Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos vartai“ dėl avanso ir nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Padvariškių namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Baltijos vartai“ priteisti 360 000 Eur sumą (110 000 Eur avansą ir 250 000 Eur nuostolių, į kuriuos įskaitomos 110 000 Eur netesybos (bauda) atlyginimą), taip pat 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovė pateikė prašymą ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 360 000 Eur vertės atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o turto nesant ar jo nepakankant – areštuoti atsakovei priklausančias turtines teises ir lėšas, esančias atsakovės sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat pas trečiuosius asmenis. Netenkinus nurodyto prašymo, ieškovė prašė uždrausti atsakovei sudaryti ar vykdyti sandorius su trečiaisiais asmenimis ir pagal juos atlikti mokėjimus, kurie sumažintų atsakovės turimas lėšas mažesne nei ieškinio suma (360 000 Eur).

3. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė neturi pakankamai turto ar lėšų, iš kurių galėtų bent iš dalies padengti ieškinio reikalavimą, todėl yra aiški grėsmė, kad nelikus turto pas atsakovę, ji negalės realiai įvykdyti teismo sprendimo (jeigu būtų tenkinamas ieškinys ar jo dalis). Ieškovės teigimu, pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė neturi kito ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus žemės sklypą, esantį Palangoje, Vanagupės g. 22B, kurį ruošiamasi parduoti. Pagal atsakovės 2018 ir 2019 metų buhalterinės apskaitos duomenis ji nevaldo jokio ilgalaikio materialiojo turto, tačiau turi ilgalaikių 1 028 320 Eur dydžio įsipareigojimų, o vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pažyma (išrašu), atsakovė nuo 2016 m. birželio 1 d. iki šiol yra sustabdžiusi savo veiklą ir jos nevykdo, tai atsispindi ir pateikiamuose atsakovės buhalteriniuose dokumentuose.

4. Atsakovė UAB „Baltijos vartai“ pateikė priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovės 455 000 Eur negautų pajamų bei 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovė prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o jį patenkinus – įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės 430 000 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

5. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nes ieškinys yra nepagrįstas, pateiktas siekiant sukurti spaudimo priemonę atsakovei tam, jog atsakovė, neturėdama kitos galimybės, sutiktų su ieškovės siūlomomis žemės sklypo pardavimo sąlygomis ir parduotų sklypą būtent ieškovei. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, 2020 m. gruodžio 8 d. gavusi atsakovės pranešimą dėl parduodamo turto kainos, 2020 m. gruodžio 9 d. apgaulingai, už faktiškai nesuteiktas paslaugas pervedė 250 000 Eur sumą kitai bendrovei ir šią sumą nepagrįstai prilygino savo nuostoliams, tokiu būdu padidindama ieškinio reikalavimų dydį. Atsakovė teigė, kad savo veiklą atnaujino nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., banko sąskaitoje yra sukauptas 70 506,86 Eur likutis. Nurodė, kad atsakovės turimo žemės sklypo pardavimas negali būti laikomas nesąžiningu, nes jį parduoti siekiama jau seniai. Ieškovė pati siekė įsigyti sklypą, tačiau dėl ieškovės nesąžiningo ir nepagrįsto atsisakymo pirkti žemės sklypą šalių suderintomis sąlygomis bei preliminariojoje sutartyje nustatytų terminų nesilaikymo sandoris neįvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

8. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčytiną klausimą, nėra pagrindo remtis ieškovės pateiktais atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais, kadangi jie yra parengti už 2018 ir 2019 metų laikotarpius, todėl nėra aktualūs ir neatspindi tikrosios atsakovės finansinės padėties. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina atsakovės sunkios finansinės padėties bei grėsmės dėl būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovės pateikti duomenys pagrindžia tai, jog atsakovė šiuo metu yra veikianti įmonė, turinti banko sąskaitoje 70 506,86 Eur sumą. Teismas nustatė, kad vienintelis atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo parduotas 2021 m. vasario 2 d. Teismo vertinimu, vien faktas apie žemės sklypo perleidimą tretiesiems asmenims, kuris šioje civilinėje byloje nėra ginčo objektas, be to, kurį atsakovė ketino pardavinėti dar iki šios civilinės bylos iškėlimo, nepatvirtina atsakovės nesąžiningų veiksmų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovė ateityje turi ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Padvariškių namai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

10.1. Teismas iš esmės neištyrė į bylą pateiktų įrodymų, taip pat pareikalavo įrodyti aplinkybes, kurių ieškovė įrodyti negali dėl objektyvių priežasčių, ir nepagrįstai perkėlė atsakovės turtinės padėties įrodinėjimo pareigą ieškovei. Ieškovė išsamiai atskleidė aplinkybes, jog egzistuoja pagrįsta rizika dėl realios galimybės išieškoti iš atsakovės priteistas sumas, nes pagal turimus duomenis atsakovė neturi jokio turto. Atsakovė nenurodė, kad jos valdomos lėšos būtų gautos vykdant veiklą, taip pat iš kur ji gaus papildomų lėšų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Gautos lėšos bus panaudotos atsakovės akcininko interesų tenkinimui.

10.2. Byloje nėra jokių duomenų ir ieškovei jie neprieinami, kad atsakovei pardavus žemės sklypą, atsiskaičius su jos kreditoriais, bus pakankamai lėšų teismo sprendimo įvykdymui; to neteigia ir atsakovė.

10.3. Atsakovė ne tik realiai nevykdo jokios veiklos nuo 2016 m. gegužės 1 d., tačiau be žemės sklypo neturėjo jokio kito ilgalaikio turto, vien tik įsipareigojimus tretiesiems asmenims, kurių suma beveik tris kartus viršija ieškinio sumą. Atsakovė atnaujino savo veiklą tik formaliai, kad galėtų registruotis PVM mokesčio mokėtoja ir parduoti žemės sklypą.

10.4. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neapsunkins atsakovės labiau nei tai yra būtina galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokiu būdu nebus sukurtas nė vienai iš šalių perdėtas pranašumas, o bus suteiktos aiškios garantijos, kad nekils jokių keblumų vykdant teismo sprendimą.

11. Atsakovė UAB „Baltijos vartai“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.

12.1. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų atsakovės siekį vengti teismo sprendimo vykdymo perleidžiant ar slepiant, apsunkinant turtą, nes tokių duomenų nėra ir būti negali.

12.2. Nors ieškovė ir pateikia argumentus dėl atsakovės neva prastos finansinės padėties, vertinant ją pareikšto ieškinio kontekste, tačiau ši aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra teisiškai nereikšminga.

12.3. Atsakovės pateiktas išrašas iš jos banko sąskaitos objektyviau pagrindžia atsakovės gerą turtinę padėtį, negu ieškovės į bylą pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. Dėl to, priešingai nei teigia ieškovė, galima konstatuoti, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera.

12.4. Ieškovė, reikšdama reikalavimą taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones, turi pati pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, o ne atsakovė turi įrodyti, kad šios sąlygos neegzistuoja.

12.5. Ieškovės prašomos taikyti alternatyvios laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos, kadangi ieškovė prašo apriboti atsakovės galimybes disponuoti pinigais, o uždraudžiant sudaryti ar vykdyti sandorius siekia praktiškai paralyžiuoti atsakovės veiklą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).

15. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas neteisingai įvertino jos nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, jog atsakovės finansinė padėtis yra prasta ir ji neturės galimybių įvykdyti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo.

17. Visų pirma, pažymėtina, kad aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).

18. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka būtent tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju – ieškovei. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

19. Analizuojamu atveju teismui nutarties 18 punkte aprašyti duomenys nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama tik sunkia atsakovės UAB „Baltijos vartai“ finansine padėtimi. Byloje ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindžia atsakovės nesąžiningumu, susijusiu būtent su siekiu išvengti ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar su poveikio savo (atsakovės) turtui darymu, sumažinant turto masę, turtą apsunkinant ir kt. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu – turto slėpimą, perleidimą kitiems asmenims bet kokia forma ir pan. (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovė pardavė jai priklausantį žemės sklypą, kurį siekė įsigyti pati ieškovė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis žemės sklypas parduotas turint tikslą išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

20. Apeliantė išreiškia savo subjektyvią nuomonę dėl jos nurodytų aplinkybių, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

21. Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų apie sunkią atsakovės finansinę padėtį, pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Kaip atskirajame skunde nurodo pati apeliantė, atsakovės turimų įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydis tris kartus viršija ieškinio sumą. Ieškovė, nurodydama, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta, jog atsakovė neturės finansinių galimybių atsiskaityti su ieškove, nepagrindė, kokiu būdu atsakovės turto areštas padidintų turto vertę ar kitaip pagerintų atsakovės turtinę padėtį.

22. Konstatavus, kad apeliantė neįrodė sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nebuvo ir nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo taikyti atsakovės turto areštą ar alternatyvų prašymą – uždrausti atsakovei sudaryti ar vykdyti sandorius su trečiaisiais asmenimis.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.