Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. Č., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – K. M., dėl skolos, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo R. Č. (toliau – ir atsakovas) priteisti 7 980,53 Eur nuostolius, patirtus dėl gaisro, 31,21 Eur skolą už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litesko“ suteiktas paslaugas, 433,55 Eur gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, 6,37 Eur skolą už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ suteiktas paslaugas, 18,56 Eur skolą už daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Skruzdėlynas“ suteiktas paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos ir nuostolių priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nustatyta, kad šalys 2018 m. liepos 17 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią susitarė, kad ieškovė už užmokestį įsipareigoja perduoti atsakovui (nuomininkui) išnuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas atsakovui buvo perduotas buto priėmimo-perdavimo aktu. 2019 m. rugpjūčio 31 d. nuomojamame bute įvyko gaisras, kurio metu aprūko visa patalpa, nudegė plastikinės lubų dailylentės, apdegė medinė pertvara, buvo sugadinta buitinė technika, sutrūko lango stiklo paketas, apdegė durys, o po nugriuvusia dušo kabina buvo rastas atsakovo sūnaus A. Č. kūnas. Šios aplinkybės konstatuotos 2020 m. sausio 14 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje dėl gaisro Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje taipogi nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – be priežiūros paliktas gaminamas maistas ant įjungtos elektrinės viryklės. Ieškovės apskaičiavimu, ji dėl gaisro patyrė iš viso 7 980,53 Eur nuostolius ir reikalauja, kad šiuos nuostolius atlygintų atsakovas, kadangi gaisro metu butas buvo išnuomotas jam. Atsakovo teigimu, jis nuostolių ieškovei atlyginti neturi, nes jo ir ieškovės gaisro metu nuomos teisiniai santykiai nebesiejo, butu naudojosi kitas asmuo – atsakovo žuvęs sūnus A. Č.. Ieškovė taipogi iš atsakovo prašo priteisti nesumokėtą nuomos mokestį (433,55 Eur) ir skolą už komunalines paslaugas (56,14 Eur).

Dėl nuomos teisinių santykių

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuomos sutarties sampratą tokia sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai (nuomininkui) daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o ši įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Vadovaujantis CK 6.582 straipsnio 3 dalimi, terminuota sutartis, kurios terminas apibrėžtas tam tikru įvykiu, tampa neterminuota, jei tas įvykis neįvyksta. Kai įvykio data nukeliama vėlesniam laikui, nustatytas sutarties terminas perkeliamas.

19. Apeliantas su aukščiau nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu kategoriškai nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino aplinkybes tarp kokių šalių buvo susiklostę nuomos faktiniai santykiai. Apelianto teigimu, nors ieškovė su A. Č. nebuvo sudariusi rašytinės nuomos sutarties, tačiau tarp šių asmenų buvo pasiektas žodinis susitarimas. Tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo faktą, kad jis nuomojamu butu nesinaudojo, o bute nuomininko teisėmis gyveno ir juo naudojosi A. Č., kuris mokėjo ir už buto nuomą. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria, vertina juos neigiamai. Minėta, jog rašytinė buto nuomos sutartis tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta 2018 m. liepos 17 d. (šios aplinkybės apeliantas neginčijo). Vadovaujantis nuomos sutarties 4.1. punktu, butas buvo išnuomojamas ne trumpesniam, kaip vienų metų terminui. Tos pačios sutarties 4.3. punkte nurodyta, kad, pasibaigus sutarčiai, nuomininkas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi dienas po nuomos sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti butą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų bei perduoti nuomotojui butą bei sąraše nurodytus daiktus pagal abiejų šalių pasirašomą buto perdavimo-priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Atsakovas teigia, kad nuomos sutartis pasibaigė 2019 m. liepos 17 d., kadangi ieškovė, kaip numatyta sutarties 4.1. punkte, atsakovo raštu neinformavo apie jo teisę sudaryti naują buto nuomos sutartį papildomam terminui. Atsakovas kategoriškai laikosi nuomonės, kad po 2019 m. liepos 17 d. su ieškovės žinia butu naudojosi atsakovo sūnus A. Č.. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbi aplinkybė yra tai, kad, jeigu tarp atsakovo ir ieškovės sudaryta nuomos sutartis pasibaigė 2019 m. liepos 17 d., tai vadovaujantis nuomos sutarties 4.3. punktu, atsakovas turėjo ne vėliau kaip per dvi dienas po sutarties pasibaigimo atlaisvinti butą ir perduoti jį su sąraše nurodytais daiktais ieškovei. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą rašytinę medžiagą nenustatė, kad atsakovas šiuos veiksmus būtų atlikęs. Priešingai, atsakovas ir toliau butu naudojosi, t. y. konkliudentiniais veiksmais jis patvirtino, kad terminuota nuomos sutartis tapo neterminuota. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo vertinimui ir sutinka su konstatuota aplinkybe, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų informavęs ieškovę, jog toliau nepratęs nuomos sutarties termino ar, kad jo sūnus po 2019 m. liepos 17 d. būtų su ieškove susitaręs, kad vietoje atsakovo butą nuomosis būtent jis.

