- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- II-10-272/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00192-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016-01-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-48325112-16 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK) 2016-01-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-48325112-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2016-01-12 nutarimu Nr. 28N-48325112-16 (toliau - Nutarimas) jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., ir nubaustas 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Kaltu pripažintas už tai, kad 2015-12-29, apie 20.40 val., Elektrėnuose, Rungos gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje jis, vairuodamas automobilį ir susukęs vairą, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas staigiai suktis galinius automobilio ratus, dėl ko automobilis slydo šonu ir kelis sykius apsisuko aplink savo ašį; tokiais savo veiksmais jis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), rodė nepagarbą aplinkiniams žmonėms, buvusiems netoliese, bei kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Nurodė, kad, jo nuomone, Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nutarimas yra neaiškus ir netikslus, nes grafoje „pažeidimo padarymo data, laikas, vieta“ nurodoma „2015 m. gruodis 22 d.“, tuo tarpu grafoje „pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodoma jau visai kita pažeidimo data, t.y. 2015 m. gruodžio 29 d.; taip pat nurodoma, kad „R. K., pažesdamas Kelių eismo taisykles, rodė nepagarbą aplinkiniams žmonėms <...>, tačiau taip ir nenurodoma, kokias konkrečiai KET nuostatas R. K. pažeidė, nes grafoje „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ nieko nenurodoma, taigi, taip ir neaišku, kokius tiksliai reikalavimus jis (R. K.) pažeidė. Nurodė, kad bylą nagrinėjęs policijos komisariatas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė ATPK 124² str. 2 d., t.y. netyrė ir nenustatė visų būtinųjų chuliganiško vairavimo sudėties subjektyviosios pusės požymių (kaltės iš chuliganiškų paskatų), nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų bei nesiėmė jokių veiksmų tiems prieštaravimams pašalinti. Nurodė, kad būtinas ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra ne tik kaltė, t.y. tyčia, bet ir chuliganiškos paskatos. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK nesiaiškino, kaip jis (R. K.) padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus – tyčia ar dėl neatsargumo. Nurodė, jog jis (R. K.) pateikė paaiškinimą, kuriame aiškiai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes, o būtent: jis, apsisukant, per smarkiai paspaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilis apsisuko apie 160 laipsnių kampu, tam turėjo įtakos ant kelio dangos buvęs ledas (įvykio vakarą buvo itin slidi kelio danga), taip pat automobilio techninė specifika: automobilio varomieji ratai yra galiniai, taip pat sugedusi antislydimo sistema. Tyčia sukti automobilio ratus jis neturėjo jokio tikslo ir to nesiekė, nes ketino gražiai išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės ir važiuoti į parduotuvę. Nurodė, kad jo veiksmai, nesant chuliganiškų paskatų, vertintini kaip neatsargumas. Taip pat jis mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis vairavo chuliganiškai. Nurodė, kad Nutarimas priimtas remiantis vien patrulio tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kurios nepatvirtintos jokiais patikimais įrodymais, nes nėra vaizdo įrašo, nepateikta įvykio vietos schema. Taip pat mano, jog aplinkybė, kad jis kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, nėra įrodyta. Nurodė, kad faktą, jog jo vairuojamas automobilis nesisuko kelis kartus, o tik vieną kartą slydo į šoną ir nesukėlė jokios žalos nei asmenims, nei turtui, gali patvirtinti liudytojai A. G., kuris važiavo automobilyje kartu su juo, ir Ž. K., kuris nėra R. K. draugas ar pažįstamas, tačiau matė įvykio aplinkybes ir gali pateikti objektyvius paaiškinimus, buvo netoliese. Be to, R. K. skunde nurodė, kad jis dirba pagal individualios veiklos pažymą; jo veikla yra automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas. Taip tap nurodė, jog jis studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakultete dieninėse studijose; fakulteto prodekano jis charakterizuojamas kaip iniciatyvus, mandagus, pareigingas ir draugiškas; Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos direktoriaus jis charakterizuojamas taip pat teigiamai; mokytojai jį (R. K.) prisimena kaip darbštų, pareigingą, visada padėti pasiruošusį jaunuolį, dėl sunkios motinos ligos jis anksti subrendo, todėl yra rimtas ir atsakingas žmogus; Elektrėnų savivaldybės administracijos Pastrėvio seniūnijos seniūnas jį (R. K.) charakterizuoja kaip mandagų, draugišką, paslaugų, padedantį organizuoti seniūnijos kultūros ir sporto renginius, rūpinasi sunkiai sergančia mama bei seneliu. Taip pat nurodė, kad jo motina serga itin sunkia ir nepagydoma liga (šonine ameotrofine skleroze), jai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis ir specialieji nuolatinės slaugos poreikiai. Motina visiškai negali vaikščioti, sėdėti, kalbėti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Jis nuolat veža motiną pas gydytojus, perka jai vaistus, aprūpina maisto produktais, todėl teisės vairuoti transporto priemones netekimas turės itin skaudžių pasekmių ne tik jam pačiam, bet ir jo motinai. Nurodė, jog jis taip pat rūpinasi seneliu, veža jį pas gydytojus, perka ir nuveža jam maisto produktų, padeda tvarkyti buitį. Pažymėjo, jog jis yra atsakingas ir pareigingas, nėra piktybinis pažeidėjas ar linkęs nepaisyti įstatymų normų asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. palaikė savo skundą, prašė jį patenkinti. Nurodė, kad įvykio vakarą jis susitiko su A. G., nes buvo Vilniuje; A. G. yra jo (R. K.) pažįstamas nuo 8 klasės, šiuo metu jie porą metų bendrauja artimiau, yra draugai. Paaiškino, kad 2015-12-29 jis (R. K.) iš tėvo buvo paėmęs automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis (R. K.) vairuoja nuo 15 metų, automobilio vairavimo teises išsilaikė nuo 18 metų amžiaus. Įvykio dieną (2015-12-29) jis (R. K.) su A. G. nuvežė draugą ir apie 20.40 val. grįžo į automobilių stovėjimo aikštelę Rungos gatvėje, po to nutarė važiuoti į parduotuvę „Maxima“. Norint išvažiuoti iš aikštelės, jam reikėjo apsisukti 160 laipsnių kampu, išvažiavimas iš aikštelės jam buvo iš nugaros. Aikštelėje buvo sutrintas sniegas, ledas, buvo slidu, aikštelė buvo apšviesta. Jis (R. K.) apsisuko ir lėtai, apie 20 km/h greičiu, pradėjo važiuoti. Iš vietos buvo pavažiavęs apie 10 metrų, lėtai pasuko vairą, gal per daug, ir šiek tiek paspaudė „gazą“, greitis tuo metu buvo apie 25-30 km/h ir automobilis pradėjo slysti, užmetė automobilio galą; tuomet jis pradėjo staigiai stabdyti ir automobilis apsisuko. Nebuvo kelių apsisukimų, jis „saulučių nepiešė“; dviejų apsisukimų apie automobilio ašį jis tikrai nedarė, nes būtų likę vėžos. Jokio rankinio stabdžio slydimo meti jis neužtraukė. Automobilio galiniai ratai yra varomieji, pavarų dėžė automatinė; jis nesiekė greičio, tiesiog vairavo; žiūrėjo į aikštelę, kaip išvažiuoti, o ne į greitį. Po atlikto veiksmo sustojo, nes pats išsigando, ir lėtai, apie 5 km/h greičiu, išvažiavo į Rungos gatvę ir iš galo pamatė policiją su švyturėliais. Tada atbėgo policininkai ir jį (R. K.) S. G. iš mašinos ištraukė. Paaiškino, kad įvykio metu aikštelėje buvo daugiausiai keturi automobiliai, vėliau, kai jau buvo atvažiavusi policija, atvažiavo daugiau automobilių, gal aštuoni. Įvykio vakarą buvo apie 12 laipsnių šalčio, aikštelėje žmonių nebuvo. Aikštelės plotas gal apie 50 arų, tai plati, pailga automobilių stovėjimo aikštelė. Policijos pareigūnams S. G., E. K. ir E. D. jis bandė pasiaiškinti, tačiau S. G. liepė plačiai praskėsti kojas. Jis (R. K.) paklausė pareigūnų, ar bus įvykio filmuota medžiaga. Pareigūnai jam atsakė, kad filmuota medžiaga bus, ir tada jis (R. K.) nurimo. Su pareigūnais jis bendravo, kai surašinėjo protokolą; E. D. tylėjo, E. K. sakė, kad jis (R. K.) apsisuko 1 kartą, o S. G. sakė, kad jis (R. K.) apsisuko 2 kartus. Vėliau S. G. pasakė, kad nėra jokio skirtumo, kiek kartų jis apsisuko. Pareigūnai patys nebuvo tuo įsitikinę, kuo jį (R. K.) kaltino. Jis buvo išsigandęs, buvo stresinė situacija, policijos pareigūnai neapžiūrėjo jo apsisukimo vietos. Kiti pareigūnai girdėjo, kaip jis kalbėjo su S. G.. Viskas buvo parašyta protokole ir jis protokole pasirašė, nes žino, kad nepasirašymas protokole yra kaip sunkinanti aplinkybė. Jis manė, kad bus filmuota medžiaga, kuri patvirtins jo paaiškinimus. Jis raštiškai kreipėsi dėl filmuotos medžiagos ir gavo atsakymą, kad filmuotos medžiagos nėra. Įvykio dieną BMW automobilį jis vairavo pirmą kartą, gal 10 min. iki įvykio tą automobilį vairavo, ant sniego dangos nebuvo vairavęs. Apie mašinos gedimą, kad neveikia ABS, DTC sistemos, tėtis jo nebuvo įspėjęs. Paaiškino, kad jis (R. K.) mokosi transporto inžinieriaus specialybės, matė, ką rodo indikatorius prietaisų skydelyje. Taip gavosi jam pirmą kartą; pirmą kartą gyvenime jam slystelėjo mašina. Pabrėžė, kad jis neturėjo chuliganiškų kėslų, jokių chuliganiškų ketinimų nebuvo. Jam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, nes važiuoja į Lenkiją pirkti mamai vaistų, mama serga, vaistai Lenkijoje yra daug pigiau. Nutarimas nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes jis (R. K.) niekam nesukėlė pavojaus, nedarė chuliganiškų veiksmų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas palaikė skundą ir jo argumentus; prašė Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK atsiliepime į skundą nurodė (b.l. 37-38), kad su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. skundu nesutinka, prašė Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK policijos pareigūnas išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-12-29, apie 20.40 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Rungos gatvėje esančioje aikštelėje vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susukęs vairą spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas staigiai sukti automobilio galinius ratus, dėl ko automobilis slydo šonu ir kelis sykius apsisuko aplink savo ašį. Šiais savo veiksmais R. K., pažeisdamas KET, rodė nepagarbą aplinkiniams žmonėms, buvusiems netoliese, bei kėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Už šiuo pažeidimus R. K. buvo paskirta 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. R. K. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą, kad jis labai nuoširdžiai gailisi dėl savo padaryto pažeidimo, negalvojo apie pasekmes, atsiprašo policijos pareigūnų. Taigi, R. K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau po bylos nagrinėjimo pateikė skundą, kur nurodo, kad su pažeidimu nesutinka. R. K. nurodo, kad Nutarime yra netikslumų ir neaiškumų, t.y. grafoje „pažeidimo data“ nurodyta 2015 m. gruodžio 22 d., o „pažeidimo esmė“ – 2015 m. gruodžio 29 d.; be to, nenurodyta, kokius būtent KET punkto reikalavimus jis pažeidė. Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padaryta apsirikimo klaida, t.y. pareigūnas rašydamas protokolą ir suklysdamas, grafoje „pažeidimo data“ įrašė 2015 m. gruodžio 22 d., tačiau tai neesminė klaida, kadangi pačioje pažeidimo esmėje yra nurodyta 2015 m. gruodžio 29 d., t.y. tikroji pažeidimo data, ir ginčo dėl to nėra. Protokolas R. K. buvo surašytas tą pačią dieną, kai jis (R. K.) buvo sustabdytas policijos pareigūnų; be to, R. K. paaiškinimą, kuriame nurodyta 2015 m. gruodžio 29 d., pasirašė, taip pat pasirašė ties žyma, kad jis susipažinęs su bylos nagrinėjimo data, kur taip pat nurodoma 2015 m. gruodžio 29 d. Nurodė, jog R. K. paaiškino, kad išvažiuodamas iš aikštelės per stipriai paspaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilis apsisuko apie 160 laipsnių, t.y. specialiai to nenorėjo, o automobilį apsuko todėl, kad kelio danga buvo slidi. Tačiau policijos pareigūnai S. G., E. K. ir E. D. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodo, kad vairuotojas (R. K.) spaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilis du kartus apsisuko apie savo ašį (padarant „saulutes“). Tuo metu aikštelėje buvo apie 8 automobiliai, o prie jų būriavosi žmonės. Tokiu būdu, R. K. sukėlė pavojų ne tik sau ir automobilyje, keleivio vietoje sėdinčiam asmeniui, bet ir aikštelėje buvusiems žmonėms bei kitam turtui, t.y. automobiliams. Nurodė, kad chuliganiškas vairavimas yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-653-166/2015 konstatatvo, kad tyčinis akseleravimas, priverčiant ratus prasisukti, tuo pat metu sukinėjant vairą, priverčiant automobilį slysti, tuo sukeliant pavojų aplinkiniams - aikštelėje stovėjusiems automobiliams, apšvietimo stulpams ir kt., toks vairavimas pagrįstai pripažintas chuliganišku. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu R. K. buvo paklausta, kaip automobilio ratai galėjo prasisukti, neatjungus antipraslydimo sistemos; R. K. atsakė, kad neva ji yra sugedusi. Tačiau paklausus, ar įmanoma (priimant R. K. versiją) netyčia paspaudus akseleratoriaus pedalą apsukti automobilį 160 laipsnių, tai yra automobilis beveik apsisuko į priešingą pusę, R. K. atsakė, kad automobilis galingas, be to, buvo slidi danga, dėl to taip gavosi. Tačiau iš praktikos aišku, kad jei danga būtų labai slidi, o automobilis galingas, tai per stipriai paspaudus akseleratoriaus pedalą, ratai prasisuktų vietoje, o tam, kad automobilis pasisuktų 160 laipsnių (pagal R. K. parodymus), reikia vairuotojo pastangų, t.y. sukti vairą bei spausti akseleratoriaus pedalą su užlaikymu, ir ne iš stacionarios padėties, o automobiliui pradėjus bent kiek judėti.
Teismo posėdyje dalyvavęs Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atstovas V. M. palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad įvykis buvo 2015-12-29, apie 20-21 val., o ne 2015-12-22; prašė tai laikyti technine klaida. Nurodė, kad susipažinus su pareigūnų tarnybiniais pranešimais, t.y. koks veiksmas buvo atliktas, kiek sukosi automobilis, mano, kad buvo grėsmė aplinkiniams automobiliams ir žmonėms. Jeigu atvažiuoja automobilis, kuris turi gedimą, į aikštelę, padengtą ledu, tai vairuotojas turėjo imtis saugumo priemonių, arba, atstovo nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo norėdamas pasirodyti prieš draugus šį veiksmą atliko sąmoningai. Pažymėjo, jog R. K. nurodė, kad neva automobilį remontavo 2016-01-04, tačiau byla nagrinėta 2016-01-12 ir apie tai nebuvo užsiminta. Nurodė, kad įvykio vaizdo medžiagos nėra. Tame tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius ir turėjo būti įrašytas įvykis, dėl kokių priežasčių jo nėra, jis (atstovas) atsakyti negali, tai turi paaiškinti pareigūnai, kurie fiksavo pažeidimą. Paaiškino, kad R. K. prašė vaizdo įrašo, jam buvo duotas atsakymas, kad vaizdo įrašo nėra. Nurodė, kad dėl S. G. veiksmų šio įvykio metu skundų nebuvo gauta. Nurodė, kad dėl įvykio vietos apžiūros jam nekilo klausimų, nes įvykio vieta galėjo būti apžiūrėta iš karto, o bylos nagrinėjimo metu 2016-01-12 pėdsakų nebūtų likę. Atstovo nuomone, kad, jeigu toje vietoje buvo ledas, o automobilio padangos buvo nedygliuotos, tai automobiliui apsisukus pėdsakų nebūtų likę.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas S. G. parodė, kad įvykio metu jis dirbo Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK patrulių būrio vadu; šiuo metu jis dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK patrulių būrio vadu. Administracinėn atsakomybėn traukiamą R. K. pažįsta tik dėl šio įvykio, anksčiau su R. K. jis jokių reikalų neturėjo. Parodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, po 20 val. jis kartu su policijos pareigūnais E. K. ir E. D. tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais ir švyturėliais patruliavo Elektrėnų mieste, buvo uniformuoti; automobilį vairavo jis (S. G.). Patruliuojant ir važiuojant apie 30 km/h greičiu Rungos gatve nuo Ąžuolyno mokyklos pusės link Draugystės - Rungos gatvių sankryžos jie važiavo pro Rungos gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Aikštelė yra apie 30-40 metrų pločio ir apie 100 metrų ilgio. Aikštelėje yra du įvažiavimai: vienas - nuo Ąžuolyno mokyklos pusės, kur draudžiama įvažiuoti, nes pro ten išvažiuoja automobiliai, kitas – iš Rungos gatvės. Tuo metu aikštelėje buvo apie aštuoni automobiliai, prie kurių būriavosi žmonės. Tuo metu jie (policijos pareigūnai) pamatė aikštelėje tamsios spalvos automobilį BMW, kurio vairuotojas susukęs automobilio vairą ir paspaudęs akseleratoriaus pedalą, leidžia prasisukti galiniams automobilio ratams, leidžia automobiliui slysti šonu ir automobilis du kartus apsisuka apie savo ašį. Matydami tokį vaizdą jie (pareigūnai) įjungė švyturėlius ir pradėjo stabdyti tą automobilį. R. K. automobilis pradžioje lyg ir sustojo, tačiau jam (S. G.) išlipus iš tarnybinio automobilio ir dar nepriėjus prie automobilio galo, tas automobilis staigiai pradėjo važiuoti ir iš aikštelės išvažiavo. Tuomet jis (S. G.) užblokavo išvažiavimą į Rungos gatvę ir pareikalavo vairuotojo išlipti. Jis (S. G.) įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, tačiau jo įtarimai nepasitvirtino. Jis paprašė vairuotojo pateikti dokumentus; tuo metu vairuotojas pradėjo atsiprašinėti, gailėjosi, paaiškinti savo elgesio nesugebėjo. Tuomet jie (pareigūnai) vairuotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, išdavė jam laikiną vairuotojo pažymėjimą ir paleido. Parodė, kad tuo metu, kai jis (S. G.) užblokavo kelią R. K. automobiliui ir stovėjo prie jo, kolegos (pareigūnai) buvo šalia ir pokalbį su vairuotoju girdėjo. Parodė, kad tarnybiniame automobilyje yra vaizdo kamera, tačiau jie (pareigūnai) važiavo lygiagrečiai minėtos aikštelės, o vaizdo kamera filmuoja 80 laipsnių kampu, todėl įvykis nepateko į vaizdo kameros fiksavimo lauką. Ar R. K. klausė apie filmuotą medžiagą, jis (S. G.) nepamena. Parodė, kad įvykis buvo po 20 val., įvykio vieta buvo apšviesta, aikštelėje yra miesto apšvietimas - žibintai. Parodė, kad jis (S. G.) iš maždaug 20 metrų atstumo matė įvykio vietą bei patį veiksmą, t.y. kaip R. K. automobilis priverstinai aplink savo ašį apsisuko du kartus, t.y. padarė taip vadinamas „saulutes“; automobilyje buvo dar vienas asmuo, kuris sėdėjo priekyje. Paaiškino, kad tarnybiniame pranešime nurodė, jog minėtas automobilis apsisuko kelis kartus, t.y. du kartus. Vairuotojas (R. K.) kaltas prisipažino visiškai, todėl nežiūrint į tai, kad aikštelėje buvo žmonių, jie (pareigūnai) pažeidimo pėdsakų nefiksavo, žmonių nieko neklausinėjo, liudytojų nesurašė, nes, R. K. prisipažinus, liudytojai nebuvo reikalingi.
Liudytoja E. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyriausiąja patrule; Elektrėnų PK dirba pusantrų metų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. jai matytas tik dėl šio įvykio. Parodė, kad 2015-12-29, vakare apie 20-21 val. ji kartu su kolegomis S. G. ir E. D. patruliavo Elektrėnuose; tarnybinį automobilį vairavo S. G., ji sėdėjo šalia. Važiuojant Rungos gatve nuo Ąžuolyno gatvės pusės, pro savo pusės automobilio langą ji pastebėjo BMW automobilį, kuris lėtai važiavo aikštelėje. Po to ji gerai matė, kaip automobilis atliko chiliganiškus veiksmus, t.y. vairuotojas, demonstratyviai, tyčia paspaudęs akseleratoriaus pedalą ir padidinęs greitį su automobiliu apsisuko du kartus – po kartą į vieną ir į kitą pusę. Jos nuomone, jis tai padarė tyčia, nes ji matė, kad į aikštelę pro įvažiavimą šis automobilis įvažiavo ramiai, aikštele važiavo lėtai ir padidinęs greitį atliko tyčia tą manevrą. Aikštelėje buvo pasnigę. Aikštelėje buvo iki aštuonių automobilių ir nemažai žmonių, gal iki 15, tai dažna jaunimo susirinkimo vieta; buvo pasnigę, aikštelės dydžio negali pasakyti. Tuomet jie (pareigūnai), pagalvoję, kad vairuotojas nori pasišalinti, užblokavo jam kelią, tarnybinį automobilį pastatydami šonu. Parodė, kad ji iš tarnybinio automobilio buvo išlipusi, tačiau visų aplinkybių nepamena, nes aplinkybes aiškinosi S. G., kuris pirmas išlipo iš tarnybinio automobilio. Kažkiek pokalbio tarp S. G. ir vairuotojo ji ir kitas kolega (pareigūnas) girdėjo. Pamena, kad vairuotojas buvo nuolankus, šnekėjo pagarbiai, negalėjo paaiškinti, kodėl tai darė, gailėjosi. Parodė, kad tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius, tačiau jis vaizdą fiksuoja tik priekyje, o šone fiksuoti negalėjo, o jie (pareigūnai) buvo lygiagrečiai aikštelės važiuojamoje kelio dalyje. Parodė, kad vaizdo registratorius buvo įjungtas, tačiau ar jis veikė, nežino, nes jiems (pareigūnams) vaizdo nerodo, matoma tik veikianti lemputė. Ar R. K. klausė, ar yra filmuota medžiaga, ji negali pasakyti, neatsimena; daugiau su R. K. bendravo S. G.. Parodė, kad jie (pareigūnai) surašė protokolą, aikštelėje žmonių nefiksavo, jų neapklausė.
Liudytojas E. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyriausiuoju patruliu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio. Parodė, kad adminitracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam yra matytas, tai yra jo (E. D.) pažįstamų pažįstamas, su juo (R. K.) jis bendravo prieš metus, matėsi seniai, santykiai normalūs. Parodė, kad 2015-12-29 jis kartu su S. G. ir E. K. patruliavo Elektrėnuose, jis (E. D.) sėdėjo gale, dešinėje pusėje už keleivio. Apie 20-21 val. stebėdami eismą ir viešąją tvarką jie (pareigūnai) Rungos gatvėje, prie namo Nr. 22, aikštelėje pro tarnybinio automobilio dešinės pusės langą aikštelėje pastebėjo stovintį tamsios spalvos BMW automobilį, kurio vairuotojas greitai paspaudęs pedalą, pajudėjo iš vietos ir du kartus apsisuko apie savo ašį iš chuliganiškų paskatų, norėdamas pasirodyti prieš kitus asmenis. BMW automobilis buvo dešinėje jų (pareigūnų) pusėje, maždaug apie 20 metrų atstumu. Aikštelė buvo apšviesta žibintais, aikštelėje buvo 5-6 automobiliai, žmonių taip pat buvo, stovėjo prie automobilių. Jis (E. D.) matė, kad arčiausiai stovėjo SAAB automobilis, gal penkių metrų atstumu, ir šalia jo du žmonės, aikštelėje buvo ir daugiau asmenų, ne vienas ir ne du žmonės. Tą vakarą buvo pasnigta, ledo aikštelėje neturėjo būti, nes pilstoma druska, o sniego šiek tiek buvo. Jo (E. D.) nuomone, kad įprastai važiuojant užmestų automobilį, negalėjo būti. Paaiškino, kad jis (E. D.) vairuoja virš dvejų metų; jo automobilis pakankamai galingas ir „išvažiuojant iš sankabos“, automobilis taip „nešoksta“, negalėjo tai būti netyčia. Automobilyje buvo vienas keleivis, sėdėjo priekyje dešinėje pusėje. Ar buvo fiksuojamas įvykis vaizdo registratoriumi, nepamena; taip pat nepamena, ar R. K. klausė dėl vaizdo įrašo. Atsimena, kad R. K. sakė, jog gailisi, kad mama serga ir reikia važinėti vaistų, atsiprašė pareigūnų; automobilio techninių nesklandumų neįvardijo.
Liudytojas A. G. parodė, kad R. K. yra jo draugas, susipažino gal prieš 5-7 metus. Parodė, kad su R. K. buvo susitikę Rungos gatvės aikštelėje 2015-12-29, apie 20 val. Vėliau nusprendė nuvažiuoti į „Maximą“. Važiavo R. K. BMW automobiliu, norėjo apsisukti ir susukus vairą bei paspaudus akseleratoriaus pedalą, pradėjo automobilį „nešti“, automobilis netikėtai pasisuko apie 120-130 laipsnių kampu, net pusės „saulės“ nebuvo; važiavo apie 15-20 km/h greičiu, jie neįvertino oro sąlygų, nes po Kalėdų snigo, aikštelėje buvo ledas su sniegu. Paaiškino, kad jis vairuoja automobilį, neužilgo bus du metai, jo automobilio visi ratai – varomieji. Jo (A. G.) nuomone, automobilis BMW iš stacionarios padėties tomis sąlygomis gali apsisukti, tam turėtų būti daugiau užspaustas akseleratoriaus pedalas. Parodė, kad jie išvažinėjo iš aikštelės ir iš galo pamatė policijos automobilį su švyturėliais. Jo (A. G.) automobilis, irgi BMW, stovėjo toliau nuo R. K. automobilio, gal apie 15-20 metrų atstumu. Kuomet R. K. sustabdė policijos pareigūnai, aikštelėje, be R. K. automobilio, buvo keturi automobiliai, kartu su jo (A. G.) automobiliu; tie automobiliai buvo aikštelės kampuose, apie 15-20 m atstumu nuo R. K. automobilio. Policijos pareigūnai išlaipino R. K. iš automobilio ir prasidėjo tardymas, policijos pareigūnas grubiai pasielgė jį (R. K.) išlaipindamas, nes buvo panaudota fizinė jėga, R. K. trenkė per kojas, praskėtė kojas; R. K. buvo daryta kelio operacija ir jis rėkė, jo kakta buvo atremta į stogą. Jo (A. G.) nuomone, R. K. nieko chuliganiško nepadarė. R. K. pareigūnų atsiprašė, kad nesuvaldė automobilio. Jis (A. G.) R. K. paaiškinimų negirdėjo, nes jis (R. K.) sėdėjo policijos pareigūnų mašinoje, o jis (A. G.) sėdėjo R. K. automobilyje. Aikštelė yra didelė, jos plotis 50 m, ilgis 100 m, gal daugiau.
Liudytojas Ž. K. parodė, kad jis gyvena Draugystės g. 18-40, Elektrėnuose, R. K. pažįsta iš matymo, su juo nebendravo. Parodė, kad 2015-12-29, apie 20-21 val. jis (Ž. K.) atsitiktinai buvo aikštelėje. Toje aikštelėje renkasi dauguma jaunimo. Jis kalbėjosi su draugo jo automobilyje Opel Astra. Aikštelėje degė kelios lempos, nebuvo šviesu, buvo prietema; aikštelė apie 50 m ilgio, pločio – apie 15 m, aikštelėje buvo gal 4-5 automobiliai, žmonės sėdėjo automobiliuose. Tuomet jis (Ž. K.) pamatė, kaip juodos spalvos BMW automobilis, kuris buvo viduryje aikštelės, norėjo apsisukti ir išvažiuoti, bet pradėjo slysti; visa tai jis matė iš 15-20 m atstumo. Automobilio apsisukimo kartų jis nematė. Automobilis apsisuko gal apie 90 laispnių kampu, bet tikrai nesisuko aplink savo ašį. Jis (Ž. K.) vairuoja apie 8 metus, jis vairuoja tokį pat BMW 530 automobilį su galiniais varomaisiais ratais, mano, kad gal R. K. paspaudė akseleratoriaus pedalą, gal neapskaičiavo paspaudimo, todėl galėjo taip atsitikti, nes buvo slidu, tuo metu buvo ledas; ar buvo sniego, nepamena. Parodė, kad R. K. automobilis jo automobiliui grėsmės nesukėlė. Po to matė, kaip policijos pareigūnai apvažiavo aikštelę ir R. K. sustabdė.
Liudytojas P. K. parodė, kad jis yra R. K. tėvas. Parodė, kad sūnus jam iš karto pasakė, kad yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Iki įvykio sūnus daugiau važinėjo su mašina, kuri turi mechaninę pavarų dėžę, o įvykio metu važiavo minėtu automobiliu su automatine pavarų dėže. Parodė, kad sūnaus vairuotas automobilis yra jo (P. K.); sūnui šiuo automobiliu teko važinėti, bet ne dažnai, iki įvykio sūnus automobilį vairavo gal rugsėjo mėnesį, o žiemą šio automobilio nebuvo vairavęs. Jis (P. K.) buvo pastatęs automobilį į garažą, nes remontavo ABS bloką. Sūnui reikėjo važiuoti ir jis sūnaus neperspėjo, jog automobilio ABS blokas yra sugedęs; po šio įvykio jis (P. K.) pakeitė ABS blokelį. Parodė, kad po įvykio sūnus atvažiavo verkdamas, pasakė, kad policijos pareigūnai jį spardė, į kalbas nesileido, sūnaus galvą padėjo ant „kapoto“, pareigūnai jam (sūnui) sakė, kad jis kaltas, nors jis nieko nepadarė. Dėl policijos pareigūnų veismų sūnus niekur nesikreipė. Parodė, kad jis (P. K.) kitą dieną po įvykio nuvažiavo į aikštelę ir jokių žymių, kad automobilis būtų sukęsis, nematė. Aikštelėje danga buvo slidi, buvo ledas, šlapdriba. Automobilio padangos buvo dygliuotos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.).
Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
2015-12-29 R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28P-47386018-15 (toliau – Protokolas) dėl to, kad jis 2015 m. gruodžio 29 d., apie 20.40 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Rungos gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susukęs vairą, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas staigiai suktis galinius automobilio ratus, dėl ko automobilis slydo šonu ir kelis kartus apsisuko aplink savo ašį. Tuo R. K., pažeisdamas KET, rodė nepagarbą aplinkiniams žmonėms, buvusiems netoliese, bei kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Protokolą surašęs policijos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus kvalifikavo kaip ATPK 124² str. 2 d. pažeidimą (b.l. 23).
R. K. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2016-01-12 nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-48325112-16 pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., ir jam paskirta 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b.l. 22).
ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K., argumentuodamas Nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, skunde nurodė, kad Nutarimas yra neaiškus ir netikslus, nes grafoje „pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodoma, kad „R. K., pažesdamas Kelių eismo taisykles, rodė nepagarbą aplinkiniams žmonėms <...>, tačiau taip ir nenurodoma, kokias konkrečiai KET nuostatas R. K. pažeidė, grafoje „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ nieko nenurodoma. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taip ir neaišku, kokius tiksliai reikalavimus jis pažeidė.
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas į minėtus skundo argumentus atsikirtimų nepateikė.
ATPK 260 str. 1 d. nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 1 d., 260 str. ir 284 str. 2 d., ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos argumentus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t.y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.
ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 p. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t.y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą.
Iš Protokolo ir skundžiamo Nutarimo matyti, kad nei Protokolo, nei Nutarimo grafoje „Pažeidimo padarymo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nėra nurodyta, kokius konkrečiai KET punktus savo veiksmais pažeidė R. K.; to nėra nurodyta ir Protokolo bei Nutarimo grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“. Todėl konstatuojama, jog Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas, pažeidė ATPK 260 str. 1 d., 286 str. 2 d. reikalavimus, nes nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų konkrečias nuostatas, pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K..
ATPK 124² str. 2 d. savo esme yra blanketinė norma, todėl pagrįstas skundo argumentas, kad surašant asmeniui (R. K.) administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant Nutarimą šio ATPK straipsnio pagrindu turėjo būti nurodyti konkretūs teisės aktų, t.y. KET, punktai, kuriuos asmuo pažeidė. Teismas konstatuoja, kad Protokole R. K. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.
ATPK 302 str. 1 d. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą; 5) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali.
ATPK 284 str. 2 d. suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti Protokole ir Nutarime.
Nagrinėjamoje byloje surašant Protokolą ir priimant Nutarimą padarytas anksčiau nurodytas pažeidimas laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, suvaržančiu asmens gynybos teisę, numatytą ATPK 272 str., nes neaiškiai išdėstyta jam inkriminuoto pažeidimo esmė. Teismas neturi galimybės ištaisyti padarytą pažeidimą. Pažeidimas turi būti taisomas Institucijoje, surašiusioje administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiamas Nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl skundas tenkintinas iš dalies, Nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Naujo nagrinėjimo metu būtina administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyti, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Visi kiti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde ir teismo posėdyje nurodyti priimto Nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentai, Institucijos, surašiusios Protokolą ir priėmusios Nutarimą, atsiliepimo ir jos atstovo teismo posėdyje nurodyti argumenrai yra teisiškai nereikšmingi, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str. 302 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016-01-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-48325112-16 ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.