Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

išteisintojo A. M. (A. M.) gynėjui bei išteisintojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Teisučiui Milickiui, išteisintosios E. M. gynėjui advokatui Nerijui Plėdžiui, išteisintojo V. B. gynėjui advokatui Tomui Meidui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

- A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- E. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- V. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – E. M., V. B., V. E. nuspręsta palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – 15 000 Eur užstatą – A. M. nuspręsta palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti jo davėjui.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos 210 792 Eur žalos atlyginimo nuspręsta palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiu nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti:

- A. M. turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. M., nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant turtu naudotis, tačiau draudžiant jį valdyti ir juo disponuoti;

- E. M., turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ buto nuosavybės teise priklauso E. M., ½ buto nuosavybės teise priklauso A. M. (A. M.), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant turtu naudotis, tačiau draudžiant jį valdyti ir juo disponuoti;

1) žemės sklypui su statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas - gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. B.;

2) patalpoms – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam V. B.;

nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant turtu naudotis, tačiau draudžiant jį valdyti ir juo disponuoti.

1) žemės sklypui su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini): ½ daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. E., ½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso L. E.); ½ daliai pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis pastato nuosavybės teise priklauso V. E. ir ½ dalis pastato nuosavybės teise priklauso L. E.); pastatui – garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam V. E.;

2) ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. E. ir ½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso L. E.);

3) ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. E. ir ½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso L. E.),

nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis, taip pat leidžiant rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą; leidžiant ant pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengti saulės elektrinę, tvarkyti dokumentus, susijusius su šio turto naudojimu įrengiant saulės elektrinę, gauti valstybės paramą saulės elektrinės įrengimui.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – gryniesiems pinigams – 6 045 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M., V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisinti dėl to, kad: A. M. tyčia apgaulingai organizavo ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, V. E., V. B. ir E. M. padėjo tai daryti, o juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

A. M., nuo 2004 m. kovo 23 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti jo vardu sprendimus bei kontroliuoti jo veiklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis susitarė su V. E., V. B. ir E. M., kad jie, dirbdami UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalies pervežimo sandorių neįformins jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtrauks į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu padės apgaulingai organizuoti bei tvarkyti buhalterinę apskaitą bei pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, po ko pastarieji, priimdami užsakymus iš Rusijos Federacijoje ir Europos teritorijoje veikiančių ūkio subjektų dėl tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikimo tarp Italijos Respublikoje, Ispanijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje ir Rusijos Federacijoje veikiančių ūkio subjektų, dalies pervežimo sandorių neįformino jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o šiuos duomenis A. M., V. E., V. B. ir E. M. tvarkė specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurtoje ir administruojamoje programoje „(duomenys neskelbtini)“.

2. Tęsdami nusikalstamą veiką A. M., V. E., V. B. ir E. M., žinodami, jog dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių nėra įforminti jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pateikė žinomai netikrus duomenis (nepateikė visų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytus sandorius ir gautas pajamas) buhalterei L. S., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, tuo pažeidė to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė 6 225 806,36 Eur (laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 1 906 345, 72 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 2 627 474,64 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. – 1 691 986 Eur) sumą ir tokiu būdu į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė 1 512 515,50 Eur (laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 402 780,29Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 453 297, 82 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. – 656 437, 39 Eur) gautų pajamų. Tokiu būdu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškreipė tikrąją UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą ir taip apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. Šiais savo veiksmais A. M. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, A. M., V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami, tačiau išteisinti dėl to, kad: A. M., siekdamas išvengti mokesčių, per kitą asmenį pateikė neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, pelną ir turtą valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), V. E., V. B. ir E. M. padėjo tai daryti, o juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, pelną ir turtą valstybės įgaliotai institucijai – VMI, o būtent:

A. M., nuo 2004 m. kovo 23 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti jo vardu sprendimus bei kontroliuoti jo veiklą, bei būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, susitarė su V. E., V. B. ir E. M., kad jie, dirbdami UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalies pervežimo sandorių neįformins jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtrauks į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu padės apgaulingai organizuoti bei tvarkyti buhalterinę apskaitą, bei pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, po ko pastarieji, priimdami užsakymus iš Rusijos Federacijoje ir Europos teritorijoje veikiančių ūkio subjektų dėl tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikimo tarp Italijos Respublikoje, Ispanijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje ir Rusijos Federacijoje veikiančių ūkio subjektų, dalies pervežimo sandorių neįformino jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o šiuos duomenis A. M., V. E., V. B. ir E. M. tvarkė specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurtoje ir administruojamoje programoje „(duomenys neskelbtini)“.

4. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. M., V. E., V. B. ir E. M., žinodami, jog dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių nėra įforminti jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pateikė žinomai netikrus duomenis (nepateikė visų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytus sandorius ir gautas pajamas) buhalterei L. S., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė 6 225 806, 36 Eur (laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 1 906 345, 72Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 2 627 474, 64Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. – 1 691 986 Eur) sumą ir tokiu būdu į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė 1 512 515, 50 Eur (laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 402 780, 29 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 453 297, 82 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. – 656 437, 39 Eur) gautų pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir į metines pelno mokesčio deklaracijas (Forma PLN204) už 2016 – 2018 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelną, o būtent:

L. S., pagal jai A. M., V. E., V. B. ir E. M. pateiktus žinomai neteisingus duomenis:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (Forma PLN204) už 2016 metus deklaravo neteisingus duomenis, t. y. deklaracijos 52 eilutėje įrašė 21 572 Eur pelną, nuo jo deklaracijos 55 ir 64 eilutėse apskaičiavo 3 263 Eur mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė iš viso 402 780,29 Eur pardavimo pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nedeklaravo 60 417 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (Forma PLN204) už 2017 metus deklaravo neteisingus duomenis, t. y. deklaracijos 52 eilutėje įrašė 46 313 Eur pelną, nuo jo deklaracijos 55 ir 64 eilutėse apskaičiavo 6 947 Eur mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė iš viso 453 297, 82 Eur pardavimo pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nedeklaravo 55 647 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (Forma PLN204) už 2018 metus deklaravo neteisingus duomenis, t. y. deklaracijos 19 eilutėje įrašė 34 485 Eur nuostolį, 52, 55 ir 64 eilutėse neapskaičiavo ir nedeklaravo įmonės pelno bei mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė iš viso 656 437,39 Eur pardavimo pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nedeklaravo 94 729 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.

5. Viso laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d., L. S., pagal jai A. M., V. E., V. B. ir E. M. pateiktus žinomai neteisingus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1 512 515, 50 Eur uždirbtų pajamų, šia suma sumažino pardavimo pajamas ir tokiu būdu Pelno mokesčio deklaracijose (Forma PLN204) už 2016 – 2018 metus neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 210 792 Eur pelno mokesčio (2016 m. – 60 417 Eur, 2017 m. – 55 647 Eur, 2018 m. – 94 729 Eur) bei šias deklaracijas su neteisingais duomenimis elektroniniu būdu 2017 m. gegužės 31 d., 2018 m. balandžio 27 d. ir 2019 m. balandžio 29 d. pateikė VMI. Šiais savo veiksmais A. M. ir juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, o V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

6.1. Apeliaciniame skunde aptartos pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja šioje baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktai įrodymų visumai. Teismas, vertindamas reikšmingas aplinkybes, kurios yra svarbios aptariamam teisiniam nusikalstamos veikos vertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą, neatkreipė dėmesio į atskirus įrodymus, dėl ko nuosprendyje jų pilna apimtimi neaptarė bei neįvertino, kas lėmė kaltinamųjų nepagrįstą išteisinimą. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje įrodymus vertino atskirai ir selektyviai, nesusiejo ir neanalizavo įrodymų visumos, neatsižvelgė į jų tarpusavio santykį, dėl ko padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas.

9.7. Kaltinimo aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos jokiais kitais, kaip tik programoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiais duomenimis. Prokuroras jokių naujų duomenų su apeliaciniu skundu nepateikė, nenurodė jokių įrodymų tyrimo pažeidimų, nesiremia jokiais konkrečiais duomenimis apie tariamai neapskaitytas pajamas, remiasi tik prielaidomis ir abejonėmis. Jo reikalavimas išteisintuosius nuteisti aiškiai prieštarauja pamatiniams nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principams.

10. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjai – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinis skundas atmetamas.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro apeliacinio skundo bei išteisintųjų gynėjų atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą nuosprendį. Apygardos teismas, išteisindamas A. M., E. M., V. B., V. E. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (BPK 20 straipsnis), pateikė įtikinamus ir neprieštaringus motyvus, jog nepadarytos jiems inkriminuotos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

12. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

13. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

14. Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su: 1) FNTT specialisto išvados vertinimu; 2) programos „(duomenys neskelbtini)“ paskirties vertinimu; 3) byloje esančių kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų vertinimu. Prokuroro teigimu, būtent pirmiau nurodytų įrodymų netinkamas vertinimas lėmė nepagrįstą A. M., E. M., V. E., V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimą. Tačiau skunde prokuroras nenurodo, kokiais konkrečiais bylos duomenimis teismas nesivadovavo bei kokias esmines aplinkybes ignoravo priimdamas skundžiamą nuosprendį.

Dėl „(duomenys neskelbtini)“ programos ir FNTT specialisto išvados vertinimo

15. Prokuroro teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudota programa „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta ne tik bendrovės veiklai fiksuoti, tačiau ir „juodajai buhalterijai“ vesti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su tokia prokuroro pozicija. Atmetant šiuos prokuroro skundo argumentus, visų pirma pažymėtina tai, kad nė vienas byloje apklaustas asmuo nebandė nuslėpti aplinkybės dėl vidinės programos „(duomenys neskelbtini)“ naudojimo bendrovės veikloje. Išsamius parodymus apie programą davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. (t. 13, b. l. 183–184), kuris nurodė, kad minėta programa iki tol vadinosi „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovėje atsirado jo iniciatyva, siekiant konkretizuoti vežimus. Vėliau jis norėjo ją patobulinti, kad ji taptų funkcionalesnė, dėl ko ji nuolat buvo pertvarkoma. Buvo mintis šią programą apjungti su buhalterija, kad palengvinti buhalterėms darbą. Šiuos A. M. parodymus iš esmės patvirtino programą sukūręs liudytojas A. J. (t. 13, b. l. 23–32). Liudytojas parodė, kad programa „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta siekiant atnaujinti seną UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotą programinę įrangą, pridėti daugiau funkcijų. Programa nebuvo skirta buhalterinei apskaitai vesti, liudytojas ją įvardino kaip „užrašų knygutę“, kurioje buvo informacija apie reisus, maršrutus, kuro sąnaudas. Tik vėliau atsirado su finansais susiję dalykai. Byloje esantys „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokolai (t. 3, b. l. 101–173) patvirtina aplinkybę, kad šioje programoje buvo fiksuojama informacija, susijusi su bendrovės vykdomais reisais (reisų kiekis, nuvažiuoti kilometrai), vairuotojams sumokėtomis ir nesumokėtomis sumomis, pelnu, su informacija apie sunaudotą kurą, vairuotojus, automobilius ir pan. Iš apžiūros protokolų matyti, kad šioje programoje buvo sukurti tokie moduliai kaip „Reisai“, „Transportas“, „Klientai“, „Finansai“, „Administravimas“, „Ataskaitos“. Ataskaitos programos pagalba formuojamos pagal pasirinktus kriterijus, pvz., „Balansas su klientais“, „Atsiskaitymai“, „Reisai“ ir kt. Aplinkybes dėl programos naudojimo įmonės veikloje patvirtino ir kaltinamasis V. E. (t. 13, b. l. 199) bei liudytojomis apklaustos L. S. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė) (t. 13, b. l. 32–37), T. D. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė) (t. 12, b. l. 97–100), A. L. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė) (t. 12, b. l. 219–221), V. D. (t. 12, b. l. 95–97). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad programa buvo plačiai naudojama bendrovėje, neleidžia daryti išvados, kad šioje programoje buvo fiksuojami neteisėti duomenys, siekiant apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, neapskaitant kai kurių sandorių. Apie programos egzistavimą žinojo ne tik asmenys, kuriems nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti kaltinimai, tačiau ir kiti įmonėje dirbę asmenys – buhalterės ir apskaitininkės, kurios turi specialių žinių dėl buhalterinės apskaitos tinkamo vedimo. Liudytojas A. J. patvirtino, kad jam būnant ofise prie jo galėdavo prieiti bendrovės darbuotojai ir paprašyti prisijungimo teisių prie šios programos (t. 13, b. l. 25), o liudytoja V. D. papildomai nurodė, kad ši programa buvo naudojama ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad prokuroro teiginiai dėl „juodosios buhalterijos“ vedimo yra nepagrįsti, kadangi prie šios programos galėjo prisijungti, kaip jau pirmiau nurodyta, ir specialių žinių, susijusių su buhalterinės apskaitos tvarkymu turėję asmenys, taip pat ir kitoje įmonėje dirbę asmenys, todėl nelogiška, kad asmenys, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, galėjo daugumai darbuotojų prieinamą programą pasirinkti kaip vieną iš įrankių nusikalstamoms veikoms daryti, t. y. joje fiksuoti duomenis, patvirtinančius apgaulingą apskaitos tvarkymą bendrovėje. Byloje taip pat nustatytos aplinkybės ir dėl nesklandumų, susijusių su šios programos veikimu. Liudytojas A. J. patvirtino aplinkybę, kad programos jis neužbaigė, dėl ko dalis jos funkcijų neveikė tinkamai, o darbuotojai į jį kreipdavosi su nusiskundimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere – apskaitininke dirbusi R. K. parodė, kad nors „(duomenys neskelbtini)“ programa jai ir nebuvo reikalinga, tačiau girdėjo, kad darbuotojai skųsdavosi dėl programos veikimo (t. 13, b. l. 4–6). Aplinkybes, kad „(duomenys neskelbtini)“ veikė su trikdžiais, jog programoje buvo daug klaidų, dubliuodavosi duomenys, blogai persiskaičiuodavo kainos bei buvo kitų nesklandumų, patvirtino ir liudytojos L. S., T. D., A. L., V. D.. Nors, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, minėti liudytojai, buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, galėjo duoti išteisintiesiems palankius parodymus, tačiau pastebėtina, kad programoje esantys netikslūs duomenys bei neatitikimai nagrinėjamu atveju yra nepalankūs išteisintiesiems (būtent jais grindžiamas kaltinimas), todėl tai tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad minėta programa bendrovėje buvo sukurta ir naudojama kaip pagalbinė darbo priemonė, tikslu susisteminti informaciją, o ne „juodajai buhalterijai“ vesti.

16. Kaltinimas taip pat buvo grindžiamas byloje esančia FNTT specialisto išvada (t. 4, b. l. 70–80), su kurios vertinimu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje prokuroras taip pat nesutinka. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausta šią išvadą pateikusi specialistė D. V. (t. 13. b. l. 136–141), kuri nurodė, kad išvada yra sąlyginė, o ne kategoriška. Kaip matyti iš dokumento turinio, specialistė, atsakydama į jai pateiktus klausimus, pateikė išvadas, susietas su sąlygomis – „jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugų (atliko pervežimus ir gavo pajamų (mokėjimus už šiuos pervežimus)) už 7 738 321, 86 Eur, tai už transporto paslaugas išrašė PVM sąskaitų faktūrų ir apskaitė 6 225 806, 36 Eur, o buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1 512 515,50 Eur uždirbtų pajamų, šia suma sumažino pardavimo pajamas ir nuo šių pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo 210 792 Eur mokėtino į biudžetą mokesčio“. Apygardos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados vertinimo, konstatavo, kad norint šioje byloje remtis minėta specialisto išvada, reikia nustatyti, ar tokios pajamos bendrovėje tikrai gautos. Specialistė, be kita ko, nurodė, kad išvada buvo surašyta remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotoje vidinėje programoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiais duomenimis (išvadoje įvardinta kaip „KP programa“). Nors gynyba į bylą buvo pateikusi konsultacines išvadas ir byloje buvo apklausti šias išvadas parengę specialistai P. M. (t. 13, b. l. 160–161) ir A. B. (t. 13, b. l. 161–164), kurie parodė, kad programoje „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti duomenys neatitinka buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų ir jų negalima vertinti kaip tinkamų įrodymų, apygardos teismas sprendė, kad vis tik „(duomenys neskelbtini)“ programos duomenimis remtis galima ir šiuos duomenis galima lyginti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiąja buhalterija. Įvertinusi pirmiau aptartus liudytojų parodymus dėl „(duomenys neskelbtini)“ veikimo trikdžių, šios programos apžiūros protokolus, teisėjų kolegija sutinka, kad tam tikri duomenys programoje galėjo būti užfiksuoti netinkamai, tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, minėti duomenys gali būti vertinami ir lyginami su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje esančiais įrašais, kadangi pagal šiuos duomenis galima daryti išvadas apie tam tikrų ūkinių operacijų buvimą ar nebuvimą, taip pat tai, ar šios operacijos buvo įtrauktos į oficialią bendrovės buhalteriją ir ar buvo sumokėti reikalingi mokesčiai. Pažymėtina ir tai, kad šioje dalyje vertinant FNTT specialisto išvadą bei „(duomenys neskelbtini)“ programoje esančių duomenų patikimumą, yra akivaizdžių prieštaravimų prokuroro argumentuose, kadangi kaltinimą jis grindžia FNTT specialisto išvada, kuri, kaip jau minėta, buvo parengta remiantis programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, tačiau kartu prokuroras teigia, kad minėta programa buvo sukurta ir „juodajai buhalterijai“ vesti, todėl akivaizdu, kad tokioje programoje užfiksuoti duomenys negalėtų būti tinkami rengiant specialisto išvadą. Tokie esminiai prieštaravimai prokuroro argumentuose parodo jo siekį kiekvieną įrodymą vertinti kaltinimui palankia linkme, nors tokia pozicija ir turi akivaizdžių prieštaravimų. Tačiau, kaip jau aptarta pirmiau, remiantis „(duomenys neskelbtini)“ programoje esančiais duomenimis galima vertinti aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautomis pajamomis ir šių pajamų apskaitymu bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

17. FNTT specialisto išvadoje buvo užfiksuoti tam tikri „(duomenys neskelbtini)“ programos duomenų nesutapimai ar šių duomenų neišsamumas, ką pakankamai išsamiai aptarė teismas skundžiamame nuosprendyje. Programoje ne visais atvejais sutapo klientų ir mokėtojų pavadinimai, konvertuojamų valiutų kursai nesutapo su valiutos kursu bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ne visi gauti mokėjimai pagal PVM sąskaitas faktūras buvo suvedami į minėtą programą, nebuvo galima nustatyti, kokio kliento gautas mokėjimas su kokiam pirkėjui išrašyta PVM sąskaita faktūra dengiamas ir pan. Dėl šių neatitikimų, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti konkrečių reisų kainų, dėl ko tyrimo metu buvo vertinama bendra ataskaitoje „Balansas su klientais“ įrašyta suma – 7 738 321,86 Eur. Tačiau įvertinus pirmiau nurodytus nesutapimus programoje, taip pat specialisto ataskaitos prieduose apygardos teismo nustatytus neatitikimus, liudytojo A. J. rašytinius paaiškinimus (t. 13, b. l. 11–12) buvo konstatuota, kad ataskaitoje „Balansas su klientais“ esantys duomenys yra netikslūs ir neišsamūs, dėl ko neįmanoma nustatyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo būtent tiek pajamų. Nors vertinant specialisto išvados prieduose esančias lenteles buvo tam tikrų atvejų, kai „(duomenys neskelbtini)“ programoje buvo fiksuojami didesni mokėjimai nei oficialioje bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ar tokie mokėjimai, kurių oficialioje buhalterinėje apskaitoje apskritai nebuvo, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo fiksuojami ir tokie atvejai, kai į „(duomenys neskelbtini)“ programą buvo įtraukiama mažiau pajamų nei, kad į oficialiąją bendrovės buhalterinę apskaitą. Teismo vertinimu, tokie duomenų nesutapimai neatskleidžia išteisintiesiems inkriminuotų kaltinimų dėl dalies pajamų neįtraukimo į oficialiąją bendrovės buhalterinę apskaitą, o kaip jau aptarta pirmiau, patvirtina aplinkybę, kad „(duomenys neskelbtini)“ programa turėjo daug trūkumų, kurių pagrindu neįmanoma nustatyti, kiek tiksliai pajamų buvo gauta bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu.

Dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos

18. Prokuroro teigimu, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti duomenys leidžia daryti neabejotinas išvadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai disponavo grynais ir neapskaitytais bendrovės pinigais. Byloje esančiuose kriminalinės žvalgybos protokoluose (t. 3, b. l. 17–20, 21–25, 26–28, 29–31) užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tarpusavio bendravimo faktas. Dalies pokalbių turinys atskleidžia aplinkybę, kad darbuotojai tarpusavyje bendraudavo apie pinigus, jų perėmimą ar perdavimą, E. M. tiesiogiai bendraudavo su vairuotojais ir iš šio bendravimo turinio galima suprasti, kad ji jiems nurodydavo kur ir kiek pinigų reikia paimti ar perduoti. Pokalbio Nr. 1071 metu V. E. E. M. nurodo, kad „reikia sumokėti A., mamai ir A. už viešbutį“, o E. M. jam nurodo, kad „mamai reikia mokėti grynais, o grynieji atvažiuos šeštadienį“ (t. 3, b. l. 22). Pokalbio Nr. 5362 metu V. E. pasakoja mamai, kad „A. dejuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nėra, lizingams sumokėjo 180 000 įnašus, V. išsiėmęs 40 000 namo statyboms“.

19. Vertinant šių pokalbių ar susirašinėjimų turinį galbūt ir būtų galima numanyti apie tam tikrus pažeidimus, vykusius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokios išvados būtų grindžiamos prielaidomis, kadangi minėtų pokalbių turinys nepatvirtina jokių slaptų sandorių su konkrečiais klientais fakto, pajamų, susijusių su šiais sandoriais gavimo, taip pat nėra kalbama apie konkrečias paslaugas ar konkrečius susitarimus, nefiksuoti tam tikrų finansinių operacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Vertinant pokalbių turinį taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu vairuotojų buvo prašoma pervežti grynuosius pinigus, t. y. ar minėti pinigai apskritai yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, iš šių pokalbių turinio galima spręsti, kad pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrais atvejais galėjo būti naudojami darbuotojų asmeninėms reikmėms, tačiau reikia pažymėti, jog nagrinėjamu atveju kaltinimai asmenims pareikšti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį (A. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį (E. M., V. B., V. E.), t. y. už neteisingų duomenų apie pajamas ar pelną pateikimą (BK 220 straipsnis), už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą (BK 222 straipsnis) bei padėjimą įvykdyti šias nusikalstamas veikas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju kaltinimai asmenims nebuvo pareikšti dėl bendrovės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, PVM mokėjimų pažeidimų, grynųjų pinigų apskaitos, neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo ar pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. M. neneigė, kad yra prašęs V. E. iš bendrovės kasos paimti pinigų ir nuvežti jo (A. M.) mamai, nurodė, kad tuos pinigus jis gaudavo kaip atskaitingas asmuo ir vėliau su įmone atsiskaitydavo, o visa tai turėdavo būti įforminta bendrovės buhalterinėje apskaitoje (t. 13, b. l. 184).

20. Nors byloje liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę vairuotojai A. S. (t. 12, b. l. 215–216), R. V. (t. 13, b. l. 3–4), S. S. (t. 13, b. l. 133) tvirtino, kad niekada nėra vežę grynųjų pinigų, tačiau šią aplinkybę paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoja R. K. parodė, kad įformindavo grynuosius pinigus bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Liudytoja atspausdindavo kasos pajamų orderį, surašydavo šalis, E. M. jai nurodydavo, kas yra klientas, kokia suma. Duomenis apie grynuosius pinigus suvesdavo į buhalterinę programą „Rivilė“ (t. 13, b. l. 5). Aplinkybę dėl grynųjų pinigų patvirtino ir liudytoja L. S. (t. 13, b. l. 33). Ji paaiškino, kad klientai iš Rusijos ne visada galėjo mokėti pavedimu dėl valiutų skirtumų, o kartais per savo klientus iš kitų šalių prašė, kad jiems (bendrovei „(duomenys neskelbtini)“) apmokėtų. E. M. L. S. visuomet informuodavo, kai vairuotojai į bendrovę atveždavo grynuosius pinigus, šios operacijos būdavo įforminamos kasos pajamų orderiais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis, rėmėsi ir į bylą pateiktais 33 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kasos pajamų orderiais, pasirašytais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų, L. S. ir E. M.. Šie kasos pajamų orderiai patvirtina aplinkybę dėl vairuotojų vežamų grynųjų pinigų įtraukimo į oficialią bendrovės buhalterinę apskaitą. Ir nors prokuroras nurodo, kad minėti kasos pajamų orderiai išrašyti 2017 metais, o išteisintųjų pokalbių kontrolė buvo vykdoma 2018 metais, tačiau minėti kasos pajamų orderiai bei liudytojų R. K. ir L. S. parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad tokia praktika, kai vairuotojai perduodavo grynuosius pinigus, bendrovėje buvo įprasta, ir tai nebuvo vienkartinis ar neįprastas atvejis. Kasos pajamų orderiai pasirašyti tiek vairuotojų (taip pat ir parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu davusio liudytojo A. S.), tiek pinigus priėmusių asmenų, klausimas dėl šių dokumentų tikrumo byloje nėra keliamas. Be to, kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, minėti kasos pajamų orderiai prie specialisto išvados pridėti tikslu patvirtinti specialisto išvados teiginius dėl OOO „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų „sudengimo“, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėti dokumentai yra vieninteliai, patvirtinantys grynųjų pinigų perdavimo bendrovei faktą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausos pirmosios instancijos teisme metu liudytojas A. S. nurodė, jog niekada nėra važiavęs į Rusiją, tačiau prokurorui priminus, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog kelis kartus yra vežęs krovinius į Rusijos Federaciją (t. 4, b. l. 35), posėdžio metu liudytojas parodė, kad „gal ir esu kelis kartus važiavęs, dabar nepamenu“ (t. 12, b. l. