- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- 1-172-917/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-137331-16-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., a. k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadybininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2016 m. gegužės 18 d. apie 19.00 val. Kaune, Plechavičiaus gatvėje, vairuodama automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama link (duomenys neskelbtini) gatvės ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119 ir 128 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, keisdama važiavimo kryptį, nepasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamojo dalies krašto ir atsiradus kliūčiai, kurią galėjo ir privalėjo pamatyti, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, dėl ko susidūrė su priešpriešais tiesiai važiavusiu motociklu Kawasaki VN 800, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. M., tuo E. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais R. J. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. J. kaltę pripažino visiškai, sutiko su visomis kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis ir jų neginčijo bei parodė, kad viskas buvo taip, kaip prokuroė nurodė, t.y. ji išvažiavo iš darbo, o priekyje buvo kliūtis, nes stovėjo prie PC IKI didelis automobilis, šį automobilį aplenkusi, ji nepastebėjo iš priešais atvažiuojančio motociklininko. Buvo po darbo, pavargusi, pritrūko atidumo. Ta gatvė judri, kaprizinga ir išsisaugoti yra sunku, nes ir pėstieji eina, ir automobiliai važiuoja, šaligatvių nėra, o daug eismo ten. Ir pėstieji eina ir vaikai laksto, kaip stovėjimo aikštele ten, dar šalia ir šiukšlių konteineris stovi, todėl ji tiesiog nepastebėjo to motociklo. Buvo atidumo stoka, nes kai žiūri į visas puses, tai negali vienu metu viską apžiūrėti. Tai pirmas jos eismo įvykis. Gailisi dėl to, kas įvyko. Yra susitaikiusi su nukentėjusiuoju ir atsiprašė jo, ir dar kartą atsiprašo teisme.
Kaltinamajai R. J. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios R. J. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
- 2016-05-08 įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, planu, daiktų apžiūros protokolu, DVD, nustatyta, kad užfiksuota vieta, kur 2016-05-18 Kaune, (duomenys neskelbtini) g. įvyko eismo įvykis bei transporto priemonių sugadinimai (b. l. 15-30);
- valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1806/2016(02) nustatyta, kad E. M. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai, - žaizda dešinėje blauzdoje, dešinės pėdos pirmo piršto distalinės falangos lūžis vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 59);
- nukentėjusiojo E. M. parodymais nustatyta, kad 2016-05-18 apie 19.00 val. vairavo jam priklausantį motociklą KAWASAKI VN 800, valst. Nr. 584 BC, ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. tuo metu greitis buvo 20-30 km/ h. Įvažiavęs į Plechavičiaus gatvę pamatė kelio viduryje, labiau link dešinio krašto, link parduotuvės "IKI" rampos, stovėjusią krovininio automobilio priekabą. Prie rampos tuo metu dar matė ir dirbančių žmonių, tad galimybės apvažiuoti priekabą iš dešinės pusės nematė galimybių . Ar buvo dar kitų automobilių ar priekabų dešinėje pusėje šiuo metu jau nepamena. Kadangi iš dešinės apvažiuoti priekabos galimybės nebuvo, pradėjo ją apvažinėti kaire puse, kaip tai padarė ir prieš jį važiavęs automobilis. Laikėsi prie pat priekabos, dešiniau. Būnant ties priekabos viduriu pamatė tiesiai į motociklą atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo priešpriešais, ne savo dešine kelio puse. Tuo metu, kai pamatė automobilį, iki jo buvo likę apie 8-10 metrų. Automobilis nestabdė, o jis bandė dar išvengti susidūrimo ir suko šiek tiek kairėn, galvojo, kad visiškai pavyks išvengti susidūrimo, tačiau kabino automobilį galine motociklo dalimi bei savo koja. Susidūrimo metu sugebėjo šiek tiek sulaikyti motociklą, dėl ko nei jis, nei draugė E. L., kuri važiavo kaip keleivė, nekrito. Sugebėjo nušokti nuo motociklo, po ko jis krito ir buvo apgadintas. iš karto po įvykio buvo iškviesta GMP ir policija. Įvykio metu buvo sužalota koja, lūžo kojos pirštas, buvo patempti raumenys. Šiuo metu jau gydymą baigė. Dėl pačio įvykio jo manymu yra kalta automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. J., kadangi važiuodama gatve ji nesilaikė dešinės pusės, kaip tai numato KET, bei nestabdė pamačiusi. Asmeniškai R. J. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Esant galimybei, norėtų su ja susitaikyti. Dėl apgadinto motociklo patirtų nuostolių bei sužalojimo kreipsis į draudimo bendrovę (b. 1. 63);
- liudytojos E. L. parodymais nustatyta, kad 2016-05-18 apie 19.00 val. važiavo kartu su savo draugu E. M. jam priklausančiu motociklu KAWASAKI VN 800, valst. Nr. 584 BC, ir važiavo Plechavičiaus gatve nuo Lukšio gatvės. Vairavo E. M.. Tikslių aplinkybių nepamena ir apskritai sėdėdama keleivio vietoje nelabai stebėjo kelio, tačiau matė, kad kelio viduryje, labiau link dešinio krašto, link parduotuvės "IKI" rampos, stovėjo krovininio automobilio priekaba. E. M., kadangi nebuvo galimybės priekabos apvažiuoti iš dešinės, apvažinėjo ją iš kairės pusės. tą patį darė ir prieš jų motociklą važiavęs automobilis. Greitis tuo metu buvo apie 20 km/h. Būnant kažkur ties priekabos viduriu pamatė tiesiai į jų motociklą atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo priešpriešais, ne savo dešine kelio puse. Tuo metu, kai pamatė automobilį, iki jo buvo likę tik keli metrai. Automobilis nestabdė, o E. M. pradėjo stabdyti ir bandė išvengti smūgio sukdamas šiek tiek kairėn. Įvyko susidūrimas, motociklas galine dešine puse trenkėsi į automobilio dešinės pusės priekinį kampą. Susidūrimo metu E. M. sugebėjo šiek tiek sulaikyti motociklą, dėl ko nei jis, nei ji nekrito. Sugebėjo nušokti nuo motociklo, po ko motociklas krito ir buvo apgadintas. iš karto po įvykio buvo iškviesta GMP ir policija. Įvykio metu E. M. buvo sužalota koja, o ji nenukentėjo. Automobilio valstybinių numerių, jo modelio bei vairuotojos duomenų šiuo metu pasakyti negali, nes neatsimenu. Jos manymu, dėl eismo įvykio sukėlimo yra kalta automobilio vairuotoja, kuri važiuodama keliu nesilaikė dešinės pusės ir matydama motociklą nestabdė savo automobilio (b. l. 51);
- 2016-05-18 alkotesterio parodymais nustatyta, kad R. J. tikrinimo rezultatai yra 0,00% (b.l. 40).
Aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinime išdėstytos aplinkybės pasitvirtino, t.y. kaltinime išdėstytu laiku ir vietoje, R. J. vairuodama automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama link Lukšio gatvės ties Lukšio g. namu Nr. 60, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119 ir 128 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, keisdama važiavimo kryptį, nepasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamojo dalies krašto ir atsiradus kliūčiai, kurią galėjo ir privalėjo pamatyti, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, dėl ko susidūrė su priešpriešais tiesiai važiavusiu motociklu Kawasaki VN 800, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. M., tuo E. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. J. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp R. J. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja pateikė susitarimą baudžiamojoje byloje dėl susitaikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo, kuriame nurodyta, jog R. J. visiškai pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl eismo įvykio, kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo, o šis jai atleido. Pastebėtina, jog teismo gautais duomenimis iš civilinio atsakovo AAS BTA, draudimo bendrovė paskaičiavo nukentėjusiajam E. M. tokias draudimines išmokas: 375 eurų žalos atlyginimo dėl įvykio metu sugadinto motociklo, 40,80 eurų žalos atlyginimo dėl įvykio metu sugadintų kelnių, 250 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.l. 99). Jokių civilinių ieškinių byloje nebuvo pareikšta. Prokurorė dėl susitaikymo neprieštaravo.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 d. nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 str. 1 d. numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 str., tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).
Spręsdamas R. J. baudžiamosios atsakomybės ribas teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad teisme posėdžio metu kaltinamoji atsiprašė nukentėjusio, pastarasis atsiprašymą priėmė ir jokių pretenzijų R. J. nereiškė, civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nėra, pateiktas rašytinis susitarimas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo dėl bylos nutraukimo, taip pat į prokurorės išreikštą prašymą teisme atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju.
Kaltinamoji R. J. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis kaltinamajai jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), ji neteista (b.l. 79-80), administracine tvarka nebausta (b.l. 77-78), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusio atsiprašė. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ji ir pati teismui prisižadėjo. Anksčiau R. J. nėra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – E. M., baudžiamąją bylą nutraukiant.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką ji padarė būdama blaivi, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamoji R. J. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 101, 119, 128 punktuose nustatytų nuostatų, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusio patirtais sveikatos sutrikdymais.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji R. J. nebuvo teista, ji Kelių eismo taisykles pažeidžia itin retai. Eismo įvykį, už kurį ji yra teisiama, sukėlė būdama blaivi, dėl nepakankamo atidumo, teisiama pirmą kartą, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas R. J. vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos (b.l.20).
Kaltinamajai nepaskirta kardomoji priemonė. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu E. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. J., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu R. J. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.