Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, II-31-231/2016

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-09
Bylos Nr.: II-31-231/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00807-2016-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Česlava Malinovska
Pažeidėjas: R. K.

Kategorijos

2.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-31-231/2016Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00807-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.; 3.26.1 (S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 9 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui Kęstučiui A. M.,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovui E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 28N-48325112-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 15054264260.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 28N-48325112-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 150542642260 ir administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį, nutraukti.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Elektrėnų PK) 2016 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 28N-48325112-16 (toliau – Nutarimas) jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Nutarime nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 29 d., apie 20.40 val., Elektrėnų mieste, Rungos gatvėje esančioje automobilių statymo aikštelėje, jis, vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios aiškios priežasties, tyčia, priešpastatydamas save prieš kitus, susukęs vairą, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas staigiai suktis galinius automobilio ratus, dėl ko automobilis slydo šonu ir du kartus apsisuko aplink savo ašį; šiais savo veiksmais jis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), kėlė pavojų savo ir kitų žmonių saugumui bei pažeidė KET 4 ir 9 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje. R. K. manymu, Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Nurodė, kad bylą nagrinėjęs Elektrėnų PK pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė ATPK 124² straipsnio 2 dalį, t. y. netyrė ir nenustatė visų būtinųjų chuliganiško vairavimo sudėties subjektyviosios pusės požymių (kaltės ir chuliganiškų paskatų), nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų bei nesiėmė jokių veiksmų tiems prieštaravimams pašalinti. Nurodė, kad pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra ne tik kaltė, t. y. tyčia, bet ir chuliganiškos paskatos. Elektrėnų PK nesiaiškino, kaip jis (R. K.) padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus – tyčia ar dėl neatsargumo. Nurodė, kad jis (R. K.) pateikė paaiškinimą, kuriame aiškiai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes: pradedant išvažiavimą iš aikštelės, per stipriai paspaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilis apsisuko 160 laipsnių kampu; tam turėjo įtakos ant kelio dangos buvęs ledas (įvykio vakarą buvo itin slidi kelio danga); taip pat automobilio techninė specifika: automobilio galiniai varomieji ratai, sugedusi antislydimo sistema. Nurodė, kad tyčia sukti automobilio ratus jis (R. K.) neturėjo jokio tikslo ir to nesiekė, nes ketino gražiai išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės ir važiuoti į parduotuvę. Jo (R. K.) manymu, jo veiksmai, nesant chuliganiškų paskatų, vertintini kaip neatsargumas. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl jo veiksmų 2015 m. gruodžio 29 d. Rungos gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pagal jo skundą, jau buvo nagrinėjama Trakų rajono apylinkės teisme. 2016 m. balandžio 11 d. Trakų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patenkino skundą iš dalies: panaikino Elektrėnų PK 2016 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 28N-48325112-16 ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Elektrėnų PK. Teismo nutartyje nurodyta, kad Elektrėnų PK R. K. surašytame teisės pažeidimo protokole ir nutarime nenurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė R. K. E. PK pakartotinai išnagrinėjo R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą ir įrašė, kad R. K. pažeidė KET 4 ir 9 punktų reikalavimus bei priėmė griežtą ir neteisėtą Nutarimą padidinant nuobaudą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Elektrėnų PK individualizuojant nuobaudą R. K., neatsižvelgė į eilę esminių aplinkybių: atsitiktinį R. K. buvimą Rungos gatvėje esančioje aikštelėje, paskutinėmis 2015 m. gruodžio mėnesio dienomis staiga pasikeitusias oro sąlygas, jo vairuojamo automobilio techninę būklę, įvykio pasekmes ir kt. Elektrėnų PK neįvertino pavojingumo, kurį kėlė ir galėjo kelti R. K. veiksmai žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams. R. K. teigia, kad Rungos gatvėje esančioje aikštelėje jis atsidūrė atsitiktinai, neturėjo tikslo pavojingai važinėti po aikštelę ir chuliganiškai vairuoti, ką patvirtino liudytojas A. G., kuris kaip keleivis sėdėjo R. K. automobilyje. R. K. pradedant važiuoti, automobilis slydo ir pasisuko 120 – 130 laipsnių kampu. Aikštelė buvo padengta sniegu ir ledu. Išvažiuojant iš aikštelės, R. K. sulaikė policijos pareigūnai. Aikštelėje buvo 4 automobiliai. Liudytojas Ž. K. patvirtino R. K. parodymus, nurodydamas, kad jis (Ž. K.) 2015 m. gruodžio 29 d. vakare atsitiktinai buvo Elektrėnuose, Rungos gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir matė, kokius veiksmus atliko jam nepažįstamas R. K.. Liudytojo Ž. K. žodžiais, aikštelėje buvo 4-5 automobiliai, jis (Ž. K.) sėdėjo viename iš jų; matė, kaip R. K. išvažinėjo iš aikštelės, slydo ir automobilis apsisuko gal 90 laipsnių, R. K. grėsmės nesukėlė, aikštelėje buvo prietema, pagrindas slidus. Tokiu būdu, A. G. ir Ž. K. parodymai paneigia policijos pareigūnų S. G., E. K. ir E. D. parodymus, kad 2015 m. gruodžio 29 d. vakare R. K. automobilių stovėjimo aikštelėje padarė tyčinį teisės pažeidimą ir chuliganiškai vairavo. Nutarime nurodoma, kad R. K. 2015 m. gruodžio 29 d. tyčia susukus vairą, iš chuliganiškų paskatų, privertė suktis automobilio galinius ratus, apsuko automobilį 2 kartus aplink ašį. Šis teiginys nepagrįstas, nes R. K. to nedarė. Policijos pareigūnai, R. K. nuomone, vadovaujasi prielaida, kad taip daroma, norint staigiai apsukti automobilį. R. K. nuomone, policijos pareigūnų S. G., E. K. ir E. D. parodymai vertintini kritiškai. Nurodė, kad S. G. vairavo policijos automobilį, aikštelė buvo jam iš dešinės pusės. R. K. manymu, naktį nebuvo galimybės įdėmiai ir aiškiai matyti už medžių stovinčio R. K. automobilio ir ypač vairuotojo veiksmų, todėl jo (S. G.) paaiškinimuose yra prieštaravimų. Anot R. K., jis nesukėlė pavojaus savo ir kitų žmonių eismo saugumui. Kai R. K. išvažinėjo iš aikštelės, vaikščiojančių aikštelėje asmenų nebuvo, kiti automobiliai stovėjo atokiau; aikštelė yra gana didelė ir nors automobilis slystelėjo, jis buvo suvaldytas be jokios grėsmės aplinkiniams. Policijos pareigūnai teigė, kad aikštelėje buvo žmonių, tačiau juos liudytojais neįtraukė, įvykio vietos neapžiūrėjo. Policijos automobilyje buvo filmavimo kamera, tačiau ji nebuvo panaudota. Visa tai liudija, kad administracinio teisės pažeidimo byla ištirta paviršutiniškai, priimtas neteisingas Nutarimas, kuris naikintinas. Nurodė, jog jis (R. K.) dirba pagal individualios veiklos pažymą, veikla – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas; studijuoja (duomenys neskelbtini) dieninėse studijose, fakulteto prodekano charakterizuojamas kaip iniciatyvus, mandagus, pareigingas ir draugiškas. R. K. E. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus E. K. taip pat charakterizuojamas teigiamai; mokytojai R. K. prisimena kaip darbštų, pareigingą, visada padėti pasiruošusį jaunuolį; dėl sunkios motinos ligos anksti subrendo, todėl yra rimtas ir atsakingas žmogus. Elektrėnų savivaldybės administracijos Pastrėvio seniūnijos seniūnas A. K. R. K. charakterizuoja kaip mandagų, draugišką, paslaugų, padedantį organizuoti seniūnijos kultūros ir sporto renginius bei patvirtina, kad R. K. rūpinasi sunkiai sergančiais mama bei seneliu. Taip pat nurodė, kad jis (R. K.) rūpinasi seneliu J. J., gim. (duomenys neskelbtini), veža jį pas gydytojus, perka ir nuveža jam maisto produktus, padeda tvarkyti buitį. R. K. nurodo, kad jis gyvenime yra atsakingas ir pareigingas, nėra piktybinis pažeidėjas ar linkęs nepaisyti įstatymų normų asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis 2015 m. gruodžio 29 d., 20.40 val. stovėjo su draugu A. G. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Rungos gatvėje, Elektrėnuose. Aikštelė yra šalia buvusio „Perkūnkiemio“ restorano, aikštelės plotis yra apie 50 m, o ilgis apie 100-120 m. Jo (R. K.) automobilis aikštelėje stovėjo lygiagrečiai bortelio. Tuomet jis (R. K.) užsinorėjo į tualetą, buvo šalta. Jis palaukė, kol parūkys draugas (A. G.) ir jie važiuos iki „Maximos“ esančio tualeto. Jis įsėdo į (duomenys neskelbtini) automobilį, automobilis buvo pakankamai galingas, jis priklauso jo tėvui. Automobilyje buvo sugedusi antipraslydimo sistema. Jis norėjo išvažiuoti iš aikštelės, susuko automobilio vairą ir paspaudė akseleratoriaus pedalą. Tuomet jį „metė“ galu apie 90 laipsnių kampu, jis išsigando ir sustojo. Po to jis pamatė į aikštelę įvažiuojantį kitą automobilį, praleisdamas kitą automobilį, jis (R. K.) gražiai išvažiavo iš aikštelės. Kuomet jis buvo prie išvažiavimo iš aikštelės, iš galo jis pamatė policijos automobilį su švyturėliais. Tuomet jis nesuprato, kas vyksta, nes tarp jo (R. K.) automobilio ir policijos automobilio buvo įsiterpęs dar vienas automobilis, jis pagalvojo, kad policija vejasi tą kitą automobilį. Jis (R. K.) sustojo šone, įsijungė avarinį signalą. Po to jis (R. K.) pavažiavo apie 10 metrų ir policijos pareigūnai jį sustabdė, ištraukė iš automobilio ir pasakė, kad jis (R. K.) chuliganiškai vairavo. Kuo pasireiškė jo (R. K.) chuliganiškas vairavimas, policijos pareigūnai jam nepaaiškino ir surašė protokolą, kad jo vairuojamas automobilis du kartus apsisuko aplink savo ašį. Jis policijos pareigūnams paaiškino, kad jokių „saulučių“ jis nepadarė. Policijos pareigūnai jam atsakė, kad nėra jokio skirtumo, ar jis pusę karto apsisuko, ar 4-8 kartus. Tuomet jis paklausė policijos pareigūno, ar bus įvykio filmuota medžiaga, nes jis (R. K.) matė įjungtą vaizdo filmavimo kamerą. Policijos pareigūnas atsakė, kad filmuota medžiaga bus, tačiau jos taip ir nėra. Jis (R. K.) pasirašė protokolą, nenorėjo pyktis su pareigūnu, nes pareigūnas buvo pakankamai agresyvus, tačiau dėl pareigūnų elgesio jis niekur nesikreipė, anksčiau su policijos pareigūnais jis konfliktų neturėjo, nemano, kad pareigūnai galėtų jam keršyti. Savo nesutikimą su Nutarimu R. K. grindė tuo, jog jis neapsisuko su automobiliu du kartus aplink savo ašį. Nurodė, kad aikštelėje įvykio metu buvo ne 8, bet 4 automobiliai, A. G. automobilis buvo arčiausiai, nutolęs apie 10-15 metrų, žmonių aikštelėje nebuvo. Jo (R. K.) automobilis aikštelėje stovėjo apie 10 metrų nuo bortelio. Tuo tarpu policijos pareigūnai surašė, jog jis (R. K.) kėlė grėsmę žmonėms, ko visiškai nebuvo. Priešpastatyti save prieš kitus jis jokio tikslo neturėjo. Išvažiuodamas iš aikštelės jis pradėjo judėti į priekį, pavažiavo šiek tiek į priekį, pasuko vairą į kairę pusę, kad apsisuktų ir išvažiuotų iš aikštelės, vairas susuktas iki galo nebuvo. Darant apsisukimo veiksmą, jo automobilio galą užmetė, nes jis per stipriai paspaudė akseleratoriaus pedalą, tačiau ne specialiai, automobilio galas pasisuko iki 90 laipsnių kampu. Per stipriai paspausti akseleratoriaus pedalą jis jokio tikslo neturėjo. Aikštelėje buvo slidu, pats pirmas sniegas. Aikštelėje yra 2 išvažiavimai, tačiau ant išvažiavimo, kuris jam (R. K.) buvo tiesiai, buvo primėtyta stiklų, todėl jis turėjo apsisukti ir išvažiuoti per kitą išvažiavimą, kuris jam buvo gale. Jis vairuoja 3 metus, su tėvo (duomenys neskelbtini) automobiliu jis beveik nėra vairavęs, pomėgio greitai važinėti jis neturi, toks įvykis jam atsitiko pirmą kartą, už greičio viršijimą jis nėra baustas. Automobilio varantys ratai yra galiniai, automobilis su automatine pavarų dėže, automobilio svoris daugiau kaip 1,6 tonos. Automobilio padangos buvo 2009 m. gamybos, nors jos buvo dygliuotos, tačiau dyglių buvo likę vos keletas. Jo (R. K.) manymu, policijos pareigūnai padarė žmogišką klaidą teigdami, kad automobilis apsisuko 2 kartus aplink savo ašį, nes policijos pareigūnų automobilis tuo metu važiavo šalia esančia gatve; gatvę ir aikštelę skiria apie 15 medžių, medžiai nėra ploni. Aikštelėje matomumas nebuvo geras, joje esantys šviestuvai veikė ne visi. Policijos pareigūnai neužfiksavo, ar buvo automobilio padangų žymės ant kelio dangos, nes jei būtų daromos „saulutės“, tai ant kelio dangos su sniegu ar ledu, matytųsi. Įvykį matęs liudytojas Ž. K. sėdėjo automobilyje aikštelėje ir matė visą aikštelės vaizdą; kartu su juo automobilyje taip pat sėdėjo liudytojas E. J.. Ž. K. yra R. K. draugo draugas; apie tai, kad Ž. K. matė įvykį, R. K. sužinojo vėliau, atsitiktinai draugams papasakojęs, kas atsitiko. Šiuo metu jis (R. K.) studijuoja (duomenys neskelbtini) transporto inžinerinę ekonomiką ir vadybą, 4 kurse, taip pat dirba Danijos tarptautinėje kompanijoje transporto vadybininko asistentu; taip pat jis vykdo individualią veiklą, užsiima automobilių prekyba.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas K.A. M. palaikė skundą ir jo argumentus; prašė Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad policijos pareigūnai šioje byloje nesurinko įrodymų, patvirtinančių, kad R. K. pažeidė KET 4 ir 9 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas „perlenkiant lazdą“, policijos pareigūnų parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie (policijos pareigūnai) pravažinėdami aikštelę Rungos gatve, negalėjo gerai įsidėmėti, kaip manevravo R. K. automobilis, nes aikštelė buvo neapšviesta. Atstovo manymu, pareigūnas S. G. sako netiesą, nes jis (S. G.) vairavo automobilį, tikrai negalėjo suskaičiuoti, kiek kartų apsisuko R. K. automobilis, neįmanoma to padaryti, jei vairuoji kitą automobilį ir žiūri į priekį. Įvykio vieta nebuvo apžiūrėta. Chuliganiškam vairavimui būtina nustatyti KET pažeidimą, chuliganiškas paskatas (visuomenės, bendrųjų elgesio taisyklių negerbimą, niekinantį požiūrį), sukeltą pavojų eismo ar žmonių saugumui. Šios aplinkybės nėra įrodytos. Oro sąlygos stipriai keitėsi, buvo ledas ir atsitiko taip, kad R. K. automobilis slystelėjo. Jokios grėsmės R. K. nesukėlė, KET tyčia nepažeidė ir chuliganiškai nevairavo, todėl administracinio teisės pažeidimo nepadarė. R. K. užsiima automobilių verslu, studijuoja, dirba, jam teisė vairuoti transporto priemones labai reikalinga.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas (Elektrėnų PK) atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 68-69), kad su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundu nesutinka, prašė Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Elektrėnų PK policijos pareigūnas išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 29 d., apie 20.40 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Rungos gatvėje esančioje aikštelėje vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susukęs vairą, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas staigiai suktis automobilio galinius ratus, dėl ko automobilis slydo šonu ir kelis sykius apsisuko aplink savo ašį. Šiais savo veiksmais R. K., pažeisdamas KET, rodė nepagarbą aplinkiniams žmonėms, buvusiems netoliese, bei kėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Už šiuo pažeidimus R. K. buvo paskirta 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. R. K. apskundė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Trakų rajono apylinkės teismui. Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė trūkumus, todėl grąžino juo pašalinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kadangi pirmo nagrinėjimo metu R. K. gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, todėl jam buvo paskirta minimali nuobauda, tačiau 2016 m. birželio 14 d. bylos nagrinėjimo metu lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl R. K. paskirtas nuobaudos vidurkis – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. R. K. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą, kad jis labai nuoširdžiai gailisi dėl savo padaryto pažeidimo, negalvojo apie pasekmes, atsiprašo policijos pareigūnų, t. y. ir pripažino kaltę, ir nuoširdžiai gailėjosi. R. K. gailėjosi ir pirminio bylos nagrinėjimo metu, paaiškino, kad išvažiuodamas iš aikštelės, per stipriai paspaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilis apsisuko apie 160 laipsnių, t. y. specialiai to nenorėjo, o automobilį apsuko, nes kelio danga buvo slidi. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. K. tėvas, automobilio savininkas nurodė, kad automobilio padangos yra dygliuotos, todėl ši aplinkybė dar labiau kelia abejonių R. K. versija, neva jis netyčia apsuko automobilį, kaip jis nurodė, apie 160 laipsnių. Tačiau policijos pareigūnai S. G., E. K. ir E. D. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodo, kad vairuotojas (R. K.) spaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilis du kartus apsisuko apie savo ašį (padarant „saulutes“). Tuo metu aikštelėje buvo apie 8 automobiliai, o prie jų būriavosi žmonės. Tokiu būdu, R. K. sukėlė pavojų ne tik sau ir automobilyje, keleivio vietoje sėdinčiam asmeniui, bet ir aikštelėje buvusiems žmonėms bei kitam turtui, t.y. automobiliams. Nurodė, kad chuliganiškas vairavimas yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisė pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-653-166/2015 konstatavo, kad tyčinis akseleravimas, priverčiant ratus prasisukti, tuo pat metu sukinėjant vairą, priverčiant automobilį slysti, tuo sukeliant pavojų aplinkiniams - aikštelėje stovėjusiems automobiliams, apšvietimo stulpams ir kt., toks vairavimas pagrįstai pripažintas chuliganišku. Be to, toks chuliganiškas vairavimas neabejotinai gali sukelti pavojų eismo saugumui arba savo, ar kitų žmonių saugumui. Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-1276-387/2015 nurodo, kad yra formuojama teismų praktika, kai kaltų asmenų veiksmai, jiems tyčia didinant variklio apsisukimus bei priverčiant automobilį suktis ratu (daryti „saulutes“), tokie veiksmai teismų yra kvalifikuojami pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį kaip chuliganiškas vairavimas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovas E. T. palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi. Ž. K. parodė, kad automobilis jo stovėjo arčiau „Perkūnkiemio“, kitas liudytojas parodė skirtingai, kad stovėjo visiškai priešingoje pusėje, liudytojai Ž. K. ir E. J. skirtingai nurodė R. K. automobilio judėjimo kryptį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. K. parodė, kad R. K. gerai nepažįsta, pažįsta tik iš matymo, kaip miesto gyventoją, ėjo kartu į vieną mokyklą. Parodė, kad 2015 m. gruodžio 29 d., apie 20-21 val. jis susitiko su E. J., sėdėjo automobilių stovėjimo aikštelėje automobilyje ir gėrė kavą. Buvo tamsu, aikštelėje buvo gal 4-5 automobiliai, aikštelės danga buvo slidi. R. K. automobilis stovėjo priekiu į bortelį, o automobilio galas buvo į ežero pusę, R. K. automobilis nuo jo (Ž. K.) stovėjo apie 50 m atstumu. Jis matė, kaip R. K. norėjo išvažiuoti iš aikštelės, pradėjo judėti jo (R. K.) automobilis, pavažiavo šiek tiek atgal ir pradėjo važiuoti į priekį. Važiuojant į priekį, paspaudus akseleratoriaus pedalą, automobilis paslydo pagal savo ašį apie 60-90 laipsnių, kažkokio garso nebuvo. Į R. K. automobilį jis atkreipė dėmesį todėl, kad automobilis užsivedė, įsijungė žibintai. Įvažiavimai į aikštelę yra du, bet išvažiavimas yra vienas, nes per kitą įvažiavimą išvažiuoti draudžiama. Pasakyti, ar R. K. galėjo iš aikštelės išvažiuoti neapsisukęs, negali. Tuo metu važiavo policijos pareigūnai nuo Elektrinės gatvės, jie (pareigūnai) buvo apie 300 m atstumu, važiavo be švyturėlių. Pamatę R. K. automobilio paslydimą, pareigūnai įjungė švyturėlius ir sustabdė R. K..

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad R. K. nepažįsta visiškai, nėra jo matęs. Jis su Ž. (Ž. K.) sėdėjo savo automobilyje ir gėrė kavą. R. K. automobilis buvo kitoje aikštelės pusėje, apie 50 m atstumu nuo jo (E. J.) automobilio. Aikštelėje buvo 3-4 automobiliai. Jo (E. J.) automobilis stovėjo priparkuotas galu prie bortelio; R. K. automobilis stovėjo priekiu į bortelį; jis (E. J.) matė R. K. automobilio galą. R. K. pakalbėjo telefonu, sėdo į automobilį, pradėjo važiuoti; pavažiavo šiek tiek atgal, kad apsisuktų, susuko vairą į dešinę ir, pradėjus važiuoti į priekį, automobilio galą užmetė, aikštelėje buvo slidu. Tuomet važiavo policijos pareigūnai, pamatė ir R. K. sustabdė. R. K. veiksmai pavojaus niekam nesukėlė, žmonės aikštelėje nevaikščiojo, aikštelėje apšvietimas neveikė, aikštelė buvo šiek tiek apšviesta nuo gatvės. Jo manymu, esant slidžiai kelio dangai ir tvarkingai išvažiuojant gali užmesti automobilį, nes automobilio varantys ratai yra galiniai.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-10-272/2016, išnagrinėjęs R. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-48325112-16, R. K. skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016 m. sausio 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-48325112-16 ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui (nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 3 d.). 2016 m. rugpjūčio 17 d. teisėjos rezoliucija administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-10-272/2016 prijungta prie šios administracinio teisės pažeidimo bylos jos nagrinėjimo laikui.

2016 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. G. parodė, kad įvykio metu jis dirbo Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK patrulių būrio vadu; šiuo metu jis dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK patrulių būrio vadu. Administracinėn atsakomybėn patrauktą R. K. pažįsta tik dėl šio įvykio, anksčiau su R. K. jis jokių reikalų neturėjo. Parodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, po 20 val. jis kartu su policijos pareigūnais E. K. ir E. D. tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais ir švyturėliais patruliavo Elektrėnų mieste, buvo uniformuoti; automobilį vairavo jis (S. G.). Patruliuojant ir važiuojant apie 30 km/h greičiu Rungos gatve nuo Ąžuolyno mokyklos pusės link Draugystės - Rungos gatvių sankryžos jie važiavo pro Rungos gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Aikštelė yra apie 30-40 metrų pločio ir apie 100 metrų ilgio. Aikštelėje yra du įvažiavimai: vienas - nuo Ąžuolyno mokyklos pusės, kur draudžiama įvažiuoti, nes pro ten išvažiuoja automobiliai, kitas – iš Rungos gatvės. Tuo metu aikštelėje buvo apie aštuoni automobiliai, prie kurių būriavosi žmonės. Tuo metu jie (policijos pareigūnai) pamatė aikštelėje tamsios spalvos automobilį BMW, kurio vairuotojas susukęs automobilio vairą ir paspaudęs akseleratoriaus pedalą, leidžia prasisukti galiniams automobilio ratams, leidžia automobiliui slysti šonu ir automobilis du kartus apsisuka apie savo ašį. Matydami tokį vaizdą jie (pareigūnai) įjungė švyturėlius ir pradėjo stabdyti tą automobilį. R. K. automobilis pradžioje lyg ir sustojo, tačiau jam (S. G.) išlipus iš tarnybinio automobilio ir dar nepriėjus prie automobilio galo, tas automobilis staigiai pradėjo važiuoti ir iš aikštelės išvažiavo. Tuomet jis (S. G.) užblokavo išvažiavimą į Rungos gatvę ir pareikalavo vairuotojo išlipti. Jis (S. G.) įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, tačiau jo įtarimai nepasitvirtino. Jis paprašė vairuotojo pateikti dokumentus; tuo metu vairuotojas pradėjo atsiprašinėti, gailėjosi, paaiškinti savo elgesio nesugebėjo. Tuomet jie (pareigūnai) vairuotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, išdavė jam laikiną vairuotojo pažymėjimą ir paleido. Parodė, kad tuo metu, kai jis (S. G.) užblokavo kelią R. K. automobiliui ir stovėjo prie jo, kolegos (pareigūnai) buvo šalia ir pokalbį su vairuotoju girdėjo. Parodė, kad tarnybiniame automobilyje yra vaizdo kamera, tačiau jie (pareigūnai) važiavo lygiagrečiai minėtos aikštelės, o vaizdo kamera filmuoja 80 laipsnių kampu, todėl įvykis nepateko į vaizdo kameros fiksavimo lauką. Ar R. K. klausė apie filmuotą medžiagą, jis (S. G.) nepamena. Parodė, kad įvykis buvo po 20 val., įvykio vieta buvo apšviesta, aikštelėje yra miesto apšvietimas - žibintai. Parodė, kad jis (S. G.) iš maždaug 20 metrų atstumo matė įvykio vietą bei patį veiksmą, t. y. kaip R. K. automobilis priverstinai aplink savo ašį apsisuko du kartus, t.y. padarė taip vadinamas „saulutes“; automobilyje buvo dar vienas asmuo, kuris sėdėjo priekyje. Paaiškino, kad tarnybiniame pranešime nurodė, jog minėtas automobilis apsisuko kelis kartus, t. y. du kartus. Vairuotojas (R. K.) kaltas prisipažino visiškai, todėl nežiūrint į tai, kad aikštelėje buvo žmonių, jie (pareigūnai) pažeidimo pėdsakų nefiksavo, žmonių nieko neklausinėjo, liudytojų nesurašė, nes, R. K. prisipažinus, liudytojai nebuvo reikalingi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-10-272/2016, b. l. 62-66, 70).

2016 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja E. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyriausiąja patrule; Elektrėnų PK dirba pusantrų metų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. jai matytas tik dėl šio įvykio. Parodė, kad 2015 m. gruodžio 29 d., vakare apie 20-21 val. ji kartu su kolegomis S. G. ir E. D. patruliavo Elektrėnuose; tarnybinį automobilį vairavo S. G., ji sėdėjo šalia. Važiuojant Rungos gatve nuo Ąžuolyno gatvės pusės, pro savo pusės automobilio langą ji pastebėjo BMW automobilį, kuris lėtai važiavo aikštelėje. Po to ji gerai matė, kaip automobilis atliko chuliganiškus veiksmus, t.y. vairuotojas, demonstratyviai, tyčia paspaudęs akseleratoriaus pedalą ir padidinęs greitį su automobiliu apsisuko du kartus – po kartą į vieną ir į kitą pusę. Jos nuomone, jis tai padarė tyčia, nes ji matė, kad į aikštelę pro įvažiavimą šis automobilis įvažiavo ramiai, aikštele važiavo lėtai ir padidinęs greitį atliko tyčia tą manevrą. Aikštelėje buvo pasnigę. Aikštelėje buvo iki aštuonių automobilių ir nemažai žmonių, gal iki 15, tai dažna jaunimo susirinkimo vieta; buvo pasnigę, aikštelės dydžio negali pasakyti. Tuomet jie (pareigūnai), pagalvoję, kad vairuotojas nori pasišalinti, užblokavo jam kelią, tarnybinį automobilį pastatydami šonu. Parodė, kad ji iš tarnybinio automobilio buvo išlipusi, tačiau visų aplinkybių nepamena, nes aplinkybes aiškinosi S. G., kuris pirmas išlipo iš tarnybinio automobilio. Kažkiek pokalbio tarp S. G. ir vairuotojo ji ir kitas kolega (pareigūnas) girdėjo. Pamena, kad vairuotojas buvo nuolankus, šnekėjo pagarbiai, negalėjo paaiškinti, kodėl tai darė, gailėjosi. Parodė, kad tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius, tačiau jis vaizdą fiksuoja tik priekyje, o šone fiksuoti negalėjo, o jie (pareigūnai) buvo lygiagrečiai aikštelės važiuojamoje kelio dalyje. Parodė, kad vaizdo registratorius buvo įjungtas, tačiau ar jis veikė, nežino, nes jiems (pareigūnams) vaizdo nerodo, matoma tik veikianti lemputė. Ar R. K. klausė, ar yra filmuota medžiaga, ji negali pasakyti, neatsimena; daugiau su R. K. bendravo S. G.. Parodė, kad jie (pareigūnai) surašė protokolą, aikštelėje žmonių nefiksavo, jų neapklausė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-10-272/2016, b. l. 62-66, 71).

2016 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyriausiuoju patruliu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio. Parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam yra matytas, tai yra jo (E. D.) pažįstamų pažįstamas, su juo (R. K.) jis bendravo prieš metus, matėsi seniai, santykiai normalūs. Parodė, kad 2015-12-29 jis kartu su S. G. ir E. K. patruliavo Elektrėnuose, jis (E. D.) sėdėjo gale, dešinėje pusėje už keleivio. Apie 20-21 val. stebėdami eismą ir viešąją tvarką jie (pareigūnai) Rungos gatvėje, prie namo Nr. 22, aikštelėje pro tarnybinio automobilio dešinės pusės langą aikštelėje pastebėjo stovintį tamsios spalvos BMW automobilį, kurio vairuotojas greitai paspaudęs pedalą, pajudėjo iš vietos ir du kartus apsisuko apie savo ašį iš chuliganiškų paskatų, norėdamas pasirodyti prieš kitus asmenis. BMW automobilis buvo dešinėje jų (pareigūnų) pusėje, maždaug apie 20 metrų atstumu. Aikštelė buvo apšviesta žibintais, aikštelėje buvo 5-6 automobiliai, žmonių taip pat buvo, stovėjo prie automobilių. Jis (E. D.) matė, kad arčiausiai stovėjo SAAB automobilis, gal penkių metrų atstumu, ir šalia jo du žmonės, aikštelėje buvo ir daugiau asmenų, ne vienas ir ne du žmonės. Tą vakarą buvo pasnigta, ledo aikštelėje neturėjo būti, nes pilstoma druska, o sniego šiek tiek buvo. Jo (E. D.) nuomone, kad įprastai važiuojant užmestų automobilį, negalėjo būti. Paaiškino, kad jis (E. D.) vairuoja virš dvejų metų; jo automobilis pakankamai galingas ir „išvažiuojant iš sankabos“, automobilis taip „nešoksta“, negalėjo tai būti netyčia. Automobilyje buvo vienas keleivis, sėdėjo priekyje dešinėje pusėje. Ar buvo fiksuojamas įvykis vaizdo registratoriumi, nepamena; taip pat nepamena, ar R. K. klausė dėl vaizdo įrašo. Atsimena, kad R. K. sakė, jog gailisi, kad mama serga ir reikia važinėti vaistų, atsiprašė pareigūnų; automobilio techninių nesklandumų neįvardijo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-10-272/2016, b. l. 62-66, 71).

2016 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad R. K. yra jo draugas, susipažino gal prieš 5-7 metus. Parodė, kad su R. K. buvo susitikę Rungos gatvės aikštelėje 2015-12-29, apie 20 val. Vėliau nusprendė nuvažiuoti į „Maximą“. Važiavo R. K. BMW automobiliu, norėjo apsisukti ir susukus vairą bei paspaudus akseleratoriaus pedalą, pradėjo automobilį „nešti“, automobilis netikėtai pasisuko apie 120-130 laipsnių kampu, net pusės „saulės“ nebuvo; važiavo apie 15-20 km/h greičiu, jie neįvertino oro sąlygų, nes po Kalėdų snigo, aikštelėje buvo ledas su sniegu. Paaiškino, kad jis vairuoja automobilį, neužilgo bus du metai, jo automobilio visi ratai – varomieji. Jo (A. G.) nuomone, automobilis BMW iš stacionarios padėties tomis sąlygomis gali apsisukti, tam turėtų būti daugiau užspaustas akseleratoriaus pedalas. Parodė, kad jie išvažinėjo iš aikštelės ir iš galo pamatė policijos automobilį su švyturėliais. Jo (A. G.) automobilis, irgi BMW, stovėjo toliau nuo R. K. automobilio, gal apie 15-20 metrų atstumu. Kuomet R. K. sustabdė policijos pareigūnai, aikštelėje, be R. K. automobilio, buvo keturi automobiliai, kartu su jo (A. G.) automobiliu; tie automobiliai buvo aikštelės kampuose, apie 15-20 m atstumu nuo R. K. automobilio. Policijos pareigūnai išlaipino R. K. iš automobilio ir prasidėjo tardymas, policijos pareigūnas grubiai pasielgė jį (R. K.) išlaipindamas, nes buvo panaudota fizinė jėga, R. K. trenkė per kojas, praskėtė kojas; R. K. buvo daryta kelio operacija ir jis rėkė, jo kakta buvo atremta į stogą. Jo (A. G.) nuomone, R. K. nieko chuliganiško nepadarė. R. K. pareigūnų atsiprašė, kad nesuvaldė automobilio. Jis (A. G.) R. K. paaiškinimų negirdėjo, nes jis (R. K.) sėdėjo policijos pareigūnų mašinoje, o jis (A. G.) sėdėjo R. K. automobilyje. Aikštelė yra didelė, jos plotis 50 m, ilgis 100 m, gal daugiau (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-10-272/2016, b. l. 62-66, 71-72).

2016 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas Ž. K. parodė, kad jis gyvena Draugystės g. 18-40, Elektrėnuose, R. K. pažįsta iš matymo, su juo nebendravo. Parodė, kad 2015-12-29, apie 20-21 val. jis (Ž. K.) atsitiktinai buvo aikštelėje. Toje aikštelėje renkasi dauguma jaunimo. Jis kalbėjosi su draugo jo automobilyje Opel Astra. Aikštelėje degė kelios lempos, nebuvo šviesu, buvo prietema; aikštelė apie 50 m ilgio, pločio – apie 15 m, aikštelėje buvo gal 4-5 automobiliai, žmonės sėdėjo automobiliuose. Tuomet jis (Ž. K.) pamatė, kaip juodos spalvos BMW automobilis, kuris buvo viduryje aikštelės, norėjo apsisukti ir išvažiuoti, bet pradėjo slysti; visa tai jis matė iš 15-20 m atstumo. Automobilio apsisukimo kartų jis nematė. Automobilis apsisuko gal apie 90 laipsnių kampu, bet tikrai nesisuko aplink savo ašį. Jis (Ž. K.) vairuoja apie 8 metus, jis vairuoja tokį pat (duomenys neskelbtini) automobilį su galiniais varomaisiais ratais, mano, kad gal R. K. paspaudė akseleratoriaus pedalą, gal neapskaičiavo paspaudimo, todėl galėjo taip atsitikti, nes buvo slidu, tuo metu buvo ledas; ar buvo sniego, nepamena. Parodė, kad R. K. automobilis jo automobiliui grėsmės nesukėlė. Po to matė, kaip policijos pareigūnai apvažiavo aikštelę ir R. K. sustabdė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-10-272/2016, b. l. 62-66, 72).

2016 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad jis yra R. K. tėvas. Parodė, kad sūnus jam iš karto pasakė, kad yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Iki įvykio sūnus daugiau važinėjo su mašina, kuri turi mechaninę pavarų dėžę, o įvykio metu važiavo minėtu automobiliu su automatine pavarų dėže. Parodė, kad sūnaus vairuotas automobilis yra jo (P. K.); sūnui šiuo automobiliu teko važinėti, bet ne dažnai, iki įvykio sūnus automobilį vairavo gal rugsėjo mėnesį, o žiemą šio automobilio nebuvo vairavęs. Jis (P. K.) buvo pastatęs automobilį į garažą, nes remontavo ABS bloką. Sūnui reikėjo važiuoti ir jis sūnaus neperspėjo, jog automobilio ABS blokas yra sugedęs; po šio įvykio jis (P. K.) pakeitė ABS blokelį. Parodė, kad po įvykio sūnus atvažiavo verkdamas, pasakė, kad policijos pareigūnai jį spardė, į kalbas nesileido, sūnaus galvą padėjo ant „kapoto“, pareigūnai jam (sūnui) sakė, kad jis kaltas, nors jis nieko nepadarė. Dėl policijos pareigūnų veiksmų sūnus niekur nesikreipė. Parodė, kad jis (P. K.) kitą dieną po įvykio nuvažiavo į aikštelę ir jokių žymių, kad automobilis būtų sukęsis, nematė. Aikštelėje danga buvo slidi, buvo ledas, šlapdriba. Automobilio padangos buvo dygliuotos (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-10-272/2016, b. l. 62-66, 72).

Skundas atmestinas.

2016 m. gegužės 20 d. R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28P-47386018-15 (toliau – Protokolas) dėl to, kad jis 2015 m. gruodžio 29 d., apie 20.40 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Rungos gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios aiškios priežasties, tyčia, priešpastatydamas save prieš kitus, susukęs vairą, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas staigiai suktis galinius automobilio ratus, dėl ko automobilis slydo šonu ir du kartus apsisuko aplink savo ašį. Tuo R. K., pažeisdamas KET 4 ir 9 punktų reikalavimus, kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Protokolą surašęs policijos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus kvalifikavo kaip ATPK 124² straipsnio 2 dalies pažeidimą (Chuliganiškas vairavimas) (b. l. 12).

R. K. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2016 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 28N-48325112-16 (toliau – Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 15054264260 pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių (b. l. 7).

ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, tai yra KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

KET 4 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, tai yra pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai teisinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Be to, būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-279-533/2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekia įrodyti, jog 2015 m. gruodžio 29 d., apie 20.40 val. Elektrėnuose, Rungos gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nekėlė grėsmės nei sau, nei kitiems asmenims ar jų turtui, vairuodamas jis neturėjo chuliganiškų paskatų, jo vairuojamas automobilis aplink savo ašį neapsisuko, bet slystelėjo iki 90 laipsnių kampu.

Tai, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą APTK 124² straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28P-47386018-15 (b. l. 12), nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-48325112-16 (b. l. 7), policijos pareigūnų S. G., E. K. ir E. D. tarnybiniai pranešimai (b. l. 41, 42, 43), liudytojų policijos pareigūnų S. G., E. K. ir E. D. parodymai.

Skundo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. teisme duotų paaiškinimų bei jo atstovo argumentai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų pagrįstumas ir teisėtumas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jie paneigiami anksčiau išvardintais byloje surinktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Teismas kritiškai vertina ir atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kuriais jis bando įrodyti nurodytas aplinkybes, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos visiškai paneigia kiti byloje esantys įrodymai – liudytojais apklaustų policijos pareigūnų S. G., E. K. ir E. D. aukščiau išdėstyti parodymai, kurie yra logiški, nuoseklūs, neprieštaringi, atitinkantys jų 2015-12-29 tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes.

Liudytojas S. G. parodė, kad pamatė aikštelėje tamsios spalvos automobilį BMW, kurio vairuotojas susukęs automobilio vairą ir paspaudęs akseleratoriaus pedalą, leidžia prasisukti galiniams automobilio ratams, leidžia automobiliui slysti šonu ir automobilis du kartus apsisuka apie savo ašį; jis (S. G.) iš maždaug 20 metrų atstumo matė įvykio vietą bei patį veiksmą, t. y. kaip R. K. automobilis priverstinai aplink savo ašį apsisuko du kartus, t. y. padarė taip vadinamas „saulutes“; paaiškino, kad tarnybiniame pranešime nurodė, jog minėtas automobilis apsisuko kelis kartus, t. y. du kartus; vairuotojas (R. K.) kaltas prisipažino visiškai, tuo metu vairuotojas pradėjo atsiprašinėti, gailėjosi, paaiškinti savo elgesio nesugebėjo. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoja E. K.; parodė, kad ji gerai matė, kaip automobilis atliko chuliganiškus veiksmus, t. y. vairuotojas, demonstratyviai, tyčia paspaudęs akseleratoriaus pedalą ir padidinęs greitį su automobiliu apsisuko du kartus – po kartą į vieną ir į kitą pusę; jis (vairuotojas) tai padarė tyčia, nes ji matė, kad į aikštelę pro įvažiavimą šis automobilis įvažiavo ramiai, aikštele važiavo lėtai ir padidinęs greitį atliko tyčia tą manevrą; po įvykio vairuotojas buvo nuolankus, šnekėjo pagarbiai, negalėjo paaiškinti, kodėl tai darė, gailėjosi. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojo E. D. parodymai; jis nurodė, kad aikštelėje pro tarnybinio automobilio dešinės pusės langą aikštelėje pastebėjo stovintį tamsios spalvos BMW automobilį, kurio vairuotojas greitai paspaudęs pedalą, pajudėjo iš vietos ir du kartus apsisuko apie savo ašį iš chuliganiškų paskatų, norėdamas pasirodyti prieš kitus asmenis; BMW automobilis buvo dešinėje jų (pareigūnų) pusėje, maždaug apie 20 metrų atstumu; parodė, jog vairuotojas gailėjosi, aiškino, kad mama serga ir reikia važinėti vaistų, atsiprašė pareigūnų; automobilio techninių nesklandumų neįvardijo.

Liudytojais apklausti S. G. ir E. K. parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeniškai nepažįsta, pažįsta jį tik tiek, kiek tai susiję su šiuo įvykiu, iš ko darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų S. G. ir E. K. nesieja jokie asmeniniai tarpusavio santykiai, be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir kitų aplinkybių, jog nurodyti policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kurio manymu, policijos pareigūnai neturi pagrindo jam kerštauti. Nors liudytojas E. D. ir nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam yra matytas, tai yra jo (E. D.) pažįstamų pažįstamas; su juo (R. K.) bendravo prieš metus, matėsi senai, santykiai normalūs, piktumo nėra, tačiau šio liudytojo parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaringi liudytojų S. G. ir E. K. parodymams, atitinkantys jo 2015-12-29 tarnybiniame pranešime (b. l. 43) išdėstytas aplinkybes, todėl jo parodymais nėra pagrindo abejoti. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, jog teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai neturi asmeninio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, be to, liudytojai yra įspėti už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² straipsnį, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti jų parodymais.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugo A. G. parodymus, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Paprastai, dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių minėto asmens parodymai gali neatspindėti tikrosios įvykio raidos ar tam tikrų aplinkybių. Kadangi liudytojas A. G. yra pažeidėjo draugas, pastarojo subjektyviais parodymais, jog R. K. automobilis pasisuko 120-130 laipsnių kampu, net pusės „saulės“ nebuvo, teismas nesivadovauja, nes jie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esančiai duomenų visumai.

Liudytojas Ž. K. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-10-272/2016 parodė, kad jis įvykį matė iš 15-20 metrų atstumo, automobilio apsisukimų kartų jis nematė, automobilis apsisuko gal apie 90 laipsnių kampu. Tuo tarpu teismo posėdyje parodė, kad R. K. automobilis nuo jo (Ž. K.) stovėjo apie 50 m atstumu. Be to, Ž. K. parodė, kad policijos pareigūnų automobilis nuo įvykio vietos buvo apie 300 metrų, kas visiškai prieštarauja liudytojų S. G., E. K. ir E. D. parodymams, kurie įvykį matė 15-20 metrų atstumu. Be to, Ž. K. parodė, jog R. K. automobilis stovėjo priekių į bortelį, tuo tarpu R. K. nurodė, kad automobilis stovėjo lygiagrečiai borteliui, liudytojas nurodė, kad R. K. automobilio vairą suko į dešinę pusę, kas prieštarauja R. K. paaiškinimui, kad jis vairą suko į kairę pusę. Tokie liudytojo Ž. K. parodymai ne tik prieštarauja jo parodymams, duotiems 2016-04-01 teismo posėdyje, liudytojų S. G., E. K. ir E. D. parodymams, bei iš pačiam R. K. duotiems parodymams, todėl teismas jais nesivadovauja, kaip prieštaraujančiais administracinio teisės pažeidimo byloje esančiai duomenų visumai.

Teismas laiko nustatytą ir aplinkybę, jog įvykio metu R. K. savo kaltę pripažino, tą patvirtino liudytojai S. G., E. K. ir E. D.. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir 2015 m. gruodžio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28P-47386018-15 (b. l. 20), kuriame R. K. nurodė, kad dėl pažeidimo labai nuoširdžiai gailisi, negalvojo apie pasekmes. Tuo tarpu pateikdamas paaiškinimą 2016 m. birželio 14 d. (b. l. 8-9) nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Tokia pasikeitusi R. K. pozicija vertintina tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos visiškai paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Atkreiptinas dėmesys, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Byloje nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo automobiliai, todėl toks R. K. vairavimas (akseleravimas, priverčiant automobilio ratus prasisukti, tuo pat metu sukant vairą, priverčiant automobilį slysti), o juolab tamsiu paros metu, žiemą, kai oro sąlygos nėra pačios geriausios, galėjo sukelti pavojų žmonių ar eismo saugumui. Pažymėtina, kad atsakomybei atsirasti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nebūtina, kad chuliganiškas vairavimas turėjo sukelti pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtenka, kad asmuo vairavo automobilį chuliganiškai ir toks vairavimas galėjo sukelti pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, nors ir nesukėlė. Atsižvelgiant į tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra viešoji vieta, o viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų gali patirti pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Byloje nustatyta, kad R. K. įvykio metu žinojo, kad jo vairuojamo automobilio ratų antipraslydimo sistema yra sugedusi, automobilių stovėjimo aikštelės danga yra itin slidi, automobilio padangos yra dygliuotos, tačiau nusidėvėjusiais dygliais. Esant tokioms aplinkybėms ir R. K. esant (duomenys neskelbtini) studijų programos III kurso studentui (b. l. 53) bei vykdant automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo individualią veiklą (b. l. 47), R. K. vairuodamas automobilį turėjo būti itin atidus ir laikytis visų būtinų atsargumo priemonių.

Visi kiti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde ir teismo posėdyje nurodyti priimto Nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentai, Institucijos, surašiusios Protokolą ir priėmusios Nutarimą, atsiliepimo ir jos atstovo teismo posėdyje nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Taigi byloje esančių įrodymų matyti, kad R. K. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį yra nubaustas pagrįstai. Byloje nustatyta, jog R. K. 2015 m. gruodžio 29 d., apie 20.40 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Rungos gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios aiškios priežasties, tyčia, priešpastatydamas save prieš kitus, susukęs vairą, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas staigiai suktis galinius automobilio ratus, dėl ko automobilis slydo šonu ir du kartus apsisuko aplink savo ašį. Tuo R. K., pažeisdamas KET 4 ir 9 punktų reikalavimus, kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui.

Pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje padarymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų.

R. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – R. K., būdamas 2015-04-25 padaręs ATPK 134 str. 1 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. numatytus pažeidimus, už kuriuos jam 2015-05-12 buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 61), pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, t. y. vidurkio dydžio ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis), R. K. veikimas pagal ATPK 124² str. 2 d. kvalifikuotas teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 28N-48325112-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 15054264260 skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais, teismas

nutaria:

R. K. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 28N-48325112-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 15054264260 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska