Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. O. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. O. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. kovo 28 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 7 esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje su E. B., sugadinant kairės pusės durelių užraktą bei automobilio bagažinės užraktą, įsibrovė į V. D. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio salono bei bagažinės slapta pagrobė svetimą turtą – žvejybinę dėžę, meškeres, lenktinį peilį, žvejybines reples, dėžutę dirbtinių masalų, žvejybinį samtį, dokumentų segtuvą, liemenę, žvejybos grąžtą, tuo padarė nukentėjusiajam V. D. 286 Eur turtinę žalą, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2018 m. kovo 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 23 esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje su E. B., sugadinant kairės pusės durelių rankenėlę, įsibrovė į „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. J., ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – automobilyje buvusius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi automobilyje nerado vertingų daiktų, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2018 m. kovo 28 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 3 esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje su E. B., sugadinant kairės pusės durelių užraktą bei bagažinės užraktą, įsibrovė į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. T., ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – automobilyje buvusius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi automobilyje nerado vertingų daiktų, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat, L. O. kaltinamas tuo, kad 2018 m. kovo 28 d., apie 3.15 val., Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) 7 namo rūsyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. B., išgriovus M. K. priklausančio sandėliuko sieną, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – sandėliuke buvusius nukentėjusiajai M. K. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas Alytaus apskrities VPK pareigūnų, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad L. O. ikiteisminio tyrimo metu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. kovo 28 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 102-103). 2018 m. gruodžio 18 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams ir 2019 m. sausio 14 d. šio teismo nutartimi ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, L. O. minėtą ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paliekant nepakeistą.

6. Nustačius, kad kaltinamasis L. O., būdamas laisvėje gali vengti teismo ir slėpti nuo jo bei iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą, nustatant dviejų mėnesių suėmimo terminą. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu L. O. buvo pažeidęs jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, nebuvo randamas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, į telefono skambučius neatsiliepdavo, gyveno kitame mieste, jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, todėl sprendė, kad griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimas užtikrins kaltinamojo dalyvavimą procese, nuosprendžio įvykdymą ir sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

7. Kaltinamasis L. O. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti švelnesnę kardomąją priemonę.

7.1. Skundo autoriaus teigimu, jis niekada nebuvo išvykęs į užsienį ir neketina bėgti ar slėptis nuo teismo. Pažymėjo, kad sprendžiant kardomosios priemonės pakeitimo klausimą, jis posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, todėl neturėjo galimybės pateikti darbo santykius pagrindžiančių sutarčių. Mano, kad dalyvavimas teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu pažeidžia jo teisę į gynybą. Kaltinamasis pažymėjo, kad niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Kartu su skundu kaltinamasis L. O. pateikė dokumentus, kurie, jo teigimu, įrodo, kad jis nesislapstė nuo pareigūnų, kadangi 2018 m. lapkričio 15 d. kaltinamasis pats kreipėsi pas prokurorę dėl asmens tapatybės kortelės grąžinimo. Taip pat, pateikė prekių paslaugų pirkimo pardavimo kvitą, iš kurio matyti, kad L. O. su UAB „A.“ 2018 m. gruodžio 28 d. sudarė sutartį dėl statybos baigimo, apdailos ir valymo darbų.

8. Skundą nagrinėjant aukštesnės instancijos teismo posėdyje, prokurorė prašė palikti galioti kaltinamajam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę, o L. O. gynėja prašė kaltinamojo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

9. Kaltinamojo skundas atmetamas, o paskirtas suėmimas paliekamas galioti.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo skundo argumentais dėl suėmimo nepagrįstumo, konstatuoja, kad spręsdamas kardomosios priemonės klausimą, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai L. O. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

11. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinimai L. O. pareikšti pagrįstai. Tai patvirtina apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei byloje esanti rašytinė medžiaga, ir šių duomenų pakanka, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamajam skirtinos griežčiausios kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

12. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarties matyti, jog suėmimas buvo skirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, konstatavus, kad netrukdomas baudžiamasis procesas nebus užtikrintas, paliekant galioti kaltinamajam L. O. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę, kadangi jis gali bėgti slėptis nuo teismo, taip pat, daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Skiriant arba pratęsiant suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal formuojamą teismų praktiką priskiriama prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. L. O. kaltinamas pasikėsinęs padaryti tris apysunkius nusikaltimus ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, anksčiau baustas administracine tvarka, teistas 10 kartų, naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl laikomas recidyvistu. Taip pat, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, jog kaltinamasis nesusituokęs, nedirbantis, neturi išlaikomų asmenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie tvirtus jo socialinius ar darbo ryšius.

13.1. BPK 136 straipsnyje apibrėžiamas kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – turinys, tai yra kaltinamasis įpareigojamas be teismo leidimo nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos. BPK 139 straipsnis numato kardomosios priemonės pakeitimą griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, esminėmis aplinkybėmis pakeisti kardomąją priemonę griežtesne pirmosios instancijos teismas laikė tai, kad kaltinamasis L. O. iki prokuroro kaltinamojo akto byloje surašymo, įteikimo jam ir bylos perdavimo į teismą tyčia pasišalino iš deklaruotos gyvenamosios vietos, tuo pažeisdamas anksčiau skirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Nors kaltinamasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis niekada nebuvo išvykęs į užsienį, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad L. O. nesaistomas šeimyniniais ryšiais, o jo motina gyvena užsienyje, be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad L. O. buvo išvykęs į užsienį (1 t., b. l. 193-194). Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis L. O., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Nors, kaip nurodoma skunde, L. O. šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą ir šiuo metu yra sudaręs sutartį dėl statybos darbų atlikimo, tačiau šias aplinkybes akivaizdžiai nusveria neigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, kaltinimo sunkumas, jo ryšiai užsienyje.

13.2. Įvertinus aptartus duomenis, tai, jog pats kaltinamasis aktyvių veiksmų, siekdamas tinkamai informuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus apie jo pasikeitusią gyvenamąją vietą, baudžiamojoje byloje nurodyti skirtingi kaltinamojo gyvenamosios vietos adresai, tačiau duomenų, jog kaltinamasis būtų kreipęsis dėl rašytiniu pasižadėjimu neišvykti nustatyto jo gyvenamosios vietos adreso pakeitimo, nėra, todėl darytina išvada, jog kaltinamasis tokiu būdu pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas, dėl ko švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas jam tapo neefektyvus ir neužtikrinantis BPK 119 straipsnio tikslų. Kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės nagrinėjamu atveju patvirtina slėpimosi nuo teismo tikimybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje L. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Remiantis BPK 122 straipsnio 4 dalimi, suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti taikomas ar jo terminas pratęsiamas tada, kai yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs, be kita ko, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje numatytų apysunkių nusikaltimų. Tokį manymą gali patvirtinti duomenys apie kaltinamojo ankstesnius teistumus, jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, nusikalstamų veikų daugetas, lėšų iš nusikalstamų veikų darymo gavimas ir kiti duomenys.

15. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kaltinamasis teisiamas 11 kartą, ankstesni jo teistumai susiję su turtinės naudos siekimu. Nusikalstamas veikas L. O. vykdė ir po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat galiojant švelnesnėms kardomosioms priemonėms (Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. O. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2018 m. gegužės 28 d.) ir šios aplinkybės jo nesulaikė nuo pakartotinių galimai nusikalstamų veiksmų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. O. kaltinamas pasikėsinimu padaryti tris apysunkiu nusikaltimus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nusikaltimų darymas nebuvo atsitiktinis kaltinamojo elgesys, o tapo jo pragyvenimo šaltiniu.

16. Nors kaltinamasis apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu vykdo individualią veiklą, tačiau, kaip matyti iš SODRA duomenų, jis ir anksčiau periodiškai dirbdavo, darbinės veiklos turėjimas L. O. iki šiol neturėjo lemiamos įtakos užkertant kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Kaip jau minėta, aptarti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, jo galimai padarytų veikų pobūdis ir sunkumas, kiti jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai (Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 284 straipsnį), apibūdina L. O. kaip asmenį, linkusį daryti nusikalstamas veikas. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, jog griežčiausios L. O. paskirtos kardomosios priemonės pagrindai šiuo metu nėra išnykę, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnio tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

17. Atsakydama į skundo argumentus, susijusius su kaltinamojo dalyvavimu teismo posėdyje, kolegija pažymi, kad kiekvienas žmogus turi teisę į teisingą, greitą ir teisėtą baudžiamąjį procesą. Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (BPK 246 straipsnio 1 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme L. O. buvo pasiųsta atlikti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi paskirtos 90 parų arešto bausmės. L. O. dalyvavimas teismo posėdžiuose, tame tarpe ir sprendžiant kardomosios priemonės pakeitimo klausimą, užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujant teismo posėdžiuose nuotolinio perdavimo priemonės kaltinamajam yra užtikrinamos visos procesinės teisės. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad L. O., dalyvaudamas teismo posėdyje vaizdo ir garso konferenciniu būdu, teikė paaiškinimus, jo interesus atstovavo gynėja advokatė, todėl akivaizdu, kad L. O. aktyviai dalyvavo sprendžiant jam paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo klausimą naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, toks kaltinamojo dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose yra galimas ir laikytinas teisėtu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista L. O. teisė į gynybą.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, konstatuoja, kad šiuo metu BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas

nutaria:

kaltinamojo L. O. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.