Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3210-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-15
Bylos Nr.: eI-3210-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02582-2015-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: UAB „Morolda“
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Andrius Paulauskas

Kategorijos

1.9.1.1Gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas
1.9.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
1.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.9.9Mokesčių įstatymų pažeidimai ir atsakomybė
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI-3210-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02582-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.9.1.1; 1.9.2.1; 1.9.7; 1.9.8.1; 1.9.9; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Morolda“ atstovui advokatui Andriui Paulauskui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiajam specialistui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Morolda“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja UAB „Morolda“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė), atstovaujama advokato Andriaus Paulausko (įgalinimų priedas prie 2015 m. lapkričio 3 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 14/11-03), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1.1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. S-57(7-208/2014) „Dėl UAB „Morolda“ 2014-10-06 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-57(7-208/2014));

1.2. panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VMI) 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 69-109 „Dėl UAB „Morolda“ (į. k. 3014002535) 2014-07-10 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 69-109);

1.3. panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, ir Vilniaus AVMI) 2014 m. birželio 16 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65) FRO682-353 (toliau – ir sprendimas Nr. (4.65) FRO682-353).

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija sprendime Nr. S-57(7-208/2014) iš dalies tenkino Bendrovės skundą ir Bendrovės skundą grąžino VMI nagrinėti iš naujo, tačiau su šiuo sprendimu Bendrovė nesutinka, kadangi Komisija mokestinį ginčą turėjo išnagrinėti iš esmės ir panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą, kuriame Bendrovei apskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos, kaip nepagrįstą. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Komisija MGK neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl nepagrįstai laikė, kad savo nurodytų aplinkybių nepagrindė tiek Bendrovė, tiek mokesčių administratorius

2.1.1. Byloje kilo ginčas dėl mokesčio bazės apskaičiavimo įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Siekiant, kad mokesčio apskaičiavimo teisingumo įrodinėjimo našta būtų padalinta vienodai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas privalo pagrįsti, t. y. įrodyti pažeidimus, pateikti visus faktus, aplinkybes, dokumentus, patvirtinančius, kad tos sumos apskaičiuotos pagrįstai ir teisingai. Mokesčių administratorius neįrodė, kad pajų pardavimo kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos, nes mokesčių administratoriaus užsakymu atlikta UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaita Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. spalio 20 išvadoje Nr. T-27(14)-I „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) vardu parengtos (duomenys neskelbtini) bendrijos pajų vertinimo ataskaitos Nr. MVP13-04-01 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“ (toliau – ir išvada Nr. T-27(14)-I), kuri buvo prijungta prie bylos mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijos metu, įvertinta kaip neatitinkanti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 23.3, 29, 30, 31.2, 77, 83.3, 83.5 ir 62.4 punktuose nustatytų reikalavimų. UAB (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita buvo pripažinta netinkamu įrodymu, todėl laikoma, kad mokesčių administratorius nepagrindė, jog kaina, kurią jis laikė kaip atitinkančią rinkos kainą, ir pagal kurią perskaičiavo mokėtinus mokesčius patikrinimo metu, buvo pagrįsta. Mokesčių administratoriaus patikrinimo metu surinkti įrodymai nepaneigia to, kad pajų pirkimo–pardavimo kaina atitiko rinkos kainą, todėl šiuo pagrindu Komisija turėjo panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimus.

2.1.2. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, taip pat turi pateikti tinkamus įrodymus, kad mokesčių mokėtojas padarė pažeidimą, neteisingai apskaičiuodamas mokesčius. Įrodinėjimo našta teisingai apskaičiuojant mokesčio sumą mokesčio mokėtojo patikrinimo metu tenka mokesčių administratoriui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, MAĮ 67 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, nesutikdamas su apskaičiuotąja suma, mokesčio mokėtojas privalo įrodyti, kad apskaičiuotoji suma yra neteisinga, neleidžia daryti išvados, kad, apskaičiuodamas mokesčius, mokesčio administratorius gali remtis prielaidomis ir spėliojimais, kuriuos vėliau turi paneiginėti mokesčio mokėtojas (administracinė byla Nr. A11-648/2003).

2.1.3. Komisija neteisingai konstatavo, jog sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų. Pajų pardavimo sandoriai buvo įforminti tarp asocijuotų (susijusių) asmenų ir tarp nesusijusių asmenų – pajaus vieneto pardavimo kaina tiek susijusių asmenų, tiek nesusijusių asmenų buvo ta pati.

2.1.4. Mokesčių administratorius nustatęs, kad kaina galimai neatitinka rinkos kainos, turėjo ją koreguoti ne pagal MAĮ 69 straipsnį, o pagal kainų koregavimo taisykles. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr. 1K-123 patvirtintų Lietuvos respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 16 punktu, parenkant palyginti nekontroliuojamąsias transakcijas, visų pirma turi būti naudojami vidiniai palyginimai. Nesant vidinių palyginimų arba siekiant patikrinti rezultatą, pasiektą naudojant vidinius palyginimus, gali būti naudojami išoriniai palyginimai. Mokesčių administratorius, nustatydamas pajaus pardavimo tikrąją rinkos kainą, privalėjo taikyti vidinį palyginimą ir kontroliuojamajai transakcijai palyginti privalėjo naudoti tarp šalių sudarytą nekontroliuojamąją transakciją.

2.1.5. Teisingam mokestinio ginčo išsprendimui buvo būtina palyginti ginčo sandorio kainą su panašių sandorių, sudarytų tarp neasocijuotų asmenų, kainomis. Tokie duomenys byloje buvo, nes sandoriai vyko tarp susijusių ir nesusijusių asmenų. Tuo atveju, jeigu, Komisijos nuomone, turto vertinimo ataskaitose nustatytos ginčo turto vertės pačios savaime negalėjo būti laikomos pakankamomis pagrįsti turto vertę, Komisija privalėjo vadovautis palyginamaisiais nekontroliuojamų transakcijų atitikmenimis, tam byloje nereikėjo sulinkti papildomų duomenų, todėl pagrindo grąžinti bylą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų surinkti papildomi įrodymai, nebuvo.

2.1.6. Bendrovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo sandorio kaina atitinka ištiestosios rankos taisyklę. Pagal MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punktą Komisija gali perduoti skundą VMI nagrinėti iš naujo, tačiau, remiantis LVAT administracine byla Nr. A438-163/2008, minėta teisės norma leidžia perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui tik tuomet, kai tokiam sprendimui priimti egzistuoja teisinis pagrindas, pavyzdžiui, kai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, trukdančios priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju tokio teisinio pagrindo nebuvo, įrodymai byloje buvo pakankami, o mokesčių administratorius neįrodė, kad kaina neatitinka rinkos kainos, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita, kuria rėmėsi mokesčių administratorius, Tarnybos pateiktoje išvadoje buvo pripažinta neatitinkanti reikalavimų. Mokesčių administratorius tikrąją rinkos kainą galėjo ir privalėjo nustatyti, atlikdamas vidinį nekontroliuojamosios transakcijos palyginimą. Mokestinio tikslo pirkti turtą iš nesusijusių asmenų už didesnę negu rinkos kainą nėra ir negalėjo būti, nes patiriami nuostoliai yra didesni, negu mokestinė nauda.

2.2. Komisija netinkamai atliko įrodymų tyrimą, todėl jos sprendimo išvados yra nepagrįstos

2.2.1. Sprendimą grąžinti Bendrovės skundą nagrinėti VMI Komisija priėmė remdamasi aplinkybe, jog mokesčių administratorius 2015 m. balandžio 10 d. pateikė Komisijai raštą Nr. (24.10-3 l-5)-R-2846, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo eksperto D. G. ekspertizės akte nustatyta rinkos verte ir siekia inicijuoti dar vienos turto vertinimo procedūros atlikimą, prašydamas ją pavesti atlikti turto vertintojai teismo ekspertei I. K.. Savo sprendimą šiuo pagrindu grąžinti skundą nagrinėti VMI iš naujo Komisija grindė nurodydama, jog neva LVAT praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl turto vertinimo ataskaitų kaip įrodymų paneigimo būdų, t. y. teisės juos ginčyti, pateikiant kitus specifinių žinių turinčių asmenų įrodymus ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

2.2.2. Komisija savo nesutikimo su eksperto išvada nepagrindė jokiais pagrįstais motyvais, nenurodė ir konkrečių teismo sprendimų, kuriuose būtų suformuota taisyklė dėl įrodymų vertinimo, todėl Komisijos sprendimas, kuriame Komisija nesutiko su eksperto išvada, laikomas nepakankamai motyvuotu ir pagrįstu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 3 dalį eksperto išvada ginčą nagrinėjančiai institucijai yra neprivaloma, tačiau nesutikimas su eksperto išvada visada turi būti motyvuotas.

2.2.3. Komisija eksperto išvadą lygino su byloje esančiomis turto vertinimo ataskaitomis, t. y. rėmėsi Tarnybos išvadomis dėl byloje esančių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitų, kurios neva neatitiko Įstatymo reikalavimų. Komisija nurodė, kad nors ginčo byloje nėra pateikta kompetentingų institucijų sprendimų dėl ekspertizės akto netinkamumo ir atitikimo TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, tačiau ekspertizės akte nurodytos esminės sklypo rinkos vertės apskaičiavimo prielaidos, dėl kurių patikimumo ir pagrįstumo gana aiškiai pasisakė Tarnyba, vertindama ankstesnes turto vertinimo ataskaitas, sudaro prielaidas abejoti dėl ekspertizės akte pateiktos informacijos ir jos pagrindu apskaičiuotos turto rinkos vertės patikimumo.

2.2.4. Nei mokesčių administratorius, nei mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjančios institucijos, nei bylą nagrinėjantys teismai neturi įgalinimų spręsti dėl turto vertinimo ataskaitų teisingumo ir iš to kylančių teisinių pasekmių (LVAT administracinės bylos Nr. A438-1546/2010, Nr. A442-1708/2008). Turto vertinimai – tai įrodymai, kurie buvo surinkti panaudojant specialias žinias, todėl šių įrodymų vertinimas taip pat turi būti atliekamas pasinaudojus tokiomis pačiomis specialiomis žiniomis, kurių Komisija neturi. Komisija įvertino eksperto išvadą kaip abejotiną, t. y. nepasitelkė specialisto arba eksperto pagalbos, tačiau pati vertino aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių. Tokio įrodymų vertinimo pagrindu priimtas Komisijos sprendimas nesivadovauti D. G. ekspertizės aktu ir grąžinti skundą nagrinėti VMI, kad būtų atliktas dar vienas turto vertinimas, nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pagrįstu.

2.2.5. Remiantis LVAT praktika, ekspertizės aktas nėra laikomas turto vertinimo ataskaita TVVPĮ taikymo prasme. LVAT administracinėse bylose Nr. A143-2019/2013 bei Nr. A556-1937/2014, konstatavo, kad ekspertizės aktas turi būti laikomas eksperto išvada Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taikymo prasme. Tokiai eksperto išvadai taikytini CPK 216 straipsnio nustatyti reikalavimai, tarp jų nėra reikalavimo, kad eksperto išvada privalo atitikti TVVPĮ turto vertinimo ataskaitai nustatytus reikalavimus. Taigi, ekspertizės aktams ir jose esančių prielaidų pakankamumui ir teisingumui, taikytam turto vertinimo metodo pagrįstumui, nėra taikomi tie patys standartai, kurie taikomi vertinimo ataskaitoms.

Motyvuojamoji dalis

2.2.6. atsižvelgiant į tai, kad nurodyta, Komisija neturėjo teisės spręsti dėl ekspertizės išvados pagrįstumo TVVPĮ kontekste, ekspertizės netinkamumo, tačiau ekspertizės aktą privalėjo vertintini kaip papildomą tinkamą rašytinį įrodymą byloje. Tuo atveju, jeigu Komisijai kilo klausimų dėl ekspertizės akto ir išvadų pagrįstumo arba kilo abejonių dėl pasirinkto vertinimo metodo patikimumo bei pagrįstumo, kainos svyravimo galimybių pasirinkus kitą vertinimo metodą, ji galėjo ir, pareiškėjos manymu, privalėjo kreiptis į teismo ekspertą D. G. ar kitą ekspertą / specialistą bei prašyti duoti papildomus paaiškinimus dėl klausimų, į kuriuos gali atsakyti tik specialias žinias turintis asmuo. Komisija galėjo bei, pareiškėjos nuomone, šiuo atveju kilus abejonėms, privalėjo iškviesti ekspertą į posėdį bei prašyti duoti paaiškinimus žodžiu arba suformuluoti klausimus raštu prieš ekspertizės atlikimą arba po to. Komisija ekspertui klausimų neuždavė, tai suponuoja išvadą, kad Komisija nesiėmė visų veiksmų įrodymams ištirti. Ekspertizė skiriama išimtinais atvejais, kai byloje negalima nustatyti faktinių aplinkybių kitomis priemonėmis, todėl eksperto išvada turėtų būti vertinama kaip svarbus įrodymas byloje, šiuo atveju, kaip įrodymas, kuris patvirtino, jog turto vertintojo-teismo eksperto nustatyta rinkos kaina iš esmės nesiskiria nuo Bendrovės pateiktose turto vertinimo ataskaitose nustatytos kainos. Eksperto atlikta vertinimo ekspertizė patvirtino, kad Bendrovė pagrįstai iš fizinių asmenų pajų įsigijimą pagal pajų pirkimo–pardavimo sutartis įtraukė į apskaitą (duomenys neskelbtini) Lt sumai, kuri atitiko žemės sklypo tikrąją rinkos kainą.

2.2.6. Ekspertą paskyrė Komisija, tam pritarė ir mokesčių administratorius. Bylos nagrinėjimo metu mokesčių administratorius išreiškė sutikimą skirti vieną iš Komisijos pasiūlytų ekspertų, dėl ekspertų šališkumo abejonių neturėjo ir savo iniciatyva kitų ekspertų skirti nesiūlė, todėl mokesčių administratoriaus veiksmai, kurių ėmėsi po to, kai ekspertizė jau buvo atlikta, vertintini kaip mokesčių administratoriaus interesų prioritezavimas, proceso koncentruotumo principo pažeidimas ir piktnaudžiavimas teise. Atsižvelgiant į tai, skundo grąžinimas nagrinėti VMI iš naujo vertintinas kaip aiškus mokesčių administratoriaus interesų gynimas bei ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai keliamo nešališkumo reikalavimo pažeidimas. Pagrindo abejoti teismo eksperto D. G. išvada nėra, ekspertizė paskirta ir atlikta teisėtai, ekspertas kompetentingas, todėl byloje turėjo būti remiamasi šiuo ekspertizės aktu, kuris patvirtino, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad žemės sklypo kaina atitiko tikrąją rinkos kainą.

2.3. Mokesčių administratorius patikrinimo metu nepagrįstai apskaičiavo Bendrovei mokėtinus mokesčius, nes apskaičiuodamas mokesčius netinkamai taikė mokesčių teisės aktus ir netinkamai aiškino aplinkybes

2.3.1. Patikrinimo metu mokesčių administratorius nurodė, kad Bendrovė, 2011 m.–2012 m. išmokėdama tariamai padidintas išmokas už pajus ir nuo padidintų paskolų apskaičiuodama palūkanas, siekė mokestinės naudos – išsimokėti išmokas, išvengiant gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir nuo padidintos neapmokėtų pajų paskolų dalies vertės apskaičiuotomis palūkanomis padidinti / sumažinti leidžiamus atskaitymus bei tuo sumažinti apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį. Remiantis šia išvada, mokesčių administratorius patikrinimo metu Bendrovei apskaičiavo GPM nuo fiziniams asmenims išmokėtų pajamų, tariamai viršijančių nustatytą pajų rinkos vertę, taip pat nuo padidintos paskolų dalies apskaičiuotų palūkanų nepripažinęs leidžiamais atskaitymais, apskaičiavo pelno mokestį.

2.3.2. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas Bendrovei papildomai mokėtinus mokesčius ir su jais susijusias sumas, vadovavosi MAĮ 69 straipsniu. Mokesčių administratorius, taikydamas MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, turi atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, išsiaiškinti tikruosius sandorių, ūkinių operacijų sudarymo tikslus, dalyvių tarpusavio ryšius, ketinimus ir, neatsižvelgdamas į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, mokestį apskaičiuoja vadovaudamasis veiklos turiniui taikomomis apmokestinimo taisyklėmis. Šiuo atveju neaišku, kaip mokesčių administratorius atkūrė tariamai iškreiptas ar slepiamas aplinkybes, t. y. iš patikrinimo išvadų neaišku, jeigu mokesčių administratorius laikė, kad pardavimas įvyko ne rinkos kaina, tuomet kokias pajamas gavo fiziniai asmenys, ar apskritai traktuojama, kad jas gavo. Iš patikrinimo akto ir ginčijamų sprendimų neaišku, kokias apmokestinimo taisykles, kurioms pajamų rūšims, pagal mokesčio įstatymo tikslą ir prasmę taikė mokesčių administratorius, esant nustatytajam tikrajam veiklos turiniui. Neaišku, koks buvo nustatytas tikrasis veiklos turinys, todėl Bendrovei apskaičiuoti mokesčiai yra ginčytini.

2.3.2.1. Mokesčių administratorius Bendrovei apskaičiavo GPM už išmokas, tariamai viršijančias pajaus vertę, t. y. šias pajamas priskyrė A klasės pajamoms. Net tuo atveju, jeigu, mokesčių administratoriaus nuomone, pajai ir būtų laikomi parduotais už didesnę negu rinkos kainą, Bendrovė šiuo atveju nėra laikoma mokestį išskaičiuojančiu asmeniu. Mokesčių administratorius nepagrįstai nuo pajų pardavimo pajamų Bendrovei apskaičiavo mokėtiną GPM, nes vertybinių popierių pardavimo pajamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 22 straipsniu, priskiriamos B klasės pajamoms, todėl mokestį sumokėti turėtų patys fiziniai asmenys.

2.3.2.2. Mokesčių administratorius patikrinimo metu perskaičiavo pajų pardavimo kainą pagal UAB (duomenys neskelbtini) nustatytą tariamą rinkos kainą bei sumažino Bendrovės sąnaudas, tačiau GPM apskaičiavo nuo visos pajų pardavimo sumos. Mokesčių administratorius, perskaičiuodamas pajų pardavimo kainą, nepilnai atkūrė aplinkybes: sumažinus pardavimo kainą, buvo sumažintos Bendrovės sąnaudos, todėl atitinkamai turėjo būti sumažintos ir fizinių asmenų gautos pajamos.

2.3.2.3. Mokesčių administratorius patikrinimo metu Bendrovei nuo perskaičiuotų palūkanų apskaičiavo papildomą (duomenys neskelbtini) Lt GPM bazę bei apskaičiavo GPM. Bendrovei neaišku, kuo remdamasis mokesčių administratorius, perskaičiavęs palūkanas, jų nepripažino sąnaudomis, tačiau laikė, kad buvo gautos pajamos. Mokesčių administratoriaus nuo šios bazės apskaičiuotas GPM vertintinas kaip prieštaraujantis logikai bei nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 17 straipsnio 1 dalį leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal GPMĮ yra GPM objektas. Bendrovė išmokėjo palūkanas Bendrovėje įdarbintiems asmenims, t. y. R. K. ir M. M., todėl šiems asmenims išmokėtos palūkanos, jeigu jos yra GPM objektas, šios palūkanos taip pat turi būti įtraukiamos ir į Bendrovės sąnaudas.

2.3.2.4. Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad Bendrovė, būdama skolinga pagal pajų pirkimo–pardavimo sutartis savo kreditoriams už įsigytus pajus, skolas iš pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitė paskolos prievole. Kreditoriams pinigai perduoti nebuvo ir, atvirkščiai, kreditoriai pinigų Bendrovei taip pat neperdavė. Mokesčių administratoriui perskaičiavus pajų pardavimo kainą ir atkūrus aplinkybes bei laikant, kad turto pardavimo už šalių susitartą kainą nebuvo, darytina išvada, kad Bendrovės prievolė fiziniams asmenims nekyla iš paskolos sutarties: paskolos prievolė negali atsirasti iš pajų pardavimo sutarties nerealia kaina. Taigi, jeigu prievolė mokėti fiziniams asmenims kyla ne iš pajų pardavimo sutarties, o kitu pagrindu, tokiu atveju tai nėra novacija ir paskolų sudarymo momentas nelaikomas fizinių asmenų pajamų gavimo momentu, kadangi Bendrovė fiziniams asmenims pinigų neskolino ir iš naujo jiems išmokėta nebuvo.

