Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį keturiems mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 235 straipsnio 1 dalį penkiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnės, ir skirta subendrintą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. birželio 18 d., 10.30 val., Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos PN patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Garliavos PN tyrėjai N. I., turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tai yra būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už žinomai melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pareigūnui N. I. žodžiu pareiškė, kad 2009 m. birželio 12 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 6 kilometre, privažiavę ikiteisminio tyrimo nenustatytu automobiliu nepažįstami trys jaunuoliai, pagrasindami jį sumušti, iš dešinės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson C702“, 800 Lt vertės, o iš kelnių kairės kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo AB banko „Swedbankas“ mokėjimo kortelė ir 200 Lt, sveikatai žala padaryta nebuvo, tokiu būdu padarydami bendrą 1000 litų materialinę žalą.

Be to, pagal jo melagingą pranešimą pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00913-09 dėl plėšimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, 2009 m. birželio 18 d., 10.30 val., Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos PN patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), taip pat 2009 m. liepos 27 d., 9.00 val., Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK kriminalinės policijos skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju, davė žinomai melagingus, teisybės neatitinkančius parodymus, nurodydamas, kad 2009 m. birželio 12 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 6 kilometre trys nepažįstami vaikinai pagrasindami panaudoti fizinį smurtą pagrobė iš jo mobilaus ryšio telefoną ir piniginę kartu su AB banko „Swedbankas“ mokėjimo kortelė ir 200 Lt, po to jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2009 m. lapkričio 6 d., 9.00 val., Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK kriminalinės policijos skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju, davė žinomai melagingus, teisybės neatitinkančius parodymus, nurodydamas, kad 2009 m. gegužės 23 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), M. S. apgaule iš jo savo naudai įgijo 200 Lt, o vėliau atvirai pagrobė iš jo mobilaus ryšio telefoną.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė, tačiau nurodė, kad kardomoji priemonė nuteistajam paskirta nebuvo, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, skunde keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas ir prašoma į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. V. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias subendrino nepažeisdamas BK 63-65 straipsnio nuostatų. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.

Sutinkamai su apeliacinio skundo argumentu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V., pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, taip pat nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad E. V. baustas administracine tvarka, praeityje teistas 6 kartus, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kadangi E. V. tyčiniai nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui už tyčines nusikalstamas veikas, jis laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. V. už BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje numatytų nesunkių nusikaltimų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis žymiai mažesnis už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikaltimas, sankcijose nustatytam šios bausmės vidurkiui, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, priešingai, yra proporcingos nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Todėl skundžiamą nuosprendį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl pernelyg griežtos paskirtos bausmės nėra jokio pagrindo.

Kaip minėta, apeliaciniame skunde taip pat prašoma į paskirtąją bausmę įskaityti laiką, išbūtą suėmime, nuteistąjį išduodant Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi paieškomam įtariamajam E. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 110). 2014-02-13 pranešime dėl paieškos nutraukimo nurodyta, kad E. V. paieška nutraukta, kadangi 2014-02-11 jis buvo perimtas iš Lenkijos pareigūnų ir pagal 2010-01-19 teismo nuosprendį patalpintas į izoliatorių (t. 1, b. l. 120). 2014-02-25 prokuratūros prašyme nurodyta, kad įtariamasis E. V. sulaikytas 2014-02-11 ir pasiųstas į Marijampolės pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno rajono apylinkės teismo 2010-01-19 nuosprendžiu (t. 1, b. l. 144), kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus E. V. pakeičiama į suėmimą (t. 1, b. l. 78).

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl E. V. suėmimo termino nustatymo, jį sulaikius jis nebuvo pristatytas per 48 val. teisėjui, todėl šioje byloje jam nebuvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, o jį sulaikius jis buvo pasiųstas į Marijampolės pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno rajono apylinkės teismo 2010-01-19 nuosprendžiu. Todėl nuteistasis nepagrįstai prašo įskaityti suėmimo ir sulaikymo laiką į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad nuteistasis dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės atlikimo laiką turi teisę BPK 361 straipsnyje numatyta tvarka kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3142, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. V. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 120 Lt (t. 2, b. l. 52). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant, antrinė teisinė pagalba jam galėtų būti teikiama nemokamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.