Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-18 · Civilinė byla Nr. e2A-209-262/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-17Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-01-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-18
Bylos Nr.
e2A-209-262/2016
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01406-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė, Andrius Verikas
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
UAB „Nemenčinės komunalininkas“
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2A-209-262/2016(Senas Nr. e2A-2374-262/2015)(S)
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01406-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.2; 2.5.10.5.2; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui UAB „Nemenčinės komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 101,04 Eur (348,87 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 14481 Eur (50000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-06-02 apie 18:20 Vilniaus r., Maišiagalos k., eidama nuo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), link namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsistojo ant kanalizacijos šulinio dangčio, dangtis pakrypo statmenai ir ji iki juosmens įkrito į šulinį. Atsakovas turėjo užtikrinti, kad kanalizacijos šulinio dangčio stiprumas ir tipas atitiktų statymo vietos sąlygas kaip numato LR Aplinkos ministro patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 370 p. Ieškovei gydantis sužalojimus, ji patyrė 101,04 Eur (348,87 Lt) gydymo išlaidų ir išlaidų specialisto išvadai gauti bei dokumentų siuntimui. Įvykio metu ir po įvykio ieškovė patyrė nepatogumus, nes privalėjo dėvėti traumas dengiančius rūbus, didelį fizinį skausmą, nes buvo sumuštas jos kūnas, buvo apribota jos judėjimo laisvė, nes dėl patirtos traumos negalėjo pilnavertiškai judėti, šoką ir didelį dvasinį sukrėtimą. Po įvykio ieškovė buvo priversta lankytis gydymo įstaigoje bei vartoti vaistus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie gali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, nes vandentiekio šulinio dangtis yra įrengtas žalioje zonoje pagal nustatytus reikalavimus, be to, reikalavimai dangčiams žalioje zonoje ir važiuojamojoje dalyje yra skirtingi. Dangtį išjudino neleistinoje vietoje pastatyta mašina neteisėtu trečiojo asmens vairuotojo elgesiu. Nors sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių, tačiau prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovei priteista 92,23 Eur turtinės žalos ir 289,62 Eur neturtinės žalos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,05 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta.

Teismas, be kitų argumentų, nurodė, kad ieškovė pateikė 2013-06-10 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ji patyrė 65 Lt išlaidų už išvados parengimą, pirkimo čekius iš vaistinių 253,45 Lt sumai, likusiai sumai ieškovė pirkimo čekių originalų nepateikė, todėl ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ priteistina 92,23 Eur (318,45 Lt). Ieškovei įkritus į nuotekų šulinį, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, su tuo susijusią emocinę nuotaiką ir neabejotinai pažeminimą, todėl jos reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą pagrįstas. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl įvykusio įvykio pakito jos profesinis ar socialinis gyvenimas, ji nurodė, kad dėl darbingumo lygio nustatymo ir psichologinės pagalbos niekur nesikreipė. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į Skausmo kliniką, ar apie reabilitacijos išlaidas, kurios būtų atlygintos turtinės žalos išraiška. Todėl teismas sprendė, kad ieškovei priteistina 289,62 Eur (1000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Nurodė, kad sutinka su ta sprendimo dalimi, kuria buvo tenkintas ieškinys, tačiau nesutinka su jai priteistų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų sumų dydžiais. Teismui galėjo kilti klausimas dėl UAB „Tamro vaistinė“ 2013-11-29 26,97 Lt mokėjimo kvito kopijos, kurioje dėl išblukusio kvito yra matomos tik atskiros to kvito dalys. Iškilus klausimui, teismas galėjo paprašyti ieškovės pateikti šio kvito originalą, bet to nepadarė ir nusprendė, kad Ieškovė visiškai nepateikė minėto mokėjimo kvito. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai netenkino viso ieškovės prašymo dėl turtinės žalos priteisimo. Teismas motyvuotai konstatavęs, kad yra visos prielaidos atsakovo atsakomybei atsirasti, tinkamai nustatęs atsakingą subjektą ir atsakomybės ribas, nustatęs, kad ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pažymėjęs, kad šiuo atveju žala buvo padaryta itin didelei vertybei - ieškovės sveikatai, įvertinęs sužalojimo pobūdį ir laikotarpį, kurio metu jaučiamos patirto sužalojimo pasekmės, nenurodydamas jokių pagrįstų motyvų, kuo remiantis jis mažina ieškovės reikalaujamą priteisti netirtinę žalą, t.y. be jokių motyvų, vien nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų civilinių bylų numerius, sumažino reikalaujamą priteisti neturtinės žalos sumą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenurodė jokių motyvų dėl ko sumažino ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos sumą ir priteisė tik 1/50 dalį reikalaujamos sumos, kuri neatitinka nei teisingumo nei protingumo principų patyrus tokį sužalojimą, teismo sprendimas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo naikintinas, o ieškovei priteistina reikalaujama turtinės ir neturtinės kompensacijos suma. Patenkinus ieškinį visa apimtimi ar didesne dalimi, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Nurodė, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tapačias aplinkybes ir aptaria tuos pačius įrodymus, kuriuos iš esmės vertino pirmosios instancijos teismas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimą vertina kaip nepagrįstą remdamasi vien bendrojo pobūdžio teiginiais ir pasvarstymais, neteikia jokių papildomų įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio pagrindimo, nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios verstų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visos reikalaujamos turtinės žalos, o jeigu teismui buvo neaiškus vienas iš kvitų, jis turėjo išsireikalauti originalą, šio kvito kopiją ieškovė pateikia kartu su apeliaciniu skundu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos civiliniame procese yra nagrinėjamos vadovaujantis rungtyniškumo principu, o šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Šiuo atveju ne teismas, o ieškovė turėjo rūpintis tinkamu visų įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimus, pateikimu, juo labiau, kad ji pati tuos įrodymus ir turėjo. Kadangi, tinkamai įforminti įrodymai teismui nebuvo pateikti, ši ieškinio dalis buvo atmesta. Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl ko šis įrodymas (vaistinės) kvitas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl ir apeliacinės instancijos teismas juo nesivadovauja (CPK 314 str.). Esant šioms aplinkybėms ši apeliacinio skundo dalis atmetama.

Ieškovė taip pat ginčija sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-119/2009, 3K-3-31/2011 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra nurodęs, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-342/2010).

Ieškovė nurodo, kad esminis skirtumas tarp teismų praktikos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir šio nagrinėjamo atvejo yra tai, kad šiuo atveju ieškovė ne tik patyrė didesnį stresą, nes viskas įvyko labai staigiai gyvenamojo namo kieme, dėl juridinio asmens neatidumo, bet įvykio padarinius ieškovė kenčia iki šiol, todėl ieškovei priteistina žymiai didesnė neturtinės žalos suma. Pažymėtina, kad ir šių teiginių ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl įvykusio įvykio pakito jos profesinis ar socialinis gyvenimas, ji nurodė, kad dėl darbingumo lygio nustatymo ir psichologinės pagalbos niekur nesikreipė; ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Skausmo kliniką ar įrodymų apie reabilitacijos išlaidas. Kaip minėta, pagal teismų praktiką, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtu sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovei įkritus į šulinį buvo nustatyta plati difuzinė poodinė kraujosrūva su odos nubrozdinimais ir įbrėžimais ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata daugiau nei 10 dienų laikotarpiui, buvo reikalingas papildomas gydymas vaistais. Esant šioms aplinkybėms pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovė neprarado darbingumo, nesikreipė psichologinės pagalbos, nors nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovės sužalojimai susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), kas iš esmės galėtų sąlygoti didesnės neturtinės žalos priteisimą.

Atsižvelgus į šias aplinkybes ir paminėtą teismų praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį iki 289,62 Eur. Todėl ir ši apeliacinio skundo dalis atmetama.

Kadangi apeliacinis skundas dėl pagrindinių reikalavimų atmestas, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir dėl bylinėjimo išlaidų perskirstymo.

Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, atmetęs apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovui turėtų priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ši byla nebuvo sudėtinga, be to, bylinėjimosi išlaidų suma viršytų visą ieškovei iš atsakovo priteistą sumą, o tai iš esmės pablogintų apeliantės teisinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 150 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Nemenčinės komunalininkas“ (į.k. 186442084) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ona GasiulytėEglė SurgailienėAndrius Verikas