesį. Taisyklių 17 punkte įtvirtinta, kad sąskaitą faktūrą sumokėti 10 procentų apskaičiuotos traukinių eismo įmokos už pareiškėjui skirtus pajėgumus kiekvieną kitą tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo mėnesį, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) galės naudoti pareiškėjui skirtus pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pateikia geležinkelio įmonei (vežėjui) ne vėliau kaip likus 15 darbo dienų iki mėnesio, kurį pagal tarnybinį traukinių tvarkaraštį geležinkelio įmonės (vežėjas) galės naudoti pareiškėjui skirtus pajėgumus, pradžios.

50. Taisyklių 18 punkte numatyta, kad taisyklių 16 ir 17 punktuose nurodytą traukinių eismo įmokos dalį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytą finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaitą per 5 darbo dienas nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Taisyklių 23 punkte įtvirtinta, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) neturi sumokėti atitinkamai taisyklių 16, 17, 20 ar 21 punkte nurodytos traukinių eismo įmokos dalies, jeigu pareiškėjas Geležinkelių transporto kodekse nustatyta tvarka atsisako jam skirtų pajėgumų.

51. Iš pakeistų taisyklių travaux préparatoires (paruošiamieji dokumentai) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės pažymos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 610 „Dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAP-20-165(2)) (TAIS Nr. 19-10846(3)) matyti, kad projekto rengėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nurodomas projekto tikslas – „įgyvendinti Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas ir Valstybės kontrolės 2018 m. gruodžio 12 d. valstybinio audito ataskaitoje „Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas“ pateiktas rekomendacijas – sukurti stabilesnį užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu apskaičiavimą ir efektyvesnį viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimą užtikrinančią naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo sistemą, taip pat nustatyti perėjimo prie faktinių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle rodiklių pagrindu pagrįstos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo sistemos mechanizmą“.

52. Valstybės kontrolės 2018 m. gruodžio 12 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2018-P-20-1-12 (toliau – audito ataskaita), be kita ko, buvo nustatyta, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimas turi trūkumų – vežėjai dėl vežimo geležinkeliais organizavimo ir vykdymo specifikos per mėnesį neįvykdo vidutiniškai 39 proc. suplanuotų važiavimų. Taigi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negauna visų planuotų pajamų, nes esama pajėgumų skyrimo ir jų naudojimo sistema leidžia vežėjams rezervuoti planuojamus pajėgumus, tačiau, nevykdant vežimų, jų neatsisakyti.

53. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo valia ir ketinimai rengiant taisyklių pakeitimo projektą buvo efektyvinti viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimą, taip pat užtikrinti efektyvesnę naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo sistemą. Audito ataskaitoje akcentuojama pajėgumų neatsisakymo praktika, turinti įtakos veiksmingam viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimui (pavyzdžiui, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcija 2017 m. gruodžio–2018 m. vasario mėn. laikotarpiu skirtais pajėgumais nepasinaudojo vidutiniškai 4,4 tūkst. kartų (36,6 proc. visų šios direkcijos suplanuotų važiavimų), Keleivių vežimo direkcija – 0,2 tūkst. kartų (3 proc. visų jos suplanuotų važiavimų), direkcijos šių pajėgumų neatsisakė, nors turėjo galimybę tai padaryti).

54. Nagrinėjamo ginčo kontekste esminę reikšmę turi teisės aktų pakeitimai, kuriais išskirtos sąvokos dėl skirtų pajėgumų atsisakymo ir sprendimo jais nepasinaudoti bei atitinkama mokėjimo už skirtus pajėgumus tvarka. 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojus taisyklių pakeitimams, buvo panaikinta užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies mokėjimo lengvata už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) nusprendžia nepasinaudoti jai skirtais pajėgumais. Taigi pagal taisyklių 18 punktą geležinkelio įmonė (vežėjas) privalo kiekvieną mėnesį mokėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui (ieškovei) užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį, išskyrus atvejį, numatytą taisyklių 23 punkte, – kai geležinkelio įmonė (vežėjas) atsisako jai skirtų pajėgumų.

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuo 2020 m. balandžio 10 d. galiojančios redakcijos taisyklėse aiškiai nurodyta, jog vienintelis atvejis, kai užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalis gali būti nemokama, – skirtų pajėgumų atsisakymas.

Dėl skirtų pajėgumų atsisakymo ir sprendimo jais nepasinaudoti atskyrimo bei rašto Nr. 154 kvalifikavimo

56. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjui pakeitus taisykles, esminę reikšmę įgijo sąvokų atskyrimas – atsisakius geležinkelio įmonei (vežėjui) skirtų pajėgumų, užmokesčio dalis gali būti nemokama, o nusprendus skirtais pajėgumais nepasinaudoti nuo 2020 m. balandžio 10 d. užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalis turi būti mokama.

57. Skirtų pajėgumų atsisakymas ir sprendimas nepasinaudoti skirtais pajėgumais sukelia skirtingus teisinius padarinius. Šių skirtingų institutų specifika pasižymi tuo, kad, pajėgumus skiriant tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, geležinkelio įmonė (vežėjas), atsisakiusi jai skirtų pajėgumų, netenka galimybės jais naudotis, o pajėgumai, kurių ši įmonė atsisakė, skelbiami laisvais Geležinkelių transporto kodekso 29¹ straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka, todėl jais gali pasinaudoti kita geležinkelio įmonė (vežėjas) ar įmonė, kuri važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos. Tuo tarpu geležinkelio įmonė (vežėjas), nusprendusi nepasinaudoti jai skirtais pajėgumais, nepraranda teisės jais pasinaudoti atsiradus poreikiui, nes šiuo atveju pajėgumai negali būti skelbiami laisvais, todėl jais negali naudotis kita geležinkelio įmonė (vežėjas) ar kita įmonė.

58. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, ieškovė akcentuoja atsakovės rašto Nr. 154 turinio, o ne formos trūkumą, pažymi, kad ginčas kilo dėl to, ar pasikeitus teisiniam reglamentavimui atsakovės raštas Nr. 154 galėjo ir turėjo būti prilyginamas atsakovės prašymui atsisakyti jai skirtų pajėgumų. Savo ruožtu atsakovė laikosi pozicijos, jog rašte Nr. 154 aiškiai išdėstė, kad atsisako jai skirtų pajėgumų, esant šioms sąlygoms – jai nesuteikti visi reikalingi pajėgumai, licencija bei saugos sertifikatai yra sustabdyti.

59. Atsakovės 2020 m. sausio 6 d. rašte Nr. 154 nurodyta, jog, atsižvelgdama į tai, kad UAB LGC CARGO suteikti ne visi pajėgumai, reikalingi planuojamam vežimo procesui užtikrinti, ir į tai, kad UAB LGC CARGO licencija bei saugos sertifikatai yra sustabdyti, skirtais pajėgumais artimiausiu metu naudotis neplanuoja.

60. Byloje nėra ginčo, jog minėtu raštu Nr. 154 atsakovė ieškovę informavo, kad skirtais pajėgumais naudotis neplanuoja. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė rašte Nr. 154 aiškiai atsisakė jai skirtų pajėgumų.

61. Visų pirma pažymėtina tai, kad raštas Nr. 154, kuriuo atsakovė įrodinėja savo valią pajėgumų atsisakyti, atsakovės ieškovei pateiktas 2020 m. sausio 6 d., kai pagal tuo metu galiojusias taisykles galimybė nemokėti užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies buvo ne tik atsisakius skirtų pajėgumų, bet ir nusprendus jais nepasinaudoti. Lingvistiškai vertinant atsakovės rašto Nr. 154 turinį, darytina išvada, kada jame nėra minima skirtų pajėgumų atsisakymo sąvoka, o nurodomas sprendimas skirtais pajėgumais nepasinaudoti. Vertinant šią aplinkybę pakeisto teisinio reglamentavimo kontekste, semantine prasme tokia rašto turinio formuluotė sukuria neapibrėžtumą, kuris buvo akcentuotas ne tik ieškovės procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu, bet ir audito ataskaitoje bei taisyklių pakeitimo paruošiamuosiuose dokumentuose. Remdamasi tokio turinio raštu, kuriame nurodyta, kad „skirtais pajėgumais artimiausiu metu naudotis neplanuojame“, ieškovė neturėjo pagrindo atsakovei skirtus pajėgumus paskelbti laisvais (priešingai nei pajėgumų atsisakymo atveju), nes atsakovė bet kuriuo metu turėjo teisę atnaujinti pajėgumų naudojimą. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose akcentuoja formos reikalavimų, nustatytų tinklo nuostatuose, nežinojimą, tačiau sutiktina su ieškovės (apeliantės) pozicija, kad atsakovės raštas Nr. 154 iš esmės yra ydingas ne formos, bet turinio prasme, nes neišreikšta valia atsisakyti atsakovei skirtų pajėgumų. Kartu pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė viename iš raštų ieškovei yra pripažinusi, jog informaciją apie tinklo nuostatų pakeitimą atsakovė gavo 2020 m. vasario 5 d. (sprendimo 33 punktas). Taigi atsakovė, 2020 m. vasario 5 d. sužinojusi apie patvirtintą formą, kurią reikia užpildyti atsisakant pajėgumų, jos neužpildė ne tik iki 2020 m. balandžio 10 d. taisyklių pakeitimo, bet ir po 2020 m. balandžio 10 d., kai pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies galima nemokėti tik vieninteliu atveju – atsisakius skirtų pajėgumų. Be to, rašytinio dokumento, kuriame būtų nedviprasmiškai pareikšta apie skirtų pajėgumų atsisakymą atsakovė nepateikė netgi tada, kai ieškovė akcentavo, kad raštas Nr. 154 negali būti tinkamas pranešimas apie atsisakymą bei nurodė užpildyti patvirtintą atsisakymo formą (žr. sprendimo 26, 31 punktus). Atsakovės nenoras užpildyti patvirtintos formos atsisakymą teikia pagrindą manyti, kad atsakovė siekė išlaikyti galimybę, atsiradus poreikiui, pasinaudoti pajėgumais, remdamasi raštu Nr. 154, kaip reiškiančiu sprendimą skirtais pajėgumais nepasinaudoti, bet ne pajėgumų atsisakymą.

62. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sutinkant su atsakovės pozicija, kad ji, praėjus vos mėnesiui po 2019 m. lapkričio 26 d. naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties Nr. SUT(DI)-574 sudarymo, 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 154 atsisakė jai skirtų pajėgumų, lieka neaišku, kodėl apskritai atsakovei buvo reikalinga šią sutartį sudaryti. Juk atsakovė, būdama savo vykdomo verslo profesionalė, turėjo žinoti pajėgumų atsisakymo bei nusprendimo jais nepasinaudoti ypatumus, t. y. kad atsisakiusi pajėgumų ji, atsiradus poreikiui, negalės jais pasinaudoti, nes šie bus paskelbti laisvais ir jais galės naudotis kitos geležinkelio įmonės (vežėjai). Tai, kad rašte Nr. 154 neįvardytas konkretus terminas, kuriuo skirtais pajėgumais neplanuojama naudotis, papildomai pagrindžia išvadą, jog šiuo raštu atsakovė išreiškė valią ne atsisakyti jai skirtų pajėgumų, bet jais kurį laiką nesinaudoti, nes būtent sprendimo nepasinaudoti skirtais pajėgumais atveju neprarandama teisė pasinaudoti jais, atsiradus poreikiui, kadangi šiuo atveju pajėgumai negali būti skelbiami laisvais ir jais negali naudotis kita geležinkelio įmonė (vežėjas) (žr. sprendimo 57 punktą).

63. Byloje nustatyta, kad ieškovė, vadovaudamasi naujos redakcijos taisyklėmis, kiekvieną mėnesį atsakovei siuntė sąskaitas faktūras dėl užmokesčio dalies sumokėjimo, raštais įspėdama atsakovę, kad per taisyklėse nustatytą terminą nesumokėjus teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuoto užmokesčio dalies už atitinkamą mėnesį bus priimtas sprendimas panaikinti atsakovei skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, už kuriuos ši įmoka yra nesumokėta, ir įsakymais kiekvieną mėnesį panaikindavo atsakovei skirtus pajėgumus bei paskelbdavo juos laisvais (šio sprendimo 21, 23, 24, 25, 27, 29, 30, 32, 34-39 punktai). Net po to, kai ieškovė nedviprasmiškai nurodė, kad rašto Nr. 154 nepripažįsta kaip išreiškiančio atsakovės valią atsisakyti jai skirtų pajėgumų, atsakovė ieškovės prašomo turinio atsisakymo nepareiškė, toliau laikydamasi pozicijos, kad pajėgumų atsisakymas išreikštas rašte Nr. 154. Tačiau sprendimo 61-62 punktuose išdėstyta, kad, teisėjų kolegijos įsitikinimu, raštas Nr. 154 nepatvirtina atsakovės valios atsisakyti jai skirtų pajėgumų.

64. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad ji dar 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 154 atsisakė jai skirtų pajėgumų, ir, 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojus taisyklių pakeitimams, neturėjo pareigos mokėti užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

65. Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, nurodė ir tai, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį, nes ji nepatyrė žalos atsakovei nepasinaudojus skirtais pajėgumais, kadangi šie buvo panaikinti ir paskelbti laisvais, todėl kiti vežėjai galėjo naudotis šiais pajėgumais. Tokia atsakovės pozicija pripažintina teisiškai nepagrįsta.

66. Pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovės reikalauja ne žalos atlyginimo, bet skolos, grindžiamos netinkamu sutartinių prievolių, kilusių iš šalių sudarytos 2019 m. lapkričio 26 d. naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties Nr. SUT(DI)-574, vykdymu. Šia Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei užmokestį už minimalųjį prieigos paketą, apskaičiuojamą vadovaujantis taisyklėmis su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais (Sutarties 7.1 7.4 papunkčiai). Jau nurodyta, kad, 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojus taisyklių pakeitimams, buvo panaikinta užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies mokėjimo lengvata už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) nusprendžia nepasinaudoti jai skirtais pajėgumais, ir pagal taisyklių 18 punktą geležinkelio įmonė (vežėjas) privalo kiekvieną mėnesį mokėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui (ieškovei) užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį, išskyrus vienintelį atvejį, numatytą taisyklių 23 punkte, – kai geležinkelio įmonė (vežėjas) atsisako jai skirtų pajėgumų (sprendimo 54, 55 punktai). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama apsiginti nuo ieškiniu reikalaujamos skolos, gali tik įrodžiusi, kad, 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojus taisyklių pakeitimams, ji atsisakė jai skirtų pajėgumų. Šioje byloje kilusiam ginčui dėl skolos, grindžiamos atsakovės netinkamai vykdyta sutartine pareiga mokėti užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį, priteisimo nėra teisiškai reikšminga – patyrė ieškovė žalos dėl atsakovės nepasinaudojimo jai skirtais pajėgumais ar ne.

67. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovei skirti pajėgumai buvo kas mėnesį panaikinami ir skelbiami laisvais dėl to, kad atsakovė pažeidinėjo atsiskaitymo už skirtus pajėgumus tvarką (Geležinkelių transporto kodekso 296 straipsnio 4 dalies 4 punktas, taisyklių 22 punktas), bet ne dėl to, kad atsakovė minėtų pajėgumų atsisakė. Aplinkybė, kad atsakovei skirti pajėgumui buvo skelbiami laisvais kitu pagrindu, neatleidžia atsakovės nuo sutartinės pareigos mokėti ieškovei užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį, nes skirtų pajėgumų nebuvo atsisakyta (taisyklių 18, 23 punktai). Priešingas aiškinimas reikštų atsakovės padarytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų pateisinimą.

68. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsakovei nusprendus neapibrėžtam laikotarpiui nepasinaudoti jai skirtais pajėgumais, sukurta neapibrėžta situacija, kai geležinkelių infrastruktūros pajėgumai yra naudojami neefektyviai. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pažymėjo, kad vežėjams nėra patrauklu nuomotis pajėgumus nežinant, kuriam laikotarpiui šie pajėgumai bus laisvi (juos panaikinus ir paskelbus laisvais), ir dėl to valdytojas (ieškovė) praranda pajamas iš šios veiklos.

69. Atsakovei, t. y. verslo subjektui, veikiančiam geležinkelių transporto srityje, kaip savo srities profesionalei keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Visų pirma atsakovė turėjo įvertinti sąvokų „pajėgumų atsisakymas“ ir „sprendimas nesinaudoti skirtais pajėgumais“ skirtumą ir esminę to reikšmę užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį mokėjimo kontekste. Taip pat atsakovė, informuota apie teisės aktų pakeitimus, būtinybę imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, jokių veiksmų nesiėmė, sukurdama teisinį neapibrėžtumą dėl sutarties vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

70. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei turėjo būti aišku, jog atsakovė objektyviai negalės naudotis skirtais ginčo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl susiklosčiusių aplinkybių – atsakovės licencijos bei saugos sertifikatų sustabdymo.

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui dėl atsakovės pareigos sumokėti užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį išspręsti. Atsakovės pareigą mokėti ginčo užmokestį reglamentavo šalių sudarytos sutarties ir taisyklių nuostatos. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo atsižvelgti į tai, turi atsakovė objektyvais galimybes naudotis jai skirtais pajėgumais ar ne. Tai – išimtinai atsakovės rūpestis. Jeigu atsakovė dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negalėjo naudotis jai skirtais pajėgumais ir dėl to nenorėjo patirti išlaidų, mokėdama užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį, ji turėjo aiškiai, be to, nurodydama konkretų terminą, jų atsisakyti.

72. Pažymėtina, kad atsakovė su ieškove 2019 m. lapkričio 26 d. sutartį sudarė terminuotam laikotarpiui – iki 2020 m. gruodžio 12 d. Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje viešai prieinamais duomenimis apie licencijas verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla, atsakovės, kaip geležinkelio įmonės (vežėjo), licencija buvo sustabdyta 2018 m. gruodžio 19 d., jos sustabdymas panaikintas 2021 m. kovo 30 d. Taigi atsakovė, nuo 2018 m. gruodžio 19 d. žinodama apie licencijos sustabdymą, vis tiek 2019 m. balandžio mėnesį teikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, sudarė su ieškove ginčo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat patvirtina išvadą, kad atsakovės rašte Nr. 154 išreikšta valia ne atsisakyti jai skirtų pajėgumų, o laikinai nesinaudoti suteiktais pajėgumais, tikėtinai licencijos sustabdymo laikotarpiui, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo žinomas.

73. Atsižvelgiant į tai, kad šalių 2019 m. lapkričio 26 d. sutartis buvo sudaryta terminuotai, aiškiai apibrėžtam, gana trumpam vienerių metų laikotarpiui, geležinkelio įmonei (vežėjui) skirtų pajėgumų atsisakymas turėjo būti išreikštas aiškiai, nurodant konkretų laikotarpį, kuriam atsisakoma skirtų pajėgumų. Tai atsispindi ir ieškovės tinklo nuostatų 10 priede įtvirtintoje pajėgumų atsisakymo formoje, kurioje reikalaujama konkrečiai nurodyti atsisakomo pajėgumo pradžios ir pabaigos datą (nuo kada iki kada atsisakoma), konkrečiai nurodant, kurių pajėgumų atsisakoma.

74. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė 2020 m. sausio 6 d. rašte Nr. 154 atsisakė jai skirtų pajėgumų, todėl jai nekilo pareiga sumokėti užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies. Nagrinėjamu atveju atsakovės ieškovei pateiktas raštas Nr. 154 negali būti laikomas jai skirtų pajėgumų atsisakymu ne šio rašto formos, bet jo turinio prasme. Atsakovės rašte Nr. 154 aiškiai išdėstytas sprendimas laikinai nesinaudoti jai suteiktais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, o šis sprendimas reiškia, kad pagal taisyklių 17 punktą atsakovė (geležinkelio įmonė (vežėja)) turi sumokėti ieškovei (valdytojai) 10 procentų apskaičiuotos traukinių eismo įmokos už atsakovei skirtus pajėgumus kiekvieną kitą tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo mėnesį, kurį atsakovė, neatsisakiusi jai skirtų pajėgumų, išsaugojo galimybę naudoti jai skirtus pajėgumus.

Dėl sutarties vykdymo

75. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020 35 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021 29 punktas).

76. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktuose nustatyta tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šiuo aktu (susitarimu) nustatytos teisės ir pareigos. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktą; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018 16 punktą).

77. Ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis, kuria sulygta dėl vežėjos (atsakovės) mokamo valdytojai (ieškovei) užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, sutarties šalims turi įstatymo galią. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnyje pažymima, jog draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

78. Atsižvelgiant į šalių nurodytas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovė įrodė atsakovės skolos pagal šalių 2019 m. lapkričio 26 d. sudarytą sutartį teisinį ir faktinį pagrindus. Ieškovė skolos dydį apskaičiavo pagal 2020 m. gegužės–lapkričio mėn. išrašytas sąskaitas faktūras 82 967,54 Eur (12 764,24 + 13 189,71 + 13 189,71 + 12 764,24 + 13 189,71 + 12 764,24 + 5 105,69). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių apskaičiavimų pagrįstumu.

79. Ieškovė taip pat prašė priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remiantis CK 6.37 straipsniu bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Kadangi atsakovė praleido piniginių prievolių pagal jai išrašytas sąskaitas faktūras įvykdymo terminus, ieškovės reikalavimas priteisti 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra pagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

80. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį sutartinį ginčą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamos sutarčių aiškinimo ir vykdymo taisyklės, taip pat šiuo konkrečiu atveju aktualias teisės normas, kuriomis reglamentuojamos geležinkelių transporto veiklos sąlygos, ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Nustatyti materialiosios teisės normų pažeidimai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurio sudėtinė dalis yra papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

81. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

82. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos ir teismo pagrįstomis pripažintos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos.

83. Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą, t. y. 2020 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. 20000056962020 dėl 735 Eur sumos sumokėjimo, taip pat 2020 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 20000059302020 dėl 735 Eur sumos sumokėjimo.

84. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos visa apimtimi, todėl priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

85. Ieškovės apeliacinius skundus tenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

86. Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą, t. y. 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 20000027652021 dėl 1 470 Eur sumos sumokėjimo. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir 2021 m. gegužės 17 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „LTG Infra“ (juridinio asmens kodas 305202934) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės LGC CARGO (juridinio asmens kodas 304612439) 82 967,54 Eur (aštuoniasdešimt du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus, 54 ct) skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 82 967,54 Eur sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 470 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Teisėjos Romualda JanovičienėLaima RibokaitėAldona Tilindienė