Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. I. ieškinį (patikslintą) atsakovui K. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė J. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, kurį patikslino. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo: pakeisti 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13936-476/2019 ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį, sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. I.; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.5. Ieškovė savo ieškinį grindžia vieninteliu argumentu, kad vaikas išreiškė norą gyventi su ja. Pažymėtina, kad Tarnybos psichologei 2024 m. gegužės 31 d. išklausant mažamečio J. K. nuomonę, vaikas pokalbio metu pasakojo apie įrašus, kuriuos padarė mama. Paminėtina, kad J. K. daugiau kaip ketverius metus gyvena su atsakovu. Per tokį laiką yra stabilizavęsis mažamečio vaiko gyvenimo ritmas, gyvenamoji ir ugdymo aplinka tapo jam įprasta. Nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovo, t. y. tėvo, su kuriuo šiuo metu gyvena nepilnametis šalių sūnus, elgesys, gyvenimo būdas, keltų grėsmę vaiko interesams. Priešingai, iš Tarnybai pateiktos vaiko ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos informacijos, darytina išvada, kad tarp tėčio ir sūnaus sukurtas glaudus ryšys, motina su sūnumi bendrauja retai, nuo Velykų motina nėra aplankiusi sūnaus, tėvas atsakingai rūpinasi sūnumi, tinkamai įgyvendina tėvų valdžią, o ieškovė, vaiko motina, nesidomi vaiko ugdymu, pasiekimais, sunkumais, sveikata. Taip pat paminėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis, kurios vaiko motina J. I. nevykdo pilna apimtimi. Tarnyba mano, kad mažamečio J. K. gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų geriausių vaiko interesų. Tarnybos vertinimu, šiuo metu nustatyta mažamečio J. K. bendravimo tvarka su skyrium gyvenančia motina J. I. turėtų būti keistina, sukonkretinta, detalizuota, kadangi 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatyta motinos J. I. bendravimo tvarka su sūnumi J. K. nekonkreti, tėvai ją interpretuoja skirtingai, tarp tėvų vyksta nesutarimai dėl nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė J. I. (buvusi B.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas – atsakovas K. K., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. 246). Atsakovo nurodymu, sūnaus vardas iš M. į J. buvo pakeistas 2020 m. birželio 2 d.

11. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13936-476/2019 nuspręsta: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. (šiuo metu – J. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu K. K., jo gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš ieškovės J. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 17 d., iki vaiko pilnametystės; 3) nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti K. K.; 4) nustatyti ieškovės J. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: J. B. privalo prieš 2 dienas informuoti K. K. apie planuojamą vaiko aplankymą, tikslu susitarti dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali tėvas, motina, globėjai. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

13. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

14. Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą sūnaus J. K. gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškove, vaiko motina, priteisti 100,00 Eur dydžio išlaikymą iš atsakovo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė J. I. gyvena su vyru J. I., jų šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Iš Radviliškio rajono savivaldybės seniūnijos administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos J. I. charakteristikos matyti, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, jos pragyvenimo šaltinis yra gaunamos pašalpos ir vyro neįgalumo išmoka. J. I. šeima iki 2023 m. gruodžio 15 d. buvo įrašyta į socialinę riziką patiriančių šeimų sąrašą, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Iš atsakovo pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, kad atsakovui yra mokama vaiko išlaikymo išmoka, už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. viso išmokėta 2 166,00 Eur išmokos. Antstolės 2024 m. gegužės 27 d. rašte Nr. S-24-69-30104 užfiksuota, kad J. I. turi išlaikymo J. K. įsiskolinimą, 2024 m. gegužės 1 d. įsiskolinimo suma sudarė 3 189,34 Eur. Išvadą teikiančios institucijos pateiktame (duomenys neskelbtini) mokyklos rašte užfiksuota, kad tėtis K. K. nuolat domisi sūnaus J. K. ugdymu, elgesiu, pasiekimais ir sunkumais, bendrauja su mokyklos darbuotojais. Tarp tėčio ir sūnaus yra glaudus ryšys, jie kartu leidžia laisvalaikį, sūnus dažnai pasakoja apie tėtį mokykloje. Sūnus visada tvarkingai aprengtas, aprūpintas mokymosi priemonėmis. Mama J. I. su sūnaus mokytojus nėra bendravusi, sūnus apie mamą mokykloje niekada nepasakoja. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad J. K. tėtis K. K. visada domisi sūnaus sveikata, vykdo visas gydytojų rekomendacijas. Visada į gydymo įstaigą kartu su vaiku atvyksta tik tėtis, motina J. I. dėl vaiko sveikatos niekada nesikreipė. 2024 m. gegužės 30 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 4VAIK-138 užfiksuota, kad J. K. pasakojo gyvenantis su tėčiu, jam patinka su tėčiu leisti laiką, žaisti, važinėti paspirtuku. Juo pasirūpina tėtis, viską duoda, visur vežasi, gamina valgyti. Vaikas nurodė, kad neprisimena, kada paskutinį kartą matė savo mamą. Berniukas taip pat pasakojo, kad su mamos vyru sutaria blogai, jis dažnai pyksta. J. K. nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, nes tėtis yra geras. Teigė, kad mama yra bloga, nes „padarė įrašus, privertė mane sakyti. Ką privertė neprisimenu, bet blogus dalykus kalbėjau ten“. Vaikas nurodė, kad mamos nenorėtų nei matyti, nei kalbėti, nesutiktų kartą per savaitę susitikti. Sutiktų vieną kartą per mėnesį nuvažiuoti pas mamą su nakvyne.

15. Vaiko gyvenamosios vietos keitimo būtinumą ieškovė iš esmės grindė tik tuo, kad jos teigimu, sūnus išreiškė norą gyventi su motina, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad sūnui pas tėvą gyventi yra nesaugu, jam nesudarytos tinkamos sąlygos augti, kad tėvas neprižiūri ir nesirūpina savo sūnumi, nepateikė. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nedėjo pakankami pastangų rūpintis savo sūnumi, ilgą laiką (nuo Šv. Velykų) su sūnumi nebendravo. Ieškovė nemokėjo teismo sprendimu priteisto išlaikymo sūnui – šią aplinkybę patvirtina 2024 m. gegužės 27 d. antstolės Eurikos Rulienės pateikta informacija, iš kurios matyti, kad ieškovė 2024 m. gegužės 1 d. turėjo 3 189,34 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui J. K.. Be to, vaiko ugdymo įstaiga – (duomenys neskelbtini) mokykla – pateikė informaciją, kad motina nėra bendravusi su sūnaus mokytoju, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, kad dėl vaiko sveikatos J. I. į gydymo įstaigą niekada nesikreipė. Byloje esančios aplinkybės bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikta išvada patvirtina, kad tarp atsakovo ir sūnaus J. K. yra susiformavęs glaudus ryšys, atsakovas tinkamai rūpinasi sūnumi, jo sveikata, domisi jo ugdymu ir pasiekimais, bendrauja su vaiko mokymo įstaiga, su sūnumi leidžia laisvalaikį, užtikrina tinkamas sūnaus gyvenimo sąlygas. Ieškovė taip pat nepateikė ir duomenų, pagrindžiančių, kad gali suteikti sūnui geresnes gyvenimo sąlygas savo namuose – nors ieškovės namuose, pagal išvadą teikiančios institucijos 2024 m. birželio 5 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, yra parengtas kambarys sūnui, vaikui reikalingi baldai ir daiktai, tačiau vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad J. K. nurodė blogai sutariantis su ieškovės vyru, kuris dažnai pyksta. Pažymėtina ir tai, kad Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone išvadoje nurodė, kad mažamečio J. K. gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų geriausių vaiko interesų. J. K. jau daugiau nei ketverius metus gyvena su atsakovu, yra stabilizavęsis vaiko gyvenimo ritmas, jis priprato gyventi su tėvu, gyvenamoji ir ugdymo aplinka vaikui tapo įprasta ir priimtina. Be to, vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad J. K. norėtų gyventi su tėčiu. Teismas taip pat pažymi, kad vaiko aplinkos stabilumo užtikrinimas geriausiai atitinka vaiko interesus, o aplinkybė, kad ieškovė bendrauja su vaiko ugdymo įstaiga ar gydymo įstaiga, šiuo atveju teismo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekeičia.

16. Teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendžia, kad šiuo metu J. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų geriausių vaiko interesų, todėl šis ieškinio reikalavimas netenkintinas. Nepilnamečio J. K. gyvenamoji vieta paliekama su atsakovu, kaip tai buvo nustatyta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13936-476/2019.

17. Nepatenkinus ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestini ir kiti ieškinio reikalavimai, kurie yra susiję su vaiko gyvenamąja vieta ir bendravimo su vaiku tvarka, jei ji būtų nustatyta su ieškove.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

18. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

19. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

20. Nagrinėjamu atveju, šalys, vykdydamos teismo įpareigojimą išdėstyti poziciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos, prašė pakeisti bendravimo tvarką, nustatytą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13936-476/2019. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu nustatyta tokia J. I. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. K. bendravimo tvarka: J. I. privalo prieš 2 dienas informuoti K. K. apie planuojamą vaiko aplankymą, tikslu susitarti dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės.

22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Teismo vertinimu, tikslesnės, aiškesnės ir konkretesnės skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų, todėl tarp šalių kylant ginčams dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, teismas sprendžia, jog reikalinga patikslinti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką.

23. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į atsakovo poziciją dėl siūlomos bendravimo tvarkos išdėstytą pareiškiant priešieškinį, t. y. kad J. I. su nepilnamečiu sūnumi J. K. bendrauja du savaitgalius per mėnesį, t. y. pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį arba antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 15 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat jog vaiko ir motinos bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, teismas sprendžia, kad nurodyta bendravimo tvarka yra iš esmės tinkama, ieškovė iš esmės neprieštaravo tokiai bendravimo tvarkai. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad šalys sutinka, yra tikslinga nustatyti, kad vieną savaitgalį per mėnesį vaikas pristatomas ir pasiimamas būtent iš ieškovės gyvenamosios vietos. Toks bendravimo tvarkos nustatymas užtikrins vaiko ir motinos emocinio ryšio palaikymą, motinos teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su motina tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

25. Tiek ieškovė, tiek atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, jiems suteikus antrinę teisinę pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos ir padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13936-476/2019 nustatytą J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad J. I. su nepilnamečiu sūnumi J. K. bendrauja du savaitgalius per mėnesį, t. y. pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį. Pirmąjį mėnesio savaitgalį K. K. pristatant sūnų J. K. atsakovei į jos nuolatinę gyvenamąją vietą šeštadienio 10 val. iki pasiimant sekmadienio 15 val., trečiąjį mėnesio savaitgalį sudarant ieškovei galimybes bendrauti su J. K. nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 15 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Motinos bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas. Vaiko tėvai informuoja vienas kitą apie reikšmingas aplinkybes, trukdančias bendrauti su vaiku (vaiko liga, tėvų ligos, užimtumas etc.).

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.