Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Morolda“ skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. P. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde pareiškėja paaiškina, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau-ir įstatymas) 26 str. 3 d. nustatyta, jog priežiūros įstaiga, t. y. Turto vertinimo priežiūros tarnyba nagrinėja turto arba verslo vertinimo įmonių sudarytų ir jose registruotų arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo sudarytų ne ilgesnio kaip trejų praėjusių metų laikotarpio turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitiktį šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Pažymi, jog UAB „Vertkada“ turto vertintojo G. P. Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. G08-08-02 yra parengta 2008-08-25, tuo tarpu Turto vertinimo priežiūros tarnyba jos atitikimą įstatymui atliko tik 2013 m., t. y. praleidus 3 metų terminą, t. y. neteisėtai.

Turto vertinimo priežiūros tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl neteisėtai, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus parengtas Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013-01-30 raštas Nr. T(1.13)A2-104(13) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1,3 p. pagrindu yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Tarnyba, nesutikdama su tuo, jog raštas laikytinas administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas teismui, pažymi, jog aktų ginčijimo teisės požiūriu reikšminga atriboti įmanomus ginčyti aktus nuo nesprendžiamojo (konstatuojamojo) pobūdžio dokumentų - išvadų, pažymų ir kt.; skirti individualius administracinius sprendimus nuo raštų, neišreiškiančių viešojo administravimo subjekto valios (nuomonių, konsultacijų), bei informacinio pobūdžio raštų, kuriais suteikiama prašyta informacija. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką (sukeliančių teisines pasekmes) asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo ir pagrįstumo. Konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių, nėra skundžiami administraciniam teismui.

Pareiškėjos ginčijamame Tarnybos rašte išreiškiama tik Tarnybos nuomonė dėl tam tikrų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 „Dėl Turto vertinimo metodikos“ (toliau – Metodika) nuostatų pažeidimų, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjai nenustatyta. Rašte tik išreikšta atsakovės pozicija dėl ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams, rašte konstatuoti faktai be privalomojo pobūdžio patvarkymų nesukūrė pareiškėjai ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, o ataskaita raštu savaime nebuvo panaikinta.

Paaiškina, kad raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu, o vertintinas kaip konstatuojamojo (neprivalomojo) pobūdžio aktas - tarpinis administracinės procedūros -Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamo pareiškėjos mokestinio patikrinimo - dokumentas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjai, dėl kurių ginčą galėtų spręsti administracinis teismas, todėl raštas negali būti administracinės bylos dalyku.

Atsakovės nuomone, skundžiamas raštas galėtų būti prilygintas konsultacijai – vienai iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų administracinių paslaugų. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė atsakyti į klausimą, ar ataskaita atitinka vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tarnyba, atsakydama Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikė tik nuomonę (Viešojo administravimo įstatymo prasme konsultaciją), kadangi išvados pateikti Tarnyba neturėjo teisės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-05-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014 išaiškino, kad išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties galėtų būti kvestionuojamos, jei būtų skundžiami jų iš dalies nulemti, teisines pasekmes sukeliantys administraciniai aktai, tačiau savaime šios išvados nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjams, nes yra tik Tarnybos nuomonę dėl pareiškėjų ataskaitos išreiškiantys dokumentai.

Pareiškėjos cituojama Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata yra susijusi išimtinai su Tarnybos atliekamais planiniais veiklos patikrinimais (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta Tarnybos funkcija), tačiau ši įstatymo nuostata nėra susijusi su turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties nagrinėjimu pagal asmenų pateiktus Tarnybai paklausimus dėl vertinimo ataskaitų atitikties (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta Tarnybos funkcija). Atkreipia dėmesį į tai, kad skunde nurodomas trejų metų terminas taikytinas tik pagal Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-12-11 įsakymu Nr. 1K-422 „Dėl Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių patvirtinimo“ atliekamų planinių veiklos patikrinimų atžvilgiu, tuo tarpu nagrinėjant į Tarnybą besikreipiančių subjektų paklausimus dėl vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo reikalavimams, įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas trejų metų terminas netaikytinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo argumentas, kad Tarnyba viršijo kompetenciją, piktnaudžiavo valdžia ir pažeidė įstatymo viršenybės principą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba gavo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-11-08 raštą Nr. (12.12-30-8)-46-23480, kuriuo Tarnybos prašyta išnagrinėti, ar 2008-08-25 UAB „Vertkada“ vardu turto vertintojo G. P. parengta Turto vertinimo ataskaita Nr. G08-08-02 atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus (b. l. 59).

Pareiškėja 2014-05-23 kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą su prašymu pateikti sprendimą, kuriuo UAB „Vertkada“ turto vertintojo G. P. parengta 2008-08-25 Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. G08-08-02 pripažinta neatitinkanti Turto ir verslo pagrindų įstatymo reikalavimų (b. l. 60).

Atsakovė 2014-06-10 raštu Nr. (1.13)A2-1114 (14) (b. l. 9, 62) pareiškėjai pateikė Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013-01-30 raštą Nr. T(1.13)A2-104(13) (b. l. 5-8, 55-58), kuriuo be kita ko nurodyta, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba, vykdydama Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-11-08 rašte Nr. (12.12-30-8)-46-23480 išdėstytą prašymą, pagal kompetenciją įvertino Tarnybai pateiktą UAB „Vertkada“ vardu turto vertintojo G. P. parengtos 2008-08-20 Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. G08-08-02 atitiktį jos parengimo metu galiojusių turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija iki 2012-05-01) ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 Nr. 244 (galiojusio iki 2012-05-01)) nuostatoms. Rašte pažymima, kad, Tarnybos nuomone, ataskaita neatitinka šių minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimų.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo raštu, skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau buvo keltas klausimas ­– ar Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada, kurioje konstatuota, kad tam tikro turto vertintojo parengta ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-05-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-162/2014 pabrėžė, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos savaime nereiškia, kad Tarnybos išvada paneigia ataskaitą. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams yra įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, kuris padėtų ginče dėl tam tikro turto arba verslo vertinimo nustatyti tikrąją tam tikro turto arba verslo vertę. Pavyzdžiui, kilus ginčui dėl turto vertės, tokia išvada galėtų padėti išspręsti kelių skirtingų turto arba verslo vertinimo ataskaitų nesuderinamumą. Kita vertus, tokia išvada gali būti laikoma ir administracinės procedūros, kurios metu priimamas asmeniui teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas, dalimi.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis aiškintina sistemiškai ir suprantama kaip nuostata, apibrėžianti prielaidas atvejams, kai įstatymo galią turinčiame akte numatoma pareiga vadovautis išvada kaip ataskaitos paneigimą konstatuojančiu aktu. Nuo tokio įtvirtinimo galėtų keistis ir Tarnybos išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos statusas jos sukeliamų teisinių pasekmių aspektu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks Tarnybos išvados statusas turi būti aiškiai įtvirtintas įstatymo galią turinčiame akte, o išvada be tokio įtvirtinimo reiškia Tarnybos nuomonę dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams.

Tais atvejais, kai Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams pagal įstatymuose įtvirtintą reguliavimą savaime lemtų kokį nors asmenų teisinės padėties pasikeitimą (t. y. sukeltų teisines pasekmes), nepriimant jokio tokį asmens teisinės padėties pasikeitimą lemiančio individualaus administracinio akto, ši išvada būtų laikoma sukeliančia teisines pasekmes ir asmuo turėtų teisę ją skųsti. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo nagrinėjami atvejai, kai asmuo, kuriam pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį būdavo priimama neigiama tarnybinio patikrinimo išvada. Teismas, pripažindamas, kad nors ši išvada yra konstatuojamojo pobūdžio, nustatė, jog ji sukelia asmenims, dėl kurių ji priimta, teisines pasekmes, nes pagal teisinį reguliavimą tokia išvada be papildomų individualių administracinių aktų lemdavo atitinkamos kompensacijos pareigūnui nemokėjimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-67/2009). Todėl, jei Tarnybos išvada reikštų asmens teisinės padėties pokytį, nepriimant jokio papildomo individualaus administracinio akto, nesuteikimas teisės skųsti šios išvados tokiu pagrindu reikštų konstitucinio veiksmingos teisminės gynybos principo pažeidimą.

Kita vertus, Tarnybos išvada gali iš dalies lemti tolesnių teisines pasekmes sukeliančių aktų, veiksmų buvimą, tačiau šie aktai, veiksmai gali būti visiškai skirtingi savo turiniu, adresatais ir sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A602-162/2014 yra pažymėjusi, kad Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos gali lemti skirtingo pobūdžio pasekmes keliančius individualius administracinius aktus. Tarp tokių teisines pasekmes sukeliančių individualių administracinių aktų gali būti aktai, susiję su profesine turto arba verslo vertinimo ataskaitos rengėjų atsakomybe. Taip pat tai gali būti aktai, sukeliantys teisines pasekmes asmenims, kurių turtas arba verslas buvo įvertintas atitinkama turto arba verslo vertinimo ataskaita. Nenustačius teisinių pasekmių, kurias savaime sukeltų Tarnybos išvada, galimybė ją skųsti lemtų papildomą teismo procesą, kurio baigtis savaime neužkirstų kelio tiesiogiai susijusio administracinio akto, sukeliančio teisines pasekmes, priėmimui. Tai lemtų papildomas sąnaudas, susijusias su kelių ginčų tuo pačiu klausimu nagrinėjimu.

Skundžiamame rašte padaryta išvada, kad UAB „Vertkada“ vardu turto vertintojo G. P. parengta 2008-08-20 Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. G08-08-02 neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Metodikos reikalavimų. Joje pažymima, kad turto vertintojas nustatė ne 0,2326 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, kadangi vertinimo atlikimo metu rinkoje nebuvo žemės sklypo su ataskaitoje nurodytais individualiais požymiais, o jo vilties arba investicinę vertę. Akcentuojama, kad pateikta turto rinkos vertė yra klaidinanti.

Teismas, įvertinęs skundžiamo rašto turinį, įvertinęs teismų praktiką, daro išvadą, kad skundžiamu raštu išreiškiama tik Tarnybos nuomonė dėl tam tikrų Įstatymo bei Metodikos nuostatų pažeidimų, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjai nėra nustatyta, raštu išreikšta atsakovės pozicija dėl ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šios nuostatos suponuoja taisyklę, kad viešojo administravimo subjektai turi veikti deramai laikydamiesi savo kompetencijos ribų, kas reiškia, jog administraciniai teismai yra įgalioti vertinti, ar valstybės, savivaldybės institucijos ir kitos įstaigos viešojo administravimo srityje tinkamai laikosi šios taisyklės. Atitinkamai, teismas tiria ne tik, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, bet ir tai, ar administravimo subjektas tinkamai interpretavo savo kompetencijos ribas, inter alia, ar pagrįstai atsisakė atlikti tam tikrus veiksmus, kaip nepriskirtinus jo kompetencijai. Administraciniai teismai gali nagrinėti skundus dėl visų viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmų (neveikimo), sukeliančio asmeniui teisines pasekmes, t. y. darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuoja praktiką, pagal kurią administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kada skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių tiesiogiai pats aktas nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, administracinė byla nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų – informacinio, aiškinamojo pobūdžio aktų – teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011; 2011-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011).

Atsakovės atsiliepime į skundą rašoma, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismas 2013-01-15 posėdyje nusprendė už pažeidimus, rengiant turto vertinimo ataskaitą, G. P. skirti papeikimą. Tačiau šios bylos nutraukimas turto vertintojo teisių nepažeis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-162/2014).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas negali būti laikomas aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjai atitinkamas teises ar pareigas, ginčo sprendimas (jame pateikti faktai) negali būti laikomas aktu, skundžiamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalimi, administracinė byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 101 str. 1 p., 149 str. 1 d., 2 d., teismas

nutarė:

administracinę bylą Nr. eI-4230-437/2015 pagal pareiškėjos UAB „Morolda“ skundą nutraukti.

Nutartis per 7 nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.