Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ ieškinį mažajai bendrijai „Suit INVEST“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – Šilutės kredito unija, T. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl paskirtos baudos, neatvykus į teismo posėdį, panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo apeliacinės instancijos teisme priėmimo

18. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus duomenis – (duomenys neskelbtini) Epikrizę dėl J. L. 2025 m. gruodžio 8 d. atliktos ausies operacijos.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį ir pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad pateiktas naujas įrodymas gali būti svarbus sprendžiant klausimą dėl atsisakymo panaikinti baudą pagrįstumo, todėl jį priima ir vertina visų nagrinėjamo klausimo aplinkybių kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

21. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

22. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat kooperacijos principai lemia, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi visų būtinų priemonių tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat ir užkirsdamas kelią procesui vilkinti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis). Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu. Todėl CPK 246 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių.

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi bei pakartotinai 2025 m. vasario 24 d. protokoline nutartimi atsakovės MB „Suit INVEST“ direktorės J. L. dalyvavimas civilinės bylos Nr. e2-74-524/2026 nagrinėjime teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Nepaisant to, pareiškėja į 2025 m. lapkričio 5 d. 9 val. teismo posėdį neatvyko, apie savo neatvykimo priežastis teismo iš anksto neinformavo. 2025 m. lapkričio 5 d. Informacinėje pažymoje pateikti duomenys patvirtina, kad apie pareiškėjos neatvykimo priežastis – vykimą į gydymo įstaigą posėdžio metu – teismą posėdžio metu informavo jos atstovas advokatas, nurodydamas, jog bus pateiktas neatvykimą pateisinantis dokumentas – nedarbingumo pažyma. Teismas, nutardamas atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjos neatvykimo, kartu pažymėjo, kad, nepateikus nedarbingumo pažymėjimo, bus sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo J. L..

24. Nei pareiškėjai, nei jos atstovui nepateikus teismui nedarbingumo pažymos, Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi paskyrė J. L. 200 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį. Tokio procesinio sprendimo teismas nepakeitė ir po to, kai kartu su 2025 m. gruodžio 2 d. prašymu panaikinti paskirtą baudą, pareiškėja pateikė pažymas apie apsilankymą gydymo įstaigoje inter alia (be kita ko) 2025 m. lapkričio 5 d. Konstatuodamas, kad pareiškėja iš esmės nepateikė įrodymų, jog jos sveikatos būklė neleido jai dalyvauti 2025 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje, teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi netenkino prašymo dėl baudos panaikinimo.

25. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi priimtu procesiniu sprendimu, pareiškėja jį apskundė apeliacine tvarka. Apeliantės įsitikinimu, jos nedalyvavimo 2025 m. lapkričio 5 d. priežastis (apsilankymas gydymo įstaigoje dėl staiga pablogėjusios sveikatos) pripažintina svarbia, be to, teismo posėdžio atidėjimą iš esmės nulėmė ieškovės nepagrįstas noras užduoti pareiškėjai klausimus, o kitų teismo posėdžių paskyrimas 2026 m. vasario-kovo mėn. nulemtas ginčo šalių atstovų ir teismo užimtumo.

26. Pirmiau nustatytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad pareiškėja, siekdama pateisinti savo neatvykimą į 2025 m. lapkričio 5 d. teismo posėdį, iš esmės teigia negalėjusi dalyvauti teismo posėdyje dėl apsilankymo gydymo įstaigoje staiga pablogėjus sveiktos, t. y. dėl ligos. Kartu su prašymu panaikinti paskirtą baudą apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė dvi pažymas ((duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 5 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą), patvirtinančias lankymąsi gydymo įstaigose posėdžio dieną (2025 m. lapkričio 5 d.) ir sekančią dieną (2025 m. lapkričio 6 d.). Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėja pateikė 2025 m. gruodžio 8 d. Epikrizę, kuria iš esmės įrodinėja, kodėl jos apsilankymas gydymo įstaigoje posėdžio dieną buvo neatidėliotinas.

27. Pasisakant dėl ligos, kaip priežasties neatvykti į teismo posėdį svarbumo, būtina pažymėti, kad teismų praktikoje neatvykimas dėl ligos (taip pat atostogų, komandiruotės, kitokio užimtumo ir kitais panašiais atvejais) paprastai nelaikoma svarbia priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015). Tačiau neatvykimas dėl ligos savaime dar nereiškia, jog liga visais atvejais laikytina nesvarbia neatvykimo priežastimi – <...> ji paprastai nelaikoma tokia priežastimi. Akivaizdu, kad tam tikrais atvejais tokia priežastis teismo gali būti pripažinta ir svarbia, pavyzdžiui, asmuo gydomas ligoninės stacionare, dėl ligos pobūdžio negali judėti ar judėjimo laisvė yra reikšmingai suvaržyta ir pan. Taip pat ir ligą pateisinančių dokumentų nepateikimas gali būti sąlygotas svarbių priežasčių, pavyzdžiui, ūmaus susirgimo prieš pat teismo posėdį, asmens negalėjimo gauti neatvykimą patvirtinančius dokumentus dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, atvejais ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-780-178/2017 16 punktas). Vis tik, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjos apsilankymą gydymo įstaigoje dėl pablogėjusios sveikatos pripažinti svarbia priežastimi, pateisinančia neatvykimą į teismo posėdį.

28. Minėta, ką patvirtina ir LITEKO esantys duomenys, neatvykimą į 2025 m. lapkričio 5 d. teismo posėdį pateisinantį dokumentą pareiškėja teismui pateikė jau po to, kai jai buvo paskirta bauda. Pagal pirmosios instancijos teismui pateiktą (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 5 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą matyti, kad šį dokumentą pareiškėja gavo dar apsilankymo gydymo įstaigoje dieną (2025 m. lapkričio 5 d.). Priežasčių, kurios sutrukdė pareiškėjai šį dokumentą pateikti pirmosios instancijos teismui dar posėdžio dieną, byloje nėra nurodyta. Ši aplinkybė leidžia nuspręsti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo, neturėjo jokių apeliantės neatvykimo į teismo posėdį pateisinančių dokumentų, kurių pagrindu galėjo nuspręsti dėl neatvykimo priežasčių svarbumo. Todėl, dar teismo posėdžio metu įspėjus apie pareiškėjos nedarbingumą patvirtinančio dokumento pateikimą ir pastarojo nepateikimo pasekmes (žr. šios nutarties 23 punktą), teismas pagrįstai paskyrė pareiškėjai baudą už neatvykimą į teismo posėdį.

29. Byloje esančiais duomenimis, siekdama baudos panaikinimo, pareiškėja pateikė teismui (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 5 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Tokiu būdu pareiškėja pateikė teismui ne teismo posėdyje minėtą medicininę (nedarbingumo) pažymą, o ambulatorinio apsilankymo duomenis, kuriuose pažymėta, kad pareiškėja sirgo sloga. Kaip teisingai nurodyta apskųstoje nutartyje, pateiktų dokumentų turinys nepatvirtina, kad pareiškėjos būklė aktualiu laiku buvo sunki, pacientė karščiavo ar buvo rekomenduojamas gulimas režimas ir pan. Pareiškėjai nebuvo suteiktas nedarbingumas. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors posėdžio dieną pareiškėja iš tiesų susidūrė su sveikatos problemomis, tačiau dėl to nebuvo nedarbinga, t. y. jos sveikatos būklė leido pareiškėjai vykdyti darbo funkcijas, taigi, ir atvykti į teismo posėdį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritaria apskųstos nutarties išvadai, kad pareiškėja neįrodė, jog jos sveikatos būklė neleido jai dalyvauti 2025 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje.

30. Tiek prašyme pirmosios instancijos teismui, tiek skunde pareiškėja įrodinėja, kad iš tiesų teismo posėdis neįvyko ne dėl jos neatvykimo, o dėl ieškovės nesutikimo bylą nagrinėti toliau, t. y. be pareiškėjos dalyvavimo. Minėta, kad teismas pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažino būtinu (žr. šios nutarties 23 punktą). Todėl tokie atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui suteikia diskrecijos teisę nuspręsti, kada yra reikalingas šalių asmeninis dalyvavimas ir jų pozicijos tiesioginis išklausymas teismo posėdyje, o kada pakanka faktų išdėstymo procesiniuose dokumentuose ar per atstovą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 3 dalis), todėl šio tikslo teismas gali siekti bet kokiomis įstatyme numatytomis ir, teismo vertinimu, reikalingomis tinkamam bylos išnagrinėjimui priemonėmis, pasirenkama įrodymų tyrimo taktika ar metodais. Dėl to pareiškėjai prieš paskirtą posėdį neinformavus teismo apie priežastis, dėl kurių ji negali atvykti į posėdį, o vėliau nepateikus neatvykimą pateisinančių įrodymų, patvirtinančių svarbias neatvykimo priežastis, apeliantė pripažįstama nevykdžiusi teismo jai nustatytos pareigos dalyvauti teismo posėdyje.

31. Pirmiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teismas, atsisakydamas panaikinti pareiškėjai paskirtą baudą už neatvykimą į teismo posėdį, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, tačiau nei prašymo sumažinti paskirtą baudą, nei tokį prašymą pagrindžiančių argumentų, nebuvo pateikusi. Tokiu būdu pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos aplinkybės dėl paskirtos baudos dydžio pagrįstumo ir jos sumažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti dėl naujų, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų, klausimų.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.