- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-14
- Bylos Nr.
- 2K-123/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Jonas Algirdas Riepšas, Ona Aldona Budienė (pran.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. B., pritaikius BK 38 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirta sumokėti 5 MGL dydžio (625 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą iki 2005 m. liepos 1 d.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutartis, kuria Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Minėtu nuosprendžiu taip pat atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. B., K. V., S. B., tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens K. B. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. nuteistas už tai, kad kartu su A. B. ir K. V. 2004 m. gruodžio 10 d., apie 23.55 val., viešoje vietoje – Kėdainiuose, Klevų g., būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų prikibo prie gatve ėjusių D. K. ir L. K. K. B. smogė D. K. į veidą du kartus, paėmė už striukės gobtuvo ir pargriovė ant žemės, kiekvienas įspyrė D. K. į įvairias kūno vietas po 5–6 smūgius, dėl to bendrais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. K. B. smaugė L. K., mėginusią jį sulaikyti nuo chuliganiškų veiksmų prieš jos vyrą, sukeldamas jai fizinį skausmą, taip šiais įžūliais veiksmais – kibimu, smurtu prieš asmenį viešoje vietoje, matant nukentėjusiųjų mažamečiams vaikams – pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nes teismai nesilaikė vieno iš atleidimo nuo atsakomybės pagrindų – nenustatė, kad yra pagrindas manyti, jog K. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasatorius teigia, kad K. B. atliktų neteisėtų veiksmų negalima priskirti prie atsitiktinės veikos, nes jį apibūdinanti medžiaga patvirtina, kad K. B. buvo įrašytas į policijos veiklos įskaitą už ne vieną padarytą administracinį teisės pažeidimą, taip pat ir už chuliganiškus veiksmus, o kai kuriuos iš jų jis padarė būdamas neblaivus. Mokymosi įstaiga charakterizuoja jį patenkinamai. Be to, K. B. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, jis taip pat dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, žadėjo nedaryti naujų nusikaltimų. Teistumas už šią veiką yra išnykęs, tačiau tokia medžiaga laikytina charakterizuojančia ir turi turėti įtakos sprendžiant klausimą, ar K. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismai nepasisakė, kokiais duomenimis remiantis manoma, kad K. B. nedarys naujų nusikaltimų. Be to, pats K. B. pripažino, kad po 2004 m. gruodžio 10 d. veikos jis padarė naują nusikalstamą veiką ir jam yra pareikšti įtarimai. Kėdainių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad baudžiamoji byla dėl 2005 m. kovo 9 d. K. B. padarytos automobilio su jame buvusiais daiktais vagystės yra perduota Kėdainių rajono apylinkės teismui, tačiau šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas netyrė. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir nevisiškai ištyrė apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir nepagrįstai paliko galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, nesant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius visų minėtų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 straipsnio, tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės klausimą, nuosprendyje nurodė, kad K. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lengvina – kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą materialinę žalą, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, vieną kartą teistas, bet teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu. Atsižvelgdamas į tai, kad K. B. prisipažino kaltu ir savo noru atlygino žalą nukentėjusiesiems, su jais susitaikė, teismas nurodė manąs, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nutarė baudžiamąją bylą BK 38 straipsnio pagrindu jam nutraukti. Tačiau teismas nuosprendyje tik konstatavo, bet nemotyvavo BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimo, ir nepasisakė, kodėl yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apskundė šio nuosprendžio dalį, kuria K. B. baudžiamoji byla buvo nutraukta, nurodydamas, kad pagal bylos medžiagą nebuvo pagrindo manyti, jog K. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes pats K. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis po šio nusikaltimo dar padarė naują nusikalstamą veiką ir jam yra pareikšti įtarimai. Be to, nors K. B. teistumas už ankstesnę veiką yra išnykęs, ši aplinkybė taip pat apibūdina jį kaip linkusį pažeisti baudžiamuosius įstatymus.
Panevėžio apygardos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, nutartyje tik pažymėjo, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, akcentuodamas tai, kad K. B. teistumas yra išnykęs bei kad byloje nėra duomenų, kad po 2004 m. gruodžio 10 d. padarytos veikos jis padarė kitas nusikalstamas veikas, už kurias būtų nuteistas teismo nuosprendžiu.
Kolegija pritaria kasatoriaus argumentui, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose nepasisakė, kokiais duomenimis remiantis yra manoma, kad K. B. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį (piktybinis chuliganizmas), atidedant bausmės vykdymą vienerių metų laikotarpiui, baustas administracine tvarka 2003 m. rugsėjo 23 d. ir 2003 m. spalio 31 d. už nedidelį chuliganizmą (b. l. 130). Teisiamajame posėdyje K. B. nurodė, kad po to, kai 2004 m. gruodžio 10 d. pažeidė viešąją tvarką, jis vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnyje. Minėti duomenys nebuvo teismų įvertinti, taikant K. B. BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje suformulavęs teiginį, kad byloje nėra duomenų, dėl kurių nebūtų galima taikyti BK 38 straipsnį ir K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, įrodymų analizės šiuo aspektu neatliko, neįvertino visų byloje esančių jį apibūdinančių duomenų, nurodytų apeliaciniame skunde, taip pat ir dėl 2005 m. kovo 9 d. jo įvykdytos automobilio ,,Audi-80“ vagystės. Šis teismas, kaip reikalaujama BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnyje, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl prokuroro apeliacinio skundo argumento dėl nemotyvuotos pirmosios instancijos teismo išvados apie vieną iš keturių būtinų sąlygų sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės – kad yra pagrindas manyti, jog K. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai laikytina neišsamiu bylos ištyrimu, o kartu ir esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, padarytu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kuris numatytas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir kuris sudaro BPK 382 straipsnio 5 punkte numatytą pagrindą panaikinti apeliacinę nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.