Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-301-459/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-31
Bylos Nr.: e2-301-459/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00721-202-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Andrulienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“
Atsakovas: M. P.

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2-301-459/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00721-202-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1; 3.1.7.6 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,sekretoriaujant I. J.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ atstovams advokatui V. M. ir advokatei I. G.,

atsakovo M. P. (M. P.) atstovui advokatui K. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Padvariškių namai“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos vartai“ ir M. P. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Padvariškių namai“ pateikė teismui ieškinį, juo prašo priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „Baltijos vartai“ ir M. P. 320 000 Eur nuostolių bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (320 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas; taip pat nustačius, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. UAB „Baltijos vartai“ ir UAB „Padvariškių namai“ sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 7.2 p. nuostatos riboja civilinę atsakomybę ir nustato maksimalų nuostolių dydį visais prievolių pažeidimo atvejais, pripažinti 7.2 p. nuostatą niekine ir negaliojančia, kaip pažeidžiančią imperatyvias įstatymų normas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

1.1. 2020 m. rugsėjo 24 d. UAB „Baltijos vartai“ ir UAB „Padvariškių namai“ sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (Preliminarioji sutartis), kuria šalys įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 22 d. notarų biure sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (Pagrindinė sutartis), pagal kurią atsakovas parduotų, o ieškovas pirktų atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą (toliau – turtas): žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); techninį projektą „Poilsio namai (duomenys neskelbtini)“; statytojo teises ir pareigas, kylančias iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 2 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Preliminariosios sutarties 3.1 p. buvo nustatyta, kad Pagrindinės sutarties kaina yra 1 100 000 Eur + 231 000 Eur PVM ir kad ši kaina yra galutinė, nekeičiama ir apima visus mokesčius. Šalių sutarta kaina niekada nebuvo pakeista. 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 110 000 Eur avansą, kaip tai buvo numatyta Preliminariosios sutarties 3.2.1 p. Tikėdamiesi sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovės atstovai atvyko į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą 2020 m. gruodžio 15 d. 12.00 val., tačiau nurodytu laiku notarų biure atsakovės atstovų nebuvo ir atsakovė notarei nepateikė jokių pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų, todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

1.3. 2020 m. gruodžio 21 d. ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 220 000 Eur (110 000 Eur avansą bei 110 000 Eur netesybas) ir procesines palūkanas. 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteisė 110 000 Eur avansą ir 110 000 Eur netesybas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (220 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 076,28 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-836-881/2022 išnagrinėjęs atsakovės pateiktą apeliacinį skundą priėmė nutartį, kuria 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir kurioje konstatavo, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės.

1.4. Nurodo, kad atsakovė, nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakiusi vykdyti Preliminariojoje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, 2021 m. vasario 1 d. sudarė Turto pirkimo– pardavimo sutartį su nauja pirkėja UAB „Inžinerinė grupė“, ja atsakovė pardavė Turtą naujajam pirkėjai UAB „Inžinerinė grupė“ už 1 530 000,00 Eur (be PVM) sumą. 2023 m. kovo 1 d. ieškovė atsakovei bei atsakovės akcininkui M. P. pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, joje nurodė, jog byloje esant konstatuotoms aplinkybėms, kad preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, ieškovė yra įgijusi teisę į pagrindinės sutarties vykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą – nuostolių atlyginimą. Todėl ieškovė, vadovaudamasi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą, t. y. tarp sutarties su trečiuoju asmeniu kainos ir tarp ieškovės ir atsakovės nesudarytos sutarties kainos, atliekant sprendimu priteistų netesybų įskaitymą (1 530 000,00 Eur - 1 100 000,00 Eur - 110 000,00 Eur = 320 000,00 Eur). Būtent dėl šių priežasčių ieškovė pretenzijoje pareiškė reikalavimą atlyginti 320 000,00 Eur dydžio nuostolius.

1.5. Nurodo, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir atsakovų kaltė. Atsakovė, būdama preliminariosios sutarties šalimi, kartu su M. P. vengė / atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir pastarieji veiksmai (atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį) buvo nepagrįsti. Pažymi, kad minimi neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris, ieškovės manymu, turi prejudicinę galią šioje byloje. Nurodo, kad dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, kurie turi būti atlyginti. Pažymi, kad nesąžiningai ikisutartinių santykių šaliai iš savo neteisėto elgesio gavus naudos, sąžininga šių santykių šalis gali reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai. Tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys, nes nuostolius nulėmė būtent atsakovų nesąžiningi ir neteisėti veiksmai – nesąžiningas ir nepagrįstas vengimas vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir pagrindinės sutarties nesudarymas. Pažymi, kad atsakovai savo neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais sužlugdė tarpusavio pasitikėjimą, dėl to yra gintinas ieškovės pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio interesas, priteisiant kilusius nuostolius – prarastos galimybės piniginę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų kaltė yra preziumuojama, ieškovei nekyla pareiga atskirai įrodinėti atsakovų kaltę, tačiau pastebi, kad atsakovų kaltė yra akivaizdi, nes ji buvo konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais ankstesnėse bylose.

1.6. Nurodo, kad atsakovai yra solidariai atsakingi už ieškovės patirtus ir prašomus priteisti nuostolius. Ieškovė patyrė nuostolius dėl bendro atsakovės ir M. P. veikimo, M. P. atsakovės vardu priėmus sprendimus nesudaryti pagrindinės sutarties su ieškove ir sudaryti sutartį su geresnę kainą pasiūliusiu trečiuoju asmeniu, patiriant naudos iš savo nesąžiningų ir nepagrįstų veiksmų. Nurodo, kad visus esminius sprendimus atsakovės veikloje, derinant turto pardavimo sąlygas, preliminariosios sutarties sąlygas, priimant sprendimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo priėmė atsakovės akcininkas M. P.. Pažymi, kad komunikuojant su ieškove dėl Preliminariosios sutarties sąlygų, sprendimus dėl jų priiminėjo būtent atsakovės vienintelis akcininkas M. P.. Ne išimtis, būtent M. P. priiminėjo sprendimus, ar turtas bus parduotas ieškovei, parduodamo Turto kaina, ar preliminarioji sutartis bus vykdoma joje numatytomis sąlygomis, ar turtas, pažeidžiant preliminariąja sutartimi atsakovės prisiimtas pareigas, bus parduotas tretiesiems asmenims. Todėl būtent M. P. laikytinas de facto atsakovės atstovu, priiminėjusiu esminius sprendimus atsakovės veikloje (kiek tai susiję su Turto pardavimu), bei bendrai padariusiu žalą (nuostolius) ieškovei. Pažymi, kad faktą, jog M. P. yra solidariai atsakingas už ieškovės patirtus ir prašomus priteisti nuostolius, neabejotinai įrodo ir tai, kad didžioji dalis iš atsakovės turto pardavimo gautos sumos buvo pervesta tiesiogiai į M. P. asmeninę banko sąskaitą, t. y. net nepasiekė atsakovės banko sąskaitos. Nurodo, kad M. P., supratęs, kad jo priimtų sprendimų pagrindu pažeidus preliminariąją sutartį ir ja prisiimtas pareigas ieškovė turės teisę į nuostolius ir netesybas, nusprendė paversti atsakovę beturte, kad ieškovė netektų galimybės prisiteisti ir išsiieškoti patirtus nuostolius, pervestą avansą ir preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas (baudą).

1.7. Nurodo, kad neegzistuoja pagrindas teigti, kad preliminariojoje sutartyje atsakomybė buvo apribota maksimalia 110 000,00 Eur suma, o jei būtų nustatyta priešingai, toks susitarimas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Įtraukiant šią nuostatą į preliminariąją sutartį šalys nesulygo dėl absoliučiai visų atsakomybės rūšių ir prievolės pažeidimo pobūdžių ribojimo, toks susitarimas neatitiktų net ir netesybų instituto, todėl neegzistuoja pagrindas teigti, kad šalys sulygo dėl galimų reikalauti nuostolių maksimalaus dydžio.

1.8. Nurodo, kad ankstesnėje byloje pareikšti reikalavimai nesutampa su šios bylos reikalavimais, todėl ieškovės atlikti veiksmai negali turėti jokios įtakos šiai bylai. Šioje byloje reiškiamas reikalavimas atlyginti ir priteisti nuostolius yra kildinamas kitu teisiniu pagrindu, nei buvo nagrinėjamas ankstesnėje byloje, todėl atsiskaitymas ar neatsiskaitymas pagal ankstesnį priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą net nėra reikšmingas nagrinėjamoje byloje ir nepaneigia ieškovės teisės į nuostolius.

Atsiliepimas

2. Atsakovas M. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindu nurodo šias aplinkybes:

2.1. Nurodo, kad ankstesnėje nagrinėtoje byloje priimtas galutinis teismo sprendimas buvo visiškai ir tinkamai įvykdytas – 2023 m. sausio 11 d. mokėjimo pavedimu M. P. kaip trečiasis asmuo sumokėjo ieškovei už savo įmonės BUAB „Baltijos vartai“ 220 000 Eur skolą, 26 038,36 Eur procesinių palūkanų ir 8 580,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši aplinkybė yra nustatyta (patvirtinta) BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje priimtais teismų sprendimais, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-475-618/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2023, kuriais galutinai patvirtintas M. P. finansinis reikalavimas BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje. Taigi ankstesnėje byloje priteisus ieškovei visas reikalautas sumas, o M. P. sumokėjus jai už BUAB „Baltijos vartai“ visas priteistas sumas, dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo pažeistos ieškovės teisės buvo realiai (faktiškai) ir galutinai apgintos.

