Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, ASS „BTA B. I. company“ filialas Lietuvoje, „AS Inbank filialas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno autobusai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, B. D., E. B., antstolis Marius Lekečinskas, antstolis V. D., antstolė I. G., antstolė R. V., antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolis Giedrius Salickas, antstolės Reda Stašenienė, antstolė Gita Andrijauskienė, antstolis Saulius Užkuraitis, antstolė Audronė Adomaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skolininko nesąžiningumo kaip atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygos pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą

21. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą nebuvo siekiama sudaryti sąlygų fiziniams asmenims apskritai išvengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017). Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.

22. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas. Inter alia (be kita ko), kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ parengiamieji dokumentai patvirtina, jog priimant FABĮ nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 15 punktas). Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

23. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo kreditoriai yra: UAB „GelvoraSergel“ skolos suma – 17 262,68 Eur, iš jos 8 895,20 Eur solidari prievolė kartu su buvusia sutuoktine E. B.; UAB „Intrum Lietuva“ – skolos suma – 3 884,08 Eur; UAB „Bitė Lietuva“ (pradinė kreditorė UAB „Eurocom“) – skolos suma 1 588,15 Eur; AAS „BTA B. I. Company“ – skolos suma 845,48 Eur; B. D. – skolos suma 2 654,56 Eur; UAB „Julianus Inkaso“ – skolos suma 1 584,38 Eur; VMI - skolos suma 361,35 Eur; UAB „Kauno autobusai“ – skolų suma 79,00 Eur; antstolė I. G. – skolų suma 159,91 Eur; antstolė Audronė Adomaitienė – skolų suma 467,88 Eur; antstolė Reda Stašenienė – skolų suma 238,52 Eur; antstolė R. V. – skolos suma 160,32 Eur; antstolė Rima Gražienė – skolų suma 53,64 Eur; antstolis V. D. – skolų suma 1 085,56 Eur; antstolė Gita Andrijauskienė – skolos suma 834,28 Eur; antstolis Saulius Užkuraitis – skolos suma 376,00 Eur; antstolis Marius Lekečinskas – skolos suma 170,00 Eur; E. B. – skolos suma 2 376,57 Eur ir 2 267,44 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo nurodytos 34 014,88 Eur kreditorinių reikalavimų sumos eliminavo kreditorinius reikalavimus, kurie negali būti nurašyti, t. y. bendra administracinių baudų suma – 440,35 Eur, įsiskolinimas B. D. 2 654,56 Eur, ir konstatavo, kad pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai yra 30 919,97 Eur.. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 25 MMA sumą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas yra nemokus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčo, kad pareiškėjas yra nemokus, nėra, todėl teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.

25. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai analizavo ir rėmėsi jo elgesiu ir veiksmais, kurie atlikti 2012-2016 m. laikotarpiu, t. y. seniau negu prieš 3 metus iki pareiškėjo pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme nagrinėti dienos, todėl netinkamai taikė imperatyvias FAĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas.

26. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).

27. Pagal suformuluotą kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti jo veiksmų ar sandorių, sudarytų daugiau kaip per 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, pagrįstai ir teisėtai tyrė reikšmingas aplinkybes: 1) pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentą; 2) pareiškėjo nemokumo priežastis. Pagal formuojamą teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, nustačius, jog: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis buvo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai, konstatuotinas aptartas teisinis pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu nustačius, kad pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas). Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai).

31. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas atskirajame skunde nurodytų apelianto argumentų pagrįstumą, pažymi, jog nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į siekį atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, aktyviai siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams ar bent siekį su jais susitarti dėl skolų modifikavimo (išdėstymo), priešingai, pareiškėjas tik didino savo skolinius įsipareigojimus darydamas administracinius pažeidimus. Byloje nustatyta, jog nuo 2020 m. gruodžio 23 d. savo gaunamą darbo užmokestį ir kitas išmokas pareiškėjas persivedinėja į savo sugyventinės G. K. banko sąskaitą, dėl to, kaip pats nurodė, kad antstoliai negalėjo nuskaičiuoti skolų kreditoriams ir jam liktų pinigų pragyvenimui (2022 m. rugsėjo 29 teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 56 s. – 15 min. 29 s.; 2022 m. lapkričio 16 d. garso įrašas: 1 val. 02 min. 57 s. – 1 val. 05 min. 55 s.; 2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 16 s. – 19 min. 53 s.). Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, todėl teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.

32. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš jo gaunamų vidutiniškai apie 1 067,57 Eur pajamų, jam yra reikalinga 1 393 Eur suma būtiniausiems ir minimaliausiems savo poreikiams patenkinti. Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams reikalinga suma yra didesnė nei jo šiuo metu gaunamas darbo užmokestis, o tai reiškia, kad pareiškėjas kreditorinių reikalavimų tenkinimui neskirtų jokios sumos. Visiškai nepagrįsti apelianto skunde nurodyti argumentai, jog teismas nustatęs, kad būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų lėšų suma yra nepagrįstai didelė, galėjo šią sumą sumažinti iki pagrįstos sumos dydžio. Pažymėtina, kad būtiniesiems poreikiams reikalingoms išlaidoms priskiriamos ne bet kokios išlaidos esamiems poreikiams tenkinti, o tik tokios, kurios yra būtinos. Fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Sąžiningas asmuo, siekdamas kuo daugiau patenkinti kreditorių interesus, įvykdyti savo įsipareigojimus, turėtų daugiau apriboti išlaidas savo poreikiams ir nepiktnaudžiauti į būtinųjų išlaidų sąrašą įtraukiant ne pirmojo būtinumo ar ne kiekvieną mėnesį reikalingas išlaidas. Susiklosčius fizinio asmens nemokumo situacijai, fizinis asmuo turėtų riboti savo poreikius bei gyventi patiriant minimalias išlaidas. Pažymėtina, kad 1 393 Eur sumos asmeniniams poreikiams pareiškėjas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, bei nenurodė, kaip planuoja atkurti savo mokumą (CPK 12, 178 straipsnis). Pagal pareiškime ir pirmosios instancijos teisme vykusių teismų posėdžių metu pareiškėjo išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neketina atkurti savo mokumo, kadangi visas gaunamas pajamas siekia išleisti išimtinai savo poreikių tenkinimui. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog per laikotarpį, kai vyksta bylos nagrinėjimas ir nevykdomi išskaitymai iš darbo užmokesčio, jis nesukaupė jokių lėšų skoloms sumokėti, tačiau paaiškinti, kodėl gaudamas darbo užmokestį, jis nemoka nedidelių skolinių įsipareigojimų kreditoriams, negalėjo paaiškinti. Pareiškėjas nurodė, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį įsigijo brangius akinius, reikalingus darbui ir sumokėjo administracines baudas, gautas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 13 s. – 33 min. 09 s.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iškėlus pareiškėjui bankroto bylą ir kreditorių reikalavimų tenkinimui neskiriant jokios sumos per mėnesį ar skiriant labai mažą sumą, pareiškėjo mokumas nebūtų atkurtas užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, pasiekus teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, mokumas būtų atkurtas tik nurašant pareiškėjo skolas, kas, neabejotinai, pažeistų kreditorių interesus.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pagrindas taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto teisės normą yra būtent nesąžiningas pasyvus pareiškėjo elgesys (siekimas nevykdyti skolinių įsipareigojimų, sąlygų jiems didėti sudarymas). Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo nemokumą sukėlė jo paties veiksmai, kurie yra tyčiniai, t. y. taip elgdamasis pareiškėjas suvokė savo veiksmus, jų padarinius ir to siekė. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nevengia atsiskaityti su kreditoriais, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjo sąmoningą mėginimą išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, tikėdamasis, kad kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti, apeliantas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino apelianto elgesį ir jo pastangas bei siekį sumažinti finansinius reikalavimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog toks apelianto elgesys nėra suderinamas su sąžiningumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas apeliantui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neiškėlė pareiškėjui bankroto bylos, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.