- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- e2-507-465/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01281-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- R. G.
atsakovės atstovei adv. M. V.
išvadą teikiančios institucijos atstovei D. S.
teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3332-930/2022 nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pagal sutarties 1 punktą buvo numatyta, kad šalių dukrų A. ir G. G. nustatyta su mama. Pagal sutarties 4 punktą buvo numatyta, kad ieškovas kiekvienos iš dukrų naudai moka po 250 Eur išlaikymą (po indeksacijos bendrai 609 Eur). Nuo 2023 m. gruodžio 2 d. dukros išreiškė norą gyventi su ieškovu. Jų teigimu, neblaivi mama jas išvaro iš namų, vyksta konfliktai. Kadangi alkoholio vartojimo problema buvo dar ir santuokos metu, ieškovas nedelsdamas kreipėsi į Vaikų teisių tarnybą, informuodamas apie susidariusią situaciją. Cituoja vaiko situacijos vertinimo anketas: „A. bendravo noriai, kelis kart graudinosi kalbėdama apie mamą. Mergina pasakoja, kad jos šiuo metu gyvena pas tėtį ir ji tvirtai apsisprendusi nebegrįžti pas mamą, nes ji vartoja alkoholį ir daug vartoja. A. teigia, kad ji daug kartų buvo davusi šansą mamai, dėl jos priklausomybės, tačiau mama netesėjo pažadų, toliau vartoja, tad mergina jaučiasi labai įskaudinta ir nenori grįžti gyventi pas mamą, nes kai ji yra pavartojusi, mama tampa agresyvi, pikta, namuose būti nemalonu, jeigu mama nueina miegoti 23 valandą, tai jau nebegalima išeiti iš kambario ir maišyti mamai. Namuose jaučiama įtampa. G. bendravo noriai, jautėsi gerai. G. patvirtino ir pritarė sesers išsakytai nuomonei apie mamos alkoholio vartojimą, pasakojo, kad mama vartoja viena, dukroms sako, kad skiedžia alkoholį, tad nieko baisaus. Namuose, pasak merginos, dažnai su mama konfliktuoja, nesutaria, nes mama pati viską sugadina, savo priekabiavimais prie smulkmenų ar kitų dalykų, G. teigimu, ji nėra apsisprendusi ar nori likti su tėčiu, ar grįžti pas mamą, pripažino, kad su mama bendrauja daugiau nei sesuo. Pokalbio pabaigoje G. teigė norinti papasakoti, kad mama yra prieš ją smurtavusi. Mergina pasakojo, kad prieš 6-7 metus mama yra jai trenkusi ranka į akį. Mergaitė pasakojo, kad ji buvo užkliuvusi už mamos kompiuterio laido, kompiuteris nenukrito nuo stalo, tačiau mama vis tiek supyko ir jai atsigulus į lovą mama trenkė jai ranka į akį. Mergaitė išsigando, galvojo kad bus mėlynė, tačiau mama nuvedė ją prie veidrodžio, parodė, kad nieko nėra. Atsibudus ryte mergaitei po akimis pasirodė mėlynė, mama liepė jai nebeiti į mokyklą, kad niekas nesužinotų.“ 2023 m. gruodžio 28 d. buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Atsakovei buvo pasiūlyta nuvykti į priklausomybių ligų specialisto konsultaciją. Ieškovas nuo pat pradžių siekė geranoriškai sureguliuoti ginčą, dalyvavo ir Vaikų teisių posėdžiuose, mediacijoje, tačiau atsakovė nepripažįsta problemų, teigia, kad ieškovas neleidžia bendrauti su dukromis. Nepaisydama, kad dukros jau gyvena su tėvu, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir reikalauja, kad ieškovas teiktų išlaikymą vaikams, nors vaikai faktiškai gyvena su ieškovu. Šiuo metu atsakovė visiškai vaikų neišlaiko. Dukros yra pakankamai didelės ir brandžios išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos. Šiuo metu abi pasirinkusios gyventi pas tėvą, ir nors ieškovas įvairiai skatina mergaites bendrauti su mama, kol kas jos vengia bendravimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas prašo: 1) pakeisti 2022 m. kovo 23 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3332-930/2022 patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1 punktą ir nustatyti nepilnamečių dukrų G. G. ir A. G. gyvenamąją vietą su tėvu R. G.; 2) pakeisti 2022 m. kovo 23 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3332-930/2022 patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4 punktą ir priteisti iš atsakovės dukroms G. G. ir A. G. išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, pinigus pervedant į R. G. atsiskaitomąją sąskaitą, bei išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Gautomis lėšomis R. G. disponuoja uzufrukto teise; 3) suteikti ieškovui teisę, kreiptis dėl universaliosios išmokos mokėjimo į ieškovo sąskaitą, be atsakovės sutikimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Ieškovas žodžiu papildomai nurodė, kad su atsakovė su ieškovu nekontaktuoja dėl dukrų. Ieškovas pasirūpinti dukromis spėja, rytais veža jas į mokyklas. Dukros mokosi gerai, lanko būrelius. Dukrai G. taikomas gydymas psichotropiniais vaistais dėl nerimo, įtampos. Ji lanko psichoterapiją. Kad padėtų dukroms atkurti ryšį su motina, buvo lankomi specialūs užsiėmimai SOTAS, Caritas. Ieškovas turi mažąją bendriją, jo turtinė padėtis yra gera. Vaiko pinigus gauna atsakovė, po to ji juos perveda ieškovui, atsakovė geranoriškai vykdo laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas gauna tiek vaiko pinigus, tiek laikiną išlaikymą nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas neinformavo atsakovės apie dukros G. psichinę būklę, lankymąsi pas psichiatrą. Ieškovas sutinka, kad motinos vaidmuo vaikų gyvenimuose yra svarbus.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad nepilnamečių A. G. ir G. G. supratimas apie alkoholio vartojimą ir jo daromą žalą negali būti prilyginamas suaugusiojo asmens suvokimui. Mergaičių kalbas apie neva piktnaudžiavimą alkoholiu, atsakovės nuomone, nulėmė išimtinai ieškovo įtaiga. Atsakovė pateikė pažymas iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose mokosi nepilnametės A. ir G. G., taip pat iš UAB „Vilniaus sveikatos namai“ Sveikatos klinikos, kurioje nepilnametėms teikiamos sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugos. Iš šių pažymų matyti, kad nei vaikų ugdymo įstaigos, nei gydymo įstaiga jokių nusiskundimų ar priekaištų atsakovei dėl elgesio su vaikais, vaikų priežiūros neturi ir neturėjo. Mergaitės jas beveik kasdien matantiems ugdymo įstaigų specialistams atrodo laimingos, vaikais yra tinkamai pasirūpinta. Mergaitės niekada nesiskundė nei mokytojams, nei mokyklos psichologams, nei jas gydantiems gydytojams, kad mama namuose geria ar kitaip pažeidžia jų teises. Jeigu vaikų namų aplinkoje būtų piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais problema, vaikai į mokyklą ateitų pavargę, negalėtų susikaupti pamokose, tai atsispindėtų jų mokslo pasiekimuose, tačiau priešingai, tiek A., tiek G. mokyklos patvirtino, kad šios mergaitės mokosi puikiai. Atsakovė taip pat pateikė charakteristiką iš jos darbovietės (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad darbo kolektyve atsakovė turi puikią reputaciją, yra vertinama kaip darbuotoja ir, jokių su atsakovės asmenimi susijusių problemų darbovietė nėra pastebėjusi. Akivaizdu, kad asmeniui, dideliais kiekiais vartojančiam alkoholį nuslėpti šios priklausomybės nuo darbo kolektyvo nepavyktų. Atsakovės santykiai su nepilnametėmis dukterimis iki 2023 m. gruodžio mėn. buvo puikūs. Motina palaikė nuolatinį ryšį su vaikais, rūpinosi jų sveikata, mokslu, kartu leisdavo laisvalaikį. Tai patvirtina pridedami atsakovės susirašinėjimai su dukterimis, asmeninės nuotraukos. 2022 m. kovo 23 d. teismo sprendimu nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu R. G. tvarką, vaikų bendravimas su tėvu vyko nuolat ir be kliūčių, ko neneigia ir pats ieškovas. Atsižvelgiant į dukterų amžių, atsakovė pastaraisiais metais susidurdavo su paauglystės amžiaus vaikų auklėjimo problemomis, gana įprastomis šiame vaiko brandos etape. Motinai ne visada sekdavosi įkalbėti mergaites susitvarkyti buityje, laiku eiti miegoti, prioritetą skirti namų darbų atlikimui, o ne socialiniams tinklams. Mergaitės, ypač vyresnioji A., susidūrė ir su tam tikromis bendravimo su bendraamžiais problemomis. Šias kilusias problemas atsakovė sprendė operatyviai. Mergaitės buvo vedamos į privačias psichologės J. R. konsultacijas, ko neneigia vaikai ir ieškovas. Psichologė J. yra minima ir pateikiamame vaikų susirašinėjime su motina. Tokio amžiaus vaikams yra būtina nustatyti atitinkamas elgesio ribas, kas nulėmė itin didelį pasipriešinimą iš mergaičių, ypač vyresniosios A., pusės, bei keldavo smulkius konfliktus namų aplinkoje. Ieškovas šiuo metu naudojasi mergaičių paauglyste ir siekia finansinės naudos, t. y. prievolės mokėti išlaikymą išvengimo bei valstybės mokamų išmokų vaikams gavimo. 2023 m. gruodžio mėn. vaikų tėvas pasinaudojo mergaičių ir jų motinos nesutarimu dėl elgesio buityje ir persivežė nepilnametes A. ir G. gyventi pas save. Vaikai buvo staigiai išplėšti iš jiems įprastos gyvenamosios aplinkos, kurioje mergaitės gyveno nuo pat gimimo, ir pradėtas vaikų nuteikinėjimo prieš atsakovę procesas. Ieškovo teiginiai dėl prieš mergaites, konkrečiai G. G., naudoto smurto, yra nepagrįsti. Ieškovas bando remtis mergaitės pasakojimu vaiko teisių apsaugos specialistams, kuomet ši nepilnametė, į apklausą atvesta tėvo, pokalbio pabaigoje pati „prisiminė“ ir pareiškė norą papasakoti apie atvejį, kuomet prieš 6-7 metus mama yra trenkusi jai ranka į akį. Akivaizdu, kad jei toks atvejis iš tikrųjų būtų buvęs, mergaitė apie jį būtų prasitarusi anksčiau ir kitoje aplinkoje, ne tėvo skundo pagrindu vykdomoje vaiko apklausoje, tačiau atsakovės pateikiami įrodymai patvirtina, kad niekada ir jokiomis aplinkybėmis nepilnametė G. nereiškė noro pasipasakoti apie neva smurtą jos atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė savo valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką dukterims ar jomis tinkamai nesirūpintų, kas būtų pagrindas spręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Vien maištaujančių paauglių noras nėra pakankamas pagrindas. Akcentuotina, kad mergaitėms gyvenant su motina tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaikais nekilo, tuo tarpu ieškovui išsivežus vaikus pas save atsakovės galimybės dalyvauti auklėjant dukteris, siekiant užtikrinti jų, kaip jaunų merginų, asmenybės bruožų formavimąsi, buvo iš esmės apribotos. Atsakovės žiniomis, šiuo metu ieškovas leidžia dukterims viską, o atsakovė mergaičių paskyrose yra užblokuota arba įvardinta vardu „R.“, yra formuojamas motinos atstūmimo sindromas, siekiama, kad motina R. G. būtų visiškai išbraukta iš nepilnamečių A. ir G. gyvenimų. Atsakovė nevengia pareigos lygia dalimi prisidėti prie nepilnamečių dukterų išlaikymo. Mergaitėms gyvenant su atsakove, ji visiškai aprūpindavo vaikus maistu, apranga, organizuodavo laisvalaikį, pirkdavo priemones mokyklai, mokėjo už privačias psichologo konsultacijas, pirko kitus įvairius, nors ne visada būtinus, daiktus pagal dukterų pageidavimą. Ieškinį prašo atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu R. G., atsakovė prašytų nustatyti 50/50 proc. laiko bendravimo su dukterimis tvarką, pagal kurią motina R. G. bendrautų su nepilnametėmis A. G. ir G. G. neporinių metų sausio-birželio mėnesiais kiekvieno iš šių mėnesių 1-15 dienomis ir porinių metų sausio-birželio mėnesiais kiekvieno iš šių mėnesių 16-31 dienomis bei porinių metų liepos-gruodžio mėnesiais kiekvieno iš šių mėnesių 1- 15 dienomis ir neporinių metų liepos-gruodžio mėnesiais kiekvieno iš šių mėnesių 16-31 dienomis. Atsakovė neturi pagrindo prieštarauti ieškinyje prašomai priteisti po 200 Eur į mėnesį sumai vaikų išlaikymui. Tačiau atsakovė prašo teismo atsižvelgti į tai, kad tenkinus jos prašymą nustatyti 50/50 proc. laiko bendravimo su vaikais modelį, vaikų kasdienius poreikius iš esmės lygia dalimi tenkintų abu tėvai, todėl, atsakovės manymu, iš jos, kaip skyrium gyvenančios motinos, priteistinas išlaikymas galėtų būti ne didesnis kaip po 100 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Atsakovė nurodė, kad dukros turi gyventi su mama, nes ji geriausiai rūpinasi dukromis.
Atsakovė su dukromis siekia bendrauti. Inicijuodavo skambučius, rašydavo žinutes, susitikdavo kartu dalyvaujant institucijų atstovams. Tiesiogiai su dukromis atsakovei susitikti sunku, nes ieškovas siekia, kad bendravimas vyktų tik dalyvaujant institucijoms. Dukros atsisako bendrauti su atsakove. Teigia, kad dukroms išsikrausčius iš mamos, ieškovas iš karto pradėjo prašyti pinigų vaikų išlaikymui. Atsakovė teigia, kad su alkoholio vartojimu problemų neturi. Finansiškai prie dukrų išlaikymo prisideda, siunčia dovanas. Atsakovė yra mažiau pajėgi finansiškai nei ieškovas. Atsakovė perveda išlaikymo pinigus ieškovui. Iki dukrų išsikraustymo atsakovės ryšys su jomis buvo artimas.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė byloje išvadą (DOK-38389), kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų žinoma. 2023 m. gruodžio 4 d. buvo gautas vaikų tėvo R. G. pranešimas, jog po konflikto su motina jo dukros A. G. ir G. G. gyvena pas jį. Tėvas įvardijo, jog galima dukrų ir motinos nesutarimų priežastis – motinos alkoholio vartojimas. 2023 m. gruodžio 19 d. buvo atlikti vaiko situacijos vertinimai Nr. 1VSV-7164 ir Nr. 1VSV-7165, apsaugos vaikams poreikis nenustatytas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuotas atvejo vadybos procesas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimu nepilnamečių A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. G.. Kaip matyti iš Teismui pateiktų šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų, vaiko nuomonės išklausymo aktų, šalių dukros šiuo metu gyvena su tėvu, vaikai išreiškia norą gyventi pas tėvą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgdami į esamą situaciją, vaikų išsakytą nuomonę, į tai, kad šiuo metu nepilnametės gyvena su tėvu, kur joms sudarytos tinkamos, saugios gyvenimo sąlygos, manytume, kad gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. G. neprieštarautų nepilnamečių A. G. ir G. G. interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė palaikė išvadoje nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad tėvai tarpusavyje nebendradarbiauja, todėl patiriami sunkumai užtikrinant dukrų bendravimą su motina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas su atsakove turi dvi nepilnametes dukras A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir G., gim. (duomenys neskelbtini) m., (e. bylos 1t., b. l. 8,10). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-3332-930/2022, buvo patvirtinta R. G. ir R. G. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių G. G. ir A. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina R. G., o R. G. įsipareigojo nepilnametėms dukroms mokėti kiekvienai po 250 Eur dydžio išlaikymą. (e. bylos 1t., b. l. 9-12, 13,14). Vieno konflikto namuose metu ieškovas pasiėmė nepilnametes A. ir G. gyventi pas save ir kreipėsi į Vaiko teisių tarnybą, kuri atliko Vaiko situacijos vertinimą bei Pagalbos šeimai planą (e. bylos 1t., b. l. 12-43, b. l. 44-51).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007).
Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbus ir pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Kasacinis teismas, spręsdamas vienoje iš bylų, ar vaiko norai atitinka jo interesus, yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs vaiko teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą (žr., pvz., K. v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametės A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 2023 m. gruodžio mėnesio gyvena kartu su tėvu ir seneliais keturių kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvams. Vienas kambarys atidalintas į du nedidelius atskirus kambarius, kuriuose vienodi baldai : spinta, lova, rašomasis stalas su biuro kėde. Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, nepilnametėms sudarytos tinkamos sąlygos poreikiams tenkinti (e. bylos 1t., b. l. 131-133). Kita vertus, iki tol nepilnametės A. ir G. gyveno su motina jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 2-jų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur taip pat buvo sudarytos puikios sąlygos vaikų poreikiams tenkinti (e. bylos 1t., b. l. 135-137). Abu tėvai turi pastovias darbo pajamas, taigi abu vienodai gali užtikrinti tinkamas sąlygas savo nepilnametėms dukroms augti ir vystytis.
Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-357/2005).
Iš pateiktų į bylą Vaiko nuomonės išklausymo aktų matyti, jog abi nepilnametės norėtų gyventi pas tėtį. A. motyvavo tuo, kad „tėtį geriau pažįstu, geriau sutariu, lengviau jaučiuosi ten, labiau galiu susikaupti ties savim ir mokslais, laisviau kažką veikti, daugiau palaikymo jaučiu, ir apskritai gaunu palaikymo, nėra kaltės jausmo, kad jis kažką daro ir neatsilygini. Tiesiog galiu gyvent, nes pas mamą įtampa pastovi buvo“. Paklausta, su kuo iš tėvų norėtų gyventi kartu, G. taip pat pasirinko geriau gyventi su tėčiu, nors anksčiau svarsčiusi apie galimybę gyventi pusę laiko su mama. Jos motyvacija grindžiama tuo, kad pas senelius yra įvairesnio maisto, be to, ji su tėčiu jaučiasi geriau, nes su juo yra geresnis ryšys (e. bylos 1t., b. l. 139-150). Pasisakydama dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, VTAĮT atstovė teismo posėdžio metu palaikė Išvadoje išdėstytą poziciją, jog gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarautų nepilnamečių vaikų – A. ir G. interesams. Pažymėtina, jog mergaitės savo nuomonę reiškia nuosekliai, argumentuotai, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo ją ignoruoti ar nesiremti, priimant sprendimą dėl jų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), konstatuoja, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių nepilnamečių vaikų išreikštas noras šiuo metu gyventi su tėvu prieštarautų jų interesams (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaikų interesams, atsižvelgiant taip pat į Tarnybos išvadą, ieškovo reikalavimas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-23 sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1 punktą ir nustatyti šalių nepilnamečių dukrų A. G. ir G. G. gyvenamąją vietą su ieškovu, tenkinamas.
Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su motina nustatymo
Iš bylos medžiagos matyti, jog nepilnametėms dukroms išsikėlus gyventi pas tėvą, bendravimas su mama iš esmės nutrūko. Ieškovo teigimu šiuo metu pačios mergaitės vengia bendrauti su mama, o jis pats kliūčių atsakovei bendrauti su vaikais nedaro. Iš išvadą teikiančios institucijos į bylą pateiktų dokumentų –Vaiko situacijos vertinimo anketų, Vaiko apklausos aktų matyti, kad mergaitės jau daugiau kaip metus, t. y. nuo tada, kai gyvena su tėčiu, mamos žinutes ignoruoja, nuoseklaus ir gyvo kontakto su ja nepalaiko. Kita vertus, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovės su dukromis susirašinėjimo turinys, nuotraukos – patvirtina, kad iki pat išvykimo gyventi pas ieškovą, atsakovę su dukromis siejo artimas ryšys. Jos tarpusavyje tarėsi dėl kasdienių reikalų, kūrė planus, mamai rūpėjo dukrų emocinė savijauta (e. bylos 1t. b. l. 94-103).
CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, palaikydamas reikalavimą pakeisti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą, 2022 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto, numatančio bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), pakeisti neprašė, motyvuoja tuo, jog mergaitės šiuo metu su mama bendrauti nepageidauja. Tokia ieškovo teisinė pozicija, nesiūlant nustatyti konkrečios vaikų bendravimo tvarkos su motina bei nesiimant aktyvių veiksmų vaikus traumuojančiai situacijai pakeisti, teismo vertinimu neatitinka vaikų prioritetinių interesų, griauna jų pamatinę teisę į šeimos ryšius, trikdo normalią vaiko raidą. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, būtent tėvų nesusišnekėjimas ir yra pagrindinė kliūtis motinos ryšiui su nepilnamečiais vaikais atkurti, susitarti dėl bendravimo su jais. Atlikusi Vaiko situacijos vertinimą pagal ieškovo 2024-10-28 teiktą pranešimą Nr. 1VTP-5275, Tarnyba nustatė, jog buvo pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, numatytas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. ir kad vaiko tėvai neužtikrina vaikui emociškai stabilios aplinkos, vaikas įtraukiamas į teismo procesus. Dėl tėvų priešiško santykio daroma žala vaikui ...< vaikas gyvena konfliktinėje aplinkoje...> (e. bylos 3 t., b. l. 7-20). Tarnyba tėvams išaiškino, kad būtent jiems tenka pareiga elgtis teisingai, sąžiningai ir protingai, siekiant užtikrinti pirmiausia savo vaiko gerovę ir saugumą, saugią ir stabilią aplinką, reikalingą augimui ir vystymuisi, priminė, kad visų pirma, tėvai privalo užtikrinti savo vaiko teises bei geriausius interesus, veikti išimtinai vaiko interesais.
Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko situacijos vertinimo metu nepilnametės G. ir A. jau pakankamai ilgą laiką gyveno su tėvu, iš esmės neturėdamos jokio gyvo kontakto su motina, galima pagrįstai teigti, jog atsakomybė už konstatuotą vaiko teisių pažeidimą, neužtikrinant emociškai stabilios aplinkos bei įtraukiant vaikus į tėvų tarpusavio ginčus, tenka išskirtinai tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, t. y. šiuo atveju ieškovui. Iš Vaiko apklausos aktų galima spręsti, kad abi mergaitės renkasi geriau gyventi pas tėtį ir šią nuomonę grindžia paaiškinimais, kita vertus, nei viena iš jų nėra nurodžiusios aiškių argumentų, kodėl taip staiga visiškai nutraukė artimą bendravimą su mama, kodėl abi atsisako su ja pasimatyti. Visgi, iš Vaiko apklausos akto turinio matyti, jog ir A., ir G. mama rūpi: „A. bendraudama kelis kartus graudinosi kalbėdama apie mamą. <...> teigia, kad mama jaučiasi vieniša, galimai turi depresiją ir jaunystėje sunkių išgyvenimų“, o G. nerimauja, kas bus su mama (e. bylos 1t., b. l. 14-16). Teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovo teiginiais, kad vaikų motina nerodo pastangų bendrauti su vaikais ar daro jiems neigiamą įtaką. Priešingai, pačios nepilnametės apklausose nurodo, kad į mamos skambučius neatsako, o iš SMS žinučių turinio aiškiai matyti, kad visas mamos reiškiamas iniciatyvas susitikti ir pabendrauti dukros ignoruoja, todėl suprantama, kad atsakovės pastangos užmegzti nutrūkusį ryšį su dukromis buvo nesėkmingos. Visiškai nepagrįstais laikytini ieškovo reikšti skundai Tarnybai apie neva neigiamą mamos įtaką vaikams, kai tuo tarpu jau daugiau nei metus joks konstruktyvus bendravimas su dukromis neįvyko apskritai. Be kita ko, iš pateikto į bylą šalių tarpusavio susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio galima spręsti, kad ieškovas nesiima tarpininkauti vaikų susitikimams su motina, tvirtindamas, jog dukros nenori susitikti ir kad situacija galimai pasikeis, pradėjus lankyti paskirtus socialinių tarnybų psichologus. Ieškovo žinutėse atsakovei akcentuojami finansiniai reikalavimai dėl vaiko pinigų grąžinimo, ir jokios informacijos apie vaikų emocinę būklę, ar šiaip jų gyvenimą liečiančiais svarbiais klausimais nėra (DOK-37933, priedas). Pažymėtina, jog ieškovas pasitraukė iš privalomosios ir teismo mediacijos procesų ir per daugiau nei vienerius metus, turėdamas didžiulę įtaką dukroms ir autoritetą jų akyse, neruošė dukrų bendravimui su atsakove, t. y. neveikė jų interesais. Duomenų, kaip vyksta teikiamos nepilnametėms psichoterapinės pagalbos procesas, ar bandoma jo metu aiškintis mamos ignoravimo priežastis, byloje nėra. Kita vertus, akivaizdu, kad rezultatų šiuo klausimu nėra pasiekta – vaikai tolsta nuo motinos, prarasdami jiems svarbaus asmens dalyvavimą jų gyvenime. Be to, remiantis šalių paaiškinimais teisme galima pagrįstai teigti, kad ieškovas sąmoningai neteikia atsakovei svarbios informacijos apie dukrų sveikatą, emocinę būklę, mokymosi procesą. Tik iš ieškovo parodymų teisme atsakovei tapo žinoma, kad jos abi dukros G. ir A. ruošėsi egzaminams ir neseniai bandė stoti į (duomenys neskelbtini), o informaciją apie G. paskirtą gydymą psichotropiniais vaistais Quitiapine Actavis ji sužinojo tik prisijungusi prie e. sveikatos. Nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės patvirtina atsakovės teiginius, kad bendrauti su dukromis jai kliudoma, ir teismui leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nebendradarbiauja, nesikooperuoja veikti kartu savo vaikų labui, negeba apsaugoti nepilnamečių vaikų nuo informacijos apie šiuo metu vykstančius teisminius ginčus, ignoruodamas atsakovę bei neteikdamas jai svarbios informacijos apie nepilnametes dukras, galimai formuoja jų panašų elgesio modelį motinos atžvilgiu.
Siekdamas atkurti motinos ryšį su nepilnamečiais vaikais, teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas laikiną motinos bendravimo su dukromis tvarką. Atsižvelgdamas į konfliktinę situaciją, teismas pasiūlė šalims pasinaudoti psichologo/ tarpininkavimo paslaugas teikiančios Vilniaus Arkivyskupijos Caritas Mediacijos centras „In Pace“ pagalba. Iš bylos medžiagos matyti, kad Mediacijos centro „In Pace“ tarpininkavimas norimo rezultato nedavė. Ši institucija teikia mokamas paslaugas, iš pradžių kalbasi su tėvais, aiškinasi situaciją, o tik po to rengia veiksmų planą. Toks planas parengtas nebuvo, o vienas organizuotas susitikimas su A. G. buvo nesėkmingas, jo metu buvo kalbama apie teisminius dalykus. Vėliau atsakovė savo iniciatyva kreipėsi į VšĮ „Sotas“ dėl nemokamai teikiamų psichosocialinių paslaugų, tačiau ieškovo prašymu, paslaugas teikianti įmonė informavo, kad atsakovė paslaugos atsisakė (e. bylos 3 t., b l. 96). Atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nustatant bendravimo tvarką VTAĮT patalpose dalyvaujant jo specialistui, o vėliau nustatant tiesioginį bendravimą gyvai, 2024 m. liepos 18 d. teismo nutartimi buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog Tarnyba tokio pobūdžio paslaugų neteikia, atsakovei pasiūlyta ieškoti kitų nemokamas paslaugas teikiamų įstaigų pagalba. Įvertinęs susiklosčiusią situaciją, išklausęs šalių paaiškinimus bei susipažinęs su bylos medžiaga, teismas daro išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, pasitelkiant tarpininkavimo paslaugas teikiančias institucijas, būtų tikslingas tik tuo atveju, jei šalys bendradarbiautų tarpusavyje, kooperuotųsi veikti kartu. Šiuo atveju abipusio bendradarbiavimo ir kooperavimosi iš ieškovo pusės teismas neįžvelgia. Tėvo neigiamas požiūris vaikų motinos atžvilgiu, kurį stebi nepilnametės, teismo vertinimu, yra svarbus veiksnys, darantis poveikį dukrų elgesiui. Nepilnamečiai vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tėvas, ar motina, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamojo vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su jais ir dalyvauti jų auklėjant.
Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).
Bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga yra įtvirtinta įstatymu, o jos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju būtent ieškovas, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, įgyvendindamas tėvo valdžią bei veikdamas prioritetiniais vaikų interesais, turi visas galimybes, o taip pat ir pareigą tinkamai parengti dukras bendravimui su mama, tarpininkauti, suderinti laiką, skatinti jų tarpusavio bendravimą. Deklaratyviai palaikantis vaikų ir motinos ryšio atkūrimą, ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad realiai to siekia. Iš ieškovo teisinės pozicijos matyti, jog bandoma savo pareigas dėl ryšio atstatymo perkelti psichologams, tarpininkavimo paslaugas teikiančioms institucijoms, pačiam asmeniškai nesiimant jokių aktyvių veiksmų nepilnamečius vaikus traumuojančiai situacijai pakeisti. Nors ilgą laiką tarp dukrų ir motinos nevyko gyvas bendravimas, atsižvelgiant į dukrų amžių bei brandą, jų buvusį artimą bendravimą, kuomet gyveno kartu, manytina, jog tarpusavio bendravimas sklandžiau galėtų vykti betarpiškai, t. y. be kitų institucijų tarpininkavimo. Tokia išvada darytina dėl sekančių priežasčių. Visų pirma, teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad atsakovės bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, ar darytų kokią nors žalą, kaip teigia ieškovas. Remiantis bylos medžiaga atsakovė R. G. nuo 2020 m. dirba (duomenys neskelbtini) interjero dizainere, projektuotojos pareigose ir yra charakterizuojama teigiamai (e. bylos 1 t., b. l. 87). Auklėdama dukras, atsakovė tinkamai užtikrino vaikams reguliarias sveikatos paslaugas, pati R. G. PSC nesigydė, įskaitoje neįrašyta (e. bylos 1 t., b. l. 88 - 90). Alkoholio vartojimo problema, kurią ieškovas nurodo savo pareiškimuose Tarnybai, iš esmės remiasi nepilnamečių dukrų subjektyviu vertinimu, nes pats ieškovas, kaip ir pats patvirtino, su atsakove nebendrauja. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). (duomenys neskelbtini) 2024-02-14 rašte Nr. 13-20 nurodoma, kad G. G. per I pusmetį nebuvo praleidusi nei vienos pamokos, gavo 6 pagyrimus, jos mokymosi vidurkis buvo 9,15. Klasės vadovė neturi jokių nusiskundimų dėl G. mokymosi, lankomumo, elgesio, mokinė ateina pasiruošusi pamokoms, turėdama visas reikalingas mokymosi priemones. Poreikis teikti psichologo konsultacijas G. nebuvo išreikštas (e. bylos 1 t., b. l. 91,92 ). (duomenys neskelbtini) 2024-02-15 rašte D3-27 nurodoma, kad A. G. yra stropi, atsakinga, geba mokytis savarankiškai, aktyvi pamokose, klasės seniūnė. Jos mokymosi pasiekimų vidurkis siekė 9,38, mokomuosius dalykus mokosi aukštesniuoju pasiekimų lygmeniu, pamokų be pateisinamų priežasčių nepraleidžia. Teigiama, jog A. G. mama iki 2023 m. gruodžio mėnesio domėjosi dukros pasiekimais, dalyvavo klasės tėvų susirinkimuose. Duomenų apie jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimų šeimoje ugdymo įstaiga neturi (e. bylos 1 t., b. l. 104). Pažymėtina, kad iki to laiko, kai nepilnametės gyveno su atsakove, Tarnyba jokios informacijos apie vaikų interesų pažeidimus neturėjo, o po šalių santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu vyko sklandžiai ir tarpusavio ginčų nekėlė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad dukras su mama siejo artimas ryšys, kurį, teismo vertinimu, galima atkurti ieškovui imantis aktyvių veiksmų, jam tinkamai vykdant tėvo pareigas, skatinant mergaites su mama bendrauti pastoviai ir betarpiškai joms ir atsakovei patogiu laiku. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė ir nepilnametės mergaitės turi joms teikiamą psichologinę pagalbą, kuri būtų reikalinga jų tarpusavio ryšio atkūrimui pradiniame etape.
Tuo atveju, jei nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, atsakovė prašo nustatyti 50/50 proc. laiko bendravimo su dukromis tvarką. Ieškovas, kaip jau minėta, jokios motinos bendravimo tvarkos su dukromis nepasiūlė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prarastam motinos-vaiko ryšiui atkurti reikalingas pereinamasis laikotarpis, laikosi nuomonės, kad tokio bendravimo tvarkos modelio, kokio prašo atsakovė, svarstymas nėra savalaikis. Teismas mano esant tikslingu bendravimą pradėti nuo vieno susitikimo per savaitę motinai ir nepilnametėms mergaitėms (kartu, ar atskirai) savaitgalį patogiu laiku. Teismas, neturėdamas konkrečių šalių pageidavimų, nepilnamečių vaikų užimtumo grafiko, po pereinamojo laikotarpio (1–2 mėn.) siūlo nustatyti lygiai tokią pačią nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su motina, kurią šalys ir buvo sutarusios santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punktu. Tokiu būdu pakeistinas 2022 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punktas ir nustatytina, kad vaikų mama R. G. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. G. ir G. G. 1-2 mėn. bendrauja kiekvieną savaitgalį (šeštadienį ar sekmadienį) po 2 valandas iš anksto tarpusavyje suderinusios vietą ir laiką, o pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Atskiru tarpusavio susitarimu vaikų tėvai gali susitarti dėl kito, nei nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiko ir tvarkos. Manytina, kad atkūrus prarastą mamos-vaiko ryšį, bendravimo tvarkoje tarp šalių turėtų būti aptartos ir dalies vaikų atostogų ir valstybinių švenčių praleidimas kartu.
Ieškovui išaiškintina pareiga bendradarbiauti su atsakove, nekliudyti jai bendrauti su vaikais, atriboti nepilnametes mergaites nuo tėvų tarpusavio nesutarimų, kalbėtis su dukromis apie jų poreikį atkurti bendravimą su mama, veikti ne asmeniniais, o prioritetiniais vaikų interesais.
Išaiškintina šalims, kad pasikeitus aplinkybėms, nustatyta skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu, o kilus ginčui, teismine tvarka.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).
Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1, 2 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju yra pasikeitusi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, todėl ir 2022 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktas keistinas, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš motinos. Atsakovė teigia neturinti pagrindo prieštarauti ieškinyje prašomai priteisti kiekvienai dukrai po 200 Eur išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pajamos yra ženkliai didesnės ir jis turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, darytina išvada, kad būtinieji nepilnamečių G. ir A. poreikiai bus užtikrinti. Be to, ieškovas gauna ir valstybės mokamą universalią išmoką vaikams. Nurodyto dydžio išlaikymas G. ir A. priteistinas nuo ieškinio pateikimo dienos (t. y. nuo 2024 m. sausio 24 d.) iki vaikų pilnametystės.
Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl teisės kreiptis dėl universalios išmokos gavimo
Kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, valstybės teikiama parama turėtų būti skiriama tam tėvui, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai. Nagrinėjamu atveju universali išmoka yra mokama atsakovei, kuri geranoriškai pinigines lėšas perveda ieškovui. Vis gi, be atsakovės raštiško sutikimo, šios išmokos mokėjimas ieškovui tiesiogiai nebūtų galimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl teisės kreiptis dėl universalios išmokos nepilnametėms A. G. ir G. G. gavimo be atsakovės raštiško sutikimo, tenkintinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovės priteistas nepilnamečiams vaikams A. G. ir G. G. po 200 Eur kiekvienai kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis laikinas išlaikymas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 150 straipsnis).
Teismo sprendimu nustačius atsakovės bendravimo tvarką su nepilnametėmis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikintina nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Bylos duomenimis, ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 109 Eur žyminio mokesčio bei 1700 Eur išlaidų teisinei pagalbai (e. bylos 1t., b. l. 3; e. bylos 3 t., b. l. 97-100). Atsakovė pateikė duomenis, jog jos išlaidos teisinei pagalbai sudaro 1500 Eur (e. bylos 3t., b. l. 101-116). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, tačiau iš dalies buvo patenkintas ir atsakovės prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kurios ieškovas nustatyti nepageidavo. Esant tokioms aplinkybėms galima teigti, kad bylos procesinė baigtis išspręsta iš dalies abiejų šalių naudai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai yra panašaus dydžio, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas laiko pagrįstu šias išlaidas palikti kiekvienai iš šalių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnis). Iš atsakovės ieškovo naudai priteistina ½ dalis žyminio mokesčio, sudaranti 54,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3332-930/2022 ir nustatyti nepilnamečių A. G., gim. a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu R. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3332-930/2022 ir priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2024 m. sausio 24 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ir nepilnametei G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2024 m. sausio 24 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovą R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Pakeisti 2022 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos santuokos nutraukimo bendru sutikimu sutarties 3 punktą ir nustatyti R. G. sekančią bendravimo tvarką su nepilnametėmis A. G. ir G. G. :
Nepilnamečių motina R. G. vieno - dviejų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu bendrauja su dukromis A. G. ir G. G. kartą per savaitę šeštadienį arba sekmadienį po dvi valandas, iš anksto kartu suderinusios tarpusavyje vietą ir laiką;
Nepilnamečių motina R. G. bendrauja su dukromis A. G. ir G. G. kas antrą savaitgalį, paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindama vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Atskiru tarpusavio susitarimu vaikų tėvai gali susitarti ir dėl kito, nei numatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnametėmis vaikais laiko ir tvarkos.
Pripažinti ieškovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę kreiptis dėl universalios išmokos mokėjimo į ieškovo banko sąskaitą be atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį dėl R. G. laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnametėmis G. G. ir A. G., nustatymo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį dėl laikino išlaikymo teikimo nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.