Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir L. O. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. D. turto vagystė) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti G. J. turtą) – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti M. T. turtą) – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti M. K. turtą) – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, E. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. birželio 11 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę suėmimą nurodyta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. birželio 11 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę suėmimą nurodyta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios G. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir G. J. solidariai iš E. B. ir L. O. priteista 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios M. T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir M. T. solidariai iš E. B. ir L. O. priteista 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir V. D. solidariai iš E. B. ir L. O. priteista 71,00 Eur (septyniasdešimt vienas euras) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. jie 2018 m. kovo 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupėje, sugadinant automobilio kairės pusės durelių užraktą ir bagažinės užraktą, įsibrovė į V. D. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio salono bei bagažinės slapta pagrobė svetimą turtą: žvejybinę dėžę 20 Eur vertės, dvi žieminės žvejybos meškeres, kurių vertė 100 Eur, lenktinį peilį 3 Eur vertės, žvejybines reples 3 Eur vertės, dėžutę dirbtinių masalų 5 Eur vertės, žvejybinėje dėžėje buvusią žieminės žvejybos meškerę ir žvejybinį samtį, kurių bendra vertė 15 Eur, dokumentų segtuvą 2 Eur vertės, tris žieminės žvejybos meškeres, kurių bendra vertė 90 Eur, liemenę 8 Eur vertės, žieminės žvejybos grąžtą 40 Eur vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. D. 286 Eur turtinę žalą.

1.2. Be to, jie 2018 m. kovo 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupėje, sugadinant kairės pusės durelių rankenėlę, įsibrovė į G. J. valdomą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – automobilyje buvusius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi automobilyje nerado vertingų daiktų.

1.3. Be to, jie 2018 m. kovo 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupėje, sugadinant automobilio kairės pusės durelių užraktą ir bagažinės užraktą, įsibrovė į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. T., ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – automobilyje buvusius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi automobilyje nerado vertingų daiktų.

1.4. Be to, jie 2018 m. kovo 28 d. apie 3.15 val. (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, išgriovus M. K. priklausančio sandėliuko sieną, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – sandėliuke buvusius nukentėjusiajai M. K. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti Alytaus apskrities VPK pareigūnų.

4. Nuteistasis L. O. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendį, prašo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį atliktą 70 parų arešto bausmę, kuri buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme; sumažinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

8. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose neginčydami savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo, kelia jiems paskirtų bausmių pagrįstumo klausimą, nurodydami, jog pirmosios instancijos teismo jiems paskirtos bausmės per griežtos. Be to, nuteistasis L. O. apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja į jam paskirtą subendrintą bausmę įskaitytą ankstesnėje Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje nurodytą bausmės laiką. Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų apeliacinius skundus nagrinėja jų ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl E. B. apeliacinio skundo

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo pagrindų, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikaltimų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. E. B. padarė vieną tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą ir tris kartus pasikėsino padaryti apysunkius nusikaltimus. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. B. paskirta subendrinta bausmė buvo pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu. Teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, jog nuteistojo veiksmais didelė turtinė žala padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė ir įvertino kitą nuteistojo nurodomą aplinkybę, jog jis atlygino nukentėjusiajai M. T. padarytą žalą ir šią aplinkybę taip pat pripažino jo atsakomybę lengvinančia. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis teigia atlyginęs 40 Eur nukentėjusiajai G. J. padarytos turtinės žalos, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų jis nepateikė. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiosios G. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą, ji kategoriškai patvirtino turtinės žalos atlyginimo negavusi. Nors nukentėjusysis V. D., pasak nuteistojo pretenzijų dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos neišreiškė, tačiau jam nuteistojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta nebuvo. Taigi šios nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą švelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už padarytus nusikaltimus šių nukentėjusiųjų atžvilgiu paskirtas bausmes. Pažymėtina, kad iš apeliacinės instancijos teismui nuteistojo L. O. pateikto rašto matyti, jog nuteistojo E. B. tėvas po nuosprendžio paskelbimo atlygino nukentėjusiajai M. T. padarytą 40 Eur turtinę žalą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam buvo paskirta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tik vienu mėnesiu viršijanti BK 50 straipsnyje numatytą minimalią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, aptariama aplinkybė savaime nesudaro pagrindo dar labiau sutrumpinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam už šios veikos padarymą paskirtą bausmę.

12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės, pagrįstai nustatė tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kadangi visų nusikalstamų veikų darymo metu E. B. veikė kartu su bendrininku – kitu nuteistuoju nagrinėjamoje byloje, tokie jo veiksmai bendrininkų grupėje, lemiantys didesnį nusikalstamų veikų pavojingumą, buvo pagrįstai pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, dalį nusikalstamų veikų E. B. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui, todėl šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia. Pažymėtina, kad nuteistasis naujas tyčines nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas pilnametis, teistumui už šių nusikalstamų veikų padarymą neišnykus. Atsižvelgiant į BK 27 straipsnio nuostatas, įvertinus aptartas aplinkybes, jis yra laikomas recidyvistu, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, pagrįstai įvertino ir šią aplinkybę kaip jo atsakomybę sunkinančią.

13. Nuteistasis E. B. iki nusikalstamų veikų nagrinėjamoje byloje padarymo buvo teistas tris kartus dėl nusikalstamų veikų, kuriomis iš esmės siekiama turtinės naudos, padarymą. Nusikaltimai padaryti praėjus vos kiek mažiau nei metams po to, kai jis buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę už, be kita ko, turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą ir naujų jo padarytų veikų rūšinis pavojingumas, jį vertinant ryšium su ankstesniais teistumais, didėja. Būdamas pakankamai jauno amžiaus, darbingas, apeliantas niekur nedirba, nesimoko, nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, terminuotas laisvės atėmimas, kurios nuteistojo nusikalstamų polinkių nepakoregavo ir toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas bei jas subendrinus paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta.

14. Atsižvelgdamas į nuteistojo požiūrį tiek į anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, tiek ir į tai, jog jis ir toliau daro nusikaltimus, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai E. B. negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Įvertinus visas aptartas bei pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo keisti nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi ar švelnesne bausme. Akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtomis bausmėmis, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, nepavyko pasiekti bausmės tikslų – apeliantas ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes ir nuteistajam už kiekvienos atskirai nusikalstamos veikos padarymą paskyrė artimas minimaliam dydžiui laisvės atėmimo bausmes bei galutinę subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, todėl BK 61 straipsnyje numatytų taisyklių nepažeidė. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais įstatyminio pagrindo keisti E. B. bausmės rūšį ar dar labiau mažinti paskirtų bausmių už atskiras veikas bei galutinės subendrintos bausmės dydį nėra.

Dėl nuteistojo L. O. apeliacinio skundo

16. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę L. O., teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikaltimų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti tris apysunkius tyčinius nusikaltimus. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nustatė tris jo atsakomybe sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė, nuteistasis, darydamas dalį šių veikų buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei yra recidyvistas. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Kaip esminę aplinkybę, lemiančią L. O. skirtinos bausmės rūšį bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog jis teisiamas dešimtą kartą, iš ankstesnių teistumų bei nuosprendžiais jam paskirtų bausmių jis išvadų nepadarė, kadangi ir toliau daro naujas tyčines nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuo 2008 m. L. O. sistemingai teisiamas už turtinio pobūdžio nusikaltimų darymą, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, todėl apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo išsakyti argumentai, jog nusikaltimus nagrinėjamoje byloje jis darė verčiamas aplinkybės, jog antstolis nuskaitė visas jo iš darbinės veiklos gautas pajamas, vertinami kaip nepagrįsti ir, juolab, nepateisina nusikalstamų veikų darymo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistojo vaidmuo nusikaltimų daryme buvo aktyvus, jis parūpino nusikalstamoms veikoms daryti reikalingą įrankį ir būtent jis šį įrankį panaudojo, įsibraunant į nukentėjusiesiems priklausiusius automobilius, kas sudaro pagrindą vertinti jo veiksmus kaip pavojingesnius nei bendrininko. Nuteistasis L. O. yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau pastovios darbo veiklos nevykdo, turėdamas 9 klasių išsilavinimą, profesijos, kuri sudarytų didesnes galimybes užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, įgyti nesiekia ir, kaip minėta, išimtinai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

17. Atsižvelgusi į visas aptartas ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo keisti nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi ar švelnesne bausme. Akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu nepavyko pasiekti bausmės tikslų – apeliantas ir toliau daro nusikalstamas veikas. Į jo skunde nurodomas aplinkybes – prisipažinimą ir gailėjimąsi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, o tai, kad kito nuteistojo – E. B. tėvas vienai iš nukentėjusiųjų atlygino bendrais kaltininkų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nesudaro pagrindo mažinti jam skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydį.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsižvelgdamas į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų reikšmę, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytas mažesnis nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir artimas minimaliam BK 50 straipsnyje numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžiui. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės dydį.

19. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam L. O. paskirtų bausmių bei galutinės subendrintos bausmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo nuteistajam L. O..

20. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. O. paskyrus subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

21. Nuteistasis L. O. apeliaciniame skunde teigia, jog į jam paskirtos su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu subendrintos bausmės laiką turi būti įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi paskirtos ir jo atliktos arešto bausmės laikas. Pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo skundo argumentais nėra.

22. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu L. O. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi nustatytos 90 parų arešto bausmės neatlikta dalimi ir jam paskirta 6 mėnesių 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įvertinus BK 64 straipsnio nuostatų taikymo taisykles, akivaizdu, jog į nuteistojo atliktos arešto bausmės laiką buvo atsižvelgta skiriant jam subendrintą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

23. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į L. O. paskirtos subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė jau buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi.

24. Įvertinus šias aplinkybes, pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į skundžiamu nuosprendžiu L. O. paskirtą galutinę subendrintą bausmę neįskaitė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi paskirtą ir jo atliktą arešto bausmę, nėra, todėl ši nuteistojo L. O. skundo dalis atmetama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistųjų L. O. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.