II

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Vilniaus AVMI patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovė 2008 m. rugpjūčio 25 d.–27 d. iš 11 fizinių asmenų įsigijo 11 vnt. (100 proc.) (duomenys neskelbtini) pajų, tame tarpe 6 pajus įsigijo iš fizinių asmenų, kurie yra ar buvo Bendrovės akcininkai (ir jų giminaičiai): M. M. (Bendrovės akcininko nuo jos steigimo), R. K. (Bendrovės akcininko nuo jos steigimo), S. M. (Bendrovės akcininko M. M. tėvo), J. K. (Bendrovės akcininko R. K. motinos), R. K. (Bendrovės akcininko R. K. dukros ir Bendrovės akcininkės nuo 2009 m. balandžio 5 d.), V. A. (Bendrovės akcininkės nuo 2009 m. balandžio 5 d. ir M. M. pusseserės), 5 pajus – iš kitų fizinių asmenų: G. S., V. K., L. P., Ž. Š., A. D.. Pajus įsigijo iš viso už (duomenys neskelbtini) Lt, iš jų 9 pajus – po (duomenys neskelbtini) Lt už kiekvieną ir 2 pajus – po (duomenys neskelbtini) Lt už kiekvieną. Sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo numatyta atsiskaityti iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovė įsigytų pajų vertę įtraukė į apskaitą buhalterinės sąskaitos Nr. 2613 „Kiti vertybiniai popieriai“ debete, kredituodama sąskaitą Nr. 443 „Skola už pajus“. Įsigijusi visus (duomenys neskelbtini) pajus, Bendrovė tapo vieninteliu (duomenys neskelbtini) nariu. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. lapkričio 13 d. priklausė (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) duomenimis, minėtas žemės sklypas su pastatu pagal 2003 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 8-11528, Nr. 8-11529, Nr. 8-11530 įsigytas už (duomenys neskelbtini) Lt. Pagal 2010 m. liepos 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/07/21 su L. P., 2010 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/11/15 su S. M. ir 2011 m. vasario 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2011/02/25 su Ž. Š. Bendrovė skolą už pajus perleido kitiems fiziniams asmenims, tokiu būdu Bendrovės skola už pajus perėjo J. K., P. S., M. M.. Pagal 2009 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo dovanojimo sutartį Nr. 2009/08/12, R. K. (duomenys neskelbtini) Lt Bendrovės skolą už pajų padovanojo dukrai J. K..

2. Siekdama nustatyti, kokios atsiskaitymo sąlygos nurodytos atskirose reikalavimo perleidimo sutartyse, Vilniaus AVMI atliko J. K., M. M., P. S. operatyvius patikrinimus, kurių metu fiziniai asmenys pateikė dokumentus: P. S. pateikė 2010 m. liepos 21 d. sutartį, kurios 2.1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu kreditorinis reikalavimas perleidžiamas už (duomenys neskelbtini) Lt sumą, kurią naujasis kreditorius (P. S.) įsipareigoja pradiniam kreditoriui (L. P.) sumokėti dalimis (pavedimu arba grynaisiais) iki 2018 m. gruodžio 31 d.; J. K. pateikė 2011 m. vasario 25 d. sutartį, kurios 2.1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu kreditorinis reikalavimas perleidžiamas už (duomenys neskelbtini) Lt sumą, kurią naujasis kreditorius (J. K.) įsipareigoja pradiniam kreditoriui (Ž. Š.) sumokėti dalimis (pavedimu arba grynaisiais) iki 2019 m. gruodžio 31 d.; M. M. pateikė 2010 m. lapkričio 15 d. sutartį, kurios 2.1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu kreditorinis reikalavimas perleidžiamas už (duomenys neskelbtini) Lt sumą, kurią naujasis kreditorius (M. M.) įsipareigoja pradiniam kreditoriui (S. M.) sumokėti dalimis (pavedimu arba grynaisiais) iki 2018 m. gruodžio 31 d. Už sutarčių nevykdymą pasekmės (sankcijos, baudos, delspinigiai ar pan.) sutartyse nenustatytos. M. M., J. K. ir P. S. paaiškinimu ir pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis mokėjimai pagal minėtas sutartis iki 2012 m. gruodžio mėn. nevykdyti.

3. L. P. dėl skolos už pajus perleidimo aplinkybių 2013 m. lapkričio 15 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad jis P. S. perleido savo kreditinį reikalavimą, o jis, gavęs iš Bendrovės apmokėjimą už L. P. pajų, minėtą apmokėjimą perves jam, L. P.; taip pat nurodė, kad jam tai buvo garantas, kad jeigu Bendrovė bankrutuos, fizinis asmuo (P. S.) tikrai nebankrutuos, tokį susitarimą jis sudarė M. M. rekomendavimu.

Ž. Š. dėl skolos už pajus perleidimo aplinkybių 2013 m. rugsėjo 19 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad jis J. K. perleido savo kreditinį reikalavimą, o J. K., gavusi iš Bendrovės apmokėjimą už jo pajų, minėtą apmokėjimą perves jam, Ž. Š.; taip pat nurodė, kad jam tai buvo garantas, kad jei Bendrovė bankrutuos, fizinis asmuo (J. K.) tikrai nebankrutuos, tokį susitarimą jis sudarė su M. M. žinia, nurodė, kad J. K. yra M. M. giminaitė.

L. P., S. M., Ž. Š. skolą už pajus perleidus minėtiems fiziniams asmenims, Bendrovė už pajus tapo skolinga J. K., P. S., M. M..

4. (duomenys neskelbtini) pirmininkas M. M. 2014 m. sausio 23 d. paaiškinime Nr. (4.65)-339-226 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta aprūpinti jos narius gyvenamuoju būstu, steigiant (duomenys neskelbtini)buvo keturi (duomenys neskelbtini)nariai: jis, R. K., M. J. ir E. J.; šie asmenys buvo (duomenys neskelbtini)steigėjai. M. M. nurodė, kad šie 4 asmenys, steigdami (duomenys neskelbtini), pajaus neįnešė, po kelių dienų (duomenys neskelbtini) pasipildė 9 naujais nariais: S. J. K., R. K., V. A., V. K., L. P., S. M., G. S., Ž. Š. ir A. D.. M. M. paaiškinime nurodė, kad M. J. ir E. J. atsisakė įnešti pajų ir todėl pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) narių sąrašo, jiems pasitraukiant jokie dokumentai nesurašyti. M. M. nurodė, kad likę 11 (duomenys neskelbtini) narių lygiomis dalimis įnešė pajų žemės sklypui pirkti, kiekvienas narys įnešė nuo (duomenys neskelbtini) Lt iki (duomenys neskelbtini) Lt (tikslios sumos neatsimena). M. M. aiškinimu, (duomenys neskelbtini) nariai, įnešdami pajų, to patvirtinimui gavo (duomenys neskelbtini) išrašytą kasos pajamų orderį. Kiekvieno (duomenys neskelbtini) nario pajaus dydis buvo proporcingas perkamo žemės sklypo įsigijimo kainai. (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukė įsigytą nekilnojamą turtą, pinigines lėšas. Likus vieninteliam (duomenys neskelbtini) pajininkui (Bendrovei), buvo nutarta (duomenys neskelbtini) likviduoti.

5. M. J. 2014 m. sausio 27 d. paaiškinime Nr. (4.65)-339-269 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo, kad galėtų statyti sau būstą, už kokią pinigų sumą (duomenys neskelbtini) planavo įsigyti žemės sklypą, neatsimena; jis dalyvavo steigiant (duomenys neskelbtini), bet pajaus neįnešė, todėl nutarė išeiti iš jos narių.

6. E. J. 2014 m. sausio 20 d. paaiškinime Nr. (4.65)-339-163 nurodė, kad: (duomenys neskelbtini) buvo įkurta, turint tikslą pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini); steigėjais buvo jis, jo brolis M. J., M. M. ir R. K., pajus visiems 4 pajininkams priklausė lygiomis dalimis (po 25 proc.); 2003 m. pabaigoje jis įnešė (duomenys neskelbtini) Lt pajinį įnašą, kokias pinigų sumas įnešė kiti pajininkai, jis nežino; savo turimo (duomenys neskelbtini) pajaus jis niekam nepardavė, kaip keitėsi (duomenys neskelbtini) pajininkai, nežino; R. K. koordinavo visą (duomenys neskelbtini) veiklą, jis juo pasitikėjo ir dėl to nesikišo į (duomenys neskelbtini) reikalus; susiskambindavo ir su M. M., kuris jį patikindavo, kad šiuo metu yra krizė ir niekas nevyksta; tik iš Vilniaus AVMI sužinojo, kad jo pajus (pajaus dalis) parduotas, (duomenys neskelbtini) likviduota; pinigus ((duomenys neskelbtini) Lt) padavė R. K. (duomenys neskelbtini) registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau kasos pajamų orderio kvitas nebuvo išrašytas, pinigų mokėjimo dokumento pateikti negali; 2005 m. jis oficialiai mokesčių inspekcijai deklaravo, kad jam priklauso 25 proc. vertybinių popierių, kurių vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, šioje deklaracijoje jis deklaravo minėtus (duomenys neskelbtini) pajus. FNTT pateiktame 2014 m. vasario 25 d. liudytojo apklausos protokole E. J. patvirtino visas aplinkybes, kurias buvo pateikęs Vilniaus AVMI teiktame paaiškinime, papildomai nurodė, kad 2004 m. ar 2005 m. į jį kreipėsi R. K. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) pajus reikia išskaidyti, kad (duomenys neskelbtini) pajininkai turėtų po mažiau negu 10 proc. pajų, nes jeigu turės daugiau pajų, už tai reikės mokėti mokesčius valstybei; jis nurodė, kad kategoriškai nesutiko ir savo poziciją nurodė R. K.; reikalai dėl narių padaugėjimo, pajų padalinimo ir jam priklausančių pajų dingimo buvo atlikta jam visiškai nežinant; jam R. K. 2013 m. kovo 12 d. atsiuntė elektroniniu paštu pajaus pirkimo–pardavimo sutarties ir susitarimo šablonus, kuriuos jis atgaline data turėjo patvirtinti, neva pardavė pajus, jam net nežinomam asmeniui G. S., G. S. už juos būtų skolingas, o skolos sutartys būtų pratęsiamos neterminuotai; jis, E. J., R. K. nurodymo neatliko.

7. V. K., V. A., G. S., Ž. Š., A. D., J. K., L. P., R. K., M. M., R. K. liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad kartu su šeimos nariais, o vėliau ir bendraminčiais, nusprendė pasistatyti gyvenamą daugiabutį namą Vilniuje, tam reikėjo įsigyti žemės sklypą statyboms. Buvo įkurta (duomenys neskelbtini). M. M. nurodė, kad jam buvo žinomi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavėjai, todėl greitu metu įkūrus (duomenys neskelbtini) žemės sklypas buvo nupirktas. Visi apklausti asmenys patvirtino įnešę kaip įnašą grynais pinigais nustatytas sumas ir tapo (duomenys neskelbtini) pajininkais. Dėl pinigų įnešimo buvo surašyti kasos pajamų dokumentai. (duomenys neskelbtini) iš įnašų įsigijo žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) . Sklype buvo nugriauti ten buvę pastatai, vėliau (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę dėl miesto teritorijos detaliojo plano minėtam sklypui, iš detaliojo plano tapo aišku, kad minėto sklypo paskirtis yra komercinė ir minėtoje vietoje statytis gyvenamą namą yra netinkama. (duomenys neskelbtini) narių bendru sutarimu nuspręsta ieškoti minėtam sklypui pirkėjo. (duomenys neskelbtini) nariai sutarė, kad reikėtų atlikti sklypo įvertinimą pagal rinkos kainą prieš jį parduodant. M. M. pasiūlė, kad sklypą galėtų nusipirkti jo vadovaujama įmonė UAB „Morolda“, tačiau Bendrovė atsiskaitytų ne iš karto. (duomenys neskelbtini) nariai sutiko, kad sklypą po įvertinimo įsigytų Bendrovė. Sklypo vertinimu rūpinosi M. M.. Minėti fiziniai asmenys nurodė, kad Bendrovė iš jų įsigijo pajus po (duomenys neskelbtini) Lt už kiekvieną (R. K. ir R. K. nurodė, kad iš jų – po (duomenys neskelbtini) Lt).

8. Vilniaus AVMI patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovė su pajų pardavėjais už pajus ar kreditorinio reikalavimo įgijėjais iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsiskaitė apmokėjimu per banką ir kasą, sumokėdama (duomenys neskelbtini) Lt bei sudarydama paskolų sutartis (duomenys neskelbtini) Lt sumai. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje 2012 m. gruodžio 31 d. dienai į apskaitą įtrauka skola fiziniams asmenims (pajų pardavėjams) už pajus sudarė (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt). Su R. K., J. K., M. M., V. A., P. S., S. J. K. atsiskaitymui pagal pajaus pirkimo–pardavimo sutartis, buvo sudarytos paskolų sutartys (toliau – ir „pajų“ paskolos) (duomenys neskelbtini) Lt sumai. „Pajų“ paskolų sutartyse, sudarytose 2010 m.–2011 m. nustatyta, kad paskolos davėjai (fiziniai asmenys) skolina paskolos gavėjai (Bendrovei) sumas, užskaitant jas kaip paskolos gavėjos (Bendrovės) atsiskaitymą pagal pajaus pirkimo–pardavimo sutartis ir / ar kaip atsiskaitymą pagal reikalavimo perleidimo sutartis. „Pajų“ paskolų sutartyse nustatyta, kad už paskolą bus mokamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, kad paskola grąžinama dalimis arba visa paskolos davėjui pareikalavus per 6 mėnesius, kad paskolos gavėjui, laiku negrąžinus paskolos, taip pat pažeidus sutartyse nustatytus mokestinius įsipareigojimus ar sąlygas, įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,04 proc. delspinigius nuo sutarties sąlygų ar įsipareigojimų pažeidimų dienos nuo įsiskolintos sumos už kiekvieną dieną.

9. Pagal Bendrovės pateiktus registrus (sąskaita Nr. 44861 „Kitos mokėtinos sumos“ (18 priedas) nustatyta, kad Bendrovė šios sąskaitos kredite per 2008 m.–2012 m. į apskaitą įtrauką iš viso (duomenys neskelbtini) Lt skolą fiziniams asmenims pagal „pajų“ paskolų sutartis, šia suma debetuojant sąskaitą Nr. 443 „Skola už pajus“. Taip pat sąskaitos Nr. 443 „Skola už pajus“ debete buvo įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini) Lt apmokėjimo (per banką ir per kasą) už pajus suma. Bendrovės vadovas dėl sudarytų „pajų“ paskolų sutarčių, kad Bendrovė, matydama, jog negalės įvykdyti savo įsipareigojimų prieš pajų pardavėjus, ir norėdama, kad pajų pardavėjai jaustųsi saugūs, pasiūlė jiems tapti akcininkais, o pasibaigus nustatytam atsiskaitymo už pajus terminui, pasirašyti paskolos sutartis, pagal kurias būtų užskaityta pajaus pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta suma ir ši suma būtų įforminta kaip paskola įmonei, už kurią skaičiuojamos palūkanos. Bendrovei skolą už pajus įforminus paskolomis, užskaitant kaip Bendrovės atsiskaitymą remiantis pajų pirkimo–pardavimo sutartimis, fiziniai asmenys įgijo teisę disponuoti šiomis lėšomis kaip savo, nes jas (kaip savo nuosavybę) paskolino Bendrovei, t. y. Bendrovėje neliko skolos už pajus, o kilo paskoliniai santykiai pagal paskolų sutartis.

10. Bendrovė Vilniaus AVMI pateikė Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymas (forma FR0471) už 2010 m.–2012 m., kuriose deklaravo išmokėjusi fiziniams asmenims (12 kodas – vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos) (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) (sudarius „pajų“ paskolų sutartis) + (duomenys neskelbtini) Lt (atsiskaitant grynais ar bankiniais pavedimais) sumą. Pajų pardavėjai fiziniai asmenys (V. A., S. J. K., M. M., R. K., J. K., P. S.) metinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM308) už 2010 m.–2011 m. taip pat deklaravo pajų pardavimo pajamas.

11. Nustatyta, kad su A. D., G. S., V. K. nebuvo sudarytos paskolų sutartys, su jais prie pajaus pirkimo–pardavimo sutarčių buvo sudaryti susitarimai dėl pajaus pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų pakeitimų, pagal kuriuos buvo pakeistas atsiskaitymo terminas, nustatytas pajaus pirkimo–pardavimo sutartyje (mokėjimo terminai buvo pratęsti iki 2014 m.–2015 m.). Bendrovės vadovas 2012 m. rugsėjo 3 d. paaiškino, kad „su tais pajų pardavėjais, kurie nepanoro tapti akcininkais, buvo pasirašyti susitarimai prie pajų pirkimo–pardavimo sutarčių apie atsiskaitymo termino perkėlimą vėlesnei datai“.

12. Nustatyta, kad be „pajaus“ paskolų Bendrovė gavo ir per 2008 m.–2012 m. į apskaitą įtraukė (duomenys neskelbtini) Lt iš kitų fizinių asmenų gautų verslo paskolų apyvartinių lėšų papildymui. Šių paskolų gavimo sutartyse nustatytos 6 proc. metinės palūkanos, paskolas numatyta grąžinti paskolos davėjui pareikalavus per 2 mėnesių laikotarpį. Bendrovė Inspekcijai pateiktose ataskaitose „Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ už 2008 m.–2012 m. deklaravo visas gautas ir grąžintas paskolas: (duomenys neskelbtini) Lt gautų paskolų ((duomenys neskelbtini) Lt (pagal „pajų“ paskolų sutartis) ir (duomenys neskelbtini) Lt (pagal iš kitų asmenų gautų paskolų sutartis) ir (duomenys neskelbtini) Lt fiziniams asmenims grąžintų paskolų ((duomenys neskelbtini) (pagal „pajų“ paskolų sutartis) ir (duomenys neskelbtini) Lt (pagal iš kitų asmenų gautas paskolų sutartis). Fizinių asmenų Bendrovei suteiktų ir jiems negrąžintų paskolų likutis 2012 m. gruodžio 31 d. buvo (duomenys neskelbtini) Lt. Nustatyta, kad nuo fizinių asmenų Bendrovei suteiktų paskolų per 2008 m.–2012 m. fiziniams asmenims Bendrovė apskaičiavo iš viso (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų. Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu faktiškai išmokėjo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų. Apskaičiuotos (duomenys neskelbtini) Lt palūkanas Bendrovė įtraukė į apskaitą sąnaudų sąskaitoje Nr. 630 („Palūkanų sąnaudos“) ir priskyrė leidžiamiems atskaitymams atitinkamais mokestiniais laikotarpiais: 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2011 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2012 m. – (duomenys neskelbtini) Lt. Už 2008 m. apskaičiuotas (duomenys neskelbtini) Lt sumai palūkanas Bendrovė įtraukė į apskaitą 2009 m. buhalterinėje sąskaitoje Nr. 6119 („Neleidžiami atskaitymai“).

13. Bendrovės direktorius M. M. nurodė, kad 2011 m. buvo išmokėtos palūkanos nuo „pajų“ paskolų (išskyrus R. K., kuris su Bendrove nebuvo sudaręs „pajų“ paskolos sutarties). Bendrovė pateikė visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (2011 m. gruodžio 5 d. Nr. 1/12.05), kuriame nurodyta, kad akcininkai nusprendė „išmokėti palūkanas akcininkams, kurių paskolos sutartys, kuriomis buvo užskaityti Bendrovės atsiskaitymai pagal pajų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytos 2010 m. pirmą pusmetį“.

14. Dėl Bendrovės įsigytų pajų rinkos vertės patikrinimo metu pagal Registrų centro duomenis nustatyta, kad žemės sklypo (adresu: (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė buvo (duomenys neskelbtini) Lt (vertės nustatymo data – 2003 m. spalio 30 d.), o (duomenys neskelbtini) minėtą turtą iš fizinių asmenų įsigijo 2003 m. lapkričio mėn. iš viso už (duomenys neskelbtini) Lt.

15. Pajų įsigijimo vertei už (duomenys neskelbtini) Lt pagrįsti Bendrovė pateikė turto vertintojo UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. G08-08-02 (ataskaitos parengimo data – 2008 m. rugpjūčio 25 d.) bei UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. SS-2012/10/03-01 (vertės nustatymo data – 2008 m. rugpjūčio 26 d.), ataskaitos surašymo data – 2012 m. spalio 9 d.; abiejose turto vertinimo ataskaitose nurodyta vertinamo turto (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ) rinkos vertė – (duomenys neskelbtini) Lt. Inspekcija 2012 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. (12.12-30-8)-46-23480 kreipėsi į Tarnybą, prašydama išnagrinėti, ar paminėtos turto vertinimo ataskaitos atitinka teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nuostatoms. Tarnyba 2013 m. sausio 30 d. rašte Nr. T(1.13)A2-104(13) informavo, kad įvertino turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. G08-08-12 atitiktį jos parengimo metu galiojusių turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, nurodė, kad: turto vertintojas nustatė ne realiai egzistuojančio turto ((duomenys neskelbtini) ha mažaaukščių namų statybos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ) rinkos vertę, o žemės sklypo vilties arba investicinę vertę; turto vertintojas, taikydamas pajamų vertės metodą, pasirinko liekamosios vertės skaičiavimo būdą, kuris Metodikos 51 punkte neįtvirtintas; minėta ataskaita neatitinka TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktų bei Metodikos 51, 70, 77, 82, 85 punktų reikalavimų, be to, ataskaitoje pateikiama informacija dėl turto (žemės sklypo) rinkos vertės yra klaidinanti; Turto arba verslo vertintojų garbės teismas, išnagrinėjęs turto vertintojo G. P. drausmės bylą, už padarytus pažeidimus, rengiant ataskaitą, nusprendė skirti drausminę nuobaudą – papeikimą. Tarnyba 2013 m. sausio 30 d. rašte Nr. T(1.13)A2-109(13) informavo, kad išnagrinėjo turto vertinimo ataskaitos Nr. SS-2012/10/03-01 atitiktį TVVPĮ reikalavimams ir nustatė, kad: turto vertintojas parengė ataskaitą atlikęs retrospektyvinį žemės sklypo, kurio naudojimo būdas ir pobūdis vertės nustatymo dieną buvo gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių namų statyba, vertinimą 2008 m. rugpjūčio 26 d., darydamas prielaidą, kad maksimalus žemės sklypo panaudojimas 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo aukštybinio, multifunkcinio komercinės paskirties pastato statyba, t. y. nustatė ne žemės sklypo rinkos vertę, bet vilties arba investicinę vertę; turto vertintojas, atlikdamas turto vertinimą pajamų metodu, turto vertinimo ataskaitoje turi nurodyti pajamų metodo taikymo pagrindimo aplinkybes, taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas ir rezultatus, o ataskaitoje nepateikiama tokių skaičiavimų; pateikta ataskaita neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 10 ir 13 punktų bei Metodikos 37 ir 83 punktų reikalavimų, be to, ataskaitoje pateikiama informacija dėl žemės sklypo rinkos vertės yra klaidinanti; Turto arba verslo vertintojų garbės teismas, išnagrinėjęs turto vertintojo T. M. drausmės bylą, už padarytus pažeidimus rengiant ataskaitą nusprendė skirti nuobaudą – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimą.

16. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir siekdama nustatyti realią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertę, mokestinio patikrinimo metu Vilniaus AVMI 2013 m. kovo 27 d. rašte Nr. (11.41-30-5)-46-KD-830 kreipėsi į turto vertintoją UAB (duomenys neskelbtini), prašydama apmokestinimo tikslais 2008 m. rugpjūčio 25 d. datai nustatyti (duomenys neskelbtini) pajų rinkos vertę. (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 18 d. pateikė (duomenys neskelbtini) pajų vertinimo ataskaitą Nr. MVP13-04-01, kurioje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pajų rinkos vertė, kurią lėmė (duomenys neskelbtini) turėtas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo dieną (2008 m. rugpjūčio 25 d.) yra (duomenys neskelbtini) Lt. Turto vertintojo ataskaitos dalyje „Išvada dėl turto vertės“ padaryta prielaida, kuri priimta remiantis tuo, kad (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos nevykdė, visą jos turtą sudarė žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje nurodyta, kad pagal Metodiką, vertinant pajų rinkos vertę, kurią lėmė (duomenys neskelbtini) turėtas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) , taikytas turto požiūrio metodų derinys, nes verslo vertingumą lemia ne tiek vykdyta veikla, kiek turimas turtas. Ataskaitoje nurodyta, kad lyginamosios vertės metodas netaikytas, nes rinkoje nėra pakankamai lyginimui tinkamų bendrijų (įmonių) pardavimo sandorių, taip pat nurodyta, kad pajamų metodas netaikytas, nes (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė ir pajamų negavo. Ataskaitoje nurodyta, kad pajų rinkos vertė lygi turimo žemės sklypo rinkos vertei, žemės sklypo vertė skaičiuojama, naudojant pajamų metodo diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą ir lyginamąjį metodą. Vertindamas žemės sklypą, turto vertintojas atsižvelgė į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2012 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. A51-78310-(2.15.1.21-MP2) numatytus duomenis (užstatymo tankį, aukštingumą). Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad objektas yra labai geroje miesto centro vietoje, aplinkoje išsidėstę administracinės komercinės paskirties pastatai, daugiausiai dominuoja biurai, žemės sklypas yra plėtojamojoje teritorijoje, todėl jo vertė skaičiuojama, prognozuojant plėtrą, žemės sklypo lokacija palankiausia biurų (administracinei-komercinei) paskirčiai, tai yra maksimalus ir geriausias (finansiškai pelningiausias) šio objekto panaudojimas, o tokia plėtojimo galimybė priimta, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintu bendruoju teritorijos planu, t. y. daroma prielaida, kad sklype leidžiama numatyti aukštybinius pastatus.

17. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Bendrovės pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) vardu parengtos turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. G08-08-12 ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu parengtos turto vertinimo ataskaitos Nr. SS-2012/10/03-01 atitikties jų parengimo metu galiojusių turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, Tarnyba padarė išvadas, kad minėtos ataskaitos neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio 2 dalies 10 ir 13 punktų, 23 straipsnio 4 dalies 7, 10 punktų bei Metodikos 37, 51, 70, 77, 82, 83, 85 punktų reikalavimų, be to, ataskaitose pateikiama informacija dėl turto (žemės sklypo) rinkos vertės yra klaidinanti, todėl mokestinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad Bendrovės pateiktos pajų įsigijimo vertei pagrįsti turto vertintojų UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitos negali pagrįsti pajų įsigijimo už (duomenys neskelbtini) Lt. Vilniaus AVMI nustatė, kad pajų rinkos vertė, kurią lėmė (duomenys neskelbtini) turėtas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo dieną (2008 m. rugpjūčio 25 d.) buvo (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt arba 7,2 karto mažesnė, negu nurodyta Bendrovės apskaitoje.

18. Vadovaudamasis MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 7 punktu, mokesčių administratorius, vykdydamas mokesčių į biudžetą apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolės funkcijas, atlikdamas patikrinimą, turi vertinti, ar mokesčių mokėtojas tinkamai nustatė atitinkamo mokesčio bazę, nes būtent mokesčio bazės teisingas nustatymas lemia patikrinimo išvadas dėl mokestinių prievolių vykdymo. Turinio viršenybės prieš formą principo taikymą, apskaičiuojant mokesčius, reglamentuoja MAĮ 69 straipsnis. MAĮ nuostatos taikomos, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus. Šių sandorių ar ūkinių operacijų rezultatai yra formaliai tiksliai fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, tačiau mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sąlygos negali būti taikomos jam dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti (vykdomi sandoriai stokoja ekonominės prasmės, bet teikia mokestinės naudos ir pan.). Tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir perskaičiuoti mokesčius, visų pirma, būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos turinys, užfiksuotas dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos turinio. Tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, turėtų koreguoti mokesčių mokėtojo sandorius ar ūkines operacijas ir nustatyti tikrąją atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę išraišką, kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius (LVAT administracinė byla Nr. A438-1547/2012). Vilniaus AVMI, vadovaudamasi minėtomis MAĮ nuostatomis, pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė siekė mokestinių, o ne tik ekonominių tikslų. Bendrovė (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimą ir „pajaus“ paskolas į apskaitą įtraukė nepagrįstai padidinta verte, nuo nepagrįstai padidintų paskolų sumų skaičiavo ir išmokėjo palūkanas. Bendrovė, fiziniams asmenims 2011 m.–2012 m. išmokėdama padidintas išmokas už pajus ir nuo padidintų paskolų apskaičiuodama palūkanas, siekė mokestinės naudos – išsimokėti išmokas, išvengiant GPM ir nuo padidintos vertės „pajų“ paskolų apskaičiuotomis palūkanomis padidinti sąnaudas / leidžiamus atskaitymus bei tuo sumažinti apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį.

19. Dėl Bendrovei apskaičiuotos pajamų mokesčio bazės pažymėtina, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė padidinta verte į apskaitą įtraukė (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimą ir skolas už pajus. Bendrovė už pajus (už perleistas skolas už pajus) su dalimi fizinių asmenų atsiskaitė, sudarydama paskolų sutartis, t.y. fiziniai asmenys įgijo teisę disponuoti šiomis lėšomis kaip savo, nes jas (kaip savo nuosavybę) paskolino Bendrovei. Pajamos gali būti gaunamos ne tik pinigais, o tai yra bet kokia gyventojo gaunama nauda, tiesiogiai įtvirtinta GPMĮ (2 straipsnio 14 dalis). Tai, kad nebuvo faktinio pinigų išmokėjimo (grynaisiais ar pavedimu), neturi įtakos, pripažįstant fizinius asmenis gavus pajamų. Fiziniai asmenys, gavę pajamų, jas paskolino Bendrovei, o tai tik patvirtina pajamų gavimo faktą (įvyko disponavimas pajamomis). GPM yra siejamas su realiu pajamų gavimu, o pajamų gavimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas (neatsižvelgiant į tai, ar lėšas gyventojas gauna grynaisiais pinigais, ar tie pinigai pervedami į jo sąskaitą banke, ar apmokamos jo išlaidos ir pan.). Taigi, įvairūs netiesioginiai atsiskaitymai, skolų (ar išlaidų) padengimas ar skolos perleidimas pripažintini viena iš pajamų gavimo formų.

20. Bendrovė, performinusi kreditorinį įsiskolinimą už pajus į paskolas, pripažino, kad pinigų išmokėjimo už pajus momentas yra paskolų sudarymo data, pateikė Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymas (forma FR0471) už 2010 m.–2011 m., kuriose deklaravo B klasės išmokas (duomenys neskelbtini) Lt sumai. Pajų pardavėjai (skolų už pajus įgijėjai) Metinėse pajamų deklaracijose (forma GPM308) už 2010 m.–2011 m. deklaravo pajų pardavimo pajamas (12 kodu – vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos). Bendrovė taip pat Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) ataskaitose už 2008 m.–2012 m., deklaravo iš fizinių asmenų gautas paskolas (duomenys neskelbtini) Lt sumai, tame tarpe (duomenys neskelbtini) Lt paskolų pagal „pajų“ sutartis: iš V. A. – (duomenys neskelbtini) Lt, S. J. K. – (duomenys neskelbtini) Lt, P. S. – (duomenys neskelbtini) Lt, R. K. – (duomenys neskelbtini) Lt, J. K. – (duomenys neskelbtini) Lt, M. M. – (duomenys neskelbtini) Lt. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neliko įsiskolinimo už pajus (išskyrus atvejus, kai „pajų“ paskolos nebuvo sudarytos), vadinasi, už pajus buvo atsiskaityta. Daroma išvada, kad fiziniai asmenys gavo pajamas už pajus ir apmokėjimo už pajus data yra „pajų“ paskolų sudarymo data. Bendrovė pajų pardavėjams už pajus iš viso apmokėjo (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt sumai sudarė su jais „pajų“ paskolų sutartis ir (duomenys neskelbtini) Lt apmokėjo per banką ir grynais pinigais). Su R. K., J. K., M. M., V. A., P. S., S. J. K. atsiskaitymui pagal pajaus pirkimo–pardavimo (įsiskolinimo perleidimo) sutartis buvo sudarytos paskolų sutartys (duomenys neskelbtini) Lt sumai, todėl šiems fiziniams asmenims Bendrovė apmokėjo už pajus, apmokėjimo data laikytina „pajaus“ paskolos sutarties sudarymo data.

Vilniaus AVMI pagal pajų vertinimo ataskaitą Nr. MVP13-04-01 pagrįstai nustatė, kad reali pajų vertė yra (duomenys neskelbtini) Lt (atvejams, kuriems sudarytos „pajų“ paskolų sutartys ir apmokėta už pajus). Skirtumas tarp Bendrovės išmokėtos už pajus (duomenys neskelbtini) Lt vertės bei mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu perskaičiuotos pajaus vertės sudaro (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)).

21. Patikrinimo metu pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad Bendrovė fiziniams asmenims 2011 m. gruodžio mėn. išmokėjo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų, apskaičiuotų nuo sudarytų paskolų sutarčių už įsigytus pajus. Bendrovė palūkanas skaičiavo nuo nepagrįstai padidintos paskolų sumos, kurią lėmė nepagrįstai padidinta verte apskaitytas (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimas. Patikrinimo metu pagal Bendrovės buhalterinėje apskaitoje į apskaitą įtrauktus duomenis bei atlikus pajaus vertės perskaičiavimą pagal pajų vertinimo ataskaitą Nr. MVP13-04-01 nustatyta, kad Bendrovė M. M. per 2010 m.–2012 m. nuo 2010 m. sausio 1 d. sudarytos „pajų“ paskolos (duomenys neskelbtini) Lt sumai ir 2011 m. sausio 1 d.1 sudarytos „pajų“ paskolos (duomenys neskelbtini) Lt sumai, už 2010 m.–2011 m. apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų, 2011 m. gruodžio mėn. išmokėjo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nuo perskaičiuotos (duomenys neskelbtini) Lt pajų kainos, atitinkančios rinkos vertę, ir jos pagrindu sudarytų „pajų“ paskolų (o ne nepagrįstai padidintų paskolų, kurias lėmė nepagrįstai padidinta apskaityta pajaus kaina) už 2010 m.–2011 m. M. M. apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų. Bendrovė taip pat R. K., J. K., S. J. K., V. A. per 2010 m.–2011 m. nuo „pajų“ paskolų apskaičiavo iš viso (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų, 2011 m. gruodžio mėn. išmokėjo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nuo perskaičiuotų pajų kainos, atitinkančios rinkos vertę, ir jos pagrindu sudarytų „pajų“ paskolų (o ne nepagrįstai padidintų paskolų, kurias lėmė nepagrįstai padidinta į apskaitą įtraukta pajaus kaina) už 2010 m.–2011 m. minėtiems fiziniams asmenims apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų. Skirtumas tarp Bendrovės išmokėtų palūkanų ((duomenys neskelbtini) Lt) vertės bei mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu perskaičiuotų palūkanų ((duomenys neskelbtini) Lt) sumos už 2010 m.–2011 m. sudaro (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgusi į šias patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir atlikusi minėtus apskaičiavimus, Vilniaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsniu, pagrįstai Bendrovei nustatė (duomenys neskelbtini) Lt GPM bazę ir apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt GPM sumą.

22. Dėl Bendrovei apskaičiuoto pelno mokesčio pažymėtina, kad Vilniaus AVMI patikrinimo metu nustatė, jog Bendrovė (duomenys neskelbtini) pajaus įsigijimą (kreditorinį įsiskolinimą) iš M. M., J. K., R. K., S. J. K., V. A. į apskaitą įtraukė nepagrįstai padidinta verte, o sudarydama su minėtais asmenimis „pajų“ paskolų sutartis nuo nepagrįstai padidintų paskolų sumų skaičiavo palūkanas ir jas priskyrė leidžiamiems atskaitymams. Tokiu būdu Bendrovė siekė mokestinės naudos – nepagrįstomis palūkanomis, apskaičiuotomis nuo nepagrįstai padidintos „pajų“ paskolos vertės, kurią lėmė nepagrįstai padidinta ir į apskaitą įtraukta pajaus įsigijimo kaina, padidino leidžiamus atskaitymus ir sumažino apmokestinamąjį pelną (padidino nuostolį). Nustačiusi šias aplinkybes ir atlikusi palūkanų perskaičiavimą, Vilniaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsniu, pagrįstai perskaičiavo Bendrovės leidžiamų atskaitymų dydį ir perkėlusi ankstesnių metų mokestinius nuostolius apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt apmokestinamąjį pelną, nuo kurio pagrįstai Bendrovei už 2011 m. papildomai apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM) sumą.

23. Bendrovė skunde nurodo, kad mokesčių administratoriui nebuvo teisinės būtinybės remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis ir atlikti jų vertinimą. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A442-2502/2011, mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu; net jeigu mokesčių teisės norma apmokestinimą kildina iš civilinių teisinių santykių, ji neprivalo būti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosčiusių teisinių santykių civilinio teisinio įvertinimo. LVAT plenarinė sesija yra konstatavusi, kad situacijoje, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos; tokiais atvejais CK normos netaikytinos (administracinė byla Nr. A11-648/2003). Sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas. Mokesčių teisėje sandorių sudarymo ir jų galiojimo taisyklių negalima vertinti kitaip, negu tą nustato civilinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-504/2000). Nei mokesčių įstatymai, nei CK, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A442-2502/2011, nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pavyzdžiui, sandorių vykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais.

Taigi, mokestiniai teisiniai santykiai yra viešieji teisiniai santykiai, jie yra savarankiški civilinės (privatinės) teisės atžvilgiu. Patikrinimo metu mokesčių administratorius nesprendė klausimų, susijusių su civilinių sandorių, kuriuos sudarius Bendrovei kilo pareiga mokėti patikrinimo akte apskaičiuotus mokesčius, teisėtumo. Mokesčių apskaičiavimą Bendrovei lėmė ne mokesčių administratoriaus atlikta jos sudarytų sandorių teisinė analizė, o visų mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma bei GPM ir PM apskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuojančios GPMĮ, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) bei MAĮ nuostatos.

24. Dėl Bendrovės argumento, jog pajų perleidimo sandoriu buvo siekiama ne mokestinės, o ekonominės naudos, todėl mokesčių apskaičiavimui negalėjo būti taikomas MAĮ 69 straipsnis. Mokesčių teisė nustato reikalavimą sąžiningai apskaičiuoti mokesčio bazę, mokesčio dydį bei nustato sąlygas ir tvarką, kada mokesčių administratorius turi teisę koreguoti sandorio kainą (vertę), apskaičiuodamas tikrąjį mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydį. MAĮ 69 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi, turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Bendrovė neįrodė, kad jos veiksmais buvo siekiama ekonominių, o ne tik mokestinių tikslų. Bendrovė (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimą ir „pajaus“ paskolas į apskaitą įtraukė nepagrįstai padidinta verte, nuo nepagrįstai padidintų paskolų sumų skaičiavo ir išmokėjo palūkanas. Bendrovė, fiziniams asmenims 2011 m.–2012 m. išmokėdama padidintas išmokas už pajus ir nuo padidintų paskolų apskaičiuodama palūkanas, siekė mokestinės naudos – išsimokėti išmokas, išvengiant GPM ir nuo padidintos vertės „pajų“ paskolų apskaičiuotomis palūkanomis padidinti leidžiamus atskaitymus bei tuo sumažinti apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną PM.

25. Komisija, pavesdama mokesčių administratoriui iš naujo nagrinėti Bendrovės skundą, priėmė pagrįsta sprendimą.

26. Remiantis bylos medžiaga, ginčas tarp šalių byloje vyksta dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, siekiant pagrįsti ar paneigti aplinkybes, jog Bendrovė pajus įsigijo už tikrąją jų rinkos vertę. Pasisakant dėl įrodymų vertinimo proceso, pažymėtina, jog pagal LVAT praktiką įrodinėjimo procesu siekiama nustatyti tiesą ginče (byloje). Nekyla abejonių, kad dažniausiai absoliučios tiesos nustatymas nebus įmanomas dėl įvairiausių faktorių, todėl būtų galima teigti, jog įrodinėjimo metu siekiama tik reliatyvios tiesos nustatymo. Santykinės tiesos nustatymo procese, vertinant jau surinktus įrodymus, svarbu nustatyti įrodymų sąsajumą, tikrumą, leistinumą bei pakankamumą (LVAT administracinė byla Nr. A17-1086/2007). Taigi, pasisakant dėl Bendrovės apmokestinimo pagrįstumo ginčo byloje, reikšminga įvertinti keletą klausimų, betarpiškai susijusių su įrodinėtinomis šioje byloje aplinkybėmis: kam tenka įrodinėjimo pareiga ir kokie įrodinėjimo reikalavimai keliami (kokius įrodymus leistinais ir pakankamais pripažįsta LVAT) tokio pobūdžio bylose.

27. GPMĮ 15 straipsnyje įtvirtinta iš sandorio ar ūkinės operacijos gautų pajamų (patirtų išlaidų) atitikimo tikrajai rinkos kainai prezumpcija leidžia teigti, jog pirmiausia pagrįsti šias aplinkybes privalo mokesčių mokėtojas, o pateiktus įrodymus paneigti ir sandorio kainos neatitikimą tikrajai rinkos vertei privalo įrodyti mokesčių administratorius. Įrodinėtinoms aplinkybėms pagrįsti abi ginčo šalys byloje naudojo specifinius įrodymus – asmenų, turinčių žinių ir teisę atlikti konkretaus turto vertinimus, pateiktas turto vertinimo ataskaitas. Pasisakant dėl šių įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad šie įrodymai yra specifiniai, kurių paneigimui gali būti naudojami tokiu pat būdu surinkti, specialių žinių turinčių asmenų pateikti duomenys. Remiantis LVAT praktika, nei mokesčių administratorius, nei mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjančios institucijos, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl turto vertinimo ataskaitų teisingumo ir iš to kylančių teisinių pasekmių, o vertina susiklosčiusius teisinius santykius, reguliuojamus TVVPĮ bei mokestiniais teisiniais aspektais ( administracinės bylos Nr. A438-1546/2010, Nr. A442-1708/2008). LVAT praktikoje nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad jeigu byloje pateiktos kelios turto vertinimo atskaitos, jų tinkamumas mokesčiams apskaičiuoti ir pagrįsti gali būti įvertintas tik pasitelkiant specialių žinių turinčių specialistus, tuo tarpu, nei teismui, nei mokesčių administratoriui teisė vertinti turto vertinimo ataskaitų tinkamumą nėra suteikta. Remiantis LVAT praktika, turto vertinimo ataskaitos – tai įrodymai, kurie buvo surinkti, panaudojant specialias žinias, todėl ir jų turinio vertinimas, nesant imperatyvių teisės normų pažeidimų, gali būti atliekamas tik pasinaudojus tokiomis pačiomis specialiomis žiniomis, kurių šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturi; tokiu atveju, vertinant tokio pobūdžio įrodymus (gautus panaudojus specialias žinias), procesinis įstatymas įtvirtina galimybę pasitelkti specialisto arba eksperto pagalbą, kviečiant į teismo posėdį tinkamą specialistą ar skiriant ekspertizę (administracinė byla Nr. A438-1655/2010). Pagal TVVPĮ 23 straipsnį (galiojusį sprendimo priėmimo metu) turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga (Tarnyba) nėra nustačiusi jos neatitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Tokiu būdu, norminiuose aktuose nurodytiems asmenims pasinaudojus teise kreiptis dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo įvertinimo, turto vertinimo ataskaitų atitikimą norminių aktų reikalavimams vertina speciali institucija – Tarnyba. Tarnybai nustačius, jog turto vertinimo ataskaita neatitinka TVVPĮ reikalavimų, konstatuojama, jog surašant turto vertinimo ataskaitą buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, keliami turto vertinimui atlikti ir ataskaitai surašyti. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos (turinčios išimtinę kompetenciją vertinti turto vertinimo ataskaitas) priimti sprendimai, kuriuose yra konstatuojamas turto vertinimo ataskaitų neatitikimas norminių aktų reikalavimams, nesant duomenų apie tokio pobūdžio sprendimų nuginčijimą, paneigia galimybę remtis šiais dokumentais kaip patikimais įrodymais, pagrindžiančiais vertinamo turto vertę. Atsižvelgiant į tai, Komisija pagrįstai konstatavo, jog esant Tarnybos išvadoms, jog UAB (duomenys neskelbtini) vardu parengta turto vertinimo ataskaita bei UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaita ir UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaita neatitinka TVVPĮ reikalavimų, dėl ko nėra pagrindo šiais įrodymais remtis ginčo byloje.

28. Byloje ginčo metu buvo pateiktas ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, jog turto rinkos vertė yra (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. nustatyta turto rinkos vertė mažai skiriasi nuo kainos, kuri buvo fiziniams asmenims sumokėta už iš jų įsigytus pajus. Pažymėtina, jog joks įrodymas tiek teismui, tiek ikiteisminei ginčo institucijai neturi išankstinės galios, todėl jis turi būti vertinimas, laikantis visų įrodymų vertinimo kriterijų, taip pat atsižvelgiant į tai, jog tai įrodymas, pateiktas asmens, kuris turi specifinių žinių ir teisę vertinti turtą (taip pat turinčio teismo eksperto statusą). Nors Komisija nėra specifinė institucija, turinti teisę vertinti turto vertinimo ataskaitos (ekspertizės akto) atitikimą norminių aktų reikalavimams, tačiau atsižvelgiant į Komisijos veiklos paskirtį – objektyviai išnagrinėti mokėtojo skundą ir spręsti mokestinio ginčo bylą, Komisija pagrįstai minėtą įrodymą įvertino, remdamasi bendraisiais įrodymų vertinimo kriterijais, santykyje su kitais byloje pateiktais duomenimis. Visų byloje iki skundo nagrinėjimo Komisijoje pateiktų turto vertinimo ataskaitų ydingumas pirmiausia buvo konstatuotas tuo aspektu, jog visais atvejais turto vertintojai rėmėsi informacija apie žemės sklypo panaudojimą, laikydamiesi pozicijos, jog sklype yra galima aukštybinio, multifunkcinio komercinės paskirties pastato statyba, darydami prielaidą, jog žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis (sandorių sudarymo ir ataskaitų rengimo metu žemės sklypo panaudojimo būdas buvo gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) bus pakeisti ir bus pateikta tai patvirtinančių dokumentų. Nors nei vertinimo dieną, nei vertinimo ataskaitos surašymo dieną žemės sklypui parengto patvirtinto detaliojo plano ar kito dokumento, patvirtinančio, kad buvo leista keisti žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą nebuvo pateikta (Tarnybos 2013 m. sausio 30 d. raštas Nr. T(1.13)A2-109(13), 2 psl., 2013 m. sausio 30 d. raštas Nr. T(1.13)A2-104(13), 2 psl., 2014 m. spalio 20 d. raštas Nr. T-27 (14)-I; tokias išvadas Tarnyba padarė, remdamasi tiek iš vertintojų, tiek iš Vilniaus m. savivaldybės gauta informacija). Taigi, konstatuotina, jog šalys (tiek mokesčių administratorius, tiek Bendrovė) visus byloje pateiktus specifinius įrodymus atmetė, remdamosi kompetentingos institucijos pateiktomis išvadomis, kuriose pirmiausiai konstatuotos turto vertintojų netinkamai parinktos prielaidos dėl galimo sklypo panaudojimo sklypo vertės nustatymo dieną. Pažymėtina ir tai, jog iš ekspertizės akto matyti, kad jame nurodoma išvada, jog 2008 m. rugpjūčio 25 dieną pagal šią dieną galiojusius teisės aktus ir dokumentus vertinamo žemės sklypo maksimalus ir geriausias panaudojimas yra išskirtinis, t. y. aukštybinio, multifunkcinio komercinės paskirties (prekybinio / administracinio) pastato. Todėl vertintojas dėl sklypo išskirtinumo (31 psl.) nenaudojo lyginamojo metodo sklypo vertei nustatyti, o tiriamojo sklypo vertę skaičiavo pajamų metodu liekamosios vertės skaičiavimo būdu, t. y. buvo taikytas lyginamojo ir išlaidų (sąnaudų) metodų skaičiavimo būdų derinys, prognozuojant statyti daugiafunkcinį biurų / prekybos paskirties pastatą. Nors ginčo byloje nepateikta kompetentingų institucijų sprendimų dėl ekspertizės akto netinkamumo, tačiau ekspertizės akte nurodytos esminės sklypo rinkos vertės apskaičiavimo prielaidos (galimo sklypo panaudojimo prielaidos), dėl kurių patikimumo ir pagrįstumo gana aiškiai pasisakė Tarnyba, vertindama ankstesnes turto vertinimo ataskaitas, sudaro prielaidas abejoti dėl ekspertizės akte pateiktos informacijos ir jos pagrindu apskaičiuotos turto rinkos vertės patikimumo.

29. LVAT praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl turto vertinimo ataskaitų kaip įrodymų paneigimo būdų, juos ginčyti, pateikiant kitus specifinių žinių turinčių asmenų įrodymus ir pan. Remiantis byloje pateikta informacija, mokesčių administratorius, kaip mokestinio ginčo šalis, siekia pasinaudoti tokia teise, t. y. iš Komisijai Vilniaus AVMI pateikto 2015 m. balandžio 10 d. rašto Nr. (24.10-31-5)-R-2846 matyti, jog Vilniaus AVMI, nesutikdama su ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte, siekia inicijuoti dar vienos turto vertinimo procedūros atlikimą, prašydama ją pavesti atlikti kitam turto vertintojui – teismo ekspertui (pateiktas turto vertintojo-teismo eksperto sutikimas atlikti vertinimą, Vilniaus AVMI sutikimas padengti vertinimo išlaidas), kas objektyviai gali būti atlikta tik VMI iš naujo nagrinėjant Bendrovės skundą ir pavedus Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą, kurio metu galima rinkti papildomus įrodymus. Pagal MAĮ mokesčių administratorius turi pareigą kontroliuoti mokesčių mokėtojo mokesčių apskaičiavimą, šioms funkcijos įgyvendinti pasirinkdamas visus teisiškai įmanomus ir norminiuose aktuose nustatytus būdus, o kilus mokestiniam ginčui, mokesčių administratorius yra ginčo šalis, turinti teisę pasinaudoti ginčo proceso šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

30. Remiantis LVAT praktika, mokestinio ginčo grąžinimas pakartotiniam mokesčių administratoriaus vertinimui yra galimas, kai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo, t. y. tais atvejais, kai pavedama surinkti naujų įrodymų, galimai lemsiančių kitokią bylos baigtį, pakartoti tam tikras administracines procedūras, dėl kurių pažeidimų galimai byla išnagrinėta neteisingai, atlikti naujus skaičiavimus ir pan. (administracinės bylos Nr. A438-563/2009; Nr. A556-2765/2011). Tokiu būdu, sprendime aptartos aplinkybės: dėl ekspertizės akte nurodyto turto vertės apskaičiavimo būdo, kai daromos prielaidos dėl žemės sklypo panaudojimo paskirties 2008 m. rugpjūčio 25 dieną pripažintos nepagrįstomis, Tarnybai vertinant kitas turto vertinimo ataskaitas; tai, jog VMI, kaip ginčo šalis, siekia pagrįsti savo poziciją dėl ginčo turto kainos neatitikimo rinkos kainai, atlikdama dar vieną turto vertintojo-teismo eksperto vertinimą, taip pat, atsižvelgiant į tiek mokesčių administratoriui, tiek mokėtojui nustatytas įrodinėjimo pareigas, konstatuotina, jog minėtos aplinkybės sudaro pagrindą Bendrovės skundo nagrinėjimą grąžinti mokesčių administratoriui, kurio metu mokesčių administratorius savo priemonėmis įvertintų byloje pateiktus naujus įrodymus, atliktų kitus su ginčo turto tikrosios rinkos vertės nustatymu susijusius veiksmus.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad pritaria VMI pozicijai, pateiktai atsiliepime į pareiškėjos skundą, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Morolda“ atstovas advokatas Andrius Paulauskas rėmėsi pareiškėjos skunde pateiktais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiasis specialistas Igoris Janavičius (2015 m. gruodžio 31 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. (1-27-04-2)-117-168) rėmėsi atsakovės atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. lapkričio 13 d. priklausė (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – (duomenys neskelbtini) ha) (Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimas (Komisijos byla, t. 3, b. l. 19)). Registrų centro duomenimis, minėtas žemės sklypas su pastatu pagal 2003 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 8-11528, Nr. 8-11529, Nr. 8-11530 įsigytas už (duomenys neskelbtini) Lt žr. Vilniaus AVMI 2014 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-225 (toliau – ir PA Nr. (4.65)-FR0680-225) (Komisijos byla, t. 2, b. l. 71–84)).

2. Bendrovė (paskolos gavėja) 2008 m. vasario 1 d. – 2009 m. lapkričio 5 d. sudarė paskolos sutartis su 4 Bendrovės akcininkais dėl paskolų iš jų gavimo:

– 2008 m. vasario 1 d. sutartį su akcininku R. K. (paskolos davėjas) dėl ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Lt paskolos gavimo (metinės palūkanos – 6 proc.), paskolos davėjui įmokant lėšas pagal Bendrovės poreikius, pagal šią sutartį paskola grąžinama dalimis arba visa, paskolos davėjui pareikalavus per 2 mėnesius (Komisijos byla, t. 3, b. l. 145));

– 2008 m. vasario 1 d. sutartį su akcininku M. M. (paskolos davėjas) dėl ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Lt paskolos gavimo (metinės palūkanos – 6 proc.), paskolos davėjui įmokant lėšas pagal Bendrovės poreikius, pagal šią sutartį paskola grąžinama dalimis arba visa, paskolos davėjui pareikalavus per 2 mėnesius (Komisijos byla, t. 3, b. l. 144));

– 2008 m. lapkričio 17 d. sutartį su akcininke J. K. (paskolos davėjas) dėl ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Lt paskolos gavimo (metinės palūkanos – 6 proc.), paskolos davėjui įmokant lėšas pagal Bendrovės poreikius, pagal šią sutartį paskola grąžinama dalimis arba visa, paskolos davėjui pareikalavus per 2 mėnesius (Komisijos byla, t. 3, b. l. 143));

– 2009 m. sausio 15 d. sutartį su akcininke R. K. (paskolos davėjas) dėl ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Lt paskolos gavimo (metinės palūkanos – 6 proc.), paskolos davėjui įmokant lėšas pagal Bendrovės poreikius, pagal šią sutartį paskola grąžinama dalimis arba visa, paskolos davėjui pareikalavus per 2 mėnesius (Komisijos byla, t. 3, b. l. 141));

– 2009 m. lapkričio 5 d. sutartį su akcininku S. J. K. (paskolos davėjas) dėl ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Lt paskolos gavimo (metinės palūkanos – 6 proc.), paskolos davėjui įmokant lėšas pagal Bendrovės poreikius, pagal šią sutartį paskola grąžinama dalimis arba visa, paskolos davėjui pareikalavus per 2 mėnesius (Komisijos byla, t. 3, b. l. 142)).

3. Bendrovė 2008 m. rugpjūčio 25 d.–27 d. iš 11 fizinių asmenų įsigijo 11 vnt. (100 proc.) (duomenys neskelbtini) pajų: 6 pajus įsigijo iš fizinių asmenų, kurie yra / buvo Bendrovės akcininkai (ir jų giminaičiai): M. M. (Bendrovės akcininko nuo jos steigimo), R. K. (Bendrovės akcininko nuo jos steigimo), S. M. (Bendrovės akcininko M. M. tėvo), J. K. (Bendrovės akcininko R. K. motinos), R. K. (Bendrovės akcininko R. K. dukros ir Bendrovės akcininkės nuo 2009 m. balandžio 5 d.), V. A. (Bendrovės akcininkės nuo 2009 m. balandžio 5 d. ir M. M. pusseserės), 5 pajus – iš kitų fizinių asmenų: G. S., V. K., L. P., Ž. Š., A. D.; pajus įsigijo iš viso už (duomenys neskelbtini) Lt, iš jų 9 pajus – po (duomenys neskelbtini) Lt už kiekvieną ir 2 pajus – po (duomenys neskelbtini) Lt už kiekvieną, sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo numatyta atsiskaityti iki 2009 m. gruodžio 31 d. (PA Nr. (4.65)-FR0680-225 (Komisijos byla, t. 2, b. l. 71–84)).

4. Bendrovė sudarė šias pajų pirkimo–pardavimo sutartis (pirko pajus):

– 2008 m. rugpjūčio 25 d. su V. A. (parduodamo pajaus nominali vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, atsiskaitymas – iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (Komisijos byla (t. 2, b. l. 113–114; t. 3, b. l. 65));

– 2008 m. rugpjūčio 26 d. su J. K. (parduodamo pajaus nominali vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, atsiskaitymas – iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (Komisijos byla (t. 3, b. l. 64));

– 2008 m. rugpjūčio 26 d. su S. M. (parduodamo pajaus nominali vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, atsiskaitymas – iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (Komisijos byla (t. 3, b. l. 68));

– 2008 m. rugpjūčio 27 d. su M. M. (parduodamo pajaus nominali vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, atsiskaitymas – iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (Komisijos byla (t. 3, b. l. 67));

– 2008 m. rugpjūčio 27 d. su R. K. (parduodamo pajaus nominali vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, atsiskaitymas – iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (Komisijos byla (t. 3, b. l. 66));

– 2008 m. rugpjūčio 28 d. su R. K. (parduodamo pajaus nominali vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, atsiskaitymas – iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (Komisijos byla (t. 3, b. l. 71));

– 2008 m. rugpjūčio 25 d. su G. S. (parduodamo pajaus nominali vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, atsiskaitymas – iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (Komisijos byla (t. 2, b. l. 121–122; t. 3, b. l. 74)), pagal 2009 m. gruodžio 21 d. susitarimą pakeista atsiskaitymo data – iki 2015 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla (t. 2, b. l. 123; t. 3, b. l. 75));

– 2008 m. rugpjūčio 25 d. su Ž. Š. (parduodamo pajaus nominali vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, atsiskaitymas – iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (Komisijos byla (t. 3, b. l. 72)); pagal 2009 m. gruodžio 21 d. susitarimą pakeista atsiskaitymo data – iki 2015 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla (t. 2, b. l. 130));

– 2008 m. rugpjūčio 25 d. su L. P. (parduodamo pajaus nominali vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, atsiskaitymas – iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (Komisijos byla (t. 2, b. l. 133–134; t. 3, b. l. 73)); pagal 2009 m. gruodžio 21 d. susitarimą pakeista atsiskaitymo data – iki 2015 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla (t. 2, b. l. 135));

– 2008 m. rugpjūčio 26 d. su V. K. (parduodamo pajaus nominali vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, atsiskaitymas – iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (Komisijos byla (t. 2, b. l. 140–141; t. 3, b. l. 69)), pagal 2009 m. gruodžio 21 d. susitarimą pakeista atsiskaitymo data – iki 2015 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla (t. 2, b. l. 142; t. 3, b. l. 77));

– 2008 m. rugpjūčio 26 d. su A. D. (parduodamo pajaus nominali vertė – (duomenys neskelbtini) Lt, pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, atsiskaitymas – iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (Komisijos byla (t. 2, b. l. 145–146; t. 3, b. l. 70)), pagal 2009 m. gruodžio 21 d. susitarimą pakeista atsiskaitymo data – iki 2015 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla (t. 2, b. l. 147; t. 3, b. l. 76)).

5. Likviduojama (duomenys neskelbtini) 2008 m. spalio 3 d. nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo akte perdavė Bendrovei, o ši priėmė žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – (duomenys neskelbtini) ha) ir įgijo šį sklypą nuosavybės teise (priėmimo–perdavimo aktas (Komisijos byla (t. 3, b. l. 78); Nekilnojamojo turto registro išrašas (Komisijos byla (t. 2, b. l. 45–46)).

6. Pagal 2009 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo dovanojimo sutartį Nr. 2009/08/12 R. K. reikalavimo teises į Bendrovės kreditorinį reikalavimą – (duomenys neskelbtini) Lt – padovanojo J. K., reikalavimo pagrindas – 2008 m. rugpjūčio 27 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartis tarp Bendrovės ir R. K. (Komisijos byla (t. 3, b. l. 85–86)).

7. Sudarytos šios reikalavimo perleidimo sutartys:

7.1. 2010 m. liepos 21 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2010/07/21 tarp L. P. (pradinis kreditorius) ir P. S. (naujas kreditorius), pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajam (duomenys neskelbtini) Lt reikalavimo teises į Bendrovės kreditorinį reikalavimą, kurio pagrindas – 2008 m. rugpjūčio 25 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartis tarp Bendrovės ir L. P. (Komisijos byla (t. 2, b. l. 136–137; t. 3, b. l. 79–80)). Pagal 2010 m. liepos 21 d. sutartį dėl atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų pagal sutartį Nr. 2010/07/21 P. S. įsipareigojo L. P. sumokėti dalimis, pavedimu arba grynais iki 2018 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla (t. 3, b. l. 87)).

7.2. 2010 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2010/11/15 tarp S. M. (pradinis kreditorius) ir M. M. (naujas kreditorius), pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajam (duomenys neskelbtini) Lt reikalavimo teises į Bendrovės kreditorinį reikalavimą, kurio pagrindas – 2008 m. rugpjūčio 26 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartis tarp Bendrovės ir S. M. (Komisijos byla (t. 3, b. l. 81–82)). Pagal 2010 m. lapkričio 15 d. sutartį dėl atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų pagal sutartį Nr. 2010/11/15 M. M. įsipareigojo S. M. sumokėti dalimis, pavedimu arba grynais iki 2018 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla (t. 3, b. l. 89)).

7.3. 2011 m. vasario 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2011/02/25 tarp Ž. Š. (pradinis kreditorius) ir J. K. (naujas kreditorius), pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajam (duomenys neskelbtini) Lt reikalavimo teises į Bendrovės kreditorinį reikalavimą, kurio pagrindas – 2008 m. rugpjūčio 25 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartis tarp Bendrovės ir Ž. Š. (Komisijos byla (t. 3, b. l. 83–84)).

Pagal 2011 m. vasario 25 d. sutartį dėl atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų pagal sutartį Nr. 2011/02/25 P. S. įsipareigojo Ž. Š. sumokėti dalimis, pavedimu arba grynais iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla (t. 3, b. l. 88)).

8. Bendrovė su R. K., J. K., M. M., V. A., P. S., S. J. K. atsiskaitymui pagal pajaus pirkimo–pardavimo sutartis sudarė paskolų sutartis (duomenys neskelbtini) Lt sumai, jose (sudarytose 2010 m.–2011 m.) nustatyta, kad paskolos davėjai (fiziniai asmenys) skolina paskolos gavėjai (Bendrovei) sumas, užskaitant jas kaip paskolos gavėjos (Bendrovės) atsiskaitymą pagal pajaus pirkimo–pardavimo sutartis ir / ar kaip atsiskaitymą pagal reikalavimo perleidimo sutartis. „Pajų“ paskolų sutartyse nustatyta, kad už paskolą bus mokamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, kad paskola grąžinama dalimis arba visa paskolos davėjui pareikalavus per 6 mėnesius, kad paskolos gavėjui, laiku negrąžinus paskolos, taip pat pažeidus sutartyse nustatytus mokestinius įsipareigojimus ar sąlygas, įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,04 proc. delspinigius nuo sutarties sąlygų ar įsipareigojimų pažeidimų dienos nuo įsiskolintos sumos už kiekvieną dieną (PA Nr. (4.65)-FR0680-225 (Komisijos byla, t. 2, b. l. 71–84)).

9. Bendrovė sudarė šias „pajų“ paskolas:

– 2010 m. sausio 1 d. su V. A., pagal kurią ji Bendrovei skolina (duomenys neskelbtini) Lt, užskaitant šią sumą kaip Bendrovės atsiskaitymą, remiantis 2008 m. rugpjūčio 25 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartimi (Komisijos byla (t. 2, b. l. 115; t. 3, b. l. 129));

– 2010 m. sausio 1 d. su R. K., pagal kurią ji Bendrovei skolina (duomenys neskelbtini) Lt, užskaitant šią sumą kaip Bendrovės atsiskaitymą, remiantis 2008 m. rugpjūčio 27 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartimi (Komisijos byla, t. 3, b. l. 130));

– 2010 m. sausio 1 d. su S. J. K., pagal kurią jis Bendrovei skolina (duomenys neskelbtini) Lt, užskaitant šią sumą kaip Bendrovės atsiskaitymą, remiantis 2008 m. rugpjūčio 26 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartimi (Komisijos byla, t. 3, b. l. 131));

– 2010 m. sausio 1 d. su J. K., pagal kurią ji Bendrovei skolina (duomenys neskelbtini) Lt, užskaitant šią sumą kaip Bendrovės atsiskaitymą, remiantis 2008 m. rugpjūčio 27 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. dovanojimo sutartimi (Komisijos byla, t. 3, b. l. 132));

– 2011 m. sausio 1 d. su P. S., pagal kurią jis Bendrovei skolina (duomenys neskelbtini) Lt, užskaitant šią sumą kaip Bendrovės atsiskaitymą, remiantis 2010 m. liepos 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kurioje perleidžiamas reikalavimas pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį tarp Bendrovės ir L. P. (Komisijos byla, t. 3, b. l. 126));

– 2011 m. sausio 1 d. su M. M., pagal kurią jis Bendrovei skolina (duomenys neskelbtini) Lt, užskaitant šią sumą kaip Bendrovės atsiskaitymą, remiantis 2008 m. rugpjūčio 27 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį (Komisijos byla, t. 3, b. l. 127)).

– 2011 m. sausio 1 d. su M. M., pagal kurią jis Bendrovei skolina (duomenys neskelbtini) Lt, užskaitant šią sumą kaip Bendrovės atsiskaitymą, remiantis 2010 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kurioje perleidžiamas reikalavimas pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį tarp Bendrovės ir S. M. (Komisijos byla, t. 3, b. l. 128));

– 2011 m. kovo 3 d. su J. K., pagal kurią ji Bendrovei skolina (duomenys neskelbtini) Lt, užskaitant šią sumą kaip Bendrovės atsiskaitymą, remiantis 2011 m. vasario 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kurioje perleidžiamas reikalavimas pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį tarp Bendrovės ir Ž. Š. (Komisijos byla, t. 3, b. l. 133)).

10. Remiantis bylos medžiaga, atliktos turto vertinimo ataskaitos ir jose padarytos tokios išvados.

10.1. (duomenys neskelbtini) užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) (turto vertintojas G. P.) atliko (duomenys neskelbtini) ha kitos paskirties žemės sklypo (adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Turtas) vertės nustatymą ir 2008 m. rugpjūčio 25 d. parengė turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. G08-08-02 (toliau – ir ataskaita 1) (vertinta 2008 m. rugpjūčio 20 d.), kurioje, naudojant pajamų vertės metodą, vertę nustatant liekamosios vertės skaičiavimo būdu, pateikta išvada, kad, atsižvelgus į rinkos sąlygas ir aplinkybes, veiksnius, darančius įtaką nekilnojamojo turto rinkos vertei, į teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, atlikus sukauptos informacijos ir duomenų analizę bei skaičiavimus, Turto rinkos vertė vertinimo dieną yra (duomenys neskelbtini) Lt (ataskaita 1 (Komisijos byla, t. 3, b. l. 24–34); ataskaitos 1 priedai (Komisijos byla, t. 3, b. l. 35–54)).

10.2. UAB „Morolda“ užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) (turto vertintojas T. M.) atliko Turto vertės nustatymą, t. y. kokia Turto vertė buvo 2008 m. rugpjūčio 26 d. ir 2012 m. spalio 9 d. turto vertinimo ataskaitoje (toliau – ir ataskaita 2) (vertinamas Turtas apžiūrėtas 2012 m. spalio 1 d.), naudojant pajamų metodą, nustatyta, kad Turto vertė 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo (duomenys neskelbtini) Lt (ataskaita 2 (Komisijos byla, t. 2, b. l. 1–37); ataskaitos 2 priedai (Komisijos byla, t. 3, b. l. 38–69)).

10.3. Vilniaus AVMI užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) atliko (duomenys neskelbtini) 11 pajų vertinimą (retrospektyvinį verslo vertinimą) ir 2013 m. birželio 25 d. vertinimo ataskaitoje Nr. MVP13-04-01 (toliau – ir ataskaita 3) pateikė išvadą, kad: pajų rinkos vertė, kurią lėmė (duomenys neskelbtini) turėtas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo dieną (2008 m. rugpjūčio 25 d.) yra (duomenys neskelbtini) Lt; tiek lyginamuoju, tiek pajamų metodu gautos panašios vertės: lyginamuoju metodu apskaičiuota vertė yra (duomenys neskelbtini) Lt, pajamų metodu – (duomenys neskelbtini) Lt; vertintojas, vadovaudamasis metodikos rekomendacijomis, turto rinkos konjunktūros stebėjimo ir analizės rezultatais, atsižvelgdamas į turto vertei darančius įtaką faktorius ir aplinkybes bei nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrą, atlikęs vertinamo objekto vertės skaičiavimus, daro išvadą, jog vertė, nustatyta lyginamuoju metodu yra rinkos vertė; vertintojo nuomone, vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, yra patikimesnė, nes remiasi rinkos faktiniais duomenimis, o vertei, nustatytai pajamų metodu, daro įtaką vertintojo paradytos prielaidos; galutinė išvada: sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (plotas – (duomenys neskelbtini) ha), vertė jos nustatymo dieną (2008 m. rugpjūčio 25 d.) yra (duomenys neskelbtini) Lt (ataskaita 3 (Komisijos byla, t. 1, b. l. 114–145); ataskaitos 3 priedai (Komisijos byla, t. 1, b. l. 146–196))).

11. Tarnyba pateikė tokias išvadas dėl turto vertinimo ataskaitų.

11.1. Tarnyba 2013 m. sausio 30 d. rašte Nr. T(1.13)A2-104(13) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ (adresuota Vilniaus AVMI, kopija – G. P. (turto vertintojui)) nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 25 d. turto vertės nustatymo ataskaita Nr. G08-08-02 neatitinka TVVPĮ (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarime Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika 1) 51, 70, 77, 82 ir 85 punktuose nustatytų reikalavimų, be to, ataskaitoje 1 pateikiama informacija dėl Turto rinkos vertės yra klaidinanti (taip pat nurodė, kad už pažeidimus, rengiant ataskaitą 1, G. P. Garbės teismas skyrė drausminę nuobaudą papeikimą) (Komisijos byla, t. 3, b. l. 60–63)).

11.2. Tarnyba 2013 m. sausio 30 d. rašte Nr. T(1.13)A2-109(13) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ (adresuota Vilniaus AVMI, kopija – T. M. (turto vertintojui) ir UAB (duomenys neskelbtini) ) nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 9 d. turto vertinimo ataskaita neatitinka TVVPĮ (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 4 dalies 10 ir 13 punktuose bei Metodikos 37 ir 83 punktuose nustatytų reikalavimų, be to, ataskaitoje 2 pateikiama informacija dėl Turto rinkos vertės yra klaidinanti (taip pat nurodė, kad už pažeidimus, rengiant ataskaitą 2, T. M. Garbės teismas skyrė drausminę nuobaudą – panaikino jo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimą) (Komisijos byla, t. 3, b. l. 56–59)).

11.3. Tarnyba 2014 m. spalio 20 d. išvadoje Nr. T-27(14)-I „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) vardu parengtos (duomenys neskelbtini) pajų vertinimo ataskaitos Nr. MVP13-04-01 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“ įvertino ataskaitą 3 kaip neatitinkančią TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 28.3, 29, 30, 31.2, 62.4, 77, 83.3 ir 83.5 punktų reikalavimų (Komisijos byla, t. 4, b. l. 34–40)).

12. Vilniaus AVMI specialistė, vykdydama 2013 m. kovo 14 d. pavedimą tikrinti Nr. 83-20 (Komisijos byla (t. 2, b. l. 85–87)), atlikusi Bendrovės patikrinimą (mokestinis patikrinimas inicijuotas atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad Bendrovė iš fizinių asmenų 2008 m. rugpjūčio mėn. įsigijo 11 vnt. (duomenys neskelbtini) pajų (100 proc.), tame tarpe 6 pajus – iš fizinių asmenų, kurie yra / buvo Bendrovės akcininkai ir jų giminaičiai (M. M., S. M., R. K., R. K., J. K., V. A.), 5 pajus – iš kitų fizinių asmenų (G. S., V. K., L. P., Ž. Š., A. D.); operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė į apskaitą įtraukė (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimą iš fizinių asmenų už (duomenys neskelbtini) Lt vertę, kuriai darė įtaką (duomenys neskelbtini) turėtas žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir kurio Bendrovės į apskaitą įtrauktą vertė žymiai didesnė, negu Registrų centro nustatyta (duomenys neskelbtini) Lt vidutinė sklypo rinkos vertė (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2003 m. spalio 30 d.), didesnė negu visų pajų (duomenys neskelbtini) Lt nominali vertė (nurodyta pateiktose pajų pirkimo–pardavimo sutartyse) bei žymiai didesnė negu (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio mėn. šio sklypo įsigijimo už (duomenys neskelbtini) Lt kaina.; atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė galimai padidinta verte į apskaitą įtraukė (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimą (tame tarpe ir iš susijusių asmenų), o skolą už pajus įformino paskolomis, užskaitydama kaip Bendrovės atsiskaitymą už pajus, remiantis pajų pirkimo–pardavimo sutartimis, t. y. Bendrovėje neliko skolos už pajus, o kilo paskoliniai santykiai pagal paskolų sutartis, fiziniams asmenims išmokėdama išmokas už pajus, viršijančias pajų vidutinę rinkos vertę bei nuo šių paskolų fiziniams asmenims išmokėdama neapmokestinamas palūkanas, siekė mokestinės naudos, todėl buvo inicijuotas Bendrovės mokestinis patikrinimas; mokestinis patikrinimas pradėtas 2013 m. kovo 14 d., baigtas – 2014 m. kovo 20 d.; tikrintas PM laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir GPM laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.; mokestinio laikotarpio mokesčių bazė apskaičiuota, taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, t. y. mokestį išskaičiuojančiam asmeniui (Bendrovei) pajų rinkos vertę viršijančios pajamos bei kitos, nuo padidintų verčių (paskolų) apskaičiuotos išmokos (palūkanos), apmokestintos vadovaujantis įtvirtintu mokesčio apskaičiavimo, taikant turinio viršenybės prieš formą, principu), 2014 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR0680-225 Bendrovei papildomai apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt, t. y.: (duomenys neskelbtini) Lt GPM ir (duomenys neskelbtini) PM (Komisijos byla, t. 2, b. l. 71–84)).

13. Bendrovė, nesutikdama su PA Nr. (4.65)-FR0680-225, pateikė Vilniaus AVMI pastabas „Dėl 2014-03-20 patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-225“ (toliau – ir Pastabos), kuriose prašė: netvirtinti PA Nr. (4.65)-FR0680-225; tuo atveju, jeigu paminėtas prašymas būtų atmestas, stabdyti mokestinį patikrinimą arba atidėti PA Nr. (4.65)-FR0680-225 tvirtinimo klausimo sprendimą, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla pagal Bendrovės skundą atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl ataskaitos 3 pripažinimo negaliojančia ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje (Komisijos byla, t. 1, b. l. 77–96)) (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-4105-968/2015 pagal Bendrovės skundą atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl ataskaitos 3 pripažinimo negaliojančia (toliau – ir Byla 1) šią bylą nutraukė, kadangi Bendrovė atsisakė skundo, be kita ko, nurodydama, jog Tarnyba 2014 m. spalio 20 d. išvadoje konstatavo, kad ataskaita 3 neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų, taip pat Bendrovė nurodė, kad ataskaita 3 pripažinta neteisinga ir negaliojančia; minėta nutartis nebuvo skundžiama).

14. Vilniaus AVMI Kontrolės departamento direktorius, atliekantis viršininko funkcijas, išnagrinėjęs PA Nr. (4.65)-FR0680-225 ir Pastabas, 2014 m. birželio 16 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65) FRO682-353 nusprendė: patvirtinti PA Nr. (4.65)-FR0680-225 ir papildomai apskaičiuotus (duomenys neskelbtini) Lt GPM ir (duomenys neskelbtini) Lt PM; apskaičiuoti (duomenys neskelbtini) Lt GPM delspinigių ir (duomenys neskelbtini) PM delspinigių; skirti (duomenys neskelbtini) Lt GPM ir (duomenys neskelbtini) Lt PM baudas (Komisijos byla (t. 1, b. l. 48–53; priedas (t. 1, b. l. 54)).

15. Bendrovė, nesutikdama su sprendimu Nr. (4.65) FRO682-353, pateikė VMI 2014 m. liepos 10 d. skundą „Dėl 2014-06-16 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65) FRO682-353“, kuriame prašė: panaikinti sprendimą Nr. (4.65) FRO682-353; Bendrovės skundo dėl sprendimo Nr. (4.65) FRO682-353 nagrinėjimą sustabdyti (Komisijos byla (t. 1, b. l. 30–47)).

16. VMI, išnagrinėjusi Bendrovės 2014 m. liepos 10 d. skundą dėl sprendimo Nr. (4.65) FRO682-353, įvertinusi bylos aplinkybes, 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime Nr. 69-109 „Dėl UAB „Morolda“ (į. k. 3014002535) 2014-07-10 skundo“ nusprendė patvirtinti Vilniaus AVMI sprendimą Nr. (4.65) FRO682-353 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 22–28)). Sprendime Nr. 69-109, be kita ko, nurodyta:

16.1. Vilniaus AVMI nustatė, kad Bendrovė 2008 m. rugpjūčio 25 d.–27 d. iš 11 fizinių asmenų įsigijo 11 vnt. (100 proc.) (duomenys neskelbtini) pajų, tame tarpe 6 pajus įsigijo iš fizinių asmenų, kurie yra / buvo Bendrovės akcininkai (ir jų giminaičiai): M. M. (Bendrovės akcininko nuo jos steigimo), R. K. (Bendrovės akcininko nuo jos steigimo), S. M. (Bendrovės akcininko M. M. tėvo), J. K. (Bendrovės akcininko R. K. motinos), R. K. (Bendrovės akcininko R. K. dukros ir Bendrovės akcininkės nuo 2009 m. balandžio 5 d.), V. A. (Bendrovės akcininkės nuo 2009 m. balandžio 5 d. ir M. M. pusseserės), 5 pajus – iš kitų fizinių asmenų. Pajus įsigijo iš viso už (duomenys neskelbtini) Lt (9 – po (duomenys neskelbtini) Lt už kiekvieną, 2 pajus – (duomenys neskelbtini) Lt už kiekvieną). Sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo numatyta atsiskaityti iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovė įsigytų pajų vertę į apskaitą įtraukė buhalterinės sąskaitos Nr. 2613 „Kiti vertybiniai popieriai“ debete, kredituodama sąskaitą Nr. 443 „Skola už pajus“. Įsigijusi visus (duomenys neskelbtini) pajus, Bendrovė tapo vieninteliu jos nariu.

16.2. Pagal 2010 m. liepos 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/07/21 su L. P., 2010 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/11/15 su S. M. ir 2011 m. vasario 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2011/02/25 su Ž. Š. Bendrovė skolą už pajus perleido kitiems fiziniams asmenims, t. y. Bendrovės skola už pajus perėjo J. K., P. S., M. M.. Pagal 2009 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo dovanojimo sutartį Nr. 2009/08/12 R. K. (duomenys neskelbtini) Lt Bendrovės skolą už pajų padovanojo dukrai J. K.. Siekdama nustatyti, kokios atsiskaitymo sąlygos nurodytos atskirose reikalavimo perleidimo sutartyse, Vilniaus AVMI atliko J. K., M. M., P. S. operatyvius patikrinimus, jie pateikė reikalavimo perleidimo sutartis, kuriose už jų nevykdymą pasekmės (sankcijos, baudos, delspinigiai ar pan.) nenustatytos. Pagal M. M., J. K. ir P. S. paaiškinimus ir pagal liudytojų apklausos duomenis mokėjimai pagal minėtas sutartis iki 2012 m, gruodžio mėn. nebuvo vykdomi. L. P., S. M., Ž. Š. skolą už pajus perleidus minėtiems fiziniams asmenims, Bendrovė už pajus tapo skolinga J. K., P. S., M. M..

16.3. Bendrovė su pajų pardavėjais už pajus ar kreditorinio reikalavimo įgijėjais iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsiskaitė apmokėjimu per banką ir kasą sumokėdama (duomenys neskelbtini) Lt bei sudarydama paskolų sutartis (duomenys neskelbtini) Lt sumai. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje 2012 m. gruodžio 31 d. į apskaitą įtraukta skola fiziniams asmenims (pajų pardavėjams) už pajus sudarė (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt). Su R. K., J. K., M. M., V. A., P. S., S. J. K. atsiskaitymui pagal pajaus pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudarytos paskolų sutartys („pajų“ paskolos) (duomenys neskelbtini) Lt sumai. „Pajų“ paskolų sutartyse, sudarytose 2010 m.–2011 m. nustatyta, kad paskolos davėjai (fiziniai asmenys) skolina paskolos gavėjai (Bendrovei) sumas, užskaitant jas kaip paskolos gavėjos (Bendrovės) atsiskaitymą pagal pajaus pirkimo–pardavimo sutartis ir / ar kaip atsiskaitymą pagal reikalavimo perleidimo sutartis. „Pajų“ paskolų sutartyse nustatyta, kad už paskolą bus mokamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, paskola grąžinama dalimis arba visa paskolos davėjui pareikalavus per 6 mėnesius, paskolos gavėjui, laiku negrąžinus paskolos, taip pat pažeidus sutartyse nustatytus mokestinius įsipareigojimus ar sąlygas, įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,04 proc. delspinigius nuo sutarties sąlygų ar įsipareigojimų pažeidimų dienos nuo įsiskolintos sumos už kiekvieną dieną.

16.4. Pagal Bendrovės pateiktus registrus (sąskaita Nr. 44861 „Kitos mokėtinos sumos“ (18 priedas) nustatyta, kad Bendrovė šios sąskaitos kredite per 2008 m.–2012 m. į apskaitą įtraukė iš viso (duomenys neskelbtini) Lt skolą fiziniams asmenims pagal „pajų“ paskolų sutartis, šia suma debetuodama sąskaitą Nr. 443 „Skola už pajus“. Sąskaitos Nr. 443 „Skola už pajus“ debete buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) Lt apmokėjimo (per banką ir per kasą) už pajus suma.

16.5. Bendrovės vadovas dėl sudarytų „pajų“ paskolų sutarčių paaiškino, kad Bendrovė, matydama, jog negalės įvykdyti savo įsipareigojimų prieš pajų pardavėjus ir norėdama, kad pajų pardavėjai jaustųsi saugūs, pasiūlė jiems tapti akcininkais, o pasibaigus nustatytam atsiskaitymo už pajus terminui, pasirašyti paskolos sutartis, pagal kurias būtų užskaityta pajaus pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta suma ir ši suma būtų įforminta kaip paskola Bendrovei, už kurią skaičiuojamos palūkanos.

16.6. Bendrovei skolą už pajus įforminus paskolomis, užskaitant kaip Bendrovės atsiskaitymą pagal pajų pirkimo–pardavimo sutartis, fiziniai asmenys įgijo teisę disponuoti šiomis lėšomis kaip savo, nes jas (kaip savo nuosavybę) paskolino Bendrovei, t. y. Bendrovėje neliko skolos už pajus, o kilo paskoliniai santykiai pagal paskolų sutartis. Bendrovė Vilniaus AVMI pateikė gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymas (forma FR0471) už 2010 m.–2012 m., kuriose deklaravo išmokėjusi fiziniams asmenims (12 kodas – vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos) (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) (sudarius „pajų“ paskolų sutartis) + (duomenys neskelbtini) Lt (atsiskaitant grynais ar banko pavedimais) sumą. Pajų pardavėjai fiziniai asmenys (V. A., S. J. K., M. M., R. K., J. K., P. S.) metinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM308) už 2010 m.–2011 metus taip pat deklaravo pajų pardavimo pajamas.

16.7. Su A. D., G. S., V. K. nebuvo sudarytos paskolų sutartys, su jais prie pajaus pirkimo–pardavimo sutarčių buvo sudaryti susitarimai dėl pajaus pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų pakeitimų, pagal kuriuos pakeistas atsiskaitymo terminas, nustatytas pajaus pirkimo–pardavimo sutartyje (mokėjimo terminai pratęsti iki 2014 m.–2015 m.). Bendrovės vadovas paaiškino, kad su tais pajų pardavėjais, kurie nepanoro tapti akcininkais, buvo pasirašyti susitarimai prie pajų pirkimo–pardavimo sutarčių, apie atsiskaitymo termino perkėlimą vėlesnei datai.

16.8. Bendrovė be „pajaus“ paskolų gavo ir per 2008 m.–2012 m. į apskaitą įtraukė (duomenys neskelbtini) Lt iš kitų fizinių asmenų gautų verslo paskolų apyvartinių lėšų papildymui. Šių paskolų gavimo sutartyse nustatytos 6 proc. metinės palūkanos, paskolas numatyta grąžinti paskolos davėjui pareikalavus per 2 mėnesius.

16.9. Bendrovė Vilniaus AVMI pateiktose ataskaitose Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas už 2008 m.–2012 m., deklaravo visas gautas ir grąžintas paskolas: (duomenys neskelbtini) Lt gautų paskolų ((duomenys neskelbtini) Lt (pagal „pajų“ paskolų sutartis) ir (duomenys neskelbtini) Lt (pagal iš kitų asmenų gautų paskolų sutartis) ir (duomenys neskelbtini) Lt fiziniams asmenims grąžintų paskolų ((duomenys neskelbtini) (pagal „pajų“ paskolų sutartis) ir (duomenys neskelbtini) Lt (pagal iš kitų asmenų gautas paskolų sutartis). Fizinių asmenų Bendrovei suteiktų ir jiems negrąžintų paskolų likutis 2012 m. gruodžio d. buvo (duomenys neskelbtini) Lt. Nuo fizinių asmenų Bendrovei suteiktų paskolų per 2008 m.–2012 m. fiziniams asmenims Bendrovė apskaičiavo iš viso (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų, tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė faktiškai išmokėjo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų. Apskaičiuotos (duomenys neskelbtini) Lt palūkanas Bendrovė į apskaitą įtraukė sąnaudų sąskaitoje Nr. 630 („Palūkanų sąnaudos“) ir priskirtos leidžiamiems atskaitymams atitinkamais mokestiniais laikotarpiais: 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2011 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2012 m. – (duomenys neskelbtini) Lt. Už 2008 m. apskaičiuotas (duomenys neskelbtini) Lt sumai palūkanas Bendrovė į apskaitą įtraukė 2009 m. buhalterinėje sąskaitoje Nr. 6119 („Neleidžiami atskaitymai“).

16.10. Dėl Bendrovės įsigytų pajų rinkos vertės patikrinimo metu pagal Registrų centro duomenis nustatyta, kad žemės sklypo (adresu: (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė buvo (duomenys neskelbtini) Lt (vertės nustatymo data – 2003 m. spalio 30 d.), o (duomenys neskelbtini) minėtą turtą iš fizinių asmenų įsigijo 2003 m. lapkričio mėn. iš viso už (duomenys neskelbtini) Lt.

16.11. Pajų įsigijimo vertei už (duomenys neskelbtini) Lt pagrįsti Bendrovė pateikė ataskaitą 1 ir ataskaitą 2, kuriose nurodyta Turto rinkos vertė – (duomenys neskelbtini) Lt. Tarnyba 2013 m. sausio 30 d. rašte Nr. T(1.13)A2-104(13) informavo, kad ataskaita 1 neatitinka TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktuose bei Metodikos 51, 70, 77, 82, 85 punktuose nustatytų reikalavimų, o 2013 m. sausio 30 d. rašte Nr. T(1.13)A2-109(13) informavo, kad ataskaita 2 neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 10 ir 13 punktuose bei Metodikos 37 ir 83 punktuose nustatytų reikalavimų. Vilniaus AVMI užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) “, atlikusi (duomenys neskelbtini) pajų rinkos vertę, ataskaitoje 3 nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pajų rinkos vertė, kurią lėmė (duomenys neskelbtini) turėtas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis adresu; (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo dieną (2008 m. rugpjūčio 25 d.) yra (duomenys neskelbtini) Lt.

Vilniaus AVMI nustatė, kad pajų rinkos vertė, kurią lėmė (duomenys neskelbtini) turėtas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), vertės nustatymo dieną (2008 m. rugpjūčio 25 d.) buvo (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt arba 7,2 karto mažesnė, negu atvaizduota Bendrovės apskaitoje.

16.12. Vadovaudamasis MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 7 punktu mokesčių administratorius, vykdydamas mokesčių i biudžetą apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolės funkcijas, atlikdamas patikrinimą, turi vertinti, ar mokesčių mokėtojas tinkamai nustatė atitinkamo mokesčio bazę, nes būtent mokesčio bazės teisingas nustatymas lemia patikrinimo išvadas dėl mokestinių prievolių vykdymo. Šiuo atveju reikšmingas yra MAĮ 10 straipsnis, nustatantis turinio viršenybės prieš formą principą, kurio taikymą apskaičiuojant mokesčius reglamentuoja MAĮ 69 straipsnis. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčio mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. MAĮ nuostatos taikomos tuomet, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus. Šių sandorių ar ūkinių operacijų rezultatai yra formaliai tiksliai fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, tačiau mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sąlygos negali būti taikomos jam dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti (vykdomi sandoriai stokoja ekonominės prasmės, bet teikia mokestinės naudos ir pan.). Tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir perskaičiuoti mokesčius, visų pirma, būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos turinys, užfiksuotas dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos turinio, Tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, turėtų koreguoti mokesčių mokėtojo sandorius ar ūkines operacijas ir nustatyti tikrąją atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę išraišką, kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius (LVAT administracinė byla Nr. A438-1547/2012). Vadovaudamasi minėtomis MAĮ nuostatomis, Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė siekė mokestinių, o ne tik ekonominių tikslų. Bendrovė (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimą ir „pajaus“ paskolas į apskaitą įtraukė nepagrįstai padidinta verte, nuo nepagrįstai padidintų paskolų sumų skaičiavo ir išmokėjo palūkanas. Bendrovė fiziniams asmenims 2011 m.–2012 m. išmokėdama padidintas išmokas už pajus ir nuo padidintų paskolų apskaičiuodama palūkanas, siekė mokestinės naudos – išsimokėti išmokas, išvengiant GPM ir nuo padidintos vertės „pajų“ paskolų apskaičiuotomis palūkanomis padidinti sąnaudas / leidžiamus atskaitymus bei tuo sumažinti apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną PM.

16.13. Dėl Bendrovei apskaičiuotos PM bazės pažymėtina, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė padidinta verte į apskaitą įtraukė (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimą ir skolas už pajus. Bendrovė už pajus (už perleistas skolas už pajus) su dalimi fizinių asmenų atsiskaitė, sudarydama paskolų sutartis, t.y. fiziniai asmenys įgijo teisę disponuoti šiomis lėšomis kaip savo, nes jas (kaip savo nuosavybę) paskolino Bendrovei. Pajamos gali būti gaunamos ne tik pinigais, o tai yra bet kokia gyventojo gaunama nauda, tiesiogiai įtvirtinta GPMĮ. Tai, kad nebuvo faktinio pinigų išmokėjimo (grynaisiais ar pavedimu), neturi įtakos pripažįstant fizinius asmenis gavus pajamų. Fiziniai asmenys, gavę pajamų, jas paskolino Bendrovei, o tai tik patvirtina pajamų gavimo faktą (įvyko disponavimas pajamomis). GPM yra siejamas su realiu pajamų gavimu, o pajamų gavimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas (neatsižvelgiant į tai, ar lėšas gyventojas gauna grynaisiais pinigais, ar tie pinigai pervedami į jo sąskaitą banke, ar apmokamos jo išlaidos ir pan.). Taigi, įvairūs netiesioginiai atsiskaitymai, skolų (ar išlaidų) padengimas ar skolos perleidimas yra pripažintina viena iš pajamų gavimo formų.

Bendrovė, performinusi kreditorinį įsiskolinimą už pajus į paskolas, pripažino, kad pinigų išmokėjimo už pajus momentas yra paskolų sudarymo data, pateikė gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymas (forma FR0471) už 2010 m.–2011 m., kuriose deklaravo B klasės išmokas (duomenys neskelbtini) Lt sumai. Pajų pardavėjai (skolų už pajus įgijėjai) metinėse pajamų deklaracijose (forma GPM3O8) už 2010m.–2011 m. deklaravo pajų pardavimo pajamas (12 kodu – vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos). Bendrovė taip pat Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) ataskaitose už 2008 m.–2012 m. deklaravo iš fizinių asmenų gautas paskolas (duomenys neskelbtini) Lt sumai, iš jų (duomenys neskelbtini) Lt paskolų pagal „pajų“ sutartis: iš V. A. – (duomenys neskelbtini) Lt, S. J. K. – (duomenys neskelbtini) Lt, P. S. – (duomenys neskelbtini) Lt, R. K. – (duomenys neskelbtini) Lt, J. K. – (duomenys neskelbtini) Lt, M. M. – (duomenys neskelbtini) Lt. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neliko įsiskolinimo už pajus (išskyrus atvejus, kai „pajų“ paskolos nebuvo sudarytos), vadinasi, už pajus atsiskaityta. Daroma išvada, kad fiziniai asmenys gavo pajamas už pajus ir apmokėjimo už pajus data yra „pajų“ paskolų sudarymo data. Bendrovė pajų pardavėjams už pajus iš viso apmokėjo (duomenys neskelbtini) Lt: (duomenys neskelbtini) Lt sumai sudarė su jais „pajų“ paskolų sutartis ir (duomenys neskelbtini) Lt apmokėjo per banką ir grynais pinigais. Su R. K., J. K., M. M., V. A., P. S., S. J. K. atsiskaitymui pagal pajaus pirkimo–pardavimo (įsiskolinimo perleidimo) sutartis buvo sudarytos paskolų sutartys (duomenys neskelbtini) Lt sumai, todėl šiems fiziniams asmenims Bendrovė apmokėjo už pajus, apmokėjimo data laikytina „pajaus“ paskolos sutarties sudarymo data.

16.14. Vilniaus AVMI pagal ataskaitą 3 pagrįstai nustatė, kad reali pajų vertė yra (duomenys neskelbtini) Lt (atvejams, kuriems sudarytos „pajų“ paskolų sutartys ir apmokėta už pajus). Skirtumas tarp Bendrovės išmokėtos už pajus (duomenys neskelbtini) Lt vertės bei mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu perskaičiuotos pajaus vertės sudaro (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad Bendrovė fiziniams asmenims 2011 m. gruodžio mėn. išmokėjo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų, apskaičiuotų nuo sudarytų paskolų sutarčių už įsigytus pajus. Bendrovė palūkanas skaičiavo nuo nepagrįstai padidintos paskolų sumos, kurią lėmė nepagrįstai padidinta verte į apskaitą įtrauktas (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimas. Patikrinimo metu pagal Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis bei atlikus pajaus vertės perskaičiavimą pagal ataskaitą 3 nustatyta, kad Bendrovė M. M. per 2010 m.–2012 m. nuo 2010 m. sausio 1 d. sudarytos „pajų“ paskolos (duomenys neskelbtini) Lt sumai ir 2011 m. sausio 1 d. sudarytos „pajų“ paskolos (duomenys neskelbtini) Lt sumai, už 2010 m.–2011 m. apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų, 2011 m. gruodžio mėn. išmokėjo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nuo perskaičiuotos (duomenys neskelbtini) Lt pajų kainos, atitinkančios rinkos vertę, ir jos pagrindu sudarytų „pajų“ paskolų (o ne nepagrįstai padidintų paskolų, kurias lėmė nepagrįstai padidinta į apskaitą įtraukta pajaus kaina) už 2010 m–2011 m. M. M. apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų.

Bendrovė R. K., J. K., S. J. K., V. A. per 2010 m.–2011 m. nuo „pajų“ paskolų apskaičiavo iš viso (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų, 2011 m. gruodžio mėn. išmokėjo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nuo perskaičiuotų pajų kainos, atitinkančios rinkos vertę, ir jos pagrindu sudarytų „pajų“ paskolų (o ne nepagrįstai padidintų paskolų, kurias lėmė nepagrįstai padidinta į apskaitą įtraukta pajaus kaina) už 2010 m.–2011 m. minėtiems fiziniams asmenims apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt palūkanų. Skirtumas tarp Bendrovės išmokėtų palūkanų ((duomenys neskelbtini) Lt) vertės bei mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu perskaičiuotų palūkanų ((duomenys neskelbtini) Lt) sumos už 2010 m.–2011 m. sudaro (duomenys neskelbtini) Lt

Atsižvelgusi į šias patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir atlikusi minėtus apskaičiavimus, Vilniaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsniu, pagristai Bendrovei nustatė (duomenys neskelbtini) Lt GPM bazę ir apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt GPM sumą.

16.15. Dėl Bendrovei apskaičiuoto PM pažymėtina, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė (duomenys neskelbtini) pajaus įsigijimą (kreditorinį įsiskolinimą) iš M. M., J. K., R. K., S.-J. K., V. A. į apskaitą įtraukė nepagrįstai padidinta verte, o sudarydama su minėtais asmenimis „pajų“ paskolų sutartis nuo nepagrįstai padidintų paskolų sumų skaičiavo palūkanas ir jas priskyrė leidžiamiems atskaitymams. Tokiu būdu Bendrovė siekė mokestinės naudos – nepagrįstomis palūkanomis, apskaičiuotomis nuo nepagrįstai padidintos „pajų“ paskolos vertės, kurią lėmė nepagrįstai padidinta ir į apskaitą įtraukta pajaus įsigijimo kaina, padidino leidžiamus atskaitymus ir sumažino apmokestinamąjį pelną (padidino nuostolį). Nustačiusi šias aplinkybes ir atlikusi palūkanų perskaičiavimą, Vilniaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsniu, pagrįstai perskaičiavo Bendrovės leidžiamų atskaitymų dydį ir perkėlusi ankstesnių metų mokestinius nuostolius apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt apmokestinamąjį pelną, nuo kurio pagrįstai Bendrovei už 2011 m. papildomai apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt PM sumą.

16.16. Remiantis LVAT praktika, mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu; net jeigu mokesčių teisės norma apmokestinimą kildina iš civilinių teisinių santykių, ji neprivalo būti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosčiusių teisinių santykių civilinio teisinio įvertinimo. LVAT plenarinė sesija yra konstatavusi, kad situacijoje, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos, tokiais atvejais CK normos netaikytinos (administracinė byla Nr. A11-648/2003). Sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas. Mokesčių teisėje sandorių sudarymo ir jų galiojimo taisyklių negalima vertinti kitaip, nei tą nustato civilinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-504/2000). Nei mokesčių įstatymai, nei CK, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių, o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (LVAT administracinė byla Nr. A442-2502/2011). Patikrinimo metu mokesčių administratorius nesprendė klausimų, susijusių su civilinių sandorių, kuriuos sudarius Bendrovei kilo pareiga mokėti patikrinimo akte apskaičiuotus mokesčius, teisėtumo. Mokesčių apskaičiavimą Bendrovei lėmė ne mokesčių administratoriaus atlikta jos sudarytų sandorių teisinė analizė, o visų mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma bei GPM ir PM apskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuojančios GPMĮ, PMĮ bei MAĮ nuostatos.

16.17. Pažymėtina ir tai, kad patikrinimo aktas surašytas remiantis teisės aktų nuostatomis ir patikrinimo metu surinktų įrodymų visuma. Pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius leistinus įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą, negu daro mokesčių administratorius. Bendrovės pateikta nuomonė apie E. J. asmenines ir bendravimo savybes nesudaro pagrindo abejoti jo paaiškinimų teisingumu. Jokių kitų įrodymų, leidžiančių abejoti šio asmens paaiškinimais Bendrovė nepateikė, todėl mokesčių administratorius neturi pagrindo netikėti pateiktais paaiškinimais.

16.18. CK 6.141 straipsnyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoje esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Tai reiškia, kad įforminus paskolos sutartis tarp Bendrovės ir fizinių asmenų, nustojo galioti prieš tai buvę skoliniai santykiai ir kilo nauji, t. y. paskoliniai santykiai. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutarties viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y. ši sutartis yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas, sprendžiant, ar buvo sudarytas sandoris, ar ne. Taigi, patikrinimo akto teiginiai, jog Bendrovei skolą už pajus įforminus paskolomis, užskaitant kaip Bendrovės atsiskaitymą remiantis pajų pirkimo–pardavimo sutartimis, fiziniai asmenys įgijo teisę disponuoti šiomis lėšomis kaip savo, nes jas paskolino Bendrovei, yra pagrįsti.

16.19. Pasak Bendrovės, deklaracijų pateikimas nepatvirtina pinigų išmokėjimo fakto, išmokėjimą patvirtina kasos išlaidų orderiai arba atsiskaitomosiose sąskaitose esantys įrašai, tai reiškia, kad atitinkamų deklaracijų pateikimas savaime mokestinių prievolių nesukūrė. Pažymėtina, kad MAĮ 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog mokesčio deklaracija yra mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys. MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius (išskyrus nustatytas išimtis), o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Deklaracijoje pareiškiama mokesčio mokėtojo valia dėl mokėtino mokesčio dydžio, todėl mokesčio deklaravimas suteikia mokesčių administratoriui be jokių papildomų administracinių sprendimų priėmimo vykdyti priverstinį nepriemokos išieškojimą, jeigu pats mokesčių mokėtojas nevykdo jo deklaruotos mokestinės prievolės. Be to, MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina įrodinėjimo mokesčių teisėje leistinumo taisykles, t. y. įtvirtina, kad mokestis gali būti deklaruojamas tik nustatytos formos dokumentuose ir kartu nustato prezumpciją, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. MAĮ 66 ir 73 straipsniai, įtvirtinantys mokesčio deklaravimą kaip savarankišką mokesčio mokėtojo veiksmą, taip pat kaip leistiną mokesčio mokėtojo teikiamą įrodinėjimo priemonę, kartu suponuoja išvadą, kad pateikta mokesčių deklaracija negali būti paneigta kitaip, negu pačiam mokesčių mokėtojui keičiant savo valią ir teikiant kitą patikslintą deklaraciją.

Tiek fiziniai asmenys pateiktose deklaracijose deklaravo gautas pajų pardavimo pajamas, tiek Bendrovė pateikė gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymas už 2010 m.–2012 m., kuriose deklaravo išmokėjusi fiziniams asmenims (duomenys neskelbtini) Lt sumą, todėl Vilniaus AVMI neturi pagrindo Bendrovės deklaruotus duomenis laikyti neteisingais bei netikėti deklaracijose pateiktais duomenimis.

16.20. Pasak Bendrovės, Registrų centro nustatyta sklypo vidutinė rinkos vertė yra nepagrįsta, todėl Vilniaus AVMI patikrinimo akte ja remiasi nepagrįstai, kad sklypo nepagrįsta, nustatė ir pripažino Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) ir LVAT. Dėl Registrų centro nustatytos vidutinės rinkos vertės pažymėtina, kad Bendrovei apskaičiuojant mokesčių bazę šia verte nesiremta. Bendrovės nurodytame VAAT sprendime administracinėje byloje Nr. I-3446-624/2013 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl Registrų centro turto vertės pagrįstumo; teismas konstatavo, kad Vilniaus AVMI savo prašyme nurodė, jog turto rinkos vertė, atsižvelgiant į aplinkinių sklypų rinkos vertę, sudaro apie (duomenys neskelbtini) Lt, todėl mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti pakanka žemės sklypo, kurio rinkos vertė paties mokesčių administratoriaus teigimu sudaro apie (duomenys neskelbtini) Lt. Teismas nepaneigė Registrų centro nurodytos vidutinės rinkos vertės, buvusios 2003 m. spalio 30 d.. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-474/2014 dėl Registrų centro nurodytos rinkos vertės taip pat plačiau nepasisakė ir paliko VAAT sprendimą nepakeistą.

16.21. Atsakant į Bendrovės teiginį, kad patikrinimo akte neįvertinama aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimu įsigytas bendrijai priklausantis žemės sklypas buvo įsigytas ne savitiksliai, bet kaip investicinis projektas, turinti tikslą jį vystyti ir išvysčius gauti pelną, pažymėtina, kad mokesčio bazė apskaičiuota pagal turto vertintojo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą turto vertę. Turto pirkimo priežastis ir jo tolesnis naudojimas įtakos mokesčių bazės nustatymui neturi. Patikrinimo akte pateiktos išvados, jog Bendrovės tikrinamojo laikotarpio veiklos pajamos yra neadekvačios pajų pirkimo kainai ir galimybei už juos atsiskaityti yra padarytos, atsižvelgiant į surinktą informaciją ir nustatytas aplinkybes.

16.22. Bendrovė dėl ataskaitos 1 nurodo, kad Tarnyba viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl jos 2013 m. sausio 30 d. raštu Nr. (1.13)A2-104(13) negali būti remiamasi, taigi, Vilniaus AVMI privalėjo vadovautis ataskaita 1. Šie Bendrovės argumentai yra nepagrįsti. Vilniaus AVMI pagal jai įstatymuose suteiktus įgaliojimus negali vertinti kitos valstybės institucijos, šiuo atveju Tarnybos, kompetencijos ir jai suteiktų teisių ir / ar kompetencijų. Bendrovė, nesutikdama su Tarnybos sprendimais, gali juos skųsti įstatymuose nustatyta tvarka. Tarnyba 2013 m. sausio 30 d. rašte Nr. T(1.13)A2-104(13) pateikė informaciją nurodydama, kad įvertinus ataskaitoje 1 pateikiamą informaciją ir Tarnybos papildomai surinktus duomenis, darytina išvada, kad ataskaita 1 neatitinka kai kurių TVVPĮ Metodikos 1 reikalavimų, ataskaitoje pateikiama informacija dėl žemės sklypo rinkos vertės yra klaidinanti. Minėtas raštas nėra nuginčytas, jis laikytinas teisėtu, todėl Vilniaus AVMI neturėjo pagrindo remtis ataskaita 1 kaip teisinga.

16.22. Bendrovė nesutinka su ataskaita 3, nes joje pažeistos TVVPĮ 5 straipsnio, 22 straipsnio 4 dalies 10, 13, 14 punktų nuostatos, Metodikos 4, 28, 29, 30, 32, 34, 39, 43, 58.2, 71.5 punktų nuostatos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso 2.4.2 punkto reikalavimai, Apžiūros aktas neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. 1K-159 patvirtintų apžiūros aktui taikomų turinio ir formos reikalavimų, dėl ko Vilniaus AVMI negalėjo remtis ataskaitos 3 duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra pateikusi skundą VAAT dėl ataskaitos 3 pripažinimo negaliojančia, ji prašo stabdyti mokestinį patikrinimą, kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.

Atsakant į šiuos Bendrovės argumentus pažymėtina, kad turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdus, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę nustato TVVPĮ). Nors Bendrovė nurodo, jog ataskaita 3 yra neteisinga ir nevertintina kaip įrodymas, tokie Bendrovės argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Mokesčių administratoriui priimant sprendimą ir nagrinėjant pateiktas Bendrovės pastabas nagrinėjimo dalykas yra ne nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos, kuria remiantis mokesčio administratorius apskaičiavo mokesčius, o Bendrovė grindžia savo nesutikimą su apskaičiuotu mokesčiu, teisingumas, bet galimybė šia ataskaita pagrįsti Bendrovei apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą ar nepagrįstumą ir iš to kylančias mokestines teisines pasekmes. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A438-1546/2010, nei mokesčių administratorius, nei mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjančios institucijos, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl turto vertinimo ataskaitų teisingumo ir iš to kylančių teisinių pasekmių, o vertina susiklosčiusius teisinius santykius, reguliuojamus TVVPĮ bei mokestiniais teisiniais aspektais. Turto vertinimo ataskaita – tai įrodymai, kurie surinkti panaudojant specialias žinias, todėl ir jų turinio vertinimas, nesant imperatyvių teisės normų pažeidimų, gali būti atliekamas tik pasinaudojus tokiomis pačiomis specialiomis žiniomis. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius bei ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija, vertindami nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, turėtų vadovautis tik mokesčių teisės normomis. Pagal TVVPĮ 24 straipsnio 3 dalį, turto vertinimo ataskaita (pagal TVVPĮ 2 straipsnio 1 dalį turtas suprantamas kaip visos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės) laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymuose nustatyta tvarka. Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pripažinti turto vertintojų pateiktą turto vertinimo ataskaitą kaip neteisėtą ar neteisingą mokesčių administratorius neturi pagrindo, kadangi yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nepriklausomo turto vertintojo kompetenciją. Pagal TVVPĮ 23 straipsnį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Tai reiškia, kad turto vertinimo ataskaita galioja šioje ataskaitoje nurodytomis sąlygomis ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymuose nustatyta tvarka. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog mokesčių administratorius neturėjo pagrindo remtis ataskaita 3, dėl tų pačių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ir Bendrovės prašymo sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą, kol teismuose bus išnagrinėtas Bendrovės skundas dėl ataskaitos 3.

16.23. Dėl Bendrovės argumento, jog pajų perleidimo sandoriu buvo siekiama ne mokestinės, o ekonominės naudos, todėl mokesčių apskaičiavimui negalėjo būti taikomos MAĮ, 69 straipsnio nuostatos, pažymėtina, kad mokesčių teisė nustato reikalavimą sąžiningai apskaičiuoti mokesčio bazę, mokesčio dydį bei nustato sąlygas ir tvarką, kada mokesčių administratorius turi teisę koreguoti sandorio kainą (vertę), apskaičiuodamas tikrąjį mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydį. MAĮ 69 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turimo viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog Bendrovė neįrodė, kad jos veiksmais buvo siekiama ekonominių, o ne tik mokestinių tikslų. Bendrovė (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimą ir „pajaus“ paskolas į apskaitą įtraukė nepagrįstai padidinta verte, nuo nepagrįstai padidintų paskolų sumų skaičiavo ir išmokėjo palūkanas. Bendrovė fiziniams asmenims 2011 m.–2012 m. išmokėdama padidintas išmokas už pajus ir nuo padidintų paskolų apskaičiuodama palūkanas, siekė mokestinės naudos – išsimokėti išmokas, išvengiant GPM ir nuo padidintos vertės „pajų“ paskolų apskaičiuotomis palūkanomis padidinti leidžiamus atskaitymus bei tuo sumažinti apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną PM.

17. Bendrovė, nesutikdama su mokesčių administratorių priimtais sprendimais, pateikė Komisijai 2014 m. spalio 6 d. skundą „Dėl 2014-06-16 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65) FRO682-353 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-09-15 sprendimo Nr. 69-109 „Dėl UAB „Morolda“ (į. k.) 2014-07-10 skundo“, kuriame prašė: panaikinti sprendimus Nr. 4.65) FRO682-353 ir Nr. 69-109; stabdyti šio skundo nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-8504-968/2014 (t. y. Byla 1) ir Nr. I-8744-437/2014 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 1–19)) (minėta, kad Byloje 1 teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartyje bylą nutraukė, kadangi Bendrovė atsisakė skundo; pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-8744-437/2014 (t. y. I-4230-437/2015) pagal Bendrovės skundą atsakovei Tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. P. dėl Tarnybos 2013 m. sausio 30 d. rašto Nr. T(1.13)A2-104(13) panaikinimo (toliau – ir Byla 2) šią administracinę bylą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, kadangi minėtas raštas negali būti laikomas aktu, tiesiogiai nustatančiu Bendrovei atitinkamas teises ar pareigas, ginčo sprendimas (jame pateikti faktai) negali būti laikomas aktu, skundžiamu nustatyta tvarka).

18. Komisija 2015 m. sausio 21 d. rašte Nr. 5-50(7-208/2014) informavo turto vertintoją-teismo ekspertą D. G., kad Komisijos 2015 m. sausio 20 d. protokoliniame sprendime Nr. PP-20 (7-208/2014) nuspręsta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavesti atlikti jam, D. G. (Komisijos byla (t. 4, b. l. 70)).

19. Turto vertintojas-teismo ekspertas D. G. turto ekspertizės akte Nr. DGA150122 (toliau – ir Ekspertizės aktas) (ekspertizės data – 2008 m. rugpjūčio 25 d., Turto apžiūros data – 2015 m. sausio 22 d., Ekspertizės akto atidavimo data – 2015 m. vasario 20 d.) pateikė išvadą, kad tiriamojo nekilnojamojo turto, t. y. (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 25 d., apskaičiuota pajamų metodu, liekamosios vertės skaičiavimo būdu, parduodant išvystytą objektą, yra (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Lt) (Ekspertizės aktas (Komisijos byla, t. 4, b. l. 75–97); Ekspertizės akto priedai (Komisijos byla, t. 4, b. l. 98–132))).

20. Pareiškėjos advokatas A. Paulauskas 2015 m. kovo 9 d. rašte Komisijai nurodė, kad pagrindo abejoti Ekspertizės akto išvada nėra, ekspertizė paskirta ir atlikta teisėtai, ekspertas kompetentingas, todėl byloje turėtų būti remiamasi Ekspertizės aktu, kuris patvirtina, jog Bendrovė pagrįstai žemės sklypo tikrąja rinkos kaina pripažino (duomenys neskelbtini) Lt sumą (Komisijos byla (t. 4, b. l. 134)).

21. VMI 2015 m. kovo 10 d. rašte Nr. (24.10-31-5)-R-1998 „Dėl mokestinio ginčo“ nurodė, kad Ekspertizės akte pateikta eksperto išvada yra netiksli, parengta netaikytinu rinkos vertės apskaičiavimo metodu, dėl ko Ekspertizės aktas negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, nustatant (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvusią rinkos vertę, kuri tiesiogiai lemia (duomenys neskelbtini) pajų vertę, ir yra vertintinas visų byloje esančių įrodymų visumoje (Komisijos byla (t. 4, b. l. 135–136)).

22. VMI 2015 m. balandžio 10 d. rašte Nr. (24.10-31-5)-R-2846 „Dėl mokestinio ginčo“, be kita ko, nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl Turto rinkos vertės 2008 m. rugpjūčio 25 d., byloje pateiktos 3 turto ataskaitos, kuriose nustatytos minėto žemės sklypo vertės ženkliai skiriasi (nuo (duomenys neskelbtini) Lt iki (duomenys neskelbtini) Lt), taip pat yra pateiktas Ekspertizės aktas, kuriame to paties Turto sklypo rinkos vertė nustatyta (duomenys neskelbtini) Lt, kad atsižvelgiant į tai, jog įrodymai yra prieštaringi, į tai, jog Tarnyba savo raštuose nurodė ataskaitos 1, ataskaitos 2 ir ataskaitos 3 trūkumus, o VMI 2015 m. kovo 10 d. rašte atkreipė dėmesį į Ekspertizės akto trūkumus, VMI, vadovaudamasi Komisijos nuostatų 7.2 punktu bei Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsniu, prašo pasitelkti specialistę (teismo ekspertę, nekilnojamojo turto vertintoją I. K.), kad ši pateiktų savo išvadas ginčijamu klausimu (Komisijos byla (t. 4, b. l. 137–138)).

23. Komisija, 2015 m. kovo 10 d. posėdyje išnagrinėjusi Bendrovės 2014 m. spalio 6 d. skundą (dalyvaujant Bendrovės atstovui advokatui A. Paulauskui ir mokesčių administratoriaus atstovui I. Janavičiui), 2015 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. S-57(7-208/2014) „Dėl UAB „Morolda“ 2014-10-06 skundo“ nusprendė panaikinti VMI sprendimą Nr. 69-109 ir perduoti Bendrovės skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (Komisijos byla (t. 4, b. l. 152–171)). Sprendime Nr. S-57(7-208/2014), be kita ko, nurodyta:

23.1. Mokesčių administratorius ir Bendrovė ginčijasi dėl to, ar fiziniai asmenys, sudarydami 2010 m.–2011 m. sutartis, šiuo laikotarpiu iš Bendrovės gavo pajų pardavimo pajamas, taigi, analizuotinas fizinių asmenų pajamų gavimo momentas, nes būtent nuo jo priklauso pajamų apmokestinimo režimas.

23.2.1. Tai, kad pajamos, kurios yra mokesčio objektas, pripažįstamos, kai jos faktiškai gaunamos, iš esmės neginčija ir Bendrovė. Pajamos faktiškai gaunamos tada, kai jų gavėjas (nagrinėjamu atveju – fiziniai asmenys) įgyja teisę disponuoti jomis, t. y. pajamų gavimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas, neatsižvelgiant į jų perdavimo formą. Pajamos gali būti gaunamos ne tik pinigais, tai yra bet kokia asmens gaunama nauda, tiesiogiai įtvirtinta GPMĮ (2 straipsnio 14 dalis). Taigi, įvairūs netiesioginiai atsiskaitymai, skolų padengimas paskola, skolos perleidimas ar panašiai taip pat pripažinta viena iš pajamų gavimo formų. Nagrinėjamu atveju fiziniai asmenys pagal 2010 m.–2011 m. sudarytas paskolų sutartis perleido Bendrovei reikalavimo teisę pajų atžvilgiu, t. y. iš esmės neteko reikalavimo teisės pajų atžvilgiu, o tai reiškia, kad Bendrovė įvykdė savo įsipareigojimus fiziniams asmenims ir apmokėjo pagal 2008 m. sutartis sutartą užmokestį už pajus. Tai, kad nebuvo faktinio pinigų išmokėjimo (grynaisiais ar pavedimu), neturi pagrindo, pripažįstant fizinius asmenis gavusiais pajamų. Fiziniai asmenys, gavę pajamu, jas paskolino Bendrovei, o tai tik patvirtina pajamų gavimo faktą (įvyko disponavimas pajamomis). Taigi, mokesčių administratorius teisingai vertina byloje nustatytus ir neginčijamus faktus, susijusius su pajamų gavimo momentu.

23.2.2. Mokesčių administratorius nustatė, jog Bendrovė Vilniaus AVMI pateiktose ataskaitose Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų gražintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas už 2008 m.–2012 m., deklaravo (duomenys neskelbtini) Lt gautas paskolas (iš jų (duomenys neskelbtini) Lt pagal „pajų" paskolų sutartis) ir (duomenys neskelbtini) Lt fiziniams asmenims grąžintas paskolas (tame tarpe (duomenys neskelbtini) Lt pagal „pajų“ paskolų sutartis). Pajų pardavėjai fiziniai asmenys (V. A., S. J. K., M. M., R. K., J. K., P. S.) metinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM308) už 2010 m.–2011 m. taip pat deklaravo pajų pardavimo pajamas. Be to, pati Bendrovė mokesčių administratoriui teikė gyventojams išmokėtą išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymas (forma FR0471) už 2010 m.–2012 m., deklaruodama fiziniams asmenims išmokėtą (12 kodas – vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos) (duomenys neskelbtini) Lt sumą ((duomenys neskelbtini) Lt pagal sudarytas paskolų sutartis ir (duomenys neskelbtini) Lt atsiskaitymai grynaisiais ar banko pavedimais). Minėtomis deklaracijomis Bendrovė pripažino 2010 m.–2011 m. sudarytas paskolų sutartis fiziniams asmenims pajamų išmokėjimo momentu. Bendrovės skundo teiginį, kad jos deklaracijų pateikimas turėtų būti vertinamas ne kaip pinigų išmokėjimą ir gavimą patvirtinantis juridinis faktas, bet kaip netinkamas administracinių procedūrų atlikimas, nes ji deklaracijų negalėjo tikslinti dėl atliekamo mokestinio patikrinimo, laikytina Bendrovės gynybine pozicija, nepagrįsta objektyviais įrodymais.

23.2.3. Bendrovės nuorodos į CK įtvirtintą novacijos sampratą iš esmės tik patvirtina mokesčių administratoriaus poziciją, jog pirminė prievolė (Bendrovės skola fiziniams asmenims už pajus) yra pasibaigusi, nes paskola, vadovaujantis CK 6.141 straipsnio 1 dalimi, sukuriama nauja prievolė, turinti skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą, o naujos prievolės kilimo prielaida – senosios prievolės pasibaigimas.

23.3. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog 2010 m. –2011 m. paskolos sutarčių sudarymo momentas pagrįstai pripažintas fizinių asmenų pajamų gavimo momentu, todėl spręstinas klausimas dėl to, ar fizinių asmenų iš Bendrovės gautos pajamos turi būti priskirtinos fizinių apmokestinamosioms pajamoms ar neapmokestinamosioms vertybinių popierių pardavimo pajamoms.

23.4. Remiantis GPMĮ 15 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 20 dalimi, įstatymų leidėjas mokėtojui yra nustatęs reikalavimus dėl jo sudarytų sandorių (vykdytų ūkinių operacijų) atitikimo tikrajai rinkos kainai, todėl būtent mokesčių mokėtojui pirmiausia tenka pareiga tinkamais įrodymais pagrįsti, jog sandorio ar ūkinės operacijos kaina atitinka tikrąją rinkos kainą. Remiantis bylos medžiaga, (duomenys neskelbtini) Lt pajų įsigijimo vertę Bendrovė grindė mokestinio patikrinimo metu pateiktose ataskaitoje 1 ir ataskaitoje 2 nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lt rinkos verte. Tarnyba 2013 m. sausio 30 d. raštuose Nr. T(1.13)A2-109(13) ir Nr. T(1.13)A2-104(13) nurodė, jog ataskaita 1 ir ataskaita 2 neatitiko atitinkamų TVVPĮ Turto vertinimo metodikos nuostatų, minėtose ataskaitose išvados dėl žemės sklypo rinkos vertės yra klaidinančios. Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Tarnybos minėtuose raštuose pateiktas išvadas konstatavo, jog ataskaita 1 laikoma neturinčia juridinės galios, o ataskaita 2 laikoma neteisinga, bei siekdamas nustatyti realią žemės sklypo vertę, kreipėsi turto vertintoją UAB (duomenys neskelbtini) , prašydamas apmokestinimo tikslais 2008 m. rugpjūčio 25 dienai nustatyti (duomenys neskelbtini) pajų, kuriuos 2008 m. rugpjūčio 25 d.–27 d. įsigijo Bendrovė, rinkos vertę. UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitoje 3 konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) pajų rinkos vertė, kurią lėmė žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) rinkos vertė (kadangi (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė ir pajamų negavo), 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo (duomenys neskelbtini) Lt. Mokesčių administratorius, remdamasis ataskaita 3, padarė išvadą, kad Bendrovė padidinta verte į apskaitą įtraukė (duomenys neskelbtini) pajų įsigijimą, o skolą už pajus įformino paskolos sutartimis, užskaitydama kaip atsiskaitymą už pajus, remiantis pajų pirkimo–pardavimo sutartimis, t. y. Bendrovei neliko skolos už pajus, o susiklostė paskoliniai santykiai pagal paskolų sutartis. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, laikėsi pozicijos, kad Bendrovė, fiziniams asmenims 2011 m.–2012 m. išmokėdama padidintas išmokas už (duomenys neskelbtini) pajus ir nuo padidintų paskolų apskaičiuodama palūkanas, siekė mokestinės naudos – išsimokėti išmokas, išvengiant GPM, ir nuo padidintos neapmokėtų pajų paskolų vertės apskaičiuotomis palūkanomis padidinti sąnaudas / leidžiamus atskaitymus bei tuo sumažinti apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną PM, todėl Bendrovei, kaip mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, nuo fiziniams asmenims išmokėtų pajamų (viršijančių nustatytą pajų rinkos vertę) apskaičiavo GPM, taip pat nuo padidintos paskolų dalies apskaičiuotų palūkanų, nepripažinus leidžiamais atskaitymais, apskaičiavo PM.

23.5. Bendrovė su tokia mokesčių administratoriaus pozicija nesutiko, teigdama, kad vertinant sandorį turi būti vertinamos aplinkybės, egzistavusios sandorio sudarymo metu, o ne atsiradusios jau po jo sudarymo, tuo tarpu 2008 m. (duomenys neskelbtini) pajų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu buvo vienintelis dokumentas (ataskaita 1), kuriame ir buvo nustatyta individuali žemės sklypo rinkos vertė. Bendrovė patvirtino, kad pajų vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) turimo turto vertę (Bendrija prievolių neturėjo, turėjo tik turtą –žemės sklypą), tačiau atkreipė dėmesį į pajų įsigijimo metu jos siektus ekonominius tikslus –įsigyti (duomenys neskelbtini) ir perimti jai priklausantį žemės sklypą. Žemės sklypo įsigijimą Bendrovė vertino kaip investicinį projektą, turėdama tikslą jį vystyti, išvysčius parduoti, taip ne tik padengti Bendrovės skolą, bet ir gauti pelną, todėl tvirtino, kad turto vertintojo nustatyta ne realiai egzistuojančio turto ((duomenys neskelbtini) ha mažaaukščių namų statybos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė, o žemės sklypo investicinė vertė, atitiko pirkėjo (Bendrovės) ir pardavėjų (fizinių asmenų) šio objekto įvertinimą. Taigi, Bendrovė ginčija ataskaitos 3 pagrįstumą ir teisėtumą, nurodydama, jog yra nepagrįsti mokesčių administratoriaus sprendimai, priimti remiantis ataskaitos 3 išvadomis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 25 d. vertės nustatymo.

23.6. Komisijos 2014 m. gruodžio 5 d. posėdyje Bendrovės atstovas pateikė Tarnybos 2014 m. spalio 20 d. išvadą Nr. T-27(14)-I, kurioje konstatuota, jog ataskaita 3 neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 23.3, 29, 30. 31.2, 77, 83.3, 83.5 ir 62.4 punktuose nustatytų reikalavimų.

23.7. Komisija 2014 m. gruodžio 9 d protokoliniame sprendime Nr. PP-307 (7-208/2011) nusprendė sustabdyti ginčo bylos nagrinėjimą ir kreiptis į turto vertintoją-teismo ekspertą dėl turto (žemės sklypo), tiesiogiai darančio įtaką ginčo turto (pajų) vertei, tikrosios rinkos vertės nustatymo. Turto vertintojas-teismo ekspertas D. G. pateikė nekilnojamojo turto (žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ha bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)) ekspertizės aktą Nr. DGA150122, kuriame padaryta išvada, jog 2008 m. rugpjūčio 5 d. buvusi Turto vertė, kuri tiesiogiai lemia (duomenys neskelbtini) pajų vertę, apskaičiuota pajamų metodu, naudojant liekamosios vertės skaičiavimo būdą, skaičiuojant pardavus išvystytą objektą, objektyviausiai parodo vertinamo turto vertę atviroje rinkoje 2008 m. rugpjūčio 25 d., sudaro 13 (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Lt). Bendrovės nuomone, Ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo rinkos vertės ((duomenys neskelbtini) Lt) bei 2008 m. rugpjūčio mėn. pirkimo–pardavimo sutartyje pajų kainos ((duomenys neskelbtini) Lt) 2,2 proc. skirtumas laikytinas neesminiu, kas pagrindžia mokėtojo įrodinėtinas aplinkybes, jog pajai iš fizinių asmenų buvo įsigyti už tikrąją rinkos kainą ((duomenys neskelbtini) Lt). Mokesčių administratoriaus vertinimu, Ekspertizės akte pateikta išvada yra netiksli, nes Turto vertei apskaičiuoti naudotas toks pats metodas, kaip ir ataskaitose 1 ir 2, dėl kurių ydingumo ir tinkamumo yra pasisakiusi Tarnyba 2013 m. sausio 30 d. raštuose, taigi, parengta netaikytinu rinkos vertės apskaičiavimo metodu, dėl ko, Ekspertizės aktas negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, nustatant žemės sklypo rinkos vertę.

Taigi, ginčas tarp šalių vyksta dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, siekiant pagrįsti ar paneigti aplinkybes, jog Bendrovė pajus įsigijo už tikrąją jų rinkos vertę.

23.8. Remiantis LVAT praktika, įrodinėjimo procesu siekiama nustatyti tiesą ginče (byloje); nekyla abejonių, kad dažniausiai absoliučios tiesos nustatymas nebus įmanomas dėl įvairiausių faktorių, todėl būtų galima teigti, jog įrodinėjimo metu siekiama tik reliatyvios tiesos nustatymo, santykinės tiesos nustatymo procese, vertinant jau surinktus įrodymus, svarbu nustatyti įrodymų sąsajas, tikrumą, leistinumą bei pakankamumą (LVAT administracinė byla Nr. A17-1035/2007). Taigi, pasisakant dėl Bendrovės apmokestinimo pagrįstumo reikšminga įvertinti keletą klausimų, betarpiškai susijusių su įrodinėtinomis šioje byloje aplinkybėmis: kam tenka įrodinėjimo pareiga ir kokie įrodinėjimo reikalavimai keliami (kokius įrodymus leistinais ir pakankamais pripažįsta LVAT) tokio pobūdžio byloje.

23.9. GPMĮ 15 straipsnyje įtvirtinta iš sandorio ar ūkinės operacijos gautų pajamų (patirtų išlaidų) atitikimo tikrajai rinkos kainai prezumpcija leidžia teigti, jog pirmiausia pagrįsti šias aplinkybes privalo mokesčių mokėtojas, o pateiktus įrodymus paneigti ir sandorio kainos neatitikimą tikrajai rinkos vertei privalo įrodyti mokesčių administratorius. Įrodinėtinoms aplinkybėms pagrįsti abi ginčo šalys byloje naudojo specifinius įrodymus – asmenų, turinčių žinių ir teisę atlikti konkretaus turto vertinimus, pateiktas turto vertinimo ataskaitas. Remiantis LVAT praktika, šie įrodymai yra specifiniai, kurių paneigimui gali būti naudojami tokiu pat būdu surinkti, specialių žinių turinčių asmenų, pateikti duomenys; nei mokesčių administratorius, nei mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjančios institucijos, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl turto vertinimo ataskaitų teisingumo ir iš to kylančių teisinių pasekmių, o vertina susiklosčiusius teisinius santykius, reguliuojamus TVVPĮ bei mokestiniais teisiniais aspektais (LVAT administracinė byla Nr. A438-1546/2010, Nr. A442-1708/2008). Remiantis LVAT praktika, jeigu byloje pateiktos kelios turto vertinimo atskaitos, jų tinkamumas mokesčiams apskaičiuoti ir pagrįsti gali būti įvertintas tik pasitelkiant specialių žinių turinčius specialistus, tuo tarpu nei teismui, nei mokesčių administratoriui teisė vertinti turto vertinimo ataskaitų tinkamumą nesuteikta; turto vertinimo ataskaitos – tai įrodymai, kurie buvo surinkti panaudojant specialias žinias, todėl ir jų turinio vertinimas, nesant imperatyvių teisės normų pažeidimų, gali būti atliekamas tik pasinaudojus tokiomis pačiomis specialiomis žiniomis, vertinant tokio pobūdžio įrodymus (gautus panaudojus specialias žinias), procesinis įstatymas nustato galimybę pasitelkti specialisto arba eksperto pagalbą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 61, 62 straipsniai), kviečiant į teismo posėdį tinkamą specialistą ar skiriant ekspertizę (LVAT administracinė byla Nr. A438-1655/2010). Pagal TVVPĮ 23 straipsnį (galiojusį sprendimo priėmimo metu) turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga (Tarnyba) nėra nustačiusi jos neatitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Taigi, norminiuose aktuose nurodytiems asmenims pasinaudojus teise kreiptis dėl turto vertinimo atskaitos teisingumo įvertinimo, turto vertinimo ataskaitų atitikimą norminių aktu reikalavimams vertina speciali institucija – Tarnyba. Tarnybai nustačius, jog tarto vertinimo ataskaita neatitinka TVVPĮ reikalavimų, konstatuojama, jog surašant turto vertinimo ataskaitą buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, keliami turto vertinimui atlikti ir ataskaitai surašyti. T. T. (turinčios išimtinę kompetenciją vertinti turto vertinimo ataskaitas) priimti sprendimai, kuriuose konstatuojamas turto vertinimo ataskaitų neatitikimas norminių aktų reikalavimams, nesant duomenų apie tokio pobūdžio sprendimų nuginčijimą, paneigia galimybę remtis šiais dokumentais kaip patikimais įrodymais, pagrindžiančiais vertinamo turto vertę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog esant Tarnybos išvadoms, jog Ataskaita 1, Ataskaita 2 ir Ataskaita 3 neatitinka TVVPĮ reikalavimų, nėra pagrindo šiais įrodymais remtis ginčo byloje.

23.10. Komisija, pasisakydama dėl Ekspertizės akto vertinimo, pažymi, kad joks įrodymas tiek teismui, tiek ikiteisminei ginčo institucijai neturi išankstinės galios, todėl jis turi būti vertinimas laikantis visų įrodymų vertinimo kriterijų, atsižvelgiant ir į tai, jog tai įrodymas, pateiktas asmens, kuris turi specifinių žinių ir teisę vertinti turtą (taip pat turinčio teismo eksperto statusą). Nors Komisija nėra specifinė institucija, turinti teisę vertinti turto vertinimo ataskaitos (ekspertizės akto) atitikimą norminių aktų reikalavimams, tačiau atsižvelgiant į Komisijos veiklos paskirtį – objektyviai išnagrinėti mokėtojo skundą ir spręsti mokestinio ginčo bylą, minėtas įrodyme turi būti įvertintas, remiantis bendraisiais įrodymų vertinimo kriterijais, santykyje su kitais byloje pateiktais duomenimis.

23.11. Visa byloje iki skundo nagrinėjimo Komisijoje pateiktų ataskaitų (1, 2, 3) ydingumas pirmiausia buvo konstatuotas tuo aspektu, jog visais atvejais turto vertintojai rėmėsi informacija apie žemės sklypo panaudojimą, laikydamiesi pozicijos, jog sklype yra galima aukštybinio, multifunkcinio komercinės paskirties pastato statyba, darydami prielaidą, jog žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis (sandorių sudarymo ir ataskaitų rengimo metu žemės sklypo panaudojimo būdas buvo gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) bus pakeisti ir bus pateikta tai patvirtinančių dokumentų. Nors nei vertinimo dieną, nei vertinimo ataskaitos surašymo dieną žemės sklypui parengto patvirtinto detaliojo plano ar kito dokumento, pavirtinančio, kad buvo leista keisti žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą nebuvo pateikta (Tarnyba tokias išvadas padarė, remdamasi tiek iš vertintojų, tiek iš Vilniaus m. savivaldybės gauta informacija). Taigi, tiek mokesčių administratorius, tiek Bendrovė visus byloje pakeiktus specifinius įrodymus atmetė, remdamiesi kompetentingos institucijos pateiktomis išvadomis, kuriose pirmiausia konstatuotos turto vertintojų netinkamai parinktos prielaidos dėl galimo sklypo panaudojimo sklypo vertės nustatymo dieną. Pažymėtina ir tai, jog iš Ekspertizės akto matyti, kad jame nurodoma išvada, jog 2008 m. rugpjūčio 25 d. pagal šią dieną galiojusius teisės aktus ir dokumentus vertinamo žemės sklypo maksimalus ir geriausias panaudojimas yra išskirtinis, t. y. aukštybinio, multifunkcinio komercinės paskirties (prekybinio / administracinio) pastato. Todėl vertintojas dėl sklypo išskirtinumo (31 psl.) nenaudojo lyginamojo metodo sklypo vertei nustatyti, o tiriamojo sklypo vertę skaičiavo pajamų metodu liekamosios vertės skaičiavimo būdu, t. y. buvo taikytas lyginamojo ir išlaidų (sąnaudų) metodų skaičiavimo būdų derinys, prognozuojant statyti daugiafunkcinį biurų / prekybos paskirties pastatą. Nors byloje nepateikta kompetentingų institucijų sprendimų dėl Ekspertizės akto netinkamumo, tačiau Ekspertizės akte nurodytos esminės sklypo rinkos vertės apskaičiavimo prielaidos (galimo sklypo panaudojimo prielaidos), dėl kurių patikimumo ir pagrįstumo gana aiškiai pasisakė Tarnyba, vertindama ankstesnes turto vertinimo ataskaitas, sudaro prielaidas abejoti dėl Ekspertizės akte pateiktos informacijos ir jos pagrindu apskaičiuotos turto rinkos vertės patikimumo.

23.12. LVAT praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl turto vertinimo ataskaitų kaip įrodymų paneigimo būdų, juos ginčyti pateikiant kitus specifinių žinių turinčių asmenų įrodymus ir pan.

Remiantis bylos informacija, mokesčių administratorius, kaip mokestinio ginčo šalis, siekia pasinaudoti tokia teise, t. y. iš Komisijai pateikto 2015 m. balandžio 10 d. rašto Nr. (24.10-3I-5)-R-2846 matyti, jog VMI, nesutikdama su Ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte, siekia inicijuoti dar vienos turto vertinimo procedūros atlikimą, prašydama ją pavesti atlikti kitam turto vertintojui-teismo ekspertui (pateiktas turto vertintojo-teismo eksperto sutikimas atlikti vertinimą, VMI sutikimas padengti vertinimo išlaidas). Pagal MAĮ nuostatas mokesčių administratorius turi pareigą kontroliuoti mokesčių mokėtojo mokesčių apskaičiavimą, šioms funkcijos įgyvendinti, pasirinkdamas visus teisiškai įmanomus ir norminiuose aktuose nustatytus būdus, o kilus mokestiniam ginčui, mokesčių administratorius yra ginčo šalis, turinti teisę pasinaudoti ginčo proceso šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

23.13. Remiantis LVAT praktika, mokestinio ginčo grąžinimas pakartotiniam mokesčių administratoriaus vertinimui galimas, kai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo, t. y. tais atvejais, kai pavedama surinkti naujų įrodymų, galimai lemsiančių kitokią bylos baigtį, pakartoti tam tikras administracines procedūras, dėl kurių pažeidimų galimai byla išnagrinėta neteisingai, atlikti naujus skaičiavimus ir pan. (LVAT administracinės bylos Nr. A438-563/2009, Nr. A556-2765/2011). Komisijos vertinimu, atsižvelgiant į sprendime aptartas aplinkybes (dėl Ekspertizės akte nurodyto turto vertės apskaičiavimo būdo, kai daromos prielaidos dėl žemės sklypo panaudojimo paskirties 2008 m. rugpjūčio 25 dienai pripažintos nepagrįstomis, Tarnybai vertinant kitas turto vertinimo ataskaitas; tai, jog VMI, kaip ginčo šalis, siekia pagrįsti savo poziciją dėl ginčo turto kainos neatitikimo rinkos kainai, atliekant dar vieną turto vertintojo-teismo eksperto vertinimą, o pasinaudoti šia galimybe šioje ginčo stadijoje mokesčių administratorius neturėjo galimybės dėl laike apribotos proceso trukmės), į tai, kad tiek mokesčių administratoriui, tiek mokėtojui numatytos įrodinėjimo pareigos, tai sudaro pagrindą Bendrovės skundo nagrinėjimą grąžinti mokesčių administratoriui, kurio metu mokesčių administratorius savo priemonėmis įvertintų byloje pateiktus naujus įrodymus, atliktų kitus su ginčo turto tikrosios rinkos vertės nustatymu susijusius veiksmus, siekiant pašalinti Komisijos sprendime nurodytas aplinkybes dėl pateikto įrodymo patikimumo ir galėjimo juo remtis, kaip įrodymu, atspindinčiu turto tikrąją rinkos kainą aktualiuoju laikotarpiu.

23.14. Pažymėtina, kad pagal MAĮ 71 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jeigu apskaičiuojant mokesčius nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Morolda“ skundą sprendžiama, ar yra pagrindas naikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. S-57(7-208/2014) „Dėl UAB „Morolda“ 2014-10-06 skundo“, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 69-109 „Dėl UAB „Morolda“ (į. k. 3014002535) 2014-07-10 skundo“ ir panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. birželio 16 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65) FRO682-353. Pažymėtina, kad skundžiamuose sprendimuose pareiškėjai buvo apskaičiuoti papildomi gyventojų pajamų bei pelno mokesčiai, kurių dydžių suma priklauso nuo (duomenys neskelbtini) ha kitos paskirties žemės sklypo (adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės. Mokestinių ginčų komisija savo 2015 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. S-57(7-208/2014) „Dėl UAB „Morolda“ 2014-10-06 skundo“, be kita ko, nurodė, kad šioje mokestinėje byloje Turto vertė nėra aiški, todėl mokestinį ginčą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

2. Šiame kontekste pabrėžtina, jog, remiantis bylos medžiaga, atliktos turto vertinimo ataskaitos ir jose padarytos tokios išvados.

2.1. (duomenys neskelbtini) užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) (turto vertintojas G. P.) atliko (duomenys neskelbtini) ha kitos paskirties žemės sklypo (adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės nustatymą ir 2008 m. rugpjūčio 25 d. parengė turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. G08-08-02 (vertinta 2008 m. rugpjūčio 20 d.), kurioje, naudojant pajamų vertės metodą, vertę nustatant liekamosios vertės skaičiavimo būdu, pateikta išvada, kad, atsižvelgus į rinkos sąlygas ir aplinkybes, veiksnius, darančius įtaką nekilnojamojo turto rinkos vertei, į teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, atlikus sukauptos informacijos ir duomenų analizę bei skaičiavimus, Turto rinkos vertė vertinimo dieną yra (duomenys neskelbtini) Lt (ataskaita 1 (Komisijos byla, t. 3, b. l. 24–34); ataskaitos 1 priedai (Komisijos byla, t. 3, b. l. 35–54)).

2.2. UAB „Morolda“ užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) (turto vertintojas T. M.) atliko Turto vertės nustatymą, t. y. kokia Turto vertė buvo 2008 m. rugpjūčio 26 d. ir 2012 m. spalio 9 d. turto vertinimo ataskaitoje (vertinamas Turtas apžiūrėtas 2012 m. spalio 1 d.), naudojant pajamų metodą, nustatyta, kad Turto vertė 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo (duomenys neskelbtini) Lt (ataskaita 2 (Komisijos byla, t. 2, b. l. 1–37); ataskaitos 2 priedai (Komisijos byla, t. 3, b. l. 38–69)).

2.3. Vilniaus AVMI užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) atliko (duomenys neskelbtini) 11 pajų vertinimą (retrospektyvinį verslo vertinimą) ir 2013 m. birželio 25 d. vertinimo ataskaitoje Nr. MVP13-04-01 pateikė išvadą, kad: pajų rinkos vertė, kurią lėmė (duomenys neskelbtini) turėtas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo dieną (2008 m. rugpjūčio 25 d.) yra (duomenys neskelbtini) Lt; tiek lyginamuoju, tiek pajamų metodu gautos panašios vertės: lyginamuoju metodu apskaičiuota vertė yra (duomenys neskelbtini) Lt, pajamų metodu – (duomenys neskelbtini) Lt; vertintojas, vadovaudamasis metodikos rekomendacijomis, turto rinkos konjunktūros stebėjimo ir analizės rezultatais, atsižvelgdamas į turto vertei darančius įtaką faktorius ir aplinkybes bei nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrą, atlikęs vertinamo objekto vertės skaičiavimus, daro išvadą, jog vertė, nustatyta lyginamuoju metodu yra rinkos vertė; vertintojo nuomone, vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, yra patikimesnė, nes remiasi rinkos faktiniais duomenimis, o vertei, nustatytai pajamų metodu, daro įtaką vertintojo paradytos prielaidos; galutinė išvada: sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (plotas – (duomenys neskelbtini) ha), vertė jos nustatymo dieną (2008 m. rugpjūčio 25 d.) yra (duomenys neskelbtini) Lt (ataskaita 3 (Komisijos byla, t. 1, b. l. 114–145); ataskaitos 3 priedai (Komisijos byla, t. 1, b. l. 146–196))).

3. Be to, Tarnyba pateikė tokias išvadas dėl turto vertinimo ataskaitų.

3.1. Tarnyba 2013 m. sausio 30 d. rašte Nr. T(1.13)A2-104(13) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ (adresuota Vilniaus AVMI, kopija – G. P. (turto vertintojui)) nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 25 d. turto vertės nustatymo ataskaita Nr. G08-08-02 neatitinka TVVPĮ (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarime Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika 1) 51, 70, 77, 82 ir 85 punktuose nustatytų reikalavimų, be to, ataskaitoje 1 pateikiama informacija dėl Turto rinkos vertės yra klaidinanti (taip pat nurodė, kad už pažeidimus, rengiant ataskaitą 1, G. P. Garbės teismas skyrė drausminę nuobaudą papeikimą) (Komisijos byla, t. 3, b. l. 60–63)).

3.2. Tarnyba 2013 m. sausio 30 d. rašte Nr. T(1.13)A2-109(13) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ (adresuota Vilniaus AVMI, kopija – T. M. (turto vertintojui) ir UAB (duomenys neskelbtini) ) nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 9 d. turto vertinimo ataskaita neatitinka TVVPĮ (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 4 dalies 10 ir 13 punktuose bei Metodikos 37 ir 83 punktuose nustatytų reikalavimų, be to, ataskaitoje 2 pateikiama informacija dėl Turto rinkos vertės yra klaidinanti (taip pat nurodė, kad už pažeidimus, rengiant ataskaitą 2, T. M. Garbės teismas skyrė drausminę nuobaudą – panaikino jo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimą) (Komisijos byla, t. 3, b. l. 56–59)).

3.3. Tarnyba 2014 m. spalio 20 d. išvadoje Nr. T-27(14)-I „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) vardu parengtos (duomenys neskelbtini) pajų vertinimo ataskaitos Nr. MVP13-04-01 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“ įvertino ataskaitą 3 kaip neatitinkančią TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 28.3, 29, 30, 31.2, 62.4, 77, 83.3 ir 83.5 punktų reikalavimų (Komisijos byla, t. 4, b. l. 34–40)).

4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisija 2014 m. gruodžio 9 d protokoliniame sprendime Nr. PP-307 (7-208/2011) (Komisijos byla, t. 4, b. l. 50–54)) nusprendė sustabdyti ginčo bylos nagrinėjimą ir kreiptis į turto vertintoją-teismo ekspertą dėl turto (žemės sklypo), tiesiogiai darančio įtaką ginčo turto (pajų) vertei, tikrosios rinkos vertės nustatymo. Turto vertintojas-teismo ekspertas D. G. pateikė nekilnojamojo turto (žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ha bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)) ekspertizės aktą Nr. DGA150122, kuriame padaryta išvada, jog 2008 m. rugpjūčio 5 d. buvusi Turto vertė, kuri tiesiogiai lemia (duomenys neskelbtini) pajų vertę, apskaičiuota pajamų metodu, naudojant liekamosios vertės skaičiavimo būdą, skaičiuojant pardavus išvystytą objektą, objektyviausiai parodo vertinamo turto vertę atviroje rinkoje 2008 m. rugpjūčio 25 d., sudaro (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Lt). Komisija padarė išvadą, kad nors byloje nepateikta kompetentingų institucijų sprendimų dėl Ekspertizės akto netinkamumo, tačiau Ekspertizės akte nurodytos esminės sklypo rinkos vertės apskaičiavimo prielaidos (galimo sklypo panaudojimo prielaidos), dėl kurių patikimumo ir pagrįstumo gana aiškiai pasisakė Tarnyba, vertindama ankstesnes turto vertinimo ataskaitas, sudaro prielaidas abejoti dėl Ekspertizės akte pateiktos informacijos ir jos pagrindu apskaičiuotos turto rinkos vertės patikimumo. Teismas sutinka su tokia pozicija, be to, Komisija, kaip kvaziteismas, turi teisę vertinti įrodymus, todėl Komisijos sprendimas, kuriame mokestinis ginčas perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, yra visiškai pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Mokestinis ginčas nėra ginčas dėl pareiškėjos nubaudimo, todėl teigti, kad yra kaip nors pažeidžiamos pareiškėjos teisės, kai yra siekiama tiksliai, visapusiškai, objektyviai išsiaiškinti faktines aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo. Kiti pareiškėjos argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog naikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. S-57(7-208/2014) „Dėl UAB „Morolda“ 2014-10-06 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 69-109 „Dėl UAB „Morolda“ (į. k. 3014002535) 2014-07-10 skundo“ ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. birželio 16 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65) FRO682-353 nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Morolda“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis