- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 2S-1702-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20953-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. Ž. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apygardos prokuratūros, (toliau – atsakovė) neturtinę, turtinę, moralinę ir fizinio bei psichinio poveikio neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovui nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir patikslinti subjektą, iš kurio reikalaujama priteisti padarytą žalą bei Lietuvos valstybę atstovaujančias institucijas; suformuluoti aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, konkrečiai nurodant kokiais ir kokių pareigūnų veiksmais ieškovui padarytos žalos prašoma atlyginti; nurodyti konkrečius prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžius, kas jo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro ir kuo bus įrodinėjamas prašomos priteisti turtinės žalos faktas ir dydis.
3. 2019 m. rugpjūčio 14 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Nurodyta, kad ieškovą konvojavę pareigūnai naudojo prieš jį smurtą, išprovokuotą teikiamų kaltinimų; valstybės kaltintojas palaikė poziciją be tikrų faktų ir argumentų, primetė savo nuomonę teismui, siekiant jį palenkti ir suklaidinti, todėl minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą reikalauti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovaujančios Lietuvos valstybę, atlyginti ieškovui 150 000,00 Eur dydžio turtinę, neturtinę, moralinę ir fizinę bei psichinio poveikio žalą. Pačią žalą ir jos dydį sudaro neteisėtas baudžiamosios bylos fabrikavimas ir perdavimas teismo arbitražui svarstyti be faktų ir įrodymų; neteisėtas ieškovo nuteisimas, inkriminuojant sufabrikuotą baudžiamąją medžiagą; poveikis teisėjai; valstybės kaltintojo neteisėtais veiksmais sugadinta sveikata; patirtas fizinis, psichinis smurtas; netekta laisvė (nuteistas 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu) už valstybės kaltintojo prielaidas; nestabilus kraujospūdis – vartoja medikamentus, skrandžio spazmai – maisto netoleravimas, pastovus šlapinimasis, šlapimo takų uždegimas; pažemintas žmogiškasis orumas ir garbė; sugniuždyta reputacija; dvasiniai išgyvenimai, stresas, depresija ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26979-1101/2019 ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
5. Teismas pažymėjo, jog ieškovui bendrai įvertinus patirtą žalą 150 000,00 Eur, prašant ją priteisti, nėra išskirta, kokią sumos dalį sudaro turtinė žala, o kokią – neturtinė žala. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios sudarė jo prašomą priteisti turtinę žalą, ir įrodymų, kuriais remiantis turtinę žalą priteisti prašė.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, jog ieškovui buvo išaiškinta, kad reikalavimas turi būti reiškiamas tiesiogiai atsakovei Lietuvos Respublikai, o ne ją atstovaujančioms institucijoms, tačiau pareiškime dėl trūkumų šalinimo ieškovas vėl pakartotinai prašė turtinės, neturtinės, moralinės ir fizinio bei psichinio poveikio žalos atlyginimą priteisti iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros. Grįsdamas žalą neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, ieškovas reikalavimo nepareiškė Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris tokio pobūdžio bylose atstovauja valstybę.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendė, jog nėra aišku, kokių pareigūnų neteisėtais veiksmais ir konkrečiai kokiais yra grindžiamas ieškovo ieškinys – prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo veiksmais, ieškovo atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumo vertinimu.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovo nepašalinti ieškinio trūkumai yra esminiai, neleidžiantys tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų, apsunkinantys galimybę nustatyti atsakovę atstovaujančias institucijas ir ribojantys atsakovės teisę gintis nuo jai pareikštų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Iš atskirojo skundo turinio spręstina, jog ieškovas, nors ir aiškiai konkretaus reikalavimo yra nesuformulavęs, tačiau atskiruoju skundu siekia, kad būtų panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-26979-1101/2019 ir ieškinio priėmimo klausimas perduotos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovas 2006 m. balandžio 27 d. patyrė garbės ir orumo pažeminimą, fizinį ir psichologinį smurtą, susidorojimą. Teigė suvokęs grėsmę savo gyvenimui, kūno integralumui, pavojų sveikatai, buvo iškilusi reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, sugriautas pasitikėjimas tuo, kad yra nepažeidžiamas ir bus apsaugotas teisėsaugos pareigūnų, kurie grasino tolimesniu susidorojimu ir kankinimu.
9.2. Teigė, jog buvo kreiptasi į valstybės kaltintoją, aprašant ieškovą konvojavusių pareigūnų nusikalstamus veiksmus. Atlikus vidaus tyrimą, nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu nepadaryta pažeidimų. Pabrėžė, kad ieškovas visą laiką, kol buvo atliekamas vidaus tyrimas, praleido Šiaulių tardymo izoliatoriuje, valstybės kaltintojas parodymams duoti ieškovo nevežė.
9.3. Penkiolika dienų ieškovas negalėjo pranešti savo artimiesiems, kur yra ir ar gyvas, buvo nesiskutęs, neturėjo būtiniausių higienos reikmenų, kurių artimieji jam negalėjo atnešti.
9.4. Neturtinė žala grindžiama CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.272 straipsniu 6.273 straipsnio 1 dalimi, ir, už patirtą psichinį, fizinį smurtą ir persekiojimą, bauginimą, vertinama 50 000,00 Eur. Ieškovas iš viso už pažeminimą, bylos fabrikavimą, dvasinius, emocinius išgyvenimus, depresiją, stresą, paniką, melagingą kaltinimą ir prarastą laisvę patyrė 150 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą.
9.5. Skyrus ieškovui 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šis patyrė 60 000,00 Eur turtinę žalą – tokią sumą jis galėjo užsidirbti būdamas laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, neištaisius trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
13. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.
15. CPK numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1252-790/2018). Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
16. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tai du pagrindiniai ieškinio elementai, kuriuos privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje kilo abejonių dėl ieškinio ribų (ieškinio dalyko ir pagrindo). Teismui kilus tokių abejonių, buvo taikytas ieškinio trūkumų ištaisymo institutas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje nustatė paduoto ieškinio trūkumus, terminą jų šalinimui, o skundžiama nutartimi konstatavo, jog minėta nutartis dėl ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo formulavimo tinkamai neįvykdyta. Ieškovas, kaip galima numanyti iš atskirojo skundo turinio, nesutinka su pastarąja pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi ir prašo ją panaikinti.
19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, išanalizavęs paduotame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei jomis grindžiamus reikalavimus, konstatuoja, kad tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, tinkamas neįvykdymas suteikia teismui teisę ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantui (ieškovui) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.
20. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio ir prašymo matyti, kad šiuose dokumentuose yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl žalos atlyginimo iš, kaip galima spręsti, Lietuvos Respublikos. Ieškovas, valstybės atsakomybę kildindamas iš, jo nuomone, neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teisėjų / teismo, veiksmų, negalėjo konkrečiai identifikuoti juos atlikusių asmenų, pavyzdžiui, ir toliau vieną iš pareigūnų vadindamas tiesiog „stambiuoju“, ir aiškiai apibrėžti bei nurodyti jų atliktų veiksmų pobūdį, pateikti pagrindimą, kaip apskaičiuoja prašomą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismui priėmus tokį ieškovo ieškinį, būtų ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, formuluojant atskirtimus. Taigi, ieškiniui pagrįsti nepateikti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas, žinodamas apie nustatytus pateikto procesinio dokumento trūkumus, juos šalino iš esmės formaliai, todėl jo priimti dėl esminių trūkumų negalima.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovo ieškinį, teisingai įvertino šio ieškinio turinį ir pagrįstai nustatė esminių jo faktinio pagrindo trūkumų, priimdamas teisėtą nutartį šį ieškinį laikyti nepaduotu, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-26979-1101/2019 palikti nepakeistą.