Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-08-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-273-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-06
Bylos Nr.
A8.-273-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00060-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Pažeidėjas
S. G.
Institucija
Vilniaus teritorinė muitinė
Advokatai
Alina Mockevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-273-1036/2020Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00060-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 9.35; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. G. (S. G.), jo atstovei advokatei Alinai Mockevičienei, Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Raimondai Dzelzienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2019 m. lapkričio 13 d., 01:30 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mačiuliškių k., važiuodamas kaip keleivis krovininiu automobiliu Ford Tranzit Van, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs salone po keleivio sėdyne, gabeno 3 ikonas, kurių bendra vertė 5 200 eurų, tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitų kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punktą.

S. G. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo neprisipažino ir parodė, kad jam, vykstant kaip keleiviui, daiktai nebuvo paslėpti nuo muitinės kontrolės. Kai pareigūnai pradėjo apžiūrinėti automobilį, jis asmeniškai atidarė automobilio bagažinę, asmeniškai atliko tikrinimo procedūras. Visas bagažas, daiktai, yra jo asmeninai. Visus daiktus vežė iš Rusijos Federacijos į Rusijos Federaciją į Kaliningrado sritį. Kadangi yra tikintys, jo dukra gyvena Kaliningrade, laukėsi vaiko, gimdymas buvo sudėtingas, o pagal tikėjimą ikonos galėjo padėti lengvesniam gimdymui, meldžiantis prie jų. Pasinaudodamas įstatymo suteikta teise atsisakė nurodyti tikslią dukros gyvenamąją vietą. Ikonas pareigūnams parodė pats. Ikonos buvo automobilyje, supakuotos į polietileninį plėvelę, plastikiniuose maišeliuose, kad nepažeisti dažų, matomoje vietoje. Parodė automobilio naudojimosi vadovo 9 puslapyje užfiksuotą vietą, kur pavaizduota daiktadėžė su sėdynė, kaip vietą kurioje buvo padėjęs ikonas. Priekinė keleivio dalis buvo šildoma ir tai buvo vienintelė vieta, kur galėjo padėti vertingą jam bagažą. Tame automobilyje daugiau tinkančių vietų nebuvo. Pareigūnė paklausė ar jis veža deklaruojamas prekes – cigaretes, alkoholį, prekių nevežė. Ikonas 1990 metais pirko Maskvoje ir mokėjo sumas, kurios yra nurodytos. Mokėjo tais laikais Rusijos rubliais. Jo manymu, ikonų kainą yra tokia pati, kaip tuo metu sumokėta jo kaina. Pareigūnai deklaracijų nesiūlė pildyti. Ikonas iš karto išėmė. Jam pasiūlius depozitą, kad galėtų vykti tranzitu, buvo atsakyta ir paaiškinta, kad daiktai bus sulaikyti. Po to nustojo su juo bendrauti, tik paprašė parašyti paaiškinimą. Vėliau surašė protokolą ir pranešė, kad byla bus nagrinėjama teisme. Pats asmeniškai atvyko į Vilniaus regiono muitinę ir ten jį informavo apie tolimesnes procedūras.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė baigiamųjų kalbų metu sutiko su Institucijos išreikšta nuomone, kad S. G. veika nėra kriminalizuojama. S. G. ikonas išėmė, neslėpė. Prašė bylą nutraukti.

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) atstovė Raimonda Dzelzienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prekių nedeklaravo, galvojo, kad veža asmeninius daiktus. Tik vėliau išreiškė norą deklaruoti prekės, bet po patikrinimo prekių jau negalima deklaruoti. Asmuo slėpė prekes daiktadėžėse tik nuo Baltarusijos muitinės. Institucija kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl prekių vertės nustatymo ir gavo atsakymą, kad gabentos prekės yra antikvarinės, bet Lietuvai istorinės vertės neturi. Nors mano, kad padaryta kontrobanda, bet nurodė, kad asmens veikos, t. y. prekių nedeklaravimo, Lietuvos įstatymai nekriminalizuoja, todėl prašą bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. teismo posėdžio metu prekių, t. y. ikonų, vežimo fakto neginčijo, tačiau savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo dėl kontrabandos nepripažino. Teigė, kad jis nežinojo, jog būtina prekes deklaruoti ir pateikti muitiniam patikrinimui, tyčios jo veiksmuose nebuvo, ikonas pareigūnams parodė pats.

ANK 208 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už kontrabandą, t. y. už prekių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ANK 208 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas administracinis nusižengimas priskiriamas formalioms sudėtims, kas reiškia, kad padariniai nėra būtinas administracinio nusižengimo sudėties požymis. Formali administracinio nusižengimo sudėtis reiškia ir tai, kad pats straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas užtraukia administracinę atsakomybę. Deklaruoti vežamus daiktus (prekes) yra jas gabenančio asmens pareiga. Kontrabandos dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai (prekės, pinigai ir kt.), kuriuos privaloma deklaruoti. Šios veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tyčia, t. y. kai veiką darantis asmuo supranta priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numato žalingas jo pasekmes ir jų nori arba, nors ir nenori šių pasekmių, bet sąmoningai leidžia joms kilti (ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kritiškai vertina S. G. teiginius, kad jis nežinojo ar tokias prekes reikia deklaruoti, prekių deklaravimo tvarkos. Pagal ANK 2 straipsnio 2 dalį įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas atsakomybės nešalina, nuo administracinės atsakomybės neatleidžia ir padaryto administracinio nusižengimo nedaro mažiau pavojingu. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja M. Č., kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą, ir nagrinėjamo įvykio metu betarpiškai bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Liudytoja parodė, kad paprašė žodžiu deklaruoti ar vykstantys asmenys turi deklaruojamų daiktų. Šioje dalyje pažymėtina, kad Komisijos deleguotojo 2015 m. liepos 28 d. Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 135–144 straipsniuose numatyta, kad muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos žodžiu arba kitu veiksmu. Tačiau valstybės sieną kertantys asmenys atsakė, kad neturi jokių deklaruojamų daiktų, paaiškino, kad veža asmeninius daiktus – kavos aparatą, o apie ikonas nieko nesakė. Kilus įtarimui, kad gali būti vežami nedeklaruoti daiktai, kadangi pažiūrėjus į pasus pamatė dažnus važinėjimus į Rusiją, į Europą, ne tik per Lietuvą, į Skandinavų šalis, nutarė detaliai apžiūrėti automobilį. Liudytoja M. Č. apžiūrėjo krovininę automobilio dalį, saloną, daiktadėžes, keleivio vietoje, kurioje sėdėjo S. G., po sėdyne esančią metalinę daiktadėžę. Joje buvo sudėti automobilio reikmenys ir ten pastebėjo juodą polietileninį maišelį. Priešingai negu parodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojai paprašius išimti maišelį, S. G. ištraukė jį ir pasidėjo prie savęs, bandė paslėpti maišelį, nes stovėjo nugara į liudytoja. Tik pareikalavus dar kartą, jis davė patikrinti maišelį. Išvyniojus minėtą maišelį jame buvo rastos trys ikonos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad ikonos priklauso jam, paprašius parašė pasiaiškinime ikonų vertę, prašė leisti užpildyti deklaraciją, bet liudytoja neleido, nes deklaracijos galėjo prašyti tada, kai ji klausė ką gabena. Todėl net jei daryti prielaidą, kad S. G. nežinojo tvarkos, jam buvo neaišku ar panašiai, tokiu atveju jis galėjo prieš apie tai pasiklausti muitinės pareigūnų, tačiau to nepadarė. Kartu pažymėtina, kad nors S. G. nurodė, kad vežėsi ikonas savo šeimos poreikiams, o ne komerciniais tikslais, tačiau šiuo atveju nėra tiek svarbu kokiu tikslu prekės buvo vežamos, jos vis tiek privalėjo būti pateiktos muitinės pareigūnams patikrinimui pagal Reglamento 952/2013 139 straipsnio 1 dalies a punktą. Pažymėtina, kad pagal Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisykles įvežamų daiktų komerciškumas yra svarbus tik sprendžiant klausimą, ar tokioms prekėms bus taikomi pridėtinės vertės ir akcizo mokesčiai. Prekių vežimo tikslai (komerciniai ar kiti) neatleidžia asmens nuo pareigos pateikti į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes patikrinimui, t. y. prekės patikrinimui turi būti pateiktos visais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-228-935/2019).

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė bylą nutraukti, nes prekių nedeklaravimo Lietuvos įstatymai nekriminalizuoja, tačiau tuo pačiu paaiškino, kad po muitinės patikrinimo prekių jau negalima deklaruoti. Akcentuotina, kad Reglamento 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatose, kurių pažeidimas ir inkriminuotas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nustatyta, jog į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Tai reiškia, kad visas įvežamas prekes asmenys privalo pateikti muitinės kontrolei, t. y. deklaruoti net ir tas, kurios neapmokestinamos muito mokesčiais. Bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, tampa atsakingu už nurodytos pareigos vykdymą. Pažymėtina, kad Reglamente nepateikiama visaapimanti prekės sąvoka. Vis tik pagal suformuluotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką prekė apibrėžiama kaip produktas, kuris gali būti įvertintas pinigais ir kuris gali būti prekybinių sandorių objektu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1985 m. liepos 11 d. sprendimas Cinetheque SA ir kiti prieš Federation nationale des cinemas francais). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. G., vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, gabeno tris ikonas, kurių nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei, tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitų kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punktą, ir jo veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį ir vertę – daiktai kontrabanda gabenti ne komerciniais tikslais, padarytas nusižengimas buvo formalus, atsitiktinio pobūdžio, veika realių pasekmių nesukėlė, taip pat nesukėlė esminės žalos įstatymo papildomai saugomai vertybei – finansų sistemai, į pažeidėjo asmenybę, kuris administracine tvarka nebaustas, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda, jos dydį parenkant lygų minimumui.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje be kita ko numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių konfiskavimas. Pagal ANK 29 straipsnį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Kontrabandos bylose, kai kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas skiriamas tik kaip papildoma nuobauda, būtina atsižvelgti į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju S. G. padarytas administracinis nusižengimas pasireiškė tik per valstybės sieną gabentų prekių, t. y. ikonų, nedeklaravimu, jų apyvarta neuždrausta, pagrindo teigti, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimo valstybei buvo padaryta ar galėjo būti padaryta reali žala, nėra, administraciniu nusižengimu nebuvo siekiama gauti turtinės naudos. Vadovaujantis proporcingumo principu ir nustatytomis aplinkybėmis, administracinio poveikio priemonė – ikonų konfiskavimas neskirtina.

Kaip jau buvo minėta, ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti ar jiems slėpti, konfiskavimas. Teismų praktikoje konfiskavimas privalomai taikomas dviem atvejais: kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-58-489/2015, Nr. e2AT-60-489/2016, Nr. 2AT-15-696/2017, Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-452-209/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-626/2019). Dėl automobilio pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama taip pat atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-64-697/2015, Nr. 2AT-23-942/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-34-312/2019). Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, atsižvelgtina ir į konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-353-870/2018).

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad S. G. per valstybės sieną krovininiu automobiliu vyko kaip keleivis, kontrabandos daiktus – ikonas vežė lydimajame bagaže ir toks daiktų gabenimas, specialiai jų neslepiant įrengtose slėptuvėse ar gamyklinėse ertmėse, neapsunkino jų suradimo, netrukdė atlikti įprastų muitinio tikrinimo procedūrų. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad krovininis automobilis Ford Tranzit Van, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje priemonė, todėl šioje byloje administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

S. G. (S. G.) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Nutarimui įsiteisėjus ikoną „Švč. Dievo Motina – Gimdyvės pagalbininkė“, ikoną „Švč. Dievo Motinos Užmigimas“, ikoną „Apreiškimas Švč. Dievo Motinai“ grąžinti atsakomybėn patrauktam ar jo įgaliotam asmeniui.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimus identifikuojantį numerį ROIK 19108075581.

Išaiškinti S. G. (S. G.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas