Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Skycop.com“ ieškinį atsakovei „Ryanair DAC“ dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad skrydis Nr. FR 199, vykęs 2024 m. gruodžio 12 d. maršrutu Vilnius (VNO) – Viena (VIE), buvo atidėtas, keleiviai J. G., L. B., D. Š. ir T. S. skrydžio tikslą pasiekė 5 valandomis 33 minutėmis vėliau. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 947,32 km. Dėl šių priežasčių keleiviai patyrė ilgesnį nei 3 valandų vėlavimą pasiekiant galutinę paskirties vietą. Iš ieškinio priedų nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei kompensacijas (CPK 178 straipsnis).

7. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir keleivės D. Š. 2024 m. gruodžio 12 d. buvo sudarytas reikalavimo perleidimo susitarimas, tarp ieškovės ir keleivio T. S. 2024 m. gruodžio 15 d. buvo sudarytas reikalavimo perleidimo susitarimas, o tarp ieškovės ir keleivių J. G. bei L. B. 2024 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryti reikalavimo perleidimo susitarimai, kuriais keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teises į kompensacijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovei įteikus procesinius dokumentus, kuriuose nurodyta apie reikalavimo perleidimą, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės pateiktus paaiškinimus, pateiktas reikalavimo perleidimo sutartis, teismui nekyla abejonių dėl keleivių valios išraiškos perleidžiant reikalavimus į kompensacijas dėl atidėtų skrydžių ieškovei, reikalavimų perleidimų sutartys, teismo vertinimu, sudarytos tinkamai, leidžiant teismui spręsti apie keleivių valią reikalavimus perleisti. Teismas pažymi, kad atsakovė savarankiškų reikalavimų dėl reikalavimo perleidimo sutarčių nuginčijimo nereiškė, o teismų praktikoje tapačios formos reikalavimo perleidimo sutartys pripažįstamos patvirtinančios reikalavimo perleidimą ieškovei.

8. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamente Nr. 261/2004, kurio nuostatos numato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleiviai gauna: a) 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju, c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

10. Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal Reglamento 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Šios sąlygos yra kumuliacinės (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C-159/18, 16 punktas; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Nr. C-501/17, 20 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės vykdytas 2024 m. gruodžio 12 d. skrydis maršrutu Vilnius (VNO) – Viena (VIE) Nr. FR 199 vėlavo atvykti į galutinę paskirties vietą 5 valandas 33 minutes, t. y. vėlavo daugiau nei 3 valandas. Skrydžio atstumas yra 947,32 km. Taigi, keleiviai J. G., L. B., D. Š. ir T. S., skridę šiuo skrydžiu, pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą įgijo teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti po 250 Eur dydžio kompensaciją. Reikalavimo perleidimo sutartimis reikalavimo teisę į kompensaciją dėl šio skrydžio keleiviai perleido ieškovei. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad ginčo skrydžio vėlavimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, Reglamento 5 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neginčija nei teisės į kompensaciją buvimo, nei jos dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 000,00 Eur dydžio kompensaciją (po 250,00 Eur kompensaciją už 4 keleivius) (Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas).

12. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovei 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 607,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 34,00 Eur žyminis mokestis bei 1 573,00 Eur dydžio išlaidos už teisines paslaugas. Byloje ieškovė atsisakė dalies ieškinio dėl 500,00 Eur dydžio kompensacijos reikalavimo, 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi teismas ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio priėmė ir bylą dalyje dėl 500,00 Eur kompensacijos nutraukė, grąžino ieškovei 8,25 Eur dydžio žyminį mokestį (atitinkamai už atsisakytų reikalavimų dalį, kuri sudarė trečdalį ieškinio reikalavimų). Teismas pažymi, kad vadovaujantis aukštesnių teismų išaiškinimais nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1575-790/2019, 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-149-450/2020).

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 1 500,00 Eur dydžio kompensacijos priteisimo, tačiau ieškinio dalyje dėl 500,00 Eur kompensacijos (t. y. dėl trečdalio reikalavimų) atsisakė ir šioje dalyje byla nutraukta, teismas sprendžia, kad yra byloje yra tenkintina 66,67 proc. ieškovės reikalavimų, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos proporcingai mažintinos tenkintų reikalavimų daliai.

16. Be kita ko, nagrinėjamoje byloje atsakovė kelia klausimą dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato teisinę pagalbą dydžio bei teigia, kad prašomos priteisti teisinės išlaidos yra pernelyg didelės.

17. Teisines išlaidas ieškovė grindžia advokato 2025 m. rugpjūčio 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ZIP-2211 – 1 573,00 Eur su PVM sumoje (1 300,00 Eur be PVM). Šioje sąskaitoje faktūroje užfiksuota, kad suteiktas teisines paslaugas sudaro bylos dokumentų analizė, vertimas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas klientui byloje.

18. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų maksimalių priteistinų dydžių.

19. Kita vertus, Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktas).

21. Tokios aplinkybės kaip bylos nesudėtingumas ir nedidelė ginčo suma gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 28 punktas).

22. Teismų praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi kaštai neturėtų būti naudojami kaip būdas pasipelnyti ar ekonomiškai „nubausti“ atsakovą, ypač tais atvejais, kai ieškovas galėjo sutaupyti bylinėjimosi sąnaudas bei sutelkti visus vienarūšius reikalavimus į vieną procesą. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu matyti, kad šalių procesinis elgesys buvo nesąžiningas ar sukėlė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas, kurių galima ir būtina buvo išvengti. Taigi net ir tuo atveju, kai reikalavimai tenkinami visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos arba priteisiamos tik iš dalies, jeigu teismas nustato, kad dėl ieškovo veiksmų (pavyzdžiui, vienarūšių bylų inicijavimo atskirais ieškiniais, procesinių veiksmų vilkinimo, nepagrįstai didelių advokato honorarų reikalavimo ir pan.) buvo dirbtinai išpūstos išlaidos, pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-693-392/2025).

23. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ieškovė dėl kompensacijos pagal Reglamentą priteisimo yra inicijavusi daugybę bylų tiek atsakovės, tiek kitų skrydžių bendrovių atžvilgiu, teikdama iš esmės analogiškos formos ieškinius, pakeisdama tik keleivių duomenis, atsakovės pavadinimą, kelionės atstumus, vėlavimo laiką, kompensacijos dydžius ir pan. Pastebėtina ir tai, kad atsakovės pagrindinė veikla – kompensacijų išreikalavimas iš skrydžių bendrovių. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė naudojasi jau parengta ieškinio forma, kurią koreguoja, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, o tai neabejotinai lemia mažesnes ieškinio rengimo konkrečiai bylai laiko sąnaudas.

24. Sutiktina ir su atsakovės argumentais, kad ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad jei bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl atidėto skrydžio, tai ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Ši civilinė byla nėra sudėtinga, ginčo suma nedidelė, be to, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl atstovavimo išlaidos byloje nesusidarė.

25. Kita vertus, bylinėjimosi išlaidos šioje byloje iš dalies patirtos ir dėl pačios atsakovės veiksmų – atsakovė galėjo išvengti bylinėjimosi išlaidų susidarymo, išmokėdama kompensacijas po ieškovės kreipimosi su pretenzijomis atlyginti kompensacijas už atidėtą skrydį. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos apskritai nesusidarytų.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga), reiškiamus reikalavimus, į ieškinio apimtį, kuri sudaro keturis su puse puslapio, į tai, kad ieškinys šabloninis, jo parengimas nereikalauja didelių intelektualinių ir laiko sąnaudų (ieškovė Lietuvos Respublikoje yra inicijavusi daugybę bylų dėl kompensacijų išieškojimo iš oro pervežimo paslaugas teikiančių asmenų), o pati ieškovės veikla susijusi su kompensacijų keleiviams išieškojimu, teismas vertina, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovės ketvirtadaliu sumažintas teisinės pagalbos išlaidas – 786,54 Eur (1 573,00 Eur x 66,67 proc. (tenkintų reikalavimų dalis atsisakius dalies ieškinio) – 25 proc.) (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Viso priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 809,54 Eur (786,54 Eur teisinės išlaidos ir 23,00 Eur žyminis mokestis (34,00 Eur x 66,67 proc.)).

27. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės „Ryanair DAC“, juridinio asmens kodas 104547, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 0 ct) kompensacijos, 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 000,00 Eur) nuo 2025 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 809,54 Eur (aštuonis šimtus devynis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.