Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei S. O. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad atsakovė sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog, atsakovei sukėlus eismo įvykį, pastaroji iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie eismo įvykį policijai nepranešė. Teigia, jog šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis informacinis pranešimas apie eismo įvykį, kuriame yra nurodyta, kad eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė S. O., kuri apie eismo įvykį policijai nepranešė ir, įvykus eismo įvykiui, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip transporto priemonės valdytoja, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio. Bylos šalims neginčijant atsakovės kaltės dėl minėto eismo įvykio, padarė išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė.

4.2. Nurodė, kad atsakovė į bylą teismui pateikė Remonto darbų sąmatą Nr. 48198-v, jos 3 lape yra pateikta atliktų remonto darbų suvestinė: bendra remonto darbų kaina siekia 174,96 Eur, papildomų išlaidų kaina siekia 16,20 Eur, dažymas – 357,81 Eur, dalys – 384,94 Eur, iš viso bendra suma sudaro 933,91 Eur be PVM. Teigia, jog matyti, kad remontuojant automobilį buvo atlikti ne tik priekinio bamperio bei priekinio dešinės pusės žibinto remonto darbai, tačiau ir kiti darbai – automobilio sparno, durų (durų rankenėlės, durų apdailos, išorinio veidrodėlio) remonto darbai. Pažymėjo, kad ieškovė teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose, kaip nurodo ieškovė, matyti automobilio sparno gedimas, tačiau šiuo atveju sutiko su atsakovės atstovo advokato L. Z. argumentu, kad iš teismui pateiktų fotonuotraukų nėra aišku, kokia transporto priemonė minėtose fotonuotraukose yra užfiksuota. Teigia, jog paminėtos fotonuotraukos vertintinos kaip nepatikimos ir nepatvirtinančios aplinkybių, jog atsakovės sukelto eismo įvykio metu buvo padaryta žala minimo automobilio sparnui ir durelėms.

4.3. Nurodė, kad ieškovė, būdama atsakovės draudike, gavusi nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) draudikės AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl draudimo išmokos išieškojimo, veikdama išskirtinai savo klientės – draudėjos – atsakovės interesų naudai, turėjo pareigą įvertinti nukentėjusiojo draudikės reikalaujamą išmokėti draudimo išmokos dydį, išanalizuoti atliktų darbų pagrįstumą bei sąsajumą su atsakovės sukeltu eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ėmėsi priemonių nustatyti draudikės AB „Lietuvos draudimas“ prašomos išmokėti draudimo išmokos dydžio pagrįstumą. Padarė išvadą, kad paminėti ieškovės veiksmai vertintini kaip nerūpestingi ir neatsakingi, neužtikrinantys draudėjos – atsakovės S. O. interesų, jais ieškovė pažeidė CK numatytas sutarties šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigas.

4.4. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1806693 bei Remonto sąmata Nr. 48198-v patvirtina, jog automobilio priekinio dešiniojo žibinto remonto darbai (su detalėmis) kainavo bendrą 250,12 Eur sumą, automobilio priekinio bamperio remonto darbai (su dažymu) kainavo bendrą 155,85 Eur sumą, iš viso dėl šio ginčo aktualūs atlikti automobilio remonto darbai sudaro bendrą 405,97 Eur sumą. Teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad automobilio pirmosios registracijos data – 2013 m. gegužės 23 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsniu ir šio įstatymo 1 priedeliu, įvertinus automobilio amortizaciją (nusidėvėjimą) penkerių metų laikotarpiu ir sumažinus remontuojamo automobilio detalės – naujo žibinto kainą 19 procentų (43,21 Eur), galutinė žibinto kaina sudaro 184,23 Eur. Padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina bendra 438,94 Eur su PVM draudimo išmokos suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Teigia, kad teismui nurodžius, jog iš ieškovės papildomai 2020 m. spalio 5 d. pateiktų apgadintos transporto priemonės fotonuotraukų nėra aišku, kokia transporto priemonė jose užfiksuota, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus. Mano, kad 2020 m. spalio 5 d. ieškovės pateiktose nuotraukose akivaizdžiai matyti ta pati transporto priemonė su tais pačiais apgadinimais, kurie užfiksuoti ir policijos nuotraukose. Nurodė, kad yra akivaizdu, jog tiek policijos pareigūnų darytose fotonuotraukose, tiek ieškovės 2020 m. spalio 5 d. pateiktose fotonuotraukose užfiksuota ta pati transporto priemonė, kuri buvo apgadinta eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovė, metu, – jose matyti tie patys sparno apgadinimai.

6.2. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog transporto priemonė „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo drausta kasko draudimu, neleidžia spręsti, kad ieškovė atlygino ir ankstesnių eismo įvykių metu transporto priemonei padarytą žalą. Teigia, jog ieškovė žalą atlygino įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu – ieškovė nėra ir nebuvo apgadintos transporto priemonės savanoriško draudimo (kasko) draudikė ir niekaip nebuvo suinteresuota nukentėjusiam asmeniui atlyginti didesnę žalą, nei buvo patirta eismo įvykio, kuriame dalyvavo ieškovės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemonė, metu.

6.3. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, o ypač 2020 m. spalio 5 d. teismui pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog ieškovė rinko duomenis, reikalingus žalos reguliavimui – tyrė ne tik policijos pareigūnų fotonuotraukas, bet ir gavo medžiagą iš autoserviso, atlikusio transporto priemonės remontą, patvirtinančią, jog egzistavo paslėpti (policijos pareigūnų darytose fotonuotraukose nematomi) transporto priemonės apgadinimai.

8.1. Nurodė, kad iš fotonuotraukų, ieškovės pateiktų tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir su apeliaciniu skundu, negalima suprasti, kokia transporto priemonė yra fotografuota. Teigia, jog iš jų nematyti nei automobilio markė, nei valstybiniai numeriai. Pažymi, jog ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek policijos pareigūnų darytose fotonuotraukose, tiek ieškovės 2020 m. spalio 5 d. pateiktose fotonuotraukose yra ta pati transporto priemonė, tačiau mano, jog šio teiginio nepatvirtina jokie įrodymai. Mano, kad teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir teisingai konstatavo, kad ieškovės naujai pateiktos fotonuotraukos vertinamos kaip nepatikimos ir nepatvirtinančios aplinkybių, jog atsakovės sukelto eismo įvykio metu buvo padalyta žala minimo automobilio sparnui ir durelėms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad atsakovė (apeliantė), jos atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies netenkinti ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos, patirtos autoįvykio metu, atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2018 m. birželio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AMA 8377869, ja vienerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 2 d. buvo apdrausta transporto priemonės automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2018 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, jo metu buvo apgadinta transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini). Informaciniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas paminėtos transporto priemonės priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės žibintas. Įvykio kaltininke pripažinta atsakovė S. O., kuri apie eismo įvykį policijai nepranešė bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2018 m. lapkričio 20 d. UAB „Baltic Auto“ nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1806693 1 129,72 Eur sumai, kuri patvirtina, kad automobilio „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina sudarė 1 129,72 Eur. 2019 m. sausio 30 d. su Pretenzija Nr. R0002129615 nukentėjusiojo draudikė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į ieškovę dėl 1 129,72 Eur draudimo išmokos išieškojimo. 2019 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė patenkino nukentėjusiojo draudikės pretenziją ir išmokėjo draudikei reikalaujamą 1 026,43 Eur draudimo išmoką.

13. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo atžvilgiu Civilinis kodeksas (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (toliau – DĮ) taikomi kaip lex generalis (bendrasis įstatymas) (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis).

14. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos ir privalo gražinti ieškovei jos išmokėtas sumas dėl padarytos žalos, tačiau ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto žalos atlyginimo dydžiu. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu ieškinį tenkindamas iš dalies, konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė viso ieškiniu reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydžio.

16. Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus. Mano, kad 2020 m. spalio 5 d. ieškovės pateiktose nuotraukose akivaizdžiai matyti ta pati transporto priemonė su tais pačiais apgadinimais, kurie fiksuoti ir policijos nuotraukose. Tai reiškia, jog apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-316/2010).

17. Informaciniame pranešime apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės žibintas. Tačiau 2018 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, kad UAB „Baltic Auto“ naudojo žemiau nurodytas medžiagas ir atliko šiuos automobilio remonto darbus (nurodytomis apytikslėmis kainomis): 1) hermetikas – 9,66 Eur; 2) gruntas – 8,48 Eur; 3) valiklis – 4,95 Eur; 4) abrazyviniai diskeliai – 4,95 Eur; 5) nailoniniai filtriukai – 3,30 Eur; 6) priedas dažams – 5,22 Eur; 7) „nudruskintojas“ – 7,99 Eur; 8) „Scotch Brite“ lapeliai – 4,62 Eur; 9) perėjimo juosta – 2,93 Eur; 10) indelis su dangteliu – 13,41 Eur; 11) šlif. diskas – 5,81 Eur; 12) 3M apklijavimo juostelė – 4,34 Eur; 13) lipni juostelė – 2,76 Eur; 14) lako kietiklis – 5,88 Eur; 15) dažai – 57,49 Eur; 16) lakas – 28,11 Eur; 17) varžtas – 2,47 Eur; 18) žibintas – 227,44 Eur; 19) varžtas – 1,65 Eur; 20) laikiklis – 14,34 Eur; 21) sparnas d/p – 202,21 Eur; 22) varžtas – 1,98 Eur; laikiklis – 1,65 Eur; 24) remonto darbai – 12,96 Eur; 25) antikorozinis padengimas – 16,20 Eur; 26) kėbulo dažymo paruošimas – 16,20 Eur; 27) paruošimas dažymui ir dažymas – 162 Eur; 28) dalinis išardymas ir surinkimas – 174,96 Eur. Kilus ginčui dėl atliktų darbų apimties, ieškovė papildomai į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti ginčo automobilio sparno apgadinimai.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su atsakovės atstovo argumentais, jog iš teismui pateiktų fotonuotraukų nėra aišku, kokia transporto priemonė minėtose fotonuotraukose yra užfiksuota, ir padarė išvadą, kad minėtos fotonuotraukos vertintinos kaip nepatikimos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundžiamo sprendimo argumentais. Nors į bylą pateiktame informaciniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ginčo transporto priemonės priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės žibintas, tačiau tiek iš į bylą pateiktų policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje darytų nuotraukų, tiek ir iš 2020 m. spalio 5 d. teismui pateiktų ieškovės fotonuotraukų matyti, jog nukentėjusio automobilio priekinis dešinysis sparnas yra nedaug apgadintas. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog palyginus minėtas fotonuotraukas nustatyta, jog abiejose nuotraukose užfiksuoto automobilio spalva yra vienoda, be to, ieškovės 2020 m. spalio 5 d. fotonuotraukose užfiksuoti automobilio sparno sugadinimai yra toje pačioje vietoje kaip ir policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje darytose fotonuotraukose užfiksuoti sugadinimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo abejones dėl ieškovės pateiktų fotonuotraukų (ne)patikimumo, todėl ieškovės argumentai dėl atliktų remonto darbų apimties laikytini pagrįstais ir įrodytais.

19. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir Remonto darbų sąmatą Nr. 48198-v. Nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remontuojant automobilį buvo atlikti ne tik priekinio bamperio bei priekinio dešinės pusės žibinto remonto darbai, bet ir kiti darbai – automobilio sparno, durų (durų rankenėlės, durų apdailos, išorinio veidrodėlio) remonto darbai, tačiau su tokiomis išvadomis negalima sutikti. Remonto darbų sąmatoje Nr. 48198-v nurodyta, jog, atliekant automobilio remontą, buvo tik uždažytas priekinių dešinės pusės durelių išorinis paviršinis sluoksnis, o šių darbų tinkamam atlikimui buvo būtina nuimti durų rankenėlę, durų apdailą bei išorinį veidrodėlį. Pažymėtina, jog, keičiant automobilio priekinį sparną bei siekiant suvienodinti naujai perdažytos detalės spalvą su likusio automobilio spalva, automobilio durelės išorinis dažymas buvo būtinas ir nelaikytinas atskiros detalės remontu, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog buvo atlikti ir kiti darbai, t. y. automobilio priekinių dešinės pusės durelių remontas.

20. Dar daugiau, teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti įrodymai (2020 m. spalio 5 d. fotonuotraukos) patvirtina, jog ieškovė rinko duomenis, reikalingus žalos reguliavimui, – tyrė ne tik policijos pareigūnų fotonuotraukas, bet ir gavo medžiagą iš autoserviso, atlikusio transporto priemonės remontą, patvirtinančią, jog egzistavo paslėpti (policijos pareigūnų darytose fotonuotraukose nematomi) transporto priemonės apgadinimai, todėl nesant byloje jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė įrodė automobiliui padarytos žalos dydį bei realiai atliktų darbų mastą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 026,43 Eur žalos atlyginimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog 2018 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1806693 nurodyta mokėtina suma už remonto darbus sudaro 1 129,72 Eur, tačiau ieškovė teikdama ieškinį bei atsižvelgdama į ginčo automobilio nusidėvėjimą nurodė, jog naujai keičiamoms detalėms (naujam žibintui bei naujam priekiniam dešinės pusės sparnui) yra taikoma 19 procentų išskaita, kuri sudaro 103,29 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog, pritaikius nusidėvėjimą (amortizaciją), papildomai nusidėvėjimo skaičiuoti nėra pagrindo, todėl darytina išvada, kad ieškovės patirta žala sudaro 1 026,43 Eur sumą.

22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas padarytos žalos dydį, taip pat sutiko su atsakovės atstovo nurodomais argumentais, kad nukentėjusiajam priklausantis automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas kasko draudimu, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju galbūt buvo suremontuoti ir kiti jau buvę ar laikotarpiu per du mėnesius iki remonto – 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigos, automobiliui padaryti pažeidimai, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis teismo išvadomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje sąžiningumas daugeliu atvejų preziumuojamas, todėl asmuo, teigiantis, kad kitas asmuo yra nesąžiningas, privalo įrodyti nesąžiningumo faktą. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, jog nukentėjusiojo automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtu laikotarpiu ar dar iki ginčo autoįvykio padarymo (po kurio atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos neinformavusi ne tik nukentėjusiojo, bet ir policijos) būtų patekęs į kitą autoįvykį ar kad minėtą automobilį kas nors būtų kitaip apgadinęs. Be to, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad nukentėjusysis būtų elgęsis nesąžiningi ar būtų siekęs apgauti draudimo bendrovę nurodydamas didesnę nei iš tiesų patyrė žalą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo išvados, jog šiuo atveju galbūt buvo suremontuoti ir kiti jau buvę ar laikotarpiu per du mėnesius iki remonto – 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigos, automobiliui padaryti pažeidimai, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

23. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, jo dalis keistina tenkinant ieškinio reikalavimus visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

25. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

26. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, jog dviem mokėjimų nurodymais (2020 m. vasario 25 d. bei 2020 m. balandžio 20 d.) sumokėjo už ieškinį 23 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 15 Eur žyminis mokestis. Pagrįsdama šias išlaidas ieškovė į bylą pateikė 2020 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymą, kurio pagrindu sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo tenkinta 100 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisia 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Apeliacinį skundą tenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. O. 1 026,43 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą – 1 026,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“.“

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės S. O. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.