Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-09-18 · Civilinė byla Nr. 2-1252-790/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
2-1252-790/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00790-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1252-790/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00790-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 45 000 Eur turtinės žalos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinio reikalavimus iš esmės grindė aplinkybėmis, kad jam neteisėtai buvo pareikšti įtarimai ir jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu neteisėtai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikino ir ieškovą išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatė ieškovui L. M. 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti: suformuluoti ieškinio dalyką, o būtent, tiksliai įvardinti konkrečius valstybės institucijų pareigūnų veiksmus, kuriais galimai ieškovui buvo padaryta žala; aiškiai apibrėžti jo atžvilgiu atliktų, kaip manoma, neteisėtų veiksmų pobūdį; tiksliai įvardyti valstybės institucijas, kurių pareigūnų atlikti veiksmai buvo, jo nuomone, neteisėti, bei sukėlė jam žalos, atitinkamai nurodant valstybei atstovaujančias institucijas; taip pat prašant priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, pateiktini visi įrodymai, pagrindžiantys žalos atsiradimo faktą, atitinkamai jį susiejant su konkrečiais, ieškovo vertinimu, neteisėtais veiksmais.Ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatytų trūkumų, susijusių su ieškinio faktiniu pagrindu, todėl ieškinys negali būti priimtas nagrinėjimui.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas L. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių.Šiurkščiai pažeisti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai, nes nepagrįsta ir neteisėta nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, vilkinant bylos nagrinėjimą.Šiurkščiai pažeistos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnyje bei 109 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės ir laisvės.Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą nuteisimą, melagingą įskundimą bei visišką sveikatos praradimą. Nurodė, kad žala jam buvo padaryta dėl nusikalstamų teismų ir teisėjų veiksmų; į bylą pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai: nedarbingumo lygio pažyma, išrašai iš medicininių dokumentų, teisiamųjų posėdžių protokolai, įrodantys melagingus liudijimus bei melagingas nutartis.Ieškinys yra pakankamai aiškus ir suprantamas, reikalavimo dalyko esmė, pagrindimas bei ribos suprantami, todėl skundžiama nutartis nepagrįsta ir naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas neištaisius trūkumų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.CPK numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tai du pagrindiniai ieškinio elementai, kuriuos privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje kilo abejonių dėl ieškinio ribų (ieškinio dalyko ir pagrindo). Teismui kilus tokių abejonių, buvo taikytas ieškinio trūkumų ištaisymo institutas. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartyje nustatė paduoto ieškinio trūkumus, terminą jų šalinimui, o skundžiama nutartimi konstatavo, jog minėta nutartis neįvykdyta dalyje dėl ieškinio faktinio pagrindo formulavimo. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pastarąja pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi ir prašo ją panaikinti.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, išanalizavęs paduotame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei jomis grindžiamus reikalavimus, konstatuoja, kad tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvykdymas negali suteikti teismui teisės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantui (ieškovui) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.Nagrinėjamu atveju iš ieškinio ir prašymo matyti, kad šiuose dokumentuose yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl žalos atlyginimo iš valstybės. Ieškovas valstybės atsakomybę kildindamas iš, jo nuomone, neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų / teismo, veiksmų, juos pakankamai konkrečiai apibrėžia ir nurodo jų pobūdį, pateikia pagrindimą, kaip apskaičiuoja prašomą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nors ieškiniui pagrįsti galimai pateikti ne visi duomenys, vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinio negalima priimti dėl esminių jo trūkumų. Netikslumai ar trūkumai, susiję su konkrečiomis aplinkybėmis, žalos pagrindimu, neturėtų užkirsti kelio teisminei gynybai, jie galėtų būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui metu. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovo ieškinį, neteisingai įvertino šio ieškinio turinį ir nepagrįstai nustatė esminių jo faktinio pagrindo trūkumų, todėl nepagrįstai ir neteisėtai šį ieškinį laikė nepaduotu. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Marius Bajoras