2.2. Nurodo, kad iki 2020 m. gruodžio 22 d. šalys nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, tad nuo kitos dienos ši jų prievolė pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Baltijos vartai“ įgijo teisę parduoti Turtą bet kokiam kitam trečiajam asmeniui, tai ir padarė.

2.3. Nurodo, kad dar iki šios bylos iškėlimo ieškovė inicijavo daug kitų teisinių procesų BUAB „Baltijos vartai“ ir M. P., t. y. pradėjo plataus masto teisinį persekiojimą, tikėdamasi, jog nebegalėdami pakelti spaudimo BUAB „Baltijos vartai“ ir (ar) M. P. galiausiai susimokės ieškovės papildomai už jų palikimą ramybėje.

2.4. Nurodo, kad ieškovė neįrodė visų M. P. civilinės atsakomybės sąlygų. M. P. neatliko ir net hipotetiškai negalėjo atlikti ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų. M. P. nebuvo preliminariosios sutarties šalis, jis taip pat nebuvo BUAB „Baltijos vartai“ kaip preliminariosios sutarties šalies atstovas, įgaliotas sudaryti, pakeisti, nutraukti šią sutartį ir (ar) sudaryti arba nesudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Taigi M. P. ne tik nepažeidė preliminariosios sutarties, bet ir negalėjo jos pažeisti. Tiksliau jis neatsisakė ir negalėjo atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

2.5. Nurodo, kad ieškovės minimoje anksčiau išnagrinėtoje byloje M. P. nedalyvavo nei kaip šalis, nei kaip trečiasis asmuo, joje nebuvo įrodinėjamas kokių nors jo veiksmų nesąžiningumas ir (ar) neteisėtumas, nėra nieko pasisakyta apie M. P. elgesį civilinės atsakomybės kontekste, todėl ankstesniuose priimtuose teismų sprendimuose nustatytos (nurodytos) aplinkybės nėra ir negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje konkrečiai M. P. atžvilgiu.

2.6. Nurodo, kad ieškovė neįrodė savo tariamai patirtos žalos (nuostolių) fakto nei jos dydžio. Ieškovės minimi restituciniai nuostoliai yra atlygintini ne visais, o tik tam tikrais atvejais ir jokiu atveju negali peržengti kompensacinės sutartinės atsakomybės ginamos ribos. Ieškovė nepateikė bylai jokių įrodymų apie tai, kokia buvo Turto rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu. Neegzistuojant tokiems įrodymams yra objektyviai neįmanoma palyginti preliminariosios sutarties pažeidimo metu buvusios Turto rinkos vertės ir Turto pardavimo trečiajam asmeniui kainos bei nustatyti, viena vertus, kokia yra ieškovės kaip neva nukentėjusios šalies galimai saugomo lūkesčio intereso riba, antra vertus, ar ieškovė turi bent hipotetinę teisę reikalauti restitucinių nuostolių atlyginimo.

2.7. Nurodo, kad M. P. neatliko ir net hipotetiškai negalėjo atlikti ieškinyje nurodytų veiksmų, kurie, anot ieškovės, nulėmė atitinkamų nuostolių atsiradimą. Be to, ieškovė neįrodė ir pačių nuostolių fakto bei dydžio. Ieškovei neįrodžius M. P. neteisėtų veiksmų ir savo neva patirtos žalos (nuostolių), konstatuotina, jog tarp jų neegzistuoja ir negali egzistuoti priežastinis ryšys.

2.8. Pažymi, kad ieškovei neįrodžius M. P. neteisėtų veiksmų, jis laikytinas nekaltu, kadangi skolininko kaltės prezumpcija negalioja (netaikytina) neteisėtų veiksmų neatlikusiam asmeniui.

2.9. Nurodo, kad nei BUAB „Baltijos vartai“, nei juo labiau M. P. preliminariosios sutarties sudarymo metu nenumatė ir negalėjo protingai numatyti ieškovės neva patirtų 430 000 Eur dydžio nuostolių kaip tikėtinos prievolės sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį neįvykdymo pasekmės, todėl negali ir neturi už juos atsakyti. Nei M. P., nei BUAB „Baltijos vartai“ kaip preliminariosios sutarties šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti, jog šios sutarties pažeidimo (t. y. pagrindinės sutarties nesudarymo) atveju gali tekti atlyginti ieškovei didesnius nei 110 000 Eur nuostolius. Preliminariosios sutarties 7.2 p. šalys susitarė, jog nustatytu terminu nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties dėl BUAB „Baltijos vartai“ kaltės, BUAB „Baltijos vartai“ privalo sumokėti ieškovei 110 000 Eur baudą, laikytiną neįrodinėtinais ir neginčijamais bei maksimaliais jų sutartiniais nuostoliais.

2.10. Nurodo, kad M. P. nėra ir negali būti laikomas solidariai atsakingu už ieškovės deklaruojamą žalą (nuostolius), kadangi, kaip matyti iš Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.1–4.1.3 p., 928 632 Eur (bet ne 1 210 337 Eur, kaip yra nurodoma ieškinyje) bendrai sudarančią Turto kainos dalį trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti ir faktiškai sumokėjo ne BUAB „Baltijos vartai“, bet M. P., nes tuo metu jis buvo BUAB „Baltijos vartai“ kreditorius.

2.11. Nurodo, kad dividendai, bendrai sudarantys 383 774 Eur, buvo visiškai pagrįstai ir teisėtai išmokėti M. P.. Nei BUAB „Baltijos vartai“, išmokėdami dividendus, nei pats M. P., gaudamas juos, tokiais veiksmais neturėjo ketinimų ir tikslo „paversti atsakovą beturčiu“, ,,išvengti atsakovo turimų turtinių prievolių ieškovo atžvilgiu“, tai deklaratyviai akcentuojama ieškinyje.

2.12. Nurodo, kad preliminariosios sutarties 7.2 p., kuriuo BUAB „Baltijos vartai“ civilinė atsakomybė (atlygintinų nuostolių dydis) yra apribota maksimalia 110 000 Eur suma, yra teisėtas bei galiojantis. Šiuo punktu šalys susitarė, jog nurodyta bauda 110 000 Eur yra laikoma neįrodinėtinais ir neginčijamais maksimaliais pirkėjo sutartiniais nuostoliais. Šis šalių laisva valia pasiektas susitarimas tapo įpareigojančiu, tai ginčo kontekste reiškia, jog BUAB „Baltijos vartai“ įgijo, turėjo ir turi pagrįstą bei teisėtą lūkestį, jog dėl jų kaltės neįvykdžius preliminariosios sutarties (t. y. nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties) jiems nekils prievolė atlyginti didesnius nei 110 000 Eur nuostolius, o ieškovė neįgijo, neturėjo ir neturi pagrįsto bei teisėto lūkesčio, jog tokiu atveju galės reikalauti didesnių nei 110 000 Eur nuostolių atlyginimo.

2.13. Nurodo, kad preliminariosios sutarties 7.2 p. nepažeidžia jokių imperatyvių teisės normų, todėl negali būti pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu.

3. Atsakovė BUAB „Baltijos vartai“ atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Teisės idėjos“, įgaliotas asmuo G. Č., atsiliepimu į ieškinį prašo civilinę bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Atsiliepimo pagrindu nurodo šias aplinkybes:

3.1. Nurodo, kad pareikštas ieškinys tėra dar vienas (eilinis) ieškovės bandymas tapti BUAB „Baltijos vartai“ kreditore – tai ieškovė kartą jau nesėkmingai bandė padaryti. Nors atsakovas M. P. už savo įmonę BUAB „Baltijos vartai“ visiškai padengė ieškovės turėtą reikalavimą BUAB „Baltijos vartai“ dar iki termino kreditiniams reikalavimams pareikšti pabaigos, ieškovė pasibaigus terminui kreditiniams reikalavimams pareikšti BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje staiga pakeitė poziciją dėl kreditinio reikalavimo pagrindo, teigdama, kad M. P. mokėjimas, kuriuo buvo padengta ieškovei prievolė, buvo skirtas ne BUAB „Baltijos vartai“ prievolės įvykdymui, tačiau padengti ieškovės tariamoms papildomoms išlaidoms, kurias sudarė ieškovės advokatams sumokėtos lėšos (daugiau nei 50 000 Eur) ir kurios nebuvo priteistos ankstesnėse bylose arba tuo metu dar vykstančiose ir net nepradėtose bylose. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tokį ieškovės ,,susikurtą“ kreditinį reikalavimą atsisakė tvirtinti, be kita ko, pažymėdami, kad ieškovės pozicija yra nenuosekli, klaidinanti teismą, o procesinis elgesys yra nesąžiningas (2023 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-475-618/2023; 2023 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2023).

3.2. Nurodo, kad ieškovės 2023 m. kovo 1 d. pretenzija dėl nuostolių buvo pateikta pasibaigus terminui kreditiniams reikalavimams pareikšti BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje, nors ieškovė puikiai žinojo, iki kada turi būti pareikšti kreditiniai reikalavimai. Pretenzija grindžiama aplinkybėmis, kurios susiklostė dar gerokai iki bankroto bylos ir kurios ieškovei neabejotinai buvo žinomos. Jų pagrindu buvo inicijuota civilinė byla dėl avanso ir netesybų priteisimo (Nr. e2-1461-864/2021, o vėliau ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2-836-88l/2022 nagrinėtas apeliacinis skundas). Minėtoje byloje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir visiškai įvykdytas, todėl pretenzijoje reiškiamas tapatus reikalavimas net negali būti nagrinėjamas teisme.

3.3. Nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi teisme jau buvo nagrinėtas tapatus ginčas dėl avanso ir nuostolių priteisimo pagal tą pačią 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariąją sutartį, ieškinys grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis bei įrodymais. Ieškiniu reikalaujama taikyti tokį patį CK 1.138 straipsnio 6 punkte įtvirtintą gynybos būdą (t. y. taikyti civilinę atsakomybę) bei gauti nuostolių atlyginimą. Tai, kas nurodyta, patvirtina, kad ieškovės anksčiau ir dabar pareikšti ieškiniai yra tapatūs, o tai sudaro pagrindą nutraukti civilę bylą.

3.4. Nurodo, kad, jei teismas laikytų, kad ieškiniai nėra tapatūs, ieškinys turėtų būti atmestas tuo pagrindu, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariąja sutartimi šalys buvo susitarusios dėl civilinės atsakomybės ribojimo. Preliminariosios sutarties 7.2 punktas numato, jog tuo atveju, jeigu nustatytu terminu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės esant preliminariosios sutarties 6.2.1–6.2.2 p. nustatytiems pagrindams, pardavėjas privalo per 5 d. grąžinti pirkėjui įmokas, gautas pagal preliminariosios sutarties 3.2.1 p. bei sumokėti pirkėjui 110 000 Eur baudą. Nurodytas punktas taip pat numato, kad bauda yra laikoma neįrodinėtinais ir neginčijamais maksimaliais pirkėjo sutartiniais nuostoliais.

3.5. Nurodo, kad ieškinyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 ir joje pateikti išaiškinimai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų, kadangi restitucinių nuostolių priteisimas yra galimas tik išimtiniais atvejais, o praktika, kuria ieškovė vadovaujasi, negali būti taikoma kaip precedentas nagrinėjamoje byloje, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir šios bylos aplinkybės nesutampa.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė dubliką, juo prašo ieškinį tenkinti. Dubliko pagrindu nurodo šias aplinkybes:

4.1. Nurodo, kad, priešingai nei teigia M. P., atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nes BUAB „Baltijos vartai“, būdami 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarytos preliminariosios sutarties šalimi, kartu su M. P. vengė / atsisakė sudaryti ginčo pagrindinę sutartį ir pastarieji veiksmai (atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį) buvo nepagrįsti.

4.2. Nurodo, jog tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl BUAB „Baltijos vartai“ kaltės, buvo konstatuota 2021 m. liepos 21 d. teismo sprendimu Skolos byloje ir 2022 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Skolos byloje.

4.3. Pažymi, kad atsakovai, pardavę Ieškinio 1 p. nurodytą turtą už didesnę kainą kitam pirkėjui, dėl savo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų įgijo naudos, o pastaroji yra laikytina ieškovo patirtais nuostoliais. Todėl ieškovas turi teisę ir jam yra atlygintina prarastos galimybės piniginė vertė. Ieškovas savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą tarp gautos naudos sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu ir nesudarytos pagrindinės sutarties kainos, atliekant Skolos byloje priteistų netesybų sumos įskaitymą (1 530 000 Eur – 1 100 000 Eur – 110 000 Eur = 320 000 Eur).

4.4. Nurodo, kad tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovai, nepaisydami preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nepagrįstai vengdami sudaryti pagrindinę sutartį, kartu sudarydami sutartį ir parduodami Turtą trečiajam asmeniui, atliko neteisėtus veiksmus. Dėl šių savo neteisėtų veiksmų atsakovai gavo naudos – atlikus neteisėtus veiksmus ir nesąžiningai nesudarius su ieškovu pagrindinės sutarties, sutartimi Turtas buvo parduotas brangiau – už 1 530 000 Eur sumą. Tokiu būdu dėl savo nesąžiningų veiksmų atsakovai gavo turtinę naudą, kurios suma lygi 430 000,00 Eur. Atitinkamai, atsakovams neatlikus neteisėtų veiksmų, ieškovas nebūtų patyręs žalos.

4.5. Nurodo, kad atsakovų kaltė neabejotinai egzistuoja, nes buvo konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais Skolos byloje.

4.6. Pažymi, jog priešingai nei teigia M. P., ieškovas patyrė nuostolius dėl bendro BUAB „Baltijos vartai“ ir M. P. veikimo, M. P. BUAB „Baltijos vartai“ vardu priėmus sprendimus nesudaryti pagrindinės sutarties su ieškovu ir sudaryti Sutartį su geresnę kainą pasiūliusiu trečiuoju asmeniu, patiriant naudos iš savo nesąžiningų ir nepagrįstų veiksmų. Be to, suprantant, kad BUAB „Baltijos vartai“ dėl M. P. priimtų sprendimų padarinių privalės atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, sulygtas netesybas, grąžinti avansą, M. P. veiksmais ir priimtais sprendimais visos už Turto pardavimą gautos lėšos (gauta nauda) buvo išvestos iš BUAB „Baltijos vartai“ banko sąskaitos į asmeninę M. P. banko sąskaitą, paverčiant BUAB „Baltijos vartai“ beturčiu asmeniu, taip bandant eliminuoti / apsunkinti ieškovo galimybes prisiteisti ir išsiieškoti jam priklausančias sumas.

4.7. Nurodo, kad faktą, kad būtent M. P. iš esmės derino Turto pardavimo sąlygas, įrodo jau Skolos byloje teismų analizuoti susirašinėjimo duomenys, iš kurių matyti, kad visas esmines Preliminariosios sutarties sąlygas, sprendimus dėl Turto (ne)pardavimo de facto priiminėjo BUAB „Baltijos vartai“ vienintelis akcininkas M. P., o ne BUAB „Baltijos vartai“ direktorė.

4.8. Pažymi, jog faktą, kad M. P. yra solidariai atsakingas už ieškovo patirtus ir prašomus priteisti nuostolius, neabejotinai įrodo ir tai, kad didžioji dalis iš ne BUAB „Baltijos vartai“ Turto pardavimo gautos sumos buvo pervesta tiesiogiai į M. P. asmeninę banko sąskaitą, t. y. net nepasiekė ne BUAB „Baltijos vartai“ banko sąskaitos.

4.9. Mano, kad atsakovai nepagrįstai teigia, kad preliminariojoje sutartyje jų atsakomybė buvo apribota maksimalia 110 000,00 Eur suma. Net jei būtų nustatyta priešingai, toks susitarimas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Įtraukiant šią nuostatą į preliminariąją sutartį šalys nesulygo dėl absoliučiai visų atsakomybės rūšių ir prievolės pažeidimo pobūdžių ribojimo, toks susitarimas neatitiktų net ir netesybų instituto, todėl neegzistuoja pagrindas teigti, kad šalys sulygo dėl galimų reikalauti nuostolių maksimalaus dydžio. Teigia, kad preliminariosios sutarties 7.2. p. nuostata nelaikytina kaip apribojanti ieškovo teises į nuostolius, patirtus dėl atsakovų kaltės ir tyčios, kildinamus prarastos galimybės pinigine verte.

4.10. Nurodo, kad BUAB „Baltijos vartai“ nepagrįstai prašo nutraukti bylą, nes neegzistuoja nė vienas iš trijų kriterijų, būtinų pripažinti ieškinį tapačiu su Skolos byloje nagrinėtu ieškiniu, nesutampa nei ginčo šalys, nei ieškinių dalykai, nei ieškinių pagrindai.

Atsiliepimas

5. Atsakovė BUAB „Baltijos vartai“ pateikė tripliką, juo prašo nutraukti bylą, o jos nenutraukus atmesti ieškovo ieškinį. Tripliko pagrindu nurodo šias aplinkybes:

5.1. Nurodo, kad ieškovo samprotavimai apie atsakomybės rūšis, prievolės pažeidimo pobūdžius bei susitarimo neatitikimą netesybų institutui yra nelogiški, teisiškai nepagrįsti bei nepaneigia atsakovų argumentų dėl civilinės atsakomybės ribojimo, kuris įtvirtintas preliminariosios sutarties 7.2. punkte. Šalys, preliminariosios sutarties 7.2. punkte numatydamos, kad „bauda yra laikoma neįrodinėtinais ir neginčijamais maksimaliais pirkėjo sutartiniais nuostoliais“, akivaizdu, susitarė dėl civilinės atsakomybės ribojimo, nustatydamos, jog sulygta baudos suma yra ir maksimalūs pirkėjo nuostoliai.

5.2. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad preliminariosios sutarties 7.2. punktas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, dėl ko turėtų būti laikomas niekiniu ir negaliojančiu. Tam, jog būtų galima vertinti, kad preliminariosios sutarties 7.2. punktas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, reikia nustatyti, kad nurodytu punktu buvo susitarta dėl civilinės atsakomybės ribojimo dėl skolininko (šiuo atveju – UAB „Baltijos vartai“) tyčios arba didelio neatsargumo ir (arba) kad toks susitarimas buvo aiškiai nesąžiningas, pažeidžiantis šalių tarpusavio interesų pusiausvyrą.

5.3. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog preliminariosios sutarties 7.2. punkte nenurodytos išimtys dėl tyčios ar didelio neatsargumo nesudaro pagrindo nurodytos nuostatos vertinti kaip numatančios civilinės atsakomybės ribojimą esant tyčiai ar dideliam neatsargumui. Toks ribojimas būtų galimas konstatuoti, jei šalys būtų aiškiai numačiusios, kad bauda yra laikoma neįrodinėtinais ir neginčijamais maksimaliais pirkėjo sutartiniais nuostoliais „net ir esant pardavėjo kaltei ar dideliam neatsargumui“.

5.4. Dėl bylos nutraukimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nurodo, kad ieškovas šalių tapatumą neigia tuo, kad nagrinėjamoje byloje atsirado nauja ginčo šalis – atsakovas M. P., kurio nebuvo anksčiau nagrinėtoje byloje, tačiau tai tik sąmoningas ieškovo veiksmas siekiant formaliai nukreipti dėmesį nuo ieškinių tapatumo problemos (neva formaliai solidariai įtraukus dar vieną atsakovą, ieškinys nebebus tapatus tam, kuris reikštas civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021).

5.5. Nurodo, kad skirtingos civilinės atsakomybė rūšys (t. y. civilinė ar deliktinė) nėra susijusios su ieškinio dalyku. Be to, sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima ir delikto nėra, jeigu žala yra susijusi su sutartiniais santykiais. Kadangi ginčo atveju ieškovo žala kildinama iš sutartinių santykių, siejusių ieškovą ir BUAB „Baltijos vartus“ (jei ne sutartiniai santykiai, ieškovas nebūtų galėjęs reikšti BUAB „Baltijos vartai“ jokių reikalavimų), todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kalbėti apie jokią kitą kaip tik sutartinę civilinę atsakomybę.

5.6. Nurodo, kad abiem ieškiniais buvo reikalaujama taikyti tokį patį CK 1.138 straipsnio 6 punkte įtvirtintą gynybos būdą (t. y. taikyti civilinę atsakomybę) ir gauti nuostolių atlyginimą. Tai, kad reikalaujamos taikyti civilinės atsakomybės formos skiriasi (išnagrinėtoje byloje ieškovė, patikslinusi ieškinį, reikalavo netesybų (pradiniame ieškinyje buvo reikalaujama ir nuostolių) ar, kaip nurodo ieškovas, tiesioginių nuostolių, o nagrinėjamoje byloje – nuostolių (ar, kaip nurodo ieškovas, netiesioginių nuostolių), tačiau tiek netesybos, tiek nuostoliai, vadovaujantis CK 6.245 str. 1 d., yra civilinės atsakomybės formos), nesudaro pagrindo vertinti ieškinių dalykų kaip skirtingų.

5.7. Nurodo, kad anksčiau nagrinėtoje byloje buvo analizuojamas 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariosios sutarties vykdymas bei civilinės atsakomybės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kurią buvo įsipareigota sudaryti 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariąją sutartį, taikymas. Ieškinys, kurį ieškovas pareiškė išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje, grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis bei įrodymais, o tam tikri papildymai bei papildomi ieškovo išvedžiojimai nesudaro pagrindo ieškinių nevertinti kaip netapačių.

6. Atsakovas M. P. pateikė tripliką, juo prašo atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tripliko pagrindu nurodo šias aplinkybes:

6.1. Nurodo, kad ieškovė neįrodė visų M. P. civilinės atsakomybės sąlygų.

6.2. Nurodo, kad, neįrodžius M. P. neteisėtų veiksmų, jis laikytinas nekaltu, kadangi skolininko kaltės prezumpcija negalioja (netaikytina) neteisėtų veiksmų neatlikusiam asmeniui.

6.3. Pažymi, kad M. P. nėra ir negali būti laikomas solidariai atsakingu už ieškovo deklaruojamą žalą (nuostolius).

6.4. Nurodo, kad preliminariosios sutarties 7.2 p., kuriuo BUAB „Baltijos vartai“ civilinė atsakomybė (atlygintinų nuostolių dydis) yra apribota maksimalia 110 000 Eur suma, yra teisėtas bei galiojantis. Šis Preliminariosios sutarties punktas nepažeidžia jokių imperatyvių teisės normų, todėl negali būti pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį ir dubliką palaikė ir prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir dublike išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismo posėdyje atstovai paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakiusi vykdyti Preliminariojoje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, 2021 m. vasario 1 d. sudarė Turto pirkimo–pardavimo sutartį su nauja pirkėja UAB „Inžinerinė grupė“, kuria atsakovė pardavė Turtą naujajai pirkėjai UAB „Inžinerinė grupė“ už 1 530 000,00 Eur (be PVM) sumą. Paaiškino, kad preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, ieškovė yra įgijusi teisę į pagrindinės sutarties vykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą – nuostolių atlyginimą. Todėl ieškovė savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą, t. y. tarp sutarties su trečiuoju asmeniu kainos ir tarp ieškovės ir atsakovės nesudarytos sutarties kainos, atliekant sprendimu priteistų netesybų įskaitymą (1 530 000,00 Eur – 1 100 000,00 Eur – 110 000,00 Eur = 320 000,00 Eur). Mano, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir atsakovų kaltė. Atsakovai yra solidariai atsakingi už ieškovės patirtus ir prašomus priteisti nuostolius. Ieškovė patyrė nuostolius dėl bendro atsakovės ir M. P. veikimo, M. P. atsakovės vardu priėmus sprendimus nesudaryti pagrindinės sutarties su ieškove ir sudaryti sutartį su geresnę kainą pasiūliusiu trečiuoju asmeniu, patiriant naudos iš savo nesąžiningų ir nepagrįstų veiksmų. Nurodė, kad neegzistuoja pagrindas teigti, kad preliminariojoje sutartyje atsakomybė buvo apribota maksimalia 110 000,00 Eur suma, o jei būtų nustatyta priešingai, toks susitarimas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Įtraukiant šią nuostatą į preliminariąją sutartį šalys nesulygo dėl absoliučiai visų atsakomybės rūšių ir prievolės pažeidimo pobūdžių ribojimo, toks susitarimas neatitiktų net ir netesybų instituto, todėl neegzistuoja pagrindas teigti, kad šalys sulygo dėl galimų reikalauti nuostolių maksimalaus dydžio. Pažymėjo, kad ankstesnėje byloje pareikšti reikalavimai nesutampa su šios bylos reikalavimais, todėl ieškovės atlikti veiksmai negali turėti jokios įtakos šiai bylai.

Atsiliepimas

8. Teismo posėdyje atsakovo M. P. atstovas palaikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, prašė ieškinį atmesti juose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismo posėdyje prašė vadovautis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, priimta 2024 m. gegužės 23 d. civilinėje byloje Nr. e3K-117-781/2024. Paaiškino, kad iki 2020 m. gruodžio 22 d. šalys nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, tad nuo kitos dienos ši jų prievolė pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Baltijos vartai“ įgijo teisę parduoti Turtą bet kokiam kitam trečiajam asmeniui, tą ir padarė. Ieškovė neįrodė visų M. P. civilinės atsakomybės sąlygų, kad, neįrodžius M. P. neteisėtų veiksmų, jis laikytinas nekaltu, kadangi skolininko kaltės prezumpcija negalioja neteisėtų veiksmų neatlikusiam asmeniui. Pažymėjo, kad M. P. nėra ir negali būti laikomas solidariai atsakingu už ieškovės deklaruojamą žalą (nuostolius). Paaiškino, kad preliminariosios sutarties 7.2 p., kuriuo BUAB „Baltijos vartai“ civilinė atsakomybė (atlygintinų nuostolių dydis) yra apribota maksimalia 110 000 Eur suma, yra teisėtas bei galiojantis. Ankstesnėje nagrinėtoje byloje priimtas galutinis teismo sprendimas buvo visiškai ir tinkamai įvykdytas – 2023 m. sausio 11 d. mokėjimo pavedimu M. P. kaip trečiasis asmuo sumokėjo ieškovei už savo įmonės BUAB „Baltijos vartai“ skolą.

9. Teismo posėdyje 2024 m. vasario 20 d. BUAB „Baltijos vartai“ atstovas palaikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką ir prašė bylą nutraukti, o nenutraukus ieškinį atmesti juose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu, paaiškino, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi teisme jau buvo nagrinėtas tapatus ginčas dėl avanso ir nuostolių priteisimo pagal tą pačią 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariąją sutartį, ieškinys grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis bei įrodymais. Ieškiniu reikalaujama taikyti tokį patį CK 1.138 straipsnio 6 punkte įtvirtintą gynybos būdą (t. y. taikyti civilinę atsakomybę) ir gauti nuostolių atlyginimą, tai patvirtina, kad ieškovės anksčiau ir dabar pareikšti ieškiniai yra tapatūs, o tai sudaro pagrindą nutraukti civilę bylą. Jei teismas laikytų, kad ieškiniai nėra tapatūs, ieškinys turėtų būti atmestas tuo pagrindu, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariąja sutartimi šalys buvo susitarusios dėl civilinės atsakomybės ribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos dalis dėl nuostolių priteisimo iš BUAB „Baltijos vartai“ nutrauktina.

Ieškinys atsakovui M. P. atmestinas.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės kaip pirkėjos ir atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ kaip pardavėjos 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kuria BUAB „Baltijos vartai“ kaip pardavėja įsipareigojo parduoti, o ieškovė kaip pirkėja nupirkti turtą – žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); statybos techninį projektą „Poilsio namai (duomenys neskelbtini)“ ir kitą; statytojo teises ir pareigas, kylančias iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 2 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) – notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą numatant iki 2020 m. gruodžio 22 d. (preliminariosios sutarties 1.1. punktas). Nustatyta, jog ši preliminarioji sutartis buvo pasirašyta ieškovės kaip pirkėjos direktoriaus V. J. ir atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ kaip pardavėjos direktorės N. D..

11. Vadovaujantis preliminariosios sutarties 3.1. punktu, pagrindinės sutarties kainą šalys nurodė esant 1 100 000 Eur plius 231 000 Eur PVM, pažymint sutartyje, jog kaina galutinė, nekeičiama ir apima visus mokesčius. 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovė sumokėjo atsakovei BUAB „Baltijos vartai“ 110 000 Eur avansą, kaip tai buvo numatyta Preliminariosios sutarties 3.2.1 p. Remiantis bylos duomenimis, iki 2020 m. gruodžio 22 d. pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp ginčo šalių sudaryta nebuvo. Vadovaujantis byloje esančiu 2021 m. vasario 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė yra registruota UAB „Inžinerinė grupė“ vardu pagal 2021 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1601.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2020 m. gruodžio 21 d. ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ 220 000 Eur (110 000 Eur avansą bei 110 000 Eur netesybas) ir procesines palūkanas. 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteisė 110 000 Eur avansą ir 110 000 Eur netesybas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (220 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 076,28 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-329-910/2022 išnagrinėjęs atsakovės pateiktą apeliacinį skundą priėmė nutartį, kuria 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir kurioje konstatavo, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ kaltės.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl bylos dalies dėl nuostolių priteisimo iš BUAB „Baltijos vartai“ nutraukimo

13. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą byla nutraukiama, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

14. Nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Tai nustatoma pagal tris kriterijus: šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Vertinant, ar ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Faktinio ieškinio pagrindo, kurį ieškovas privalo nurodyti ieškinyje, sutaptis bylose, kartu sutapus ir bylų šalims bei dalykui, lemia teismo sprendimą nutraukti bylą tuo atveju, kai jau išnagrinėtoje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

Žemesnės instancijos teismas

15. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ priteisė 110 000 Eur avansą ir 110 000 Eur netesybas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (220 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 076,28 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-329-910/2022 išnagrinėjęs atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ pateiktą apeliacinį skundą priėmė nutartį, kuria 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir kurioje konstatavo, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ kaltės.

16. Teismas, įvertinęs esamus duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas tapatus ieškinys civilinėse bylose Nr. e2-1461-864/2021 ir e2A-329-910/2022 nagrinėtam ginčui.

17. Tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 reikalavimai buvo reiškiami iš esmės toms pačioms šalims, t. y. atsakovei BUAB „Baltijos vartai“. Minėto fakto vertinimo nekeičia aplinkybė, jog šioje byloje atsakovu traukiamas ir BUAB „Baltijos vartai“ akcininkas M. P., kuriam ieškovė nereiškia jokių savarankiškų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant klausimą, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (2013 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

18. Ieškovė teigia, kad esą ankstesnėje byloje ieškiniu reikalavo preliminariojoje sutartyje numatyto avanso ir netesybų taikant civilinę atsakomybę, o šioje byloje reikalaujama netiesioginių nuostolių taikant deliktinę atsakomybę.

19. Teismas pažymi, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (2012 m. birželio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, kokio teisinio rezultato ieškovas siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).

20. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad šiose bylose yra taikomos skirtingos civilinės atsakomybė rūšys (t. y. civilinė ir deliktinė), nėra susijusios su ieškinio dalyku. Be to, teismas pažymi, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje kaip ir ankstesnėje byloje žalą kildina iš sutartinių teisinių santykių, siejusių ieškovę ir BUAB „Baltijos vartus“. Jei ne tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai, ieškovė nebūtų turėjusi pagrindo reikšti BUAB „Baltijos vartai“ jokių reikalavimų, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kalbėti apie deliktinę atsakomybę, kadangi CK 6.245 straipsnio 4 dalis numato, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo nurodomą žalą kildina iš šalių sudarytos 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, todėl akivaizdu, kad ieškovės nurodoma žala yra susijusi su sutartiniais santykiais.

21. Vertinant ieškovės reikalavimus, pareikštus ankstesnėje byloje ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje, matyti, kad abiem ieškiniais buvo reikalaujama taikyti tokį patį CK 1.138 straipsnio 6 punkte įtvirtintą gynybos būdą (t. y. taikyti civilinę atsakomybę) ir gauti nuostolių atlyginimą. Tai, kad reikalaujamos taikyti civilinės atsakomybės formos skiriasi (išnagrinėtoje byloje ieškovė, patikslinusi ieškinį, reikalavo netesybų (pradiniame ieškinyje buvo reikalaujama ir nuostolių) ar, kaip nurodo ieškovė, tiesioginių nuostolių, o nagrinėjamoje byloje – nuostolių (ar, kaip nurodo ieškovė, netiesioginių nuostolių), tačiau tiek netesybos, tiek nuostoliai, vadovaujantis CK 6.245 str. 1 d., yra civilinės atsakomybės formos, nesudaro pagrindo vertinti ieškinių dalykų kaip skirtingų, nes, kaip kasacinio teismo praktikoje nurodyta, svarbus yra gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės.

22. Ieškovė teigia, kad nesutampa ir ieškinių pagrindai, nurodydama, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys ir nuostoliai grindžiami naujomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent sutarties su trečiuoju asmeniu esminėmis sąlygomis (turto pardavimo kaina), BUAB „Baltijos vartai“ bei M. P. nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais, kuriais BUAB „Baltijos vartai“ lėšos už turto pardavimą nepasiekė pačios atsakovės BUAB „Baltijos vartai“, o likusios dividendų forma buvo pervestos M. P.. Kartu ieškovė teigia, kad ankstesnėje išnagrinėtoje byloje buvo konstatuotos nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (BUAB „Baltijos vartai“ neteisėti veiksmai ir kaltė), kurios laikytinos prejudiciniais faktais.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas). Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).

24. Teismo vertinimu, ankstesnėje išnagrinėtoje byloje buvo analizuojamas 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariosios sutarties vykdymas bei civilinės atsakomybės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kurią buvo įsipareigota sudaryti pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariąją sutartį, taikymas. Ieškinys, kurį ieškovas pareiškė išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje, grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis bei įrodymais, o tam tikri papildymai bei papildomi ieškovės paaiškinimai nesudaro pagrindo ieškinių nevertinti kaip netapačių.

25. Teismas pažymi, kad sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo klausimas buvo taip pat nagrinėtas ankstesnėje byloje, kurioje nustatyta, kad sutartis dėl turto pardavimo buvo sudaryta su UAB „Inžinerinė grupė“, taip pat nurodyta sutarties kaina 1 851 300 Eur, aptariamos sutarties sudarymo aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo 32 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties 11–13 p., 27.11 p., 28.4 p., 37 p., 43 p., 60 p., 63 p., 73 p.). Ieškovo teiginiai, kad ankstesnėje byloje buvo nustatytos nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (BUAB „Baltijos vartai“ neteisėti veiksmai ir kaltė), kurios laikytinos prejudiciniais faktais, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad abiejose bylose ieškinio pagrindą sudaro tos pačios aplinkybės. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-147-618/2024 išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovams BUAB „Baltijos vartai“ ir M. P. dėl 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. kovo 10 d. sprendimų išmokėti dividendus pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo. Ieškovės ieškinys buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2024 m. kovo 30 d. Taigi ieškovės nurodomos aplinkybės dėl BUAB „Baltijos vartai“ bei M. P. nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kuriais BUAB „Baltijos vartai“ lėšos už turto pardavimą nepasiekė atsakovės BUAB „Baltijos vartai“, o likusios buvo dividendų forma pervestos M. P., jau išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2-147-618/2024.

26. Nustačius, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir nagrinėjamoje byloje, bylos dalis dėl nuostolių priteisimo iš BUAB „Baltijos vartai“ nutrauktina remiantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi.

Dėl atsakovo M. P. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo

27. Ieškovė nurodo, kad BUAB „Baltijos vartai“ nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakiusi vykdyti Preliminariojoje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, 2021 m. vasario 1 d. sudarė Turto pirkimo–pardavimo sutartį su nauju pirkėju UAB „Inžinerinė grupė“, kuria BUAB „Baltijos vartai“ pardavė Turtą naujajam pirkėjui UAB „Inžinerinė grupė“ už 1 530 000,00 Eur (be PVM) sumą. 2023 m. kovo 1 d. ieškovė BUAB „Baltijos vartai“ bei atsakovės akcininkui M. P. pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, joje nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 esant konstatuotoms aplinkybėms, kad preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl BUAB „Baltijos vartai“ nesąžiningo elgesio, ieškovė yra įgijusi teisę į pagrindinės sutarties vykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą – nuostolių atlyginimą. Todėl ieškovė savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą, t. y. tarp sutarties su trečiuoju asmeniu kainos ir tarp ieškovės ir BUAB „Baltijos vartai“ nesudarytos sutarties kainos, atliekant sprendimu priteistų netesybų įskaitymą (1 530 000,00 Eur – 1 100 000,00 Eur – 110 000,00 Eur = 320 000,00 Eur). Būtent dėl šių priežasčių ieškovė pretenzijoje pareiškė reikalavimą atlyginti 320 000,00 Eur dydžio nuostolius. Ieškovė teigia, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir atsakovų kaltė. BUAB „Baltijos vartai“, būdama preliminariosios sutarties šalimi, kartu su M. P. vengė / atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir pastarieji veiksmai (atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį) buvo nepagrįsti. Pažymi, kad minimi neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris, ieškovės manymu, turi prejudicinę galią šioje byloje. Nurodo, kad dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, kurie turi būti atlyginti. Tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys, nes nuostolius nulėmė būtent atsakovų nesąžiningi ir neteisėti veiksmai – nesąžiningas ir nepagrįstas vengimas vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir pagrindinės sutarties nesudarymas. Pažymi, kad atsakovai savo neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais sužlugdė tarpusavio pasitikėjimą, dėl to yra gintinas ieškovės pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio interesas, priteisiant kilusius nuostolius – prarastos galimybės piniginę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų kaltė yra preziumuojama, ieškovei nekyla pareiga atskirai įrodinėti atsakovų kaltę, tačiau pastebi, kad atsakovų kaltė yra akivaizdi, nes ji buvo konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais ankstesnėse bylose.

28. Ieškovė teigia, kad atsakovai yra solidariai atsakingi už ieškovės patirtus ir prašomus priteisti nuostolius. Ieškovė patyrė nuostolius dėl bendro atsakovės ir M. P. veikimo, M. P. atsakovės vardu priėmus sprendimus nesudaryti pagrindinės sutarties su ieškove ir sudaryti sutartį su geresnę kainą pasiūliusiu trečiuoju asmeniu, patiriant naudos iš savo nesąžiningų ir nepagrįstų veiksmų. Nurodo, kad visus esminius sprendimus atsakovės veikloje, derinant turto pardavimo sąlygas, preliminariosios sutarties sąlygas, priimant sprendimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, priėmė atsakovės akcininkas M. P.. Komunikuojant su ieškove dėl Preliminariosios sutarties sąlygų, sprendimus dėl jų priiminėjo būtent atsakovės vienintelis akcininkas M. P.. Ne išimtis, kad būtent M. P. priiminėjo sprendimus, ar turtas bus parduotas ieškovei, parduodamo Turto kaina, ar preliminarioji sutartis bus vykdoma joje numatytomis sąlygomis, ar turtas, pažeidžiant preliminariąja sutartimi atsakovės prisiimtas pareigas, bus parduotas tretiesiems asmenims. Todėl būtent M. P. laikytinas de facto atsakovės atstovu, priiminėjusiu esminius sprendimus atsakovės veikloje (kiek tai susiję su Turto pardavimu), bei bendrai padariusiu žalą (nuostolius) ieškovei. Pažymi, kad faktą, jog M. P. yra solidariai atsakingas už ieškovės patirtus ir prašomus priteisti nuostolius, neabejotinai įrodo ir tai, kad didžioji dalis iš atsakovės turto pardavimo gautos sumos buvo pervesta tiesiogiai į M. P. asmeninę banko sąskaitą, t. y. net nepasiekė atsakovės banko sąskaitos. Nurodo, kad M. P., supratęs, kad jo priimtų sprendimų pagrindu pažeidus preliminariąją sutartį ir ja prisiimtas pareigas ieškovė turės teisę į nuostolius ir netesybas, nusprendė paversti atsakovę beturte išsimokėdamas sau dividendus, kad ieškovė netektų galimybės prisiteisti ir išsiieškoti patirtus nuostolius, pervestą avansą ir preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas (baudą).

29. Remiantis bylos duomenis, kaip jau paminėta anksčiau, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu konstatuota, kad dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašymo kalta BUAB „Baltijos vartai“, todėl ieškovei buvo priteista 220 000 Eur (110 000 Eur avansas bei 110 000 Eur netesybos sulygtos preliminariąja sutartimi). Nagrinėjamoje byloje atsakovu patrauktas M. P. nebuvo ankstesnės išnagrinėtos civilinės bylos šalimi, todėl jo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų egzistavimas vertintinas šioje byloje.

30. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš M. P. kaip solidaraus atsakovo 320 000 Eur dydžio nuostolius, kitaip tariant, prašo jam taikyti civilinę atsakomybę. CK 6.245 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę. CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

31. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. nebuvo 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Šios sutarties šalys buvo ieškovė ir BUAB „Baltijos vartai“. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad M. P. buvo BUAB „Baltijos vartai“ atstovas, įgaliotas sudaryti, pakeisti, nutraukti šią sutartį ir (ar) sudaryti arba nesudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Tai patvirtina byloje pateikta 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog ji buvo pasirašyta ieškovės kaip pirkėjos direktoriaus V. J. ir atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ kaip pardavėjos direktorės N. D.. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės teiginius, kad atsakovas M. P. pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas atsisakydamas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, vertina kaip nepagrįstus, kadangi jis nebuvo šios sutarties šalis.

32. Ieškovė teigia, kad M. P. neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės teiginiais.

33. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos tokios pagrindinės CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-156-695/2020).

34. Teismas pažymi, kad M. P. nedalyvavo ieškovės minimoje ankstesnėje išnagrinėtoje civilinėje byloje nei kaip šalis, nei kaip trečiasis asmuo. Šioje byloje taip pat nebuvo įrodinėjamas M. P. veiksmų nesąžiningumas ir (ar) neteisėtumas, nebuvo pasisakyta apie M. P. elgesį civilinės atsakomybės kontekste. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad jokios įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytos (nurodytos) aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais M. P. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje.

35. Sutiktina su ieškove, kad M. P. dalyvavo sprendžiant tam tikrus su preliminariosios sutarties sudarymu ir vykdymu susijusius klausimus, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog konkrečiai M. P. atliko veiksmus ir (ar) priėmė sprendimus, sukeliančius BUAB „Baltijos vartai“ atitinkamas teisines pasekmes šiais klausimais. Remiantis bylos duomenimis, tam reikiamus įgaliojimus turėjo tik BUAB „Baltijos vartai“ direktorė N. D.. Būtent ji kaip BUAB „Baltijos vartai“ atstovė (vadovė) ir pasirašė preliminariąją sutartį. Nors ieškovė teigia, kad byloje pateikti susirašinėjimo tarp ieškovės atstovo I. T. ir M. P. bei N. D. ir M. P. duomenys patvirtina, kad sprendimus priėmė būtent M. P., tačiau teismas šiuos susirašinėjimo duomenis vertina tik kaip faktą, patvirtinantį tarp šalių vykusias derybas dėl pagrindinės sutarties sudarymo.

36. Pažymėtina, kad iš šalių susirašinėjimo duomenų matyti, jog ieškovei buvo žinoma, kad tik įmonės vadovė N. D. turi teisę sudaryti sandorius BUAB „Baltijos vartai“ vardu. Tai patvirtina ieškovės atstovo I. T. el. laiškai, siunčiami ne tik M. P., bet ir įmonės vadovei N. D. (2020 m. lapkričio 27 d. el. laiškas, kuriuo ieškovės atstovas informavo būtent ir N. D. apie sutikimą pakeisti Preliminariosios sutarties kainą, padidinant ją iki 1 435 000 EUR + PVM, taip pat 2020 m. gruodžio 1 d. el. laiškas, adresuotas N. D., informuojant, kad jam viskas tinka) (t. I, b. l. 160–166). Ieškovės teiginiai, kad jos atstovas ir M. P. derėjosi atitinkamais su turto pardavimu susijusiais klausimais, teismo vertinimu, nereiškia, kad M. P. turėjo reikiamus įgaliojimus atstovauti BUAB „Baltijos vartai“.

37. Turėtina omenyje, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendime civ. b. Nr. e2-1461-864/2021 šiais klausimais yra konstatuota, kad ,,Byloje yra pateikti susirašinėjimai el. paštu bei programa „WhatsApp“, kurie vyko tarp I. T. bei N. D. ir M. P. dėl ginčo turto pirkimo-pardavimo. Išanalizavus pateiktus nurodytų asmenų susirašinėjimus, nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 27 d. I. T. el. laiške patvirtino, jog sklypo kaina 1 435 000 Eur + PVM. Be to, iš pateikto susirašinėjimo programa „WhatsApp“ matyti, kad I. T. viename iš siųstų laiškų mini, jog tolimesni veiksmai turi būti „Michailas turi patvirtinti sklypo pirkimo sandorį padidinta kaina, toliau - avanso padidinimas, sutarties pakeitimo pasirašymas, punktas - kaina, toliau - PVM mokėtojo registracija, toliau - notaras ir“. Vadovaujantis 2020 m. gruodžio 1 d. el. laišku, siųstu I. T. bei M. P., matyti, jog buvo siunčiami paskaičiavimai, sklypo kainą nurodant 1 635 000 Eur, ir I. T. 2020 m. gruodžio 1 d. el. laišku patvirtino, kad viskas tinka. Taigi, iš šio byloje pateikto susirašinėjimo, darytina išvada, jog klausimas dėl didesnės sklypo kainos tarp I. T. bei N. D. ir M. P. buvo aptariamas. Savo ruožtu, teismas pažymi, jog pateiktas šalių susirašinėjimas tik patvirtina, jog dėl sklypo kainos padidinimo vyko derybos, tačiau šis susirašinėjimas nepatvirtina aplinkybės, jog tokiu būdu (vykdant susirašinėjimą el. laiškais bei programa „WhatsApp“) buvo pakeistos preliminariosios sutarties sąlygos“. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, jog preliminarioji sutartis (nesant rašytinio preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, pasirašyto abiejų sutarties šalių vadovų ar kitų įgaliotų asmenų) turėjo būti sudaryta būtent preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis“. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartyje civ. b. Nr. e2-326-467/2023 savo ruožtu pasisakė, jog „šiuos ginčo šalių atstovų susirašinėjimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip derybinius veiksmus, tariantis dėl ginčo turto kainos padidinimo. Pabrėžtina tai, kad ieškovės valią dėl preliminarioje sutartyje sulygtos kainos pakeitimo turėjo patvirtinti asmuo, turintis tam įgaliojimus. Nors derybas dėl preliminariosios sutarties sudarymo su atsakovės atstovais vedė ieškovės įgaliotinis I. T., tačiau preliminarioji sutartis buvo pasirašyta ieškovės vadovo. Derybose dėl preliminariojoje sutartyje sulygtos kainos padidinimo taip pat dalyvavo ieškovės įgaliotinis, veikęs pagal ieškovės 2020 m. vasario 9 d. išduotą įgaliojimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šio įgaliojimo turinį, pagrįstai nurodė, kad I. T. turėjo įgaliojimus atstovauti ieškovei derybose, tačiau neturėjo įgaliojimų priimti sprendimų dėl sandorių ieškovės vardu sudarymo, keitimo, patvirtinimo“.

38. Taigi įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad anksčiau pacituotus tarp šalių vykusių susirašinėjimų duomenis teismai įvertino kaip jokių teisinių padarinių nesukuriančius derybinius veiksmus. Tokiais pat jokių teisinių padarinių nesukuriančiais derybiniais veiksmais vertintini ir ieškovės prie ieškinio pridėti panašaus turinio susirašinėjimo duomenys. Iš jų matyti, kad M. P. ir I. T. bendravo (susirašinėjo) per tą pačią „WhatsApp“ programėlę atitinkamais turto pirkimo–pardavimo klausimais, keitėsi nuomonėmis ir pozicijomis, tačiau toks elgesys negali būti kvalifikuotas kaip neteisėtas veikimas CK 6.246 straipsnio 1 d. prasme, nes nė vienas iš jų neturėjo teisės sudaryti (pasirašyti) nei preliminariosios sutarties pakeitimo, nei pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.

39. Ieškovė pažymi, kad faktą, jog M. P. yra solidariai atsakingas už ieškovės patirtus ir prašomus priteisti nuostolius, neabejotinai įrodo ir tai, kad didžioji dalis iš atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ turto pardavimo gautos sumos buvo pervesta tiesiogiai į M. P. asmeninę banko sąskaitą, t. y. net nepasiekė atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ banko sąskaitos. Mano, kad M. P., supratęs, kad jo priimtų sprendimų pagrindu pažeidus preliminariąją sutartį ir ja prisiimtas pareigas ieškovė turės teisę į nuostolius ir netesybas, nusprendė paversti atsakovę beturte, priimdamas sprendimus dėl dividendų sau išsimokėjimo, kad ieškovė netektų galimybės prisiteisti ir išsiieškoti patirtus nuostolius, pervestą avansą ir preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas (baudą).

40. Remiantis bylos duomenimis, iš 2021 m. vasario 1 d. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.1– 4.1.3 p., matyti, kad 928 632 Eur bendrai sudarančią turto kainos dalį UAB „Inžinerinė grupė“ įsipareigojo sumokėti ne BUAB „Baltijos vartai“, bet M. P. (t. I, b. l. 39–40). Iš Pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 p., matyti, kad BUAB „Baltijos vartai“ patvirtino, jog šios sutarties 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 p. nurodytos sumos BUAB „Baltijos vartai“ prašymu bei remiantis 2021 m. vasario 1 d. trišale tarpusavio skolų užskaitymo sutartimi Nr. 1 yra mokamos į M. P., kaip į BUAB „Baltijos vartai“ kreditoriaus, banko sąskaitą (t. I, b. l. 41). Iš 2021 m. vasario 1 d. Trišalės tarpusavio skolų užskaitymo sutarties 1.1 p., matyti, kad BUAB „Baltijos vartai“ turėjo reikalavimo teisę į trečiąją šalį, t. y. UAB „Inžinerinė grupė“, kylančią iš 2021 m. vasario 1 d. Pirkimo–pardavimo sutarties. Iš 2021 m. vasario 1 d. Trišalės tarpusavio skolų užskaitymo sutarties 1. 2 p., matyti, kad M. P. turėjo reikalavimo teisę į BUAB „Baltijos vartai“, kylančią iš 2011 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties Nr. MP-BV/2011-12-20 ir 2012 m. sausio 10 d. paskolos sutarties Nr. PT-BV/2012-01-10 (t. I, b. l. 172–173). Remiantis 2021 m. vasario 1 d. Trišalės tarpusavio skolų užskaitymo sutarties 2.1 p., UAB „Inžinerinė grupė“ pagal iš 2021 m. vasario 1 d. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 p. atliko 928 632 Eur mokėjimą M. P., o BUAB „Baltijos vartai“ šiuo pagrindu užskaitė tokio paties dydžio (t. y. 928 632 Eur) UAB „Inžinerinė grupė“ skolos dalį pagal 2021 m. vasario 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartį. Remiantis 2021 m. vasario 1 d. Trišalės tarpusavio skolų užskaitymo sutarties 2.2 p., M. P. pagal 2021 m. vasario 1 d. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 p. gavęs iš UAB „Inžinerinė grupė“ 928 632 Eur mokėjimą, šiuo pagrindu užskaitė tokio paties dydžio (t. y. 928 632 Eur) BUAB „Baltijos vartai“ skolos dalį pagal Paskolos sutartis. Taigi, atsižvelgiant į byloje pateiktą 2021 m. vasario 1 d. Trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį, nėra pagrindo spręsti, jog M. P. nepagrįstai ar neteisėtai gavo 928 632 Eur mokėjimą iš UAB „Inžinerinė grupė“.

41. Ieškovė taip pat nurodo, jog M. P. kaip BUAB „Baltijos vartai“ vienintelis akcininkas 2021 m. priėmė du sprendimus, kurių pagrindu jam buvo išmokėti atitinkamo dydžio dividendai ir BUAB „Baltijos vartai“ privesta prie nemokumo.

42. Remiantis bylos duomenimis, iš 2021 m. vasario 10 d. vienintelio UAB „Baltijos vartai“ akcininko sprendimo Nr. 20200205 matyti, kad juo buvo patvirtintas bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2020 m. bei paskirstytas šio finansinio laikotarpio bendrovės pelnas, 296 803 Eur sudarančią jo dalį paskiriant dividendams išmokėti (t. I, b. l. 98), iš 2021 m. kovo 10 d. vienintelio UAB „Baltijos vartai“ akcininko sprendimo Nr. 20210310 matyti, kad juo buvo patvirtintas bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2020 m. sausio – vasario mėn. bei paskirstytas šio tarpinio finansinio laikotarpio bendrovės pelnas, 86 971 Eur sudarančią jo dalį paskiriant dividendams išmokėti (t. I, b. l. 99). Teismo vertinimu, akcininko teisė gauti bendrovės pelno dalį (dividendus) yra pagrindinė jo turtinė teisė, kita vertus, šių vienintelio akcininko sprendimų teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, pažymėtina, kad įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-147-618/2024 ieškovės ieškinys atsakovams UAB „Baltijos vartai“ ir M. P. dėl 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. kovo 10 d. sprendimų išmokėti dividendus pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog M. P. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos ieškovei atsiradimą.

43. Nagrinėjamu atveju siekiant taikyti civilinę atsakomybę reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visetą, o nesant bent vienos iš būtinųjų sąlygų (neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui M. P.. Nors ieškovė ir neįrodė atsakovo M. P. neteisėtų veiksmų, teismas pasisakys ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

44. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, jei atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

45. Ieškovė nurodo, kad nepagrįstai atsisakiusi sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią turtas turėjo būti parduotas už 1 100 000 Eur kainą, ir vėliau sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią turtas buvo parduotas už 1 530 000 Eur kainą, BUAB „Baltijos vartai“ gavo 430 000 Eur naudą, būtent kuri yra laikytina ieškovės patirtais nuostoliais. Pažymėjo, kad iš patirtų 430 000 Eur nuostolių išskaičiavus jau ankstesnėje byloje prisiteistas 110 000 Eur netesybas ieškovei likę neatlyginti nuostoliai sudaro 320 000 Eur.

46. Ieškovė savo reikalavimą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civ. b. Nr. e3K-3-188-1075/2022, kurioje yra išaiškinta, jog ikisutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti ginamas ne tik nukentėjusios šalies tikrumo interesas, bet ir lūkesčio interesas, taip pat yra pripažįstama nesąžiningos šalies gautos naudos priteisimo nukentėjusiai šaliai galimybė. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje, įskaitant ieškovės nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį civ. b. Nr. e3K-3-188-1075/2022, visų pirma yra konstatuota, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalis turinio prasme įtvirtina lyginamojoje sutarčių teisėje žinomus vadinamuosius restitucinius nuostolius. Tai yra taikant civilinę atsakomybę priteisiami atlyginti nuostoliai, kurie apskaičiuojami pagal šalies gautą naudą. Restituciniais jie vadinami todėl, kad juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai. Galimybė priteisti šių nuostolių atlyginimą yra vienas iš kontraversiškiausių klausimų sutarčių teisės doktrinoje. Dauguma Vakarų teisės tradicijos jurisdikcijų tokius nuostolius laiko anomalija ir leidžia priteisti jų atlyginimą tik ypatingais išimtiniais atvejais, kai pažeidžiamos aukštesnės teisinės vertybės (pavyzdžiui, privatumo apsauga, valstybės paslaptys, sąžininga konkurencija ir pan.) negu tinkamas sutarties įvykdymas. Taip yra todėl, kad civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę funkciją. Jos tikslas nėra bausti skolininką už civilinės teisės pažeidimą. Praktikoje neretai restituciniai nuostoliai peržengia kompensacinių nuostolių ribas, todėl paprastai jų atlyginimas nėra priteisiamas.

47. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, kad ginčo atveju susiklostė išimtinė situacija, kuriai esant būtų protinga, sąžininga ir teisėta atlyginti (priteisti) nukentėjusiai šaliai restitucinius nuostolius, tokiu būdu paneigiant civilinės atsakomybės atliekamą kompensacinę funkciją ir nubaudžiant skolininką už civilinės teisės pažeidimą.

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civ. b. Nr. e3K-3-188-1075/2022 yra konstatuota, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta restitucinių nuostolių taisyklė tam tikrais atvejais gali būti naudojama kaip lūkesčio intereso pažeidimu sukeliamų nuostolių apskaičiavimo metodas. Tokiu atveju priteistini nuostoliai neturi peržengti kompensacinės sutartinės atsakomybės ginamos ribos. Taigi restituciniai nuostoliai yra atlygintini ne visais, o tik tam tikrais atvejais ir jokiu atveju negali peržengti kompensacinės sutartinės atsakomybės ginamos ribos. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pateikė konkretų atvejį, kai saugomo lūkesčio intereso riba būtų laikoma peržengta, t. y. „restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, jeigu jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Šioje byloje akivaizdu, kad, atsakovei pardavus negyvenamąsias patalpas trečiajam asmeniui A. A. už tam tikrą kainą, kuri galimai reiškia ir šio turto rinkos vertę, ieškovas neteko bent jau tokios vertės turto. Kadangi ieškovas už tokios vertės turtą būtų sumokėjęs preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, tai jo reikalaujami atlyginti nuostoliai laikytini pagrįstai tikėtinais. Atsakovei nesudarius sutarties su ieškovu, pastarasis neteko galimybės įgyti turtą bent jau tokios vertės, už kurią jis buvo parduotas trečiajam asmeniui. Saugomo lūkesčio intereso riba būtų peržengta, jei byloje būtų nustatyta, kad Patalpų rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu būtų mažesnė nei Patalpų pardavimo trečiajam asmeniui kaina“. Atsižvelgiant į pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad ikisutartiniuose pirkimo–pardavimo santykiuose nukentėjusios šalies saugomo lūkesčio intereso riba yra laikoma peržengta nustačius, kad atitinkamo nekilnojamojo turto rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu buvo mažesnė nei to nekilnojamojo turto pardavimo trečiajam asmeniui kaina.

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia buvo turto rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu. Neegzistuojant tokiems įrodymams yra objektyviai neįmanoma palyginti preliminariosios sutarties pažeidimo metu buvusios turto rinkos vertės ir turto pardavimo trečiajam asmeniui kainos bei nustatyti, kokia yra ieškovės, kaip ji teigia, nukentėjusios šalies galbūt saugomo lūkesčio intereso riba, taip pat ar ieškovė turi bent hipotetinę teisę reikalauti restitucinių nuostolių atlyginimo.

50. Remiantis bylos duomenimis, iš 2021 m. vasario 1 d. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 p. pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų, charakterizuojančių žemės sklypą, nurodytų vadovaujantis VĮ Registrų centro Klaipėdos teritorinio registratoriaus atliktu duomenų sandoriui patikslinimu, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2021 m. sausio 21 d. ginčo turto vidutinė rinkos vertė sudarė 551 000 Eur (t. I, b. l. 36–48). Atsižvelgiant į turimus duomenis, darytina išvada, jog ginčo turto rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu buvo žymiai mažesnė nei pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta 1 530 000 Eur kaina plius PVM, būtent už kurią ginčo turtas buvo parduotas UAB „Inžinerinė grupė“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas nagrinėjamoje situacijoje nėra galimi (leistini), nes jie peržengia ieškovės kitomis aplinkybėmis galbūt saugomo lūkesčio intereso ribą.

51. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei preliminariosios sutarties neįvykdžiusi šalis šios sutarties dalyku buvusį nekilnojamąjį turtą parduoda trečiajam asmeniui didesne kaina, tai dar savaime nereiškia, kad kita preliminariosios sutarties šalis dėl to patyrė nuostolių (negavo naudos). Pažymėtina, kad kaina gali būti vienas iš įrodymų, patvirtinančių gautą naudą. Tačiau daikto pardavimas didesne kaina savaime nereiškia, kad kita sutarties šalis dėl to patyrė nuostolių (negavo naudos). Kaina gali kisti ir dėl subjekto supratimo apie turto vertę, reklamos, pirkėjų, subjekto sugebėjimo suprasti tikrąją turto vertę ir kitų įvairių aplinkybių. Atsakovai sudarė kitą preliminariąją sutartį didesne kaina praėjus tik vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai buvo sudaryta sutartis su ieškovu. Taigi yra pagrįstų abejonių, ar realiai pakito sandėlių rinkos vertė. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį, sąvokos „rinkos vertė“ ir „kaina“ yra netapačios ir turi skirtingas reikšmes. Taigi kainos pokytis dar nereiškia, kad pasikeitė daikto rinkos vertė ir dėl to ieškovas negavo naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-333/2008).

52. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. vasario 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta praėjus šiek tiek daugiau nei keturiems mėnesiams nuo Preliminariosios sutarties sudarymo (2020 m. rugsėjo 24 d.), todėl nagrinėjamu atveju taip pat kyla pagrįstų abejonių, kad per šį laikotarpį realiai galėjo pakisti ir (ar) realiai pakito ginčo turto rinkos vertė. Ieškovė jokių įrodymų apie ginčo turto vertės pokyčius nepateikė. Skirtingai nei teigia ieškovė, Preliminariojoje sutartyje sulygtos kainos (1 100 000 Eur) ir Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos kainos (1 530 000 Eur) pokytis savaime nereiškia, jog pasikeitė turto rinkos vertė ir dėl to ieškovė negavo naudos. Be to, restituciniai nuostoliai yra nuostolių apskaičiavimo metodas taikant civilinės atsakomybės institutą, todėl nustatant tikslų ieškovo patirtų nuostolių dydį turi būti nustatoma grynoji nauda atskaičiavus mokesčius ir kitas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civ. b. Nr. e3K-3-188-1075/2022). Tačiau ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kokią grynąją naudą būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi pažeista preliminarioji sutartis ir atitinkamai būtų buvusi sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų nei apie mokėtinus mokesčius, nei apie kitas patirtinas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada kad ieškovė neįrodė ir antrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos (nuostolių) fakto bei jos konkretaus dydžio.

53. Atsižvelgiant į tai, kad konstatuota, jog yra neįrodyti ieškovės deklaruojami nuostoliai, teismui nėra pagrindo pasisakyti ir dėl Preliminariosios sutarties 7.2. punkte įtvirtinto civilinės atsakomybės apribojimo, kuriame nustatyta, jog 110 000 Eur bauda yra laikoma neįrodinėtinais ir neginčijamais bei maksimaliais pirkėjo, t. y. ieškovės, sutartiniais nuostoliais.

54. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami yra tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė atsakovo M. P. neteisėtų veiksmų ir savo patirtos žalos (nuostolių), konstatuotina, jog tarp jų neegzistuoja ir priežastinis ryšys.

55. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

56. Ieškovė nurodo, jog atsakovo M. P. kaltė yra preziumuojama, be to, ji yra konstatuota įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendime civ. b. Nr. e2-1461-864/2021.

57. Kaip jau buvo paminėta, M. P. nedalyvavo ieškovės minimoje ankstesnėje išnagrinėtoje civilinėje byloje nei kaip šalis, nei kaip trečiasis asmuo. Šioje byloje taip pat nebuvo įrodinėjamas M. P. veiksmų nesąžiningumas ir (ar) neteisėtumas, jo kaltė, nebuvo pasisakyta apie M. P. elgesį civilinės atsakomybės kontekste, todėl jokios įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytos (nurodytos) aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais M. P. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje.

58. Darytina išvada, kad ieškovei neįrodžius atsakovo M. P. neteisėtų veiksmų, jis laikytinas nekaltu, kadangi skolininko kaltės prezumpcija negalioja (netaikytina) neteisėtų veiksmų neatlikusiam asmeniui.

59. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakovo M. P. nė viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinys M. P. atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

61. Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

62. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl nuostolių priteisimo iš BUAB „Baltijos vartai“ nutrauktina remiantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi, o ieškinys atsakovui M. P. atmestinas, tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

63. BUAB „Baltijos vartai“ nemokumo administratorius nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

64. Atsakovas M. P. byloje pateikė duomenis, jog turėjo 9 025,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (ieškinio analizė, susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį rengimas, teismų praktikos analizė, tripliko rengimas, įrodymų rinkimas, prašymų rengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose).

65. Teismas neturi pagrindo kvestionuoti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Teismo vertinimu, patirtos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, jų dydžio pagrįstumu ir protingumu, įvertinęs bylos apimtį, pobūdį, nagrinėjimo eigą, teismas neturi pagrindo abejoti. Teismas nenustatė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai apmokėti viršytų Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl 9 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina iš ieškovės atsakovui M. P. (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263−270 straipsniais,

nusprendžia:

bylos dalį dėl nuostolių priteisimo iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vartai“ nutraukti.

Ieškinį M. P. (M. P.) atmesti.

Priteisti M. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė