- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-836-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01569-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vartai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vartai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vartai“ prašymas išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos vartai“ dėl avanso ir nuostolių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vartai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Padvariškių namai“ dėl negautų pajamų ir palūkanų priteisimo, trečiais asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Balsiai plius“, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-329-910/2022 įvykdymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos vartai“ (toliau – ir atsakovė) kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-329-910/2022 iš atsakovės priteistas sumas: 220 000 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 6 838,13 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 12 mėn. laikotarpiui.
Atsiliepimas
2. Atsakovė nurodė, kad priteistos sumos sumokėjimas iš karto jai šiuo metu yra nepakeliama finansinė našta. Šiuo metu atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Likutis banko sąskaitoje sudaro 510,03 Eur, todėl atsakovė neturi pakankamai lėšų priteistai sumai sumokėti. Kito turto atsakovė neturi. Tam, kad išspręsti susidariusią situaciją, išlaikyti atsakovės mokumą, tuo pačiu užtikrinant, tiek skolininkės, tiek kreditorės interesų apsaugą, reikia priimti sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ). ABĮ 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Jeigu tokia padėtis susidaro uždarojoje akcinėje bendrovėje, nuo kurios įsteigimo nepraėjo 18 mėn., susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 12 mėn. nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Taigi, iš atsakovės priteistas sumas, atsakovė, priimtų sprendimų pagalba, planuotų ir galėtų išmokėti per 12 mėn. nuo teismo nutarties išdėstyti sprendimo įvykdymą įsiteisėjimo. Iš atsakovės priteistos sumos išdėstymas turės teigiamą rezultatą tiek ieškovei, atgaunant jai priteistas sumas, tiek išsaugant atsakovėms mokumą ir galimybę atsakovei sumokėti priteistas sumas. Sprendimo išdėstymas užtikrins šalių interesų pusiausvyrą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Padvariškių namai“ (toliau – ir ieškovė) su atsakovės prašymu nesutiko, kadangi tokio prašymo patenkinimas suteikia nepagrįstą teisę atsakovei nevykdyti teismo sprendimo ir negarantuoja, kad per laikotarpį, per kurį prašoma išdėstyti priteistą sumą, bus įvykdytas sprendimas. Atsakovė 2021 m. sausio 2 d. pardavė UAB „Inžinerinė grupė“ ginčo žemės sklypą už 1 851 300 Eur. Sandoris, kurio pagrindu atsakovė gavo daugiau kaip 1,5 mln. Eur, įvyko šios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė ieškiniu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtų leidę užtikrinti, kad atsakovės valdomos lėšos, kuriomis būtų dengiamas įsipareigojimas ieškovei, būtų įvykdytas. Tačiau atsakovė patikino, kad jos finansinė padėtis yra gera. Atsakovė prašyme teigia, kad šios bylos nagrinėjimo metu ji vykdė veiklą ir patyrė nuostolių, tačiau prašyme nėra atskleista nei kokia tai veikla, nei faktas, kad iš atsakovės sąskaitos „dingusi“ daugiau nei 1 mln. Eur suma, gauta už ginčo žemės sklypo pardavimą UAB „Inžinerinė grupė“, laikytina atsakovės nuostoliais, o ne išlaidomis, kurių atsakovė galėjo ir nepatirti. Atsakovė siekia atitolinti ieškovės realią galimybę gauti iš atsakovės priteistą sumą. Atsakovės prašymas nepagrįstas ir pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Nors atsakovė žinojo apie nepalankią apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau tik pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi ne į ieškovę su siūlymu susitarti taikiai, tačiau teikė aiškiai nepagrįstą prašymą teismui. Atsakovės elgesys yra nesąžiningas, kadangi prašymu siekiama apsunkinti ir / ar padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Prielaidos, kad atsakovė sugebės per 12 mėn. įvykdyti teismo sprendimą, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Atsakovė nepateikė duomenų, kurie užtikrintų prisiimtos prievolės įvykdyti teismo sprendimą užtikrinimą, nėra pateikto siūlymo dėl palūkanų mokėjimo ar pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties įvykdymą.
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl avanso ir nuostolių priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl negautų pajamų ir palūkanų priteisimo, nusprendė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovės 220 000 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 8 076,28 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-329-910/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą; patikslino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant 6 838,13 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
4. Teismas nurodė, kad vien tik aplinkybė, jog skolininkas neturi piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, paprastai nėra pagrindas išdėstyti, juolab ilgam terminui, teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas sprendimo vykdymą išdėstyti. Atsakovė nepateikė išsamių įrodymų, kurie paprastai teikiami teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo (visų išrašų iš banko sąskaitų ar kitų kredito įstaigų, aktualių duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus, kreditorius, gautinas lėšas, turimą kilnojamąjį turtą, bankų ar kitų kredito įstaigų atsisakymus suteikti jai paskolą ir pan.). Teismo vertinimu, byloje pateiktas 2021 m. gruodžio 31 m. balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, nepatvirtina atsakovės teiginių, jog ji neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Pagal nurodytuose dokumentuose esančius duomenis, atsakovės turtas vertinamas 472 998 Eur suma, iš kurios pelnas –423 310 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė nepateikė duomenų apie jos veikloje generuojamas apyvartines lėšas, išrašų iš banko sąskaitų ir kasos knygos, kurie patvirtintų, jog priteistų sumų atsakovei sumokėjimas iš karto būtų itin komplikuotas ir sudėtingas, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo sprendimo išdėstyti. Teismo vertinimu, deklaratyvūs teiginiai dėl galimo visuotinio akcininko sprendimo, nulemsiančio atsakovės finansines galimybes ateityje, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji neturėjo ir / ar neturi galimybės atlyginti teismo sprendimais priteistas sumas.
5. Kaip nesąžiningo elgesio faktą teismas vertintino aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu (2021 m. sausio 2 d.) atsakovė pardavė UAB „Inžinerinė grupė“ ginčo žemės sklypą už 1 851 300 Eur, tačiau, žinodama apie vykstantį ginčą bei užtikrindama savo galimybę atsiskaityti su ieškove ieškinio tenkinimo atveju (ieškinio suma 220 000 Eur), nesielgė sąžiningai ir apdairiai, t. y., nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2022 m. birželio 9 d. (kuomet įsiteisėjo sprendimas) atsakovė „neteko“ daugiau kaip 1,5 mln. Eur, neatskleisdama nei šių lėšų gavimo, nei panaudojimo aplinkybių.
6. Teismas konstatavo, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 12 mėn. faktiškai sukeltų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros – ieškovė turėtų nepagrįstai ilgai laukti jai priteistos pinigų sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė UAB „Baltijos vartai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi iš atsakovės priteistas sumas 12 mėn. laikotarpiui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovė su prašymu teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kad ieškovė galutinio teismo sprendimo priėmimo metu neturėjo nekilnojamojo turto. Taip pat su prašymu pateiktas ir išrašas iš ieškovės banko sąskaitos, kad joje yra iš viso 510,03 Eur. Priešingai nei teigė teismas, šie įrodymai, kartu su atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita, patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau ji greitu metu bus sprendžiama ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu bus išspręsta ir pagerinta bendrovės finansinė padėtis. Atsakovė galės įvykdyti teismo sprendimą tik išsprendus jos finansinės padėties klausimą.
1.2. Byloje nurodoma neva už sklypą gauta suma yra neteisinga, nes tai suma su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Atėmus PVM, realiai gauta 1 530 000 Eur suma. Atsakovė turėjo įsipareigojimų kitiems subjektams. Atsakovė, bylos nagrinėjimo metu gavusi atsiskaitymą už jos parduotą žemės sklypą, gautas lėšas skyrė atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais pagal kitas prievoles, kas negali būti laikoma atsakovės nesąžiningumu. Atsakovė šioje byloje gynėsi nuo jai ieškovės pareikšto ieškinio ir tikėjosi, kad jai pavyks nuo jo apsiginti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė vykdė veiklą bei turėjo kitus finansinius įsipareigojimus, kuriuos reikėjo vykdyti.
1.3. Priverstinis skolos išieškojimas bus neefektyvus, kadangi atsakovė turto ar lėšų neturi. Pradėjus priverstinį sprendimo vykdymą atsakovės sąskaitoms bus taikyti areštai ir taip bus apribota atsakovės veikla bei galimybė generuoti pajamas. Priverstinis sprendimo vykdymas apribos atsakovės galimybes sprendimą įvykdyti. Sprendimo įvykdymo išdėstymas neapribos atsakovės veiklos ir leis atsakovei sprendimą įvykdyti per nustatytą terminą.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „Padvariškių namai“ atsiliepimu prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
2.1. Atsakovės pozicija deklaratyvi ir neįrodo, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas 12 mėn. laikotarpiui leis atsakovei teismo sprendimą įvykdyti. Atsakovė nepagrindė prašomo 12 mėn. laikotarpio, per kurį prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, objektyvaus būtinumo. Atsakovė nenurodė kokios aplinkybės užtikrins atsakovės galimybes įvykdyti teismo sprendimą per nurodytą laikotarpį. Atsakovė nepateikė duomenų, kokiu būdu ji sieks atkurti savo mokumą, nepateikė duomenų kokia veiklą ji vykdo ir iš kokios veiklos planuoja gauti pajamas. Atsakovė turėjo įrodyti, kad UAB „Inžinerinė grupė“ sumokėtas lėšas už ginčo žemės sklypą prarado dėl objektyvių aplinkybių, ir kad atsakovės numatoma vykdyti (vykdoma) veikla leis užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą per 12 mėn.
2.2. Dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovei ne kartą buvo siūlyta atskleisti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio vertę, kada šis sklypas parduotas UAB „Inžinerinė grupė“, tačiau atsakovė tai daryti atsisakė.
2.3. Atsakovės elgesys yra nesąžiningas, kadangi prašymu siekiama tik atitolinti sprendimu priteistos sumos sumokėjimą ir teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovės prašymas skirtas apsunkinti ir / ar padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
2. Šioje byloje sprendžiamas klausimas ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties įvykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.
Dėl pagrindo atsakovei išdėstyti sprendimo ir nutarties įvykdymą
3. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nusprendęs, kad atsakovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas sprendimo įvykdymą išdėstyti, taip pat, kad atsakovė pateikė nepakankamai išsamius įrodymus apie savo turtinę padėtį. Taip pat teismas nurodė, kad deklaratyvūs teiginiai dėl galimo visuotinio akcininko sprendimo, nulemsiančio atsakovės finansines galimybes ateityje, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji neturėjo ir / ar neturi galimybės atlyginti priteistą teismo sprendimais sumą. Kaip nesąžiningo elgesio faktą teismas vertintino aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pardavė ginčo žemės sklypą už 1 851 300 Eur, tačiau „neteko“ daugiau kaip 1,5 mln. Eur, neatskleisdama nei šių lėšų gavimo, nei panaudojimo aplinkybių.
4. Atsakovė, atskirajame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių blogą jos finansinę padėtį, be to, teigia, jog ši padėtis greitu metu bus sprendžiama ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir atsakovė galės įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė nurodo, kad turėjo įsipareigojimų kitiems subjektams, todėl bylos nagrinėjimo metu gavusi atsiskaitymą už jos parduotą žemės sklypą gautas lėšas skyrė atsiskaitymui su kreditoriais pagal kitas prievoles, kas negali būti laikoma atsakovės nesąžiningumu. Atsakovės vertinimu, pradėjus priverstinį sprendimo vykdymą atsakovės sąskaitoms bus taikyti areštai ir taip bus apribota atsakovės veikla bei galimybė generuoti pajamas, todėl priverstinis sprendimo vykdymas apribos atsakovės galimybes sprendimą įvykdyti.
5. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
6. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
8. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
9. Kartu su prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atsakovė pateikė išrašo iš savo banko sąskaitos kopiją, išrašo iš Nekilnojamojo turto registro kopiją ir 2021 m. balanso kopiją. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. birželio 13 d. banko sąskaitoje turėjo 510,03 Eur. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad 2022 m. birželio 14 d. atsakovė neturėjo nekilnojamojo turto. Iš 2021 m. balanso matyti, kad atsakovė turėjo turto už 472 998 Eur, gavo 423 310 Eur pelno.
10. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės pateikti duomenys yra nepakankamai išsamūs atsakovės turtinei padėčiai ir jos pasikeitimo perspektyvoms nustatyti. Atsakovė nepateikė visų išrašų iš banko sąskaitų ar kitų kredito įstaigų, aktualių duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, iš skolininkų gautinas lėšas, turimą kilnojamąjį turtą, planuojamas gauti pajamas iš vykdomos veiklos, nurodant šios veiklos rūšį ir pan. Be to, atsakovei teigiant, kad per 12 mėn. ji sugebės įvykdyti teismų priteistas sumas ieškovei, atsakovė, pateikdama prašymą išdėstyti teismų priteistų sumų sumokėjimą, turėjo pareigą pateikti duomenis, kurie sudarytų pagrindą nustatyti iš kokios konkrečios veiklos atsakovė ketina gauti pajamas ir kokios tikėtinos atsakovės planuojamos imtis veiklos pajamos gali būti skirtos atsiskaitymui su ieškove. Atsakovė nepagrindė, kad šiuo metu ji nėra pajėgi atsiskaityti su ieškove, o per 12 mėn. terminą tokią galimybę turės.
11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės teiginiai dėl galimo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, nulemsiančio atsakovės finansines galimybes ateityje, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ji šiuo metu neturi galimybės atlyginti priteistą teismo sprendimais sumą ir ateityje tokią galimybę turės, patenkinus jos prašymą. Be to, nors atsakovė prašymą dėl teismo sprendimo ir nutarties įvykdymo išdėstymo pateikė 2022 m. birželio 14 d., tačiau iki šios nutarties priėmimo dienos atsakovė nėra nurodžiusi kokių veiksmų ėmėsi jos valdymo organai ar akcininkai atsakovės finansinei padėčiai pagerinti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį atsakovė bent iš dalies padengė įsiskolinimą ieškovei. Šios aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiais, kad atsakovė siekia ne teismo sprendimo ir nutarties įvykdymo išdėstymo, o kuo ilgiau neatsiskaityti su ieškove.
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nesąžiningą atsakovės elgesį, kad bylos nagrinėjimo metu (2021 m. sausio 2 d.) atsakovė pardavė UAB „Inžinerinė grupė“ ginčo žemės sklypą už 1 851 300 Eur, tačiau žinodama apie vykstantį ginčą, nesiekė užtikrinti savo galimybės atsiskaityti su ieškove ieškinio tenkinimo atveju, nesielgė sąžiningai ir apdairiai, t. y., nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2022 m. birželio 9 d. (kuomet įsiteisėjo sprendimas) neteko daugiau kaip 1,5 mln. Eur, neatskleisdama šių lėšų panaudojimo aplinkybių. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad gavusi minėtas lėšas ji atsiskaitė su savo kreditoriais ir tikėjosi, jog laimės ginčą su ieškove, todėl šių lėšų neturėjo pagrindo palikti ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys nelaikytinas sąžiningu.
13. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šalių ginčą ieškovė prašė taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis ieškinio sumai (360 000 Eur), o netenkinus šio, uždrausti atsakovei sudaryti ar vykdyti sandorius su trečiaisiais asmenimis ir pagal juos atlikti mokėjimus, kurie sumažintų atsakovės turimas lėšas mažesne nei ieškinio suma (360 000 Eur). Atsakovė 2021 m. vasario 1 d. atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjo, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera ir dėl to galbūt ieškovės naudai ateityje priimto teismo sprendimo vykdymas negali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje taikytos nebuvo.
14. Atsakovė, žinodama apie jai teisme pareikštus ieškovės reikalavimus, nesant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galėjo arba neparduoti turimo vertingo nekilnojamojo turto, arba dalį už parduotą nekilnojamąjį turtą gautų lėšų pasilikti ir ieškovės ieškinio patenkinimo atveju atsiskaityti su ieškove. Be to, atsakovė nei su prašymu dėl teismo sprendimo ir nutarties įvykdymo išdėstymo nei su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kokiems kreditoriams ir kokia tvarka paskirstė už parduotą žemės sklypą gautas lėšas, todėl nėra galimybės įvertinti ar atsakovė iš tikrųjų gautas lėšas panaudojo jos nurodomiems tikslams. Atsakovės tikėjimasis laimėti teisminį ginčą ir turimo nekilnojamojo turto perleidimas bei gautų lėšų pervedimas kitiems asmenims, nelaukiant ginčo su ieškove baigties, laikytinas nesąžiningu elgesiu.
15. Nors atsakovė teigia, kad priverstinis skolos išieškojimas bus neefektyvus, kadangi atsakovė turto ar lėšų neturi, o pradėjus priverstinį sprendimo vykdymą atsakovės sąskaitoms bus taikyti areštai ir taip bus apribota atsakovės veikla bei galimybė generuoti pajamas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė šių teiginių nepagrindė. Kaip jau minėta, atsakovė nenurodė ir nepateikė duomenų kokios veiklos ketina imtis, kad gautų pajamas, pagerintų savo finansinę padėtį ir atsiskaitytų su ieškove, todėl atsakovės argumentai, jog priverstinis skolos išieškojimas trukdys atsakovei vykdyti veiklą, laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo ir nutarties įvykdymo išdėstymo.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo išdėstymą, bei laikėsi kasacinio teismo išaiškinimų šiuo klausimu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Ieškovė nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.