20. Teisėjų kolegija, apibendrindama šios nutarties 18-19 punktuose aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalis, tarp kurių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai kilusio gaisro metu ir pagrįstai terminuotą nuomos sutartį pripažino neterminuota. Šios aplinkybės nekeičia faktas, kad atsakovas nuolat nuomojamame bute negyveno, o juo faktiškai iki nelaimės naudojosi jo sūnus.

Dėl ginčo esmės

21. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 6 980,53 Eur nuostolių atlyginimą, susidedantį iš 5 988,15 Eur išlaidų, reikalingų buto remontui ir 992,38 Eur išlaidų, reikalingų bute buvusių daiktų atstatymui, vadovaudamasis nuomos sutarties 7.2. punktu. Minėtas sutarties punktas numatė, kad nuomininkas atsako už žalą, padarytą butui ar sąraše nurodytiems daiktams, dėl jo, jo šeimos narių ar svečių kaltės. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas jokiais įrodymais neįrodė, jog dėl nuostolių atsiradimo kalta ir ieškovė, todėl sprendė, kad nėra priežasties atlygintinus nuostolius mažinti arba atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės.

22. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju galima įžvelgti pačios ieškovės didelį neatsargumą, kadangi, nuomojant butą, kuriame nesaugiai įrengta dušo kabina, netinkamoje vietoje įrengta elektrinė viryklė, nebuvo įrengtas dūmų detektorius, nors jo įrengimas gyvenamosiose patalpose yra būtinas, yra nuomotojos kaltė. Tvirtina, kad A. Č. neteisėtų veiksmų dėl kilusio gaisro nėra. Tuo labiau jokių neteisėtų veiksmų nėra ir iš atsakovo pusės, kadangi faktiniai nuomos teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovės ir A. Č.. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju svarbu įvertinti nuomos sutarties sąlygas, dėl kurių šalys susitarė ir patvirtino laisva valia. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, šalys nuomos sutarties 7.2. punkte buvo sutarusios, kad nuomininkas atsako už žalą, padarytą butui ir sąraše nurodytiems daiktams, ne tik dėl paties nuomininko, bet ir dėl jo šeimos narių ar svečių kaltės. Iš byloje pateiktos 2020 m. sausio 14 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos dėl gaisro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad joje labiausiai tikėtina gaisro priežastimi nurodyta - be priežiūros paliktas gaminamas maistas ant įjungtos elektrinės viryklės, t. y. žala butui atsirado dėl atsakovo šeimos nario – sūnaus kaltės. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teisėjų kolegija šios nutarties 18-19 punktuose konstatavo, jog kilusio gaisro metu (2019 m. rugpjūčio 31 d.) nuomos teisinių santykių šalimis buvo atsakovas ir ieškovė, vadinasi nuostolius, patirtus dėl gaisro, turi atlyginti atsakovas. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad nagrinėjamu atveju galima įžvelgti pačios ieškovės didelį neatsargumą, kadangi, nuomojant butą, kuriame nesaugiai įrengta dušo kabina, netinkamoje vietoje įrengta elektrinė viryklė, nebuvo įrengtas dūmų detektorius, nors jo įrengimas gyvenamosiose patalpose yra būtinas, yra nuomotojos kaltė. Vertinant šį argumentą, akcentuotina, kad butas nuomininkui (atsakovui) buvo perduotas buto priėmimo-perdavimo aktu, kuriame buvo išvardinti bute esantys daiktai. Atsakovas šį aktą pasirašė, vadinasi sutiko su išnuomojamo buto būkle bei jame esančiais daiktais, įrenginiais (įskaitant ir su elektrinės viryklės įrengimo vieta, dušo kabina, dūmų detektoriaus nebuvimu). Taigi, jeigu atsakovui bute kas nors netiko, jis paprasčiausiai galėjo šio buto nesinuomoti arba nuomotojui nurodyti buto trūkumus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovas, sudarydamas buto nuomos sutartį, būtų tokius veiksmus atlikęs. Be to, pažymėtina ir tai, kad gaisras kilo 2019 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo nuomos sutarties sudarymo dienos (2018 m. liepos 17 d.), todėl neatmestina galimybė, kad per šį laikotarpį dušo kabiną galėjo apgadinti tiek atsakovas, tiek jo sūnus. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės, todėl jis privalo atlyginti gaisro sukeltus nuostolius.

23. Apeliantas taipogi apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su priteistos žalos dydžiu. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas ieškovės prašomą priteisti 6 988,15 Eur nuostolių sumą, reikalingą buto remontui, sumažino iki 5 988,15 Eur. Tokio dydžio nuostolius priteisė atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tuo tarpu apelianto teigimu, remontui skiriamos išlaidos nuo 6 988,15 Eur turėtų būti mažintinos iki 5 160,45 Eur. Be to, turi būti atsižvelgtina į aplinkybę, kad lokalinėje sąmatoje nebuvo paskaičiuotas buto nusidėvėjimas, kuris sudaro 26 procentus, todėl laikytina, kad realios remonto sąnaudos galėjo sudaryti 3 818,73 Eur sumą (5 160,45 Eur – 26 proc.).

24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo (CK 6.251 straipsnis). Tai reiškia, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Remiantis šia verte yra nustatoma, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta lokaline sąmata, nustatė, kad bute, (duomenys neskelbtini) (bute, kuriame kilo gaisras), reikalingi atlikti įvairūs remonto darbai, kurių bendra suma 6 988,15 Eur. Apelianto tvirtinimu, lokalinėje sąmatoje nepagrįstos šios išlaidos: darbai, susiję su ūkinių šiukšlių valymu iš patalpų 21,06 Eur; buto šarvuotų durų keitimas 504,86 Eur; elektros instaliacijos demontavimas 109,74 Eur; dušo kabinos demontavimas 12,09 Eur; buto sienų gruntavimas, tinkavimas, glaistymas 452,16 Eur; plautuvės/praustuvo demontavimas 137,64 Eur; laminuotų grindlenčių dangos ardymas bei medinių grindjuosčių nuardymas 561,99 Eur; radiatorių ir vamzdžių dažymas 28,16 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas iš dalies yra teisus dėl išlaidų pagrįstumo. Pirma, pasisakant dėl išlaidų, susijusių su ūkinių šiukšlių valymu, nustatyta, kad šie darbai įvertinti 21,06 Eur suma. Vadovaujantis lokaline sąmata, matyti, kad sąmata sudaryta pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas, tačiau jos surašymo data – 2019 m. spalio 23 d. Taip pat iš į bylą pateiktos atliekų priėmimo pažymos nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 22 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ iš R. Č. priėmė 180 kg atliekų (atliekų išvežimo adresas (duomenys neskelbtini)). Ši pažyma surašyta po lokalinės sąmatos sudarymo, todėl darytina išvada, kad atsakovas ūkinių šiukšlių valymo darbus atliko ir už šiuos darbus papildomai iš jo neturi būti priteisiama. Antra, vertinant išlaidas, susijusias su buto šarvuotų durų keitimu (504,86 Eur), spręstina, kad šios išlaidos yra pagrįstos, kadangi vadovaujantis byloje pateikta nuotrauka Nr. 5, kuri daryta po gaisro, matyti, jog pakeisti tik durų apdailą nepakaktų, nes sugadinti yra ir spynų mechanizmai, durys pažeistos nesutvarkomai. Trečia, vertinant išlaidas, susijusias su elektros instaliacijos demontavimu (109,74 Eur), spręstina, kad jos pagrįstos, nes atsakovas nepateikė priešingų įrodymų, dėl ko šios išlaidos neturėtų būti įtrauktos į sąmatą. Ketvirta, išlaidos, susijusios su dušo kabinos demontavimu (12,09 Eur) yra pagrįstos, nes norint ją išgabenti, pirmiausia būtina išardyti ją dalimis, atjungti nuo vandens sistemos, atjungti maišytuvus ir kt. Penkta, išlaidos, susijusios su buto sienų gruntavimu, tinkavimu, glaistymu (452,16 Eur), laikytinos pagrįstomis, kadangi po gaisro tapetuotos sienos aprūko, ko pasėkoje jas iš naujo reikės tapetuoti. Akivaizdu, kad prieš atliekant tapetavimo darbus, sienas pirmiausia reikės tam paruošti – gruntuoti, tinkuoti, glaistyti. Šešta, pasisakant dėl išlaidų, susijusių su plautuvės/praustuvo demontavimu (137,64 Eur), vertintina, kad šios išlaidos pagrįstos, nes po kilusio gaisro plautuvė buvo paveikta ugnies, karščio ir kt. dėl to logiška, kad ją reikės keisti. Tas pats pasakytina ir dėl išlaidų, susijusių su laminuotų grindlenčių dangos ardymu bei medinių grindjuosčių nuardymu (561,99 Eur), radiatorių ir vamzdžių dažymu (28,16 Eur). Tokios pozicijos laikomasi dėl to, nes akivaizdu, kad gaisro metu buvo pažeistos tiek grindys, tiek sienos bei kiti patalpoje buvę daiktai, kurių būklės be atitinkamų veiksmų atlikimo nebūtų įmanoma grąžinti į pirminę padėtį, buvusią iki gaisro. Apibendrindama šią dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteista nuostolių suma, reikalinga buto remontui, mažintina 21,06 Eur suma, t. y. nuo 5 988,15 Eur iki 5 967,09 Eur.

27. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentą dėl buto nusidėvėjimo 26 procentais, kuris nebuvo apskaičiuotas sudarant lokalinę sąmatą, sprendžia, kad šis argumentas nepagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei nuostolius, reikalingus buto remontui, jos prašomą sumą nuo 6 988,15 Eur sumažino iki 5 988,15 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę darytina išvada, kad, nors apylinkės teismas skundžiamame sprendime konkrečiai nepasisakė dėl nusidėvėjimo, tačiau sumažindamas ieškovės prašomus nuostolius 1 000 Eur suma, tikėtina juos įvertino.

28. Apeliantas, be kita ko, taip pat nesutinka su priteistu nuostolių dydžiu už gaisro metu sugadintus daiktus, kuriuos ieškovė įvertino 992,68 Eur sumai. Apelianto teigimu, ne visi bute esantys daiktai buvo sugadinti, todėl ieškovės nurodytų sugadintų daiktų vertė turėtų būti mažinama nuo 992,68 Eur iki 380 Eur. Pažymi, kad pati ieškovė po gaisro pasiėmė mikrobangų krosnelę, elektrinį virdulį, televizoriaus anteną, kurių vertė pagal ieškovės skaičiavimus sudarė 95,98 Eur sumą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina iš dalies pagrįstais. Iš ieškovės į bylą pateikto sugadintų daiktų su vertėmis sąrašo nustatyta, kad iš viso buvo sugadinta 13 daiktų, kurių bendra vertė 992,68 Eur. Apeliantas sutinka, kad dalis daiktų buvo sugadinta, tačiau tikrai ne visi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei priteistas nuostolių dydis už sugadintus daiktus turėtų būti mažintinas, kadangi ieškovė neįrodė, jog sugadintų daiktų sąraše visi nurodyti daiktai yra sugadinti nepataisomai ir nebegali būti naudojami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turėtų atlyginti nuostolius už šiuos daiktus: sofą-lovą (120 Eur); vandens šildytuvą (64 Eur), pastatomą virtuvės spintelę su lentynomis (21 Eur); skalbimo mašiną (100 Eur); elektrinę krosnelę (75 Eur), kadangi pats atsakovas pripažino ir neginčijo fakto, kad šios išlaidos yra pagrįstos. Tuo tarpu už daiktus – mikrobangų krosnelę (59,99 Eur), elektrinį virdulį (19 Eur), televizoriaus anteną (16,99 Eur), nuostoliai neatlygintini, kadangi, atsakovo teigimu, šiuos daiktus ieškovė pasiėmė, o ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Už likusius daiktus, nurodytus sugadintų daiktų sąraše – keturių dalių sekciją ir stalo komplektą (204 Eur), virtuvės spintelę su įmontuota kriaukle ir maišytuvu (190,48 Eur), plokščiaekranį televizorių „Philips“ (75 Eur), televizoriaus priedėlį (26,84 Eur) ir rūbų kabyklą (20,38 Eur) išlaidos, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė apie šių daiktų negalimą naudojimą jokių įrodymų nepateikė, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažintinos iki 300 Eur sumos. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo už gaisro metu sugadintus daiktus priteistina 680 Eur suma.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinyje prašė priteisti 7 980,53 Eur nuostolius, kurie susideda iš 6 988,15 Eur išlaidų, reikalingų remonto darbams atlikti ir 992,38 Eur išlaidų už gaisro metu sugadintus daiktus, tačiau, vadovaujantis ieškovės į bylą pateiktu sugadintų daiktų sąrašu su vertėmis, matyti, kad bendra sugadintų daiktų suma yra ne 992,38 Eur, kaip nurodo ieškovė, tačiau 992,68 Eur. Šiuo atveju bendra nuostolių suma turėjo sudaryti 7 980,83 Eur, o ne 7 980,53 Eur, ko pasėkoje ir apylinkės teismo bendras priteistas nuostolių dydis turėjo būti ne 6 980,53 Eur, o 6 980,83 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nė viena šalis šios aplinkybės neginčijo, nereiškė pretenzijų, nuostolių sumos neperskaičiuoja ir laiko, kad ieškovė prašė priteisti 7 980,53 Eur nuostolius.

30. Apeliantas taip pat apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, jog nuomos teisiniai santykiai tarp sutarties šalių pasibaigė ne 2019 m. gruodžio 31 d., šios savo išvados niekaip nemotyvavo. Apelianto tvirtinimu, ieškovė butu galėjo naudotis nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. Be to, šią aplinkybę, kad butu ji naudojosi nuo 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesio patvirtina ir tai, kad ieškovės iniciatyva 2019 m. spalio 23 d. buvo sudarytas lokalinės sąmatos žiniaraštis, t. y. ji pati į butą įleido specialistą, kad šis įvertintų turtą. Dėl šių aplinkybių teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 56,14 Eur būsto išlaikymo išlaidas, susidariusias nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nors išlaikyti turtą nebuvo nei nuomininko A. Č., nei atsakovo prievolė. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria. Vadovaujantis nuomos sutarties 8.1. punktu, nustatyta, kad nuomos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo šioje sutartyje numatytų šalių įsipareigojimų įvykdymo arba iki sutarties nutraukimo joje ir (ar) galiojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Į bylą pateiktas ieškovės 2019 m. spalio 25 d. raginimas atsakovui dėl nuostolių padengimo ir nuomojamo buto perdavimo patvirtina, kad iki šio momento atsakovas ieškovei buto nebuvo perdavęs, nuostolių bei susidariusios skolos už nuomą ir komunalines paslaugas neatlyginęs. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovas tik 2019 m. gruodžio 18 d. ir 2020 m. sausio 8 d. į ieškovės banko sąskaitą pervedė dalį skolos už komunalines paslaugas. Taip pat byloje esanti 2019 m. gruodžio 22 d. atsakovo vardu surašyta atliekų priėmimo pažyma, kad iš nuomojamo buto buvo priimtos atliekos, patvirtina, kad iki šio momento atsakovas buto ieškovei vis dar nebuvo perdavęs. Taigi, šiuo atveju, esant situacijai, kai atsakovas pagal nuomos sutarties 4.3. punktą nebuvo perdavęs ieškovei buto ir sumokėjęs mokesčių, susijusių su buto išlaikymu, vadovaujantis sutarties 8.1. punktu sutartis vis dar galiojo. Šiuo atveju ieškovė, matydama, kad sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas neatliks, vadovaudamasi minėtu sutarties 8.1. punktu turėjo teisę vienpusiškai nutraukti sutartį, ką ir padarė 2019 m. gruodžio pabaigoje. Pažymėtina, kad nors rašytinio įrodymo į bylą nėra pateikta, kad nuomos sutartis vienašališkai nutraukta 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau tai nekeičia sprendimo esmės ir nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė 2019 m. spalio mėnesį į ginčo butą buvo įleidusi specialistą, kuris sudarė lokalinę sąmatą, nereiškia, kad nuo šio momento ji butu galėjo naudotis pagal jo paskirtį.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog po buto nuomos sutarties termino pabaigos, jo sūnus A. su ieškove susitarė dėl šio buto tolimesnės nuomos, taip pat teisingai sprendė, kad tarp šalių sudaryta terminuota nuomos sutartis tapo neterminuota. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad atsakovas jokiais patikimais įrodymais neįrodė, kad dėl nuostolių atsiradimo kalta ir ieškovė, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jas patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas iš dalies netinkamai įvertino ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydį už buto remontą ir gaisro metu sugadintus daiktus, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas, sumažinant priteistų nuostolių dydį nuo 6 980,53 Eur iki 6 647,09 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje

33. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčijo skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai buvo iš dalies patenkinti, t. y. 7 470,22 Eur sumą (susideda iš 6 980,53 Eur nuostolių atlyginimo + 433,55 Eur buto nuomos mokesčio + 56,14 Eur skolos už butui suteiktas paslaugas). Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – 333,44 Eur sumai arba 4,5 proc. (333,44 Eur x 100 proc. / 7 470,22 Eur = 4,5 proc.). Nustatyta, kad atsakovas apeliacinėje instancijoje turėjo šias išlaidas – 400 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 168 Eur žyminio mokesčio išlaidas, iš viso 568 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus 4,5 proc., atsakovui iš ieškovės priteistinos 25,56 Eur bylinėjimosi išlaidos (568 Eur x 4,5 proc. / 100 proc. = 25,56 Eur). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taipogi išreiškė prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Iš pateiktų įrodymų – 2020 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1087567 nustatyta, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas 4,5 proc., tai ieškovei iš atsakovo priteistinos 382 Eur (400 Eur x 95,5 proc. / 100 proc. = 382 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 356,44 Eur bylinėjimosi išlaidos (382 Eur – 25,56 Eur = 356,44 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmojoje instancijoje

35. Nustatyta, kad pirmojoje instancijoje iš atsakovo ieškovei buvo priteistos 753,09 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys buvo tenkintas 7 470,22 Eur sumai arba 88,19 proc. Apeliacinėje instancijoje apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, bendra ieškinio patenkintų reikalavimų suma sudaro 7 136,78 Eur (6 647,09 Eur nuostoliams atlyginti + 433,55 Eur nuomos mokestis + 56,14 Eur skola už butui suteiktas paslaugas) arba 84,26 proc. (7 136,78 Eur x 100 proc. / 8 470,42 Eur = 84,26 proc.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 894,11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys tenkintas 84,26 proc., tai ieškovei iš atsakovo priteistinos 753,38 Eur išlaidos (894,11 Eur x 84,26 proc. / 100 proc. = 753,38 Eur). Tuo tarpu atsakovas pirmojoje instancijoje turėjo 300 Eur išlaidas. Kadangi ieškinys atmestas 15,74 proc., tai atsakovui iš ieškovės priteistinos 47,22 Eur bylinėjimosi išlaidos (300 Eur x 15,74 proc. / 100 proc. = 47,22 Eur). Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 706,16 Eur bylinėjimosi išlaidos (753,38 Eur – 47,22 Eur = 706,16 Eur). Nustatyta, kad valstybei iš atsakovo pirmojoje instancijoje buvo priteistos 9,08 Eur išlaidos. Šiuo atveju iš atsakovo valstybei priteistinos 8,68 Eur išlaidos (10,30 Eur x 84,26 proc. / 100 proc. = 8,68 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti, sumažinant priteistą nuostolių atlyginimo sumą ir perskirstant bylinėjimosi išlaidas.

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 647,09 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 9 ct) nuostoliams atlyginti, 433,55 Eur (keturių šimtų trisdešimt trijų eurų ir 55 ct) nuomos mokestį, 56,14 Eur (penkiasdešimt šešių eurų ir 14 ct) skolą už butui suteiktas paslaugas ir 706,16 Eur (septynių šimtų šešių eurų ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,68 Eur (aštuonių eurų ir 68 ct) teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui“.

Priteisti iš atsakovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 356,44 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.