- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- I-3446-624/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01471-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- UAB „MoRolda“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Linas Blažulionis
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjos UAB „MoRolda“ atstovui advokatui Linui Blažulioniui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Vaidai Klimaitei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „MoRolda“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „MoRolda“ skunde prašo teismo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013-03-25 turto arešto aktą Nr. (23.16-08)319-1816 ir juo taikytą turto areštą turtui, o jei teismas netenkintų šio reikalavimo, prašo sumažinti turto arešto mastą, panaikinant turto areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir palikti areštą ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad VMI prie FM patvirtino 2013-03-25 turto arešto aktą, kuriuo areštavo pareiškėjai priklausančius du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bendras turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas sudaro 5 001 287 Lt. Turtas areštuotas paaiškėjus aplinkybėms, kad bendrovė galimai padidinta verte apskaitė 981-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos pajų įsigijimą, nes GNSB turėtas žemės sklypas nepagrįstai įvertintas 48 000 000 Lt verte, o bendrovė skolą už pajus įforminusi paskolomis, nuo jų apskaičiuotas 2 784 443 Lt palūkanas priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir tokiu būdu galimai siekė padidinti patirtas sąnaudas arba sumažinti apmokestinamąjį pelną. Perskaičiavus palūkanas nuo mažesnių sumų, jos galimai sudarytų 325 597 Lt, todėl bendrovė galimai 2 458 846 Lt suma padidino leidžiamus atskaitymus. Įvertinus praėjusių metų mokestinius nuostolius, preliminariais duomenimis patikrinimo metu būtų apskaičiuota 322 037 Lt pelno mokesčio. Tokiu būdu UAB „MoRolda“ turtas buvo areštuotas užtikrinti 322 037 Lt dydžio mokestinės prievolės įvykdymą. Mano, kad turtas areštuotas ir jo mastas yra nepagrįsti. Iki šiol pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas ir patvirtintas patikrinimo aktas, kuriame būtų konstatuoti jos padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai, apskaičiuoti sumokėti mokesčiai, delspinigiai bei netesybos. Šiai dienai neegzistuoja jokia mokestinė prievolė, kurios pareiškėja nebūtų įvykdžiusi, todėl turto areštas yra neteisėtas ir negalėjo būti taikomas pareiškėjos atžvilgiu apskritai. Mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 4 d. nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pažymėjo, kad iki šiol nėra priimtas joks sprendimas, kuriuo būtų konstatuota aplinkybė, jog pareiškėja pažeidė mokesčių įstatymus. Dėl antros sąlygos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kad egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju turto arešto akte pareiškėjai tariamai gali būti priskaičiuojama 322 037 Lt dydžio mokestinės prievolės suma. Tačiau pareiškėja turi pakankamai turto, užtikrinančio, kad pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, turės galimybę padengti skolą ir tokia jos galimybė nesumažės. Tokiu būdu, pareiškėjos turto areštas neatitinka MAĮ 101 str. nustatytų sąlygų, todėl yra neteisėtas. Taip pat nurodo, kad MAĮ įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Šiuo atveju turtas areštuotas užtikrinti 322 037 Lt dydžio mokestinės prievolės įvykdymą. Turto arešto mastas nurodytas turto arešto akte – 5 001 287 Lt, tuo tarpu vien tik sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 465 200 Lt. VĮ Registrų centro duomenimis, minėto sklypo vidutinė rinkos vertė yra 890 000 Lt. Taigi, areštuoto turto vertė lyginant su tariamos mokestinės prievolės suma, yra neproporcingai didelė. Todėl turto arešto apimtis peržengia MAĮ 101 str. 2 d. įtvirtintą kriterijų. Be to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso keliems savininkams, todėl išieškojimas iš šio turto sukeltų neproporcingų pasekmių bendrasavininkų atžvilgiu, pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Jeigu mokesčių administratorius įrodytų areštu užtikrintos 322 037 Lt dydžio mokestinės prievolės egzistavimą, šiai sumai užtikrinti visiškai pakanka 50 procentų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) turto arešto (b. l. 1-3).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovė VMI prie FM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad mokesčių administratorius turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, iš kurių vienas yra areštas. Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas esant MAĮ 101 str. 4 d. nustatytoms sąlygoms. Pareiškėjos turtas buvo areštuotas vadovaujantis MAĮ 101 str. 4 d. bei Vilniaus AVMI 2013-03-14 pavedimu Nr. 83-20, siekiant užtikrinti pareiškėjos 5 001 287 Lt galimos mokestinės nepriemokos įvykdymą. Todėl turto arešto aktas tenkina įstatymo nustatytą arešto sąlygą – jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų. Dėl turto arešto masto nurodo, kad ginčijamo turto arešto mastas yra 5 001 287 Lt, o viso areštuoto turto vertė – 1 622 700 Lt, t. y. 3 378 587 Lt mažesnė nei mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui turto arešto metu. Taigi, atitinka MAĮ 101 str. 2 d. reikalavimus. Rizika, kad UAB „MoRolda“ jai priklausantį turtą gali parduoti ar kitokiu būdu jo netekti pasireiškia tuo, kad atliekant pareiškėjos patikrinimą, aptikta mokesčių teisės pažeidimų, kurių tikslas – apeiti mokesčių įstatymus ir išvengti mokesčių mokėjimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2008-2011 metais neapskaičiavo ir nedeklaravo deklaruojamų mokesčių. Toks elgesys kelia abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bendrovė gali paslėpti ar kitokiu būdu netekti turto ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad užtenka konstatuoti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios pačios savaime sudaro prielaidą šios sąlygos taikymui. Pareiškėja užsiima nekilnojamojo turto prekyba, jo nuoma. Ši priežastis taip pat sudaro papildomą pagrindą manyti, kad vykdydama veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto prekyba, gali parduoti jai priklausantį turtą ir tokiu būdu apsunkinti arba padaryti neįmanomą išieškoti jos atžvilgiu numatomo paskaičiuoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Todėl pritaikytos prievolės užtikrinimo būdas atitiko neįvykdytos pareigos pobūdį, o jos taikymo mastas – mokestinės prievolės dydį, todėl atsakovė pagrįstai areštavo pareiškėjai priklausantį turtą, pagrindo naikinti ginčijamą turto arešto aktą nėra (b. l. 15-16).
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti VMI prie FM atsiliepime išdėstytais argumentais (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
MAĮ, be kita ko, nustatančio mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, 101 str., reglamentuojantis turto areštą, numato: turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 101 str. 1 d.); mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (MAĮ 101 str. 2 d.); mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAĮ 101 str. 3 d.); mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas) (MAĮ 101 str. 4 d.); mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka (MAĮ 101 str. 5 d.); mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis (MAĮ 101 str. 6 d.).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad skundas yra pagrįstas iš dalies: kadangi, kaip matyti iš Vilniaus AVMI pateikto prašymo (b. l. 22-24), UAB „MoRolda“ mokestinio patikrinimo metu nustatyti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymų nuostatų pažeidimai, dėl kurių pareiškėjai UAB „MoRolda“ preliminariais duomenimis gali būti apskaičiuota 5 001 287 Lt mokesčių, atsakovė VMI prie FM, atsižvelgiant į galimos mokestinės nepriemokos susidarymo aplinkybes ir jos mąstą, vadovaudamasi MAĮ 101 str. 4 d., turėjo pagrindą ir galėjo areštuoti 5 001 287 Lt vertės UAB „MoRolda“ priklausantį turtą, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat jai grąžintiną mokesčio permoką, atitinkamai – pareiškėjos teiginiai dėl jos turto arešto neteisėtumo bei dėl arešto mąsto nepagrįstumo yra nepagrįsti.
Tačiau pareiškėjos UAB „MoRolda“ teiginiai, kad ginčijamu turto arešto aktu areštuota daugiau turto, nei jo reikia užtikrinti galimos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, yra pagrįsti: kaip nurodo mokesčių administratorius, preliminariais duomenimis patikrinimo metu būtų apskaičiuota apie 5 001 287 Lt mokesčių, tokio dydžio arešto mastas nurodytas ir ginčijamame akte (b. l. 8), todėl galėjo būti areštuotas 5 001 287 Lt vertės UAB „MoRolda“ turtas, registruojamas atitinkamo turto registre, kurį mokesčių administratorius, kaip nustato MAĮ 101 str. 5 d., privalo įkainoti rinkos kainomis. Šios nuostatos, t. y. dėl areštuojamo turto įkainojimo rinkos kainomis, nustatant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę nebuvo paisoma: mokesčių administratorius, kaip matyti iš Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašo (b. l. 79-80), šio turto vertę nustatė pagal VĮ Registrų centras nurodytą vidutinę rinkos vertę, nustatytą 2003-10-30, t. y. beveik prieš 10 metų, nors Vilniaus AVMI savo prašyme kartu teigia, kad šio turto rinkos vertė, atsižvelgiant į aplinkinių sklypų rinkos vertę, sudaro apie 5 000 000 Lt (b. l. 23). Kadangi nustatyti areštuojamo turto rinkos kainą tenka mokesčių administratoriui, galima manyti, kad galimos UAB „MoRolda“ mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti pakanka žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė paties mokesčių administratoriaus teigimu sudaro apie 5 000 000 Lt, arešto, atitinkamai kitas UAB „MoRolda“ turtas – 1 157 500 Lt vertės 7153/14306 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – šios mokestinės prievolės užtikrinimui areštuotas nepagrįstai.
Pareiškėjos UAB „MoRolda“ atstovo teiginiai, kad turto vertinimo atskaita, pagal kurią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 48 000 000 Lt – nėra nuginčyta, yra nepagrįsti ir šiuo atveju nereikšmingi: Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 23 str. 1 d. nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Turto priežiūros tarnyba, kaip matyti iš jos 2013-01-30 rašto (b. l. 115-116), UAB „Super status“ turto vertinimo ataskaitą, kuria „MoRolda“ prikasančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008-08-26 buvo 48 000 000 Lt (b. l. 36-105), nurodė esant neatitinkančią TVVPĮ 22 str. reikalavimų, o joje pateikiamą informaciją dėl žemės sklypo rinkos vertės – klaidinančia, todėl šios ataskaitos duomenimis nėra galima vadovautis. Pareiškėjos atstovo teiginiai, kad Turto priežiūros tarnybos 2013-01-30 raštas nėra sprendimas, nurodytas TVVPĮ 23 str. 1 d., nėra pagrįstas, kadangi viešojo administravimo institucijos sprendimas gali būti įforminamas ir rašte, o aplinkybė, kad jis galimai neatitinka tam tikrų reikalavimų, savaime nedaro jo negaliojančiu. Be to, 2013-03-25 nustatant areštuojamo turto vertę šia ataskaita vėlgi nebūtų pagrindo vadovautis, kadangi ja buvo nustatinėjama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008-08-26.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „MoRolda“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 25 d. turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-1816 dalyje, kurioje areštuotas UAB „MoRolda“ nuosavybės teise priklausančios 7153/14306 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.