- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- 1-519-1251/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32218-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Linkevičienė
- Kaltinamasis
- B. N.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kaltinamasis B. N. 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 14:30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: pačiupdamas A. R. už marškinėlių ir suduodamas vieną smūgį iš dešinės rankos kumščio į žandikaulį pervertė A. R. ant žemės, jam gulinčiam ant žemės sudavė penkis smūgius iš kumščio į galvą, spyrė tris kartus iš kojos į galvos sritį bei užmetė jam ant galvos dviratį, tuo nukentėjusiajam A. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą pakaušyje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairėje šlaunyje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje.
2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. N. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad ėjo pro šalį pro mokyklą su dviem draugais, pamatė mokyklos stadione A.. Einant pro šalį A. vienam iš jo draugų pasiūlė „prasimesti“, o jis buvo išgėręs ir jam pasirodė, kad pasiūlė pasimušti, nors siūlė pažaisti krepšinį. Buvo išgėręs ir jam tiek ir tereikėjo. Trenkė A., pervertė ant žemės, trenkė ranka ir koja ir užmetė dviratį ant galvos ir išėjo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) stadione. Pamatė A., kuris tuo metu buvo su nepilnamečiais vaikais, galimai vartojo alkoholį, vaikai buvo 3-4. Po suduotų smūgių matė bėgantį kraują, bet nematė iš kur bėgo, kraujas buvo ant veido. Jis buvo su dviem draugais, bet jie nesikišo, stebėjo iš toliau. Vaikai pabėgo, jų nebuvo. Gailisi dėl savo padarytos veikos, bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, atsiprašo teisiamojo posėdžio metu. Kai trenkė pirmą smūgį visi pabėgo. Kai baigė mušti matė, kaip ateina A. sesuo, matė, kad jį stebėjo, tokį savo elgesį vertina labai blogai. Čia jam nėra įprastas elgesys. Anksčiau nėra su nukentėjusiuoju konfliktavęs, jam įtakos turėjo alkoholis, alkoholio vartojimo problemos neturi. Žino, kad yra pateiktas civilinis ieškinys, jį yra sumokėjęs.
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo B. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:
4.1. nukentėjusiojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. buvo (duomenys neskelbtini) stadione, adresu (duomenys neskelbtini), kur su draugais ir pažįstamais žaidė krepšinį. Su juo kartu buvo U. P. (apie 14 metų), A. G. (apie (duomenys neskelbtini) metų), G. B. (apie (duomenys neskelbtini) metų). Apie 14:30 val., atėjo iš matymo pažįstamas B. N., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Jam atėjus visi pradėjo nuo jo šalintis, kadangi visi žino, kad asmuo yra agresyvus. Jis stadione priėjo prie jo ir be priežasties pradėjo jį kojomis bei rankomis mušti. Dėl patirto fizinio skausmo įvykio vietoje neteko sąmonės. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir kas informavo pareigūnus, nežino. B. N. į stadioną atėjo su A. K. – ar jis jį mušė ir kabinėjosi prie kitų asmenų, nurodyti negali, nepamena. Jam įvykio metu buvo sukeltas 10 balų skausmas iš dešimties. Papildomos apklausos metu parodė, kad kai buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) stadione, buvo neblaivus, buvo išgėręs 3 skardines po pusę litro sidro. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, tai gali prisiminti ne visas smulkmenas, susijusias su tuo įvykiu. Jo sesuo atbėgo tik po įvykio. Kas filmavo jo pateiktą vaizdo įrašą – nežino jį jam davė sesuo (1 t., b. l. 9-12; 15, 72-75, 76-78);
4.2. 2024 m. lapkričio 4 d. akistatos metu užfiksuotais parodymais, kuri atlikta tarp nukentėjusiojo A. R. ir įtariamojo B. N. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų. Akistatos protokole užfiksuota: nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2024 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nebeprisimena, buvo (duomenys neskelbtini) stadione, kai išgirdo kažką atbėgant ir atsisukęs pamatė, kad tai B.. Pamatęs jį, jis, prieš tai sėdėjęs ant dviračio, nuo jo nulipo ir bandė pasitraukti. Pribėgęs prie jo B. pradėjo kažką šaukti, ką tiksliai, nebelabai prisimena. Prisimena, kad B. pribėgęs jį pačiupo už maikės galo ties kaklu ir nuvertė jį ant žemės. Nuvertęs jį ant žemės, jis pradėjo jį mušti. Prisimena, kad B. jam sudavė kokius penkis smūgius kumščiu į galvą, o paskui jis pakėlęs dviratį, metė jį jam į galvą, gavosi taip, kad dviračio padanga gavo į pakaušį ir taip jis buvo praskeltas. Po gauto smūgio kažkiek pagulėjo, po to jam B. liepė po kažkiek sekundžių išsinešdinti. Tada atsistojo ir pasiėmęs savo dviratį išvažiavo. Buvo praradęs sąmonę, kai atsipeikėjo, tik išgirdus B. balsą, kad turi nešdintis ir net nežiūrėdamas į jo pusę, pasiėmęs dviratį nuvažiavo į savo butą, kurį nuomojosi. Atsakydamas į tyrėjos klausimą - kas matė įvykį?, parodė, kad šalia jo arčiausiai buvo B. ir A.. Daugiau, kiek žino, visi išsilakstė, negali pasakyti. Kai išgirdo, kad B. šaukė, netoli jo buvo kažkokios mergos, bet jos pabėgo. Atsakydamas į tyrėjos klausimą - kiek minėtą dieną buvo išgėręs alkoholio?, parodė, kad, kiek pamena, buvo išgėręs vieną skardinę sidro ir dar litrą sidro. Mano, kad viską prisimena iš tos dienos įvykių. Įtariamasis B. N., išklausęs nukentėjusiojo A. R. nurodytas aplinkybes, parodė, kad su išgirstais parodymais sutinka tik dalinai. Jis ėjo su L. N. ir A. K. pro šalį, kai A. buvo lauke. Jis su A. prasilenkė prie stadiono. Tuo metu A. išeidinėjo iš stadiono ir lipo ant dviračio. Jis A. K. pasiūlė persimesti. Tada jis susinervinęs trenkė jam vieną smūgį iš dešinės rankos kumščio į žandikaulį, jis nugriuvo ir tada dar jam sudavė kokius aštuonis smūgius - apie 5 smūgius iš kumščio į galvą ir apie 3 smūgius iš kojos irgi į galvos sritį. Jis jam metė dviratį ant galvos tuo momentu, kai norėjo išeiti, pamatė gulintį jo dviratį ir paėmęs jį užmetė jam ant galvos pasakęs, kad nematytų jo, kad turi 5 sekundes dingti iš čia. A., kai jie su juo susitiko, buvo su draugų kompanija, tačiau, kai jam trenkė vieną smūgį į galvą, visi jo draugai išsilakstė. Nesutinka tik su A. teiginiu, kad jį tempė už maikės. Kiek pamena, jam už maikės netempė. Atsakydamas į tyrėjos klausimą - kiek alkoholio buvo išgėręs minėtą dieną?, parodė, kad kiek išgėrė neprisimena, bet kadangi gėrė dvi dienas, tai ir neprisimena, bet ne daugiau kaip vieną butelį viskio trise. Mano, kad viską prisimena iš tos dienos įvykių. Atsakydamas į tyrėjos klausimą - kiek laiko be sąmonės buvo A. R.?, parodė, kad nepasakytų, kad iš viso buvo. Apsvaigęs jis buvo, bet kad sąmonę būtų praradęs, tai taip nebuvo (1 t., b. l. 145-148);
4.3. liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. jai būnant namuose, apie 15 val., pas ją į namus atbėgo vietiniai vaikai: U. P., kitų neprisimena, ir pasakė, kad stadione B. N. muša jos brolį A. R.. Sakė, kad spardė ir ant galvos užmetė dviratį. Ji išbėgo ieškoti brolio. Nubėgusi į stadioną A. neberado. Pamatė tik link jos ateinantį agresyvų B. N.. Jis buvo kruvinomis rankomis, kaip suprato, susitepęs A. krauju. Pats B. N. akivaizdžių sužalojimų neturėjo. Pamačiusi, kad nebėra nei A., nei jo dviračio, nuvažiavo jo ieškoti namuose. Kai pas jį prisibeldė, jis duris atidarė visas kruvinas (kruvinu veidu). Jam buvo sužalotas veidas, praskeltas pakaušis. A. buvo neblaivus. Ji iškvietė policiją ir greitąją. Vėliau pamatė, kad jai į (duomenys neskelbtini), dar prieš tai, kai pas ją atbėgo vietiniai vaikai, trumpą vaizdo įrašą, kaip yra mušamas A.. Po vaizdo įrašu ji parašė žinutę, kad yra spardomas jos brolis. Kaip suprato, tai ji iš tolo ir stebėjo tą įvykį ir nufilmavo eidama pro šalį. Žinutėje M. parašė: „Skambinu todėl, kad A. susimušė su kažkokiu žmogumi. Vaikai nedrįsta paskambinti, tad skambinu aš. Dar kažkatras metė dviratį. Tik nežinau, ar A., ar kitas žmogus. Ir man taip atrodo, kad A. yra girtas“ (1 t., b. l. 87-90);
4.4. liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ėjo su savo senu draugu B. N. į (duomenys neskelbtini) stadioną šiaip „pabaliavoti“. Kartu su jais dar ėjo jų draugas L. N.. Stadione sutiko A. R., kuris buvo kartu su mažamečiais vaikais. Jie visi mėtė į kašį. A. jo paklausė, ar jis nori prasimesti. Iš tokių jo žodžių suprato, kad A. siūlo pasimušti. Jis jam pasakė, kad nejuokautų ir kartu su L. nuėjo į šoną. Girdėjo, kad B. su A., susiginčijo. Paskui pamatė, kad vyksta muštynės, nelabai suprato, ar ten abu mušėsi, ar tik B.. B. pasakė, kad „neblūdytų“ ir eitų kartu su jais. Kadangi B. jų neklausė, jie abu su L. nuėjo toliau per futbolo aikštę į kitą aikštę ir atsisėdo. Gerai kas vyko tarp B. ir A. jam nesimatė. Netrukus parėjo B.. Jam parėjus visi trys nuėjo prie sporto salės, o A., kiek matė, liko stadione. Įvykio metu buvo visi neblaivūs, tiek jis, tiek B., tiek L., tiek pats A.. Nei jis, nei L. muštynėse nedalyvavo, skirti besimušančių taip pat nebandė, kad jų pačių neapkaltintų dalyvavus muštynėse. Kiek prisimena, matė, kad A. sesuo buvo atbėgusi į stadioną, nes ją pakvietė su A. buvę vaikai. Tiesioginių smūgių sudavimų nematė, todėl negali pasakyti, ar buvo jų kiek suduota, ar ne, tik matė apsistumdymą ir kaip abu vartėsi (1 t., b. l. 120-123);
4.5. liudytojo L. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad 2024 metų vasarą, ėjo kartu su A. K. ir B. pasisėdėti ant suoliukų, esančių prie (duomenys neskelbtini) stadiono. Jie prieš tai visi trys gėrė. Jis išgėrė nedaug, o B. su A. daugiau išgėrė. Jiems einant pro stadioną pamatė krepšinio aikštelėje A., kuris buvo su vaikais. Pamatęs, kad A. vėl su mažamečiais vaikais, B. nuėjo su juo aiškintis. Jis iš karto suprato, kad gero nelaukti ir nuėjo prie suoliukų. Jis nuėjo pirmas, paskui jį atėjo A.. Kai atsisėdo ant suoliukų, matė kaip B. muša A.. Jie su A. tą įvykį stebėjo per kokį 80-90 metrų atstumu ir dalinai juos užstojo medžiai. Jie į tą įvykį nesikišo. Vaikai, su kuriais buvo A., iš krepšinio aikštelės nubėgo per futbolo aikštelę ir iš ten filmavo. Negali pasakyti kiek smūgių B. sudavė A., nes tikrai neskaičiavo ir pastoviai tų muštynių nestebėjo, bet tikrai buvo suduotas daugiau negu vienas smūgis. Kiek matė, tai smūgiai buvo iš rankų, kad būtų smūgiavęs kojomis, nematė (1 t., 126-129, 130);
4.6. nepilnametės liudytojos M. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. buvo (duomenys neskelbtini). Tą dieną gavo vaizdo įrašą iš E. P. ir žinutę per (duomenys neskelbtini) programėlę, kurioje ji parašė, kad sumušė A., atsiuntė trumpą vaizdo įrašą, kurį persiuntė A. sesei. Taip pat jai žinutę atsiuntė D. D.. Ji parašė taip pat, kad sumušė A.. Iš savo draugių sužinojo, kad tą įvykį matė: A. B., U. J., E. P., D. D., o dėl U. P. nėra įsitikinusi. Pati to įvykio, nematė, bet ikiteisminiam tyrimui pateiks turimus susirašinėjimus ir garso įrašą, kuriame jos draugė D. pasakoja, kas sumušė A. ir kur viskas įvyko. Ji pasakojo, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini) krepšinio aikštelėje, kur yra kameros ant (duomenys neskelbtini) sienų (1 t., b. l. 95-98);
4.7. nepilnametės liudytojos U. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 dieną, kartu su savo draugais buvo (duomenys neskelbtini) kieme. Sėdėjo ant suoliuko ir žiūrėjo kaip kiti žaidžia krepšinį. Krepšinį žaidė: A., jos pusbrolis G. B., L. mamos draugės sūnus, S. G., G.. Pamatė kaip B. N. lipa per mokyklos tvorą, o su juo buvę draugai L. N. ir kitas vaikinas atėjo normaliai per vartelius. Perlipęs per tvorą B. atėjo prie jų sėdinčių. Jai pasirodė, kad B. buvo apsvaigęs, kaip kažko pavartojęs ar išgėręs alkoholio. B. atėjo visas kruvinas. Kruvina maike ir kruvinomis rankomis, sudaužytu telefonu. Pamatęs kruviną B., G. jo paklausė, ar jam nereikia greitosios. B. tas klausimas nepatiko ir matėsi, kad susinervinęs. Jis metė savo sudaužytą telefoną ir paklausė, ar jam iškviesti greitąją. Po to jis pradėjo žiūrinėti į ant suoliuko sėdinčius berniukus, pakeldamas jiems nuo saulės akinius. B. pakėlė akinius nuo saulės A. ir I., pamatęs, kad tai A., žinodamas, kad I. yra A. draugas, prie jų nepuolė, tada priėjo prie G. ir norėjo pulti ant jo, todėl G. pabėgo. Ji atsistojo taip pat, kad B. prie jos nelįstų. B. nusivijo G. iki futbolo aikštės, kur buvo E. P., D., pavardės nežino, ji E. draugė, U. J.. Jos ten stebėjo kas vyksta, kiek girdėjo E. filmavo kas vyksta. Nepagavęs G., jis grįžo pas juos. Jie visi išėjo iš krepšinio aikštės. Kiek pamena, A. stovėjo toje vietoje, kur yra suoliukai ir B. priėjęs prie jo, kiek matė, kumščiu trenkė A. į veidą. Po gauto smūgio pamatė krentantį A. ir jie visi pabėgo. Kas vyko toliau nebematė. Tuo metu, kai B. prie visų kabinėjosi, su juo buvęs L. ir „(duomenys neskelbtini)“ tik juokėsi iš jo elgesio. Po to, kai B. sudavė A. smūgį, girdėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ pasakė B., kad jis baigtų, kad „pakankamai padarei“. Iš to suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ prašė B., kad jis daugiau nebemuštų. Po to, kai jie pabėgo, nuėjo pas A. seserį pasakyti, kad jis sumuštas, todėl negali pasakyti, ar daugiau B. A. sudavė smūgių ar ne, nes nematė. Matydama tą įvykį išsigando, bet ne tiek daug, kad jaustųsi nukentėjusi, kadangi žinojo, kad B. prie mergaičių nelįs (1 t., b. l. 106-109);
4.8. nepilnametės liudytojos E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį buvo prie (duomenys neskelbtini) futbolo stadiono kartu su D. D. ir U. J. atsisėdusios ant suoliukų. Kiek prisimena, jie ėjo nuo mokyklos pusės, paskui kiek matė buvo atsisėdę prie aikštės, o paskui matė kaip B. užsipuolė A.. Kartu su B. buvo draugas, jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“, paskui kas dar buvo, neprisimena. Prisimena, kad B. pirmiausia užsipuolė U. pusbrolį, o paskui jis užsipuolė A.. Kiek žino, B. labai nemėgsta A., bet dėl ko jis jo nemėgsta, nežino. Kai B. užsipuolė A., matė kaip jis jam trenkė, tą akimirką net spėjo nufilmuoti (vaizdo įrašas buvo 3 sekundžių). Kiek prisimena, B. A. trenkė iš kumščio į veidą. Kadangi viską stebėjo per didelį atstumą, tai tiksliai nematė kur pataikė. Vėliau tą nufilmuotą vaizdo įrašą nusiuntė M. U., o pati išsigandusi, kad negerai padarė, ištrynė tą vaizdo įrašą ir daugiau nebefilmavo. Dar prisimena, kad B., A. gulinčiam ant žemės, paėmė A. dviratį ir metė jam ant kojų. Matė, kad A. buvo atvažiavęs su dviračiu, todėl ir suprato, kad B. ant A. užmetė būtent jo dviratį. Kartu su B. buvę jo draugai stovėjo toliau nuo B. ir nieko A. nedarė. Matė tik tuos du smūgius, kai B. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir užmetė dviratį, daugiau smūgių nematė. Paskui matė kaip A. atsistojo ir nuvažiavo su dviračiu link namų. Atėjo A. sesė. Girdėjo, kaip jis sesei sakė, kad jis netyčia ir ji nuėjo į namus, daugiau nebežiūrėjo kas vyksta (1 t., b. l. 114-117);
4.9. policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., 14.53 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi V. A. pranešė, kad dabar stadione pažįstamas N. sumušė jos brolį, „(duomenys neskelbtini) metų A. R. rankomis. Kur tiksliai šiuo metu yra brolis – nurodyti negalėjo. Radusi, pažadėjo perskambinti. N. dingo iš vietos atvykus policijos pareigūnams, nurodys kur jis gyvena. Praneša sumušto brolio sesuo, kuri ieško nurodytu adresu brolio ir laukia (1 t., b. l. 30);
4.10. 2024 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios tyrėjos A. R. tarnybiniu pranešimu „Dėl gauto pranešimo“, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. dirbant kartu su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu A. P., apie 15.01 val., iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu „(duomenys neskelbtini), dabar stadione pažįstamas N. sumušė pranešėjos brolį, „(duomenys neskelbtini) m., A. R. rankomis. Kur tiksliai šiuo metu brolis yra – nurodyti negalėjo. Radusi pažadėjo perskambinti. N. dingo iš vietos, atvykus policijos pareigūnams nurodys, kur jis gyvena. Praneša sumušto brolio sesuo, kuri ieško nurodytu adresu brolio ir laukia. Apie 15.34 val., atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad jos brolis, akivaizdžiai neblaivus, neblaivumo nusistatyti nepajėgė, A. R., gim. „(duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) vaikų žaidimų aikštelėje sukonfliktavo su jai iš matymo pažįstamu B. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kaip teigė pranešėja, brolis po konflikto grįžo sužalotu veidu. Jiems atvykus A. R. buvo akivaizdžiai sužalotas, gulėjo ant sofos, tačiau jokių aplinkybių dėl savo būklės nesugebėjo paaiškinti. A. R. atvykęs GMP ekipažas apžiūrėjo ir nutarė vežtis į „(duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai. V. V. nurodė, kad ji tiksliai nežino kas tarp jų nutiko ir kodėl buvo užpultas brolis, tačiau neneigė, kad brolis vartojo alkoholinius gėrimus ne namuose, kur – nežino. Aiškino, kad B. N. šitaip elgiasi jau ne pirmą kartą. Daugiau jokių aplinkybių negalėjo nurodyti. Nuvykus adresu „(duomenys neskelbtini) (B. N. gyvenamoji vieta) – niekas buto durų neatidarė, nurodytu mobilaus ryšio telefono numeriu, kuriuo naudojasi B. N., niekas neatsiliepė. Kaimynai teigė, kad namuose nieko nėra, kur galėtų būti išvykę nežino. Įvykio aplinkybės neaiškios. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. Adresu „(duomenys neskelbtini), apžiūrint (duomenys neskelbtini) teritoriją, ant mokyklos pastato pastebėtos vaizdą stebinčios kameros, kurios galėjo užfiksuoti konfliktą, tačiau peržiūrėti vaizdinės medžiagos nepavyko, mokykloje savaitgalį nieko nebuvo. Viso įvykio metu buvo naudotos kūno kameros (1 t., b. l. 33);
4.11. 2024 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyriausiojo tyrėjo A. B. tarnybiniu pranešimu „Dėl gauto pranešimo iš ligoninės“, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojo K. pranešimas, kad dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos GMP 16.01 val., iš namų atvežė A. R., gim. „(duomenys neskelbtini)“. Į alkotesterį nesugebėjo įpūsti, aplinkybės neaiškios. Gydomas ambulatoriškai (1 t., b. l. 34);
4.12. 2024 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas A. R. pareiškimas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 14:30 val., „(duomenys neskelbtini) stadione B. N., gim. (duomenys neskelbtini), be priežasties, nesant konfliktui matant aplinkiniams priėjo prie jo ir kojomis bei rankomis pradėjo jį mušti. Asmuo po įvykio pasišalino. Dėl patirto skausmo įvykio vietoje neteko sąmonės. Buvo suteikta medicininė pagalba, buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, jame nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda. Asmens tokie veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo policijos surasti nurodytą asmenį bei jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio teikimo tvarka išaiškinta, jį teiks pagalvojęs tyrimo eigoje (1 t., b. l. 9-12, 15);
4.13. 2024 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), vaikų žaidimų aikštelėje, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad vaikų žaidimų aikštelėje paėjus į kairę pusę matoma, kad ji yra grįsta smulkiais akmenukais. Paėjus į šią teritoriją yra akivaizdžiai sugadintas įvairių spalvų vaikų žaidimo instrumentas, prie kurio ant skaldos matomos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės, kur yra galima įvykio vieta. Pastebėta, kad ant (duomenys neskelbtini) pastato yra vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 23-27);
4.14. 2024 m. rugpjūčio 19 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusio A. R. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: ant asmens veido po abejomis akimis yra patinimai ir hematomos („mėlynės“), po dešine akimi yra odos nubrozdinimas 1x2 cm ploto. Ant pakaušio matosi mediciniškai susiūtą žaizdą, kurios ilgis 5,5 cm. Daugiau ant asmens kūno akivaizdžių sumušimo žymių nėra (1 t., b. l. 42-48);
4.15. 2024 m. rugpjūčio 27 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad: 1. A. R. padaryti kūno sužalojimai: muštinė žaizda pakaušyje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairėje šlaunyje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje. 2. A. R. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2024 m. rugpjūčio 18 d. 16.21 val., jam kreipiantis į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių. 3. A. R. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo šešių trauminių poveikių bukais kietais daiktais. 4. A. R. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. 5. A. R. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei ar kritiminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. 6. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti apie A. R. girtumą traumos metu (1 t., b. l. 53, 54);
4.16. 2024 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo A. R. prie pareiškimo pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: VLC leistuvės pagalba atidarome vaizdo įrašą, pavadinimu „vaizdo įrašas.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė – 2 sekundės. Matosi, kad filmuojama per didelį atstumą, nuo veiksmo vietos. Vaizdo kokybė prasta. Filmuojama per segmentinę tvorą, per stadioną ir už kitos segmentinės tvoros. Matosi, kad viskas vyksta netoli šiukšlių konteinerių, po medžiais, prie segmentinės tvoros. Jokio dviračio nesimato. Matosi kaip baltais sportiniais marškinėliais trumpomis rankovėmis su melsvais bridžais apsirengęs asmuo smūgiuoja dešinės rankos kumščiu prieš jį einančiam asmeniui geltonais sportiniais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos bridžiais bei galimai tamsios spalvos kuprine ant pečių (gerai neįžiūrima) į galvos sritį, po ko šis krenta ant žemės aukštielnikas atmesdamas rankas. Asmuo sudavęs į galvą atsiduria gulinčiam iš kairės pusės. Tuo vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 35-37);
4.17. 2025 m. sausio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su 2024 m. rugpjūčio 18 d., 14.53 val., Bendrajame pagalbos centre gautu V. V. pranešimu, apžiūra ir, nepilnametės liudytojos pateiktų susirašinėjimų ir garso įrašo, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: atidaromas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas ((duomenys neskelbtini)“, kuriame girdisi kaip BPC operatorė kalbasi su susijaudinusia moterimi. Moteris prašo iškviesti pareigūnus į (duomenys neskelbtini). Operatorei tikslinantis vietą, moteris atsako, kad į stadioną (duomenys neskelbtini). Moteris aiškina, kad primušė jos brolį ką tik. Moteris susijaudinusi aiškina, kad jos brolis kažkur dingo. Operatorė tikslinasi, kur (duomenys neskelbtini) yra stadionas. Taip pat operatorė teiraujasi, kas primušė, į tai moteris atsako, kad N.. Operatorė teiraujasi, kas tas N., į tai moteris atsako, kad tiesiog pažįstamas jai, jo vardo neprisimena. Į klausimą su kuo jį mušė, moteris atsako, kad su rankom ir tas N. visas kruvinas atėjo prieš ją. Toliau moteris susijaudinusiu balsu aiškina, kad brolis dingo ir N. dingo, kai ji pasakė, kad kviečia policiją. Operatorė dar kartą pasitikslina adresą ir paprašo moters prisistatyti. Moteris prisistato V. V.. Operatorei tikslinantis kur turi atvažiuoti policija ir medikai, moteris pasako, kad važiuotų į stadioną, o ji eina ieškoti dingusio brolio. Taip pat operatorė paklausia brolio vardo ir pavardės, į tai moteris atsako – A. R.. Operatorė paprašo, kad moteris radusi brolį paskambintų ir apie tai praneštų, o tuo tarpu pati informuoja, kad bus informuoti pareigūnai. Pokalbis baigiasi. Garso įrašo trukmė – 02:30 min. Atidarius garso įrašą, pavadinimu „1VC.m4a“, girdisi, kaip mergina su kažkuo kalba telefonu. Su kuo kalbasi, nesigirdi, girdisi tik kaip mergina aikčioja ir keikiasi ir gale susikeikusi kažkam pasako, kad A. primušė. Garso įrašo trukmė – 15 s. Atidarius garso įrašą, pavadinimu „2.m4a“, girdisi merginos balsas, kur sako B. N., kuris baigė (duomenys neskelbtini) klasę primušė A.. Garso įrašo trukmė – 4 s. Atidarius garso įrašą, pavadinimu „3.m4a“, girdisi tarpusavyje kalbančios dvi merginos. Jos kalbėdamos vartoja daug necenzūrinių žodžių, girdisi, kad merginos sako, kad „visi girti“. Viena mergina sako, kad ji turi V. kviesti. Kita mergina girdisi kaip sako, kad ji tuoj atsiųs. Garso įrašo trukmė – 19 s. Pateikti programėlės (duomenys neskelbtini) susirašinėjimai: Susirašinėjimas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“: „K... d... esat kad ten sėdit tik tiek ką galiu pasakyt. Nu tai mes ten sedejom ir ans pats atėjo“ Susirašinėjimas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“: „Nu o koku neturit? Negalėtjos tsg išeit? Nea negalėjome nes mes ten pirmi atejom bet vėliau jie išėjo į krepšinio aikštele ir viskas buvo ten“ (1 t., b. l. 32).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos
5. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
6. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124-719/2022, Nr. 2K-9-594/2023 ir kt.).
7. Pats savaime smurto panaudojimas viešojoje vietoje dar nereiškia ir BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-19-511/2020, Nr. 2K-194-895/2020, Nr. 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).
8. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kaltinamasis B. N. prieš nukentėjusįjį A. R. smurtavo viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) stadione. Byloje apklausti liudytojai parodė, kad tuo metu dalis vaikų žaidė krepšinį, dalis ilsėjosi ant suoliukų. Kaltinamasis B. N. atėjęs į gimnazijos stadioną be jokios priežasties puolė visų akivaizdoje nukentėjusįjį A. R. ir pradėjo smurtauti. Akivaizdu, jog tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų.
9. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 5.1-5.18 išvardintų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog B. N. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką bei pažeidė viešąją tvarką.
Bausmės skyrimas
10. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
11. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
12. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. bei kaltinamasis B. N. nurodė, kad jie susitaikė. Prokurorė prašė teismo atleisti B. N. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
13. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
14. Kaltinamasis B. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, atlygino byloje pareikštą Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. B. N. yra neteistas (1 t., b. l. 164), administracine tvarka baustas vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam skirtą baudą yra sumokėjęs (1 t., b. l. 166), yra nedirbantis (1 t., b. l. 168), atlygino civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai turtinę žalą (2 t., b. l. 53).
15. B. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad B. N. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir B. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. R..
16. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, B. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigotinas atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
19. Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 124,53 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo B. N.. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaiga sumokėjo 124,53 Eur.
20. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
21. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove. Teismui po teisiamojo posėdžio pertraukos buvo pateikti įrodymai, kad kaltinamasis B. N. yra atlyginęs Šiaulių teritorinei ligonių kasai 124,53 Eur turtinę žalą. Šiaulių teritorinė ligonių kasa teismui pateikė informaciją, kad kaltinamasis visiškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui turtinę žalą, Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisako. Teismas, vadovaudamasis BPK 107 straipsniu konstatuoja, kad procesas dėl civilio ieškinio šioje byloje nutrauktinas, kaltininkui visiškai įvykdžius byloje pareikštą civilinį ieškinį.
22. Kaltinamajam B. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
23. Kaltinamajam B. N. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Ž. 2025 m. sausio 31 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas B. N. piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 124,53 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 1038,00 Eur; (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 124,53 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 1038,00 Eur; (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 124,53 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 1038,00 Eur – panaikintinas nuosprendžio paskelbimo dieną.
24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. DVD diskų su A. R. pateiktu vaizdo įrašu, pranešimo į BPC garso įrašu, M. U. pateiktu garso įrašu ir susirašinėjimu, su nepilnamečių apklausos įrašais – supakuotų į voką, prisegtų prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu
nusprendžia:
B. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kaltinamajam ir nukentėjusiajam A. R. susitaikius bei baudžiamąją bylą B. N. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, B. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įspėti B. N., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Procesą dėl civilinio ieškinio šioje byloje nutraukti.
Kaltinamajam B. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kaltinamajam B. N. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Ž. 2025 m. sausio 31 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą B. N. piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 124,53 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 1038,00 Eur; (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 124,53 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 1038,00 Eur; (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 124,53 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 1038,00 Eur – panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. DVD diskų su A. R. pateiktu vaizdo įrašu, pranešimo į BPC garso įrašu, M. U. pateiktu garso įrašu ir susirašinėjimu, su nepilnamečių apklausos įrašais – supakuotų į voką, prisegtų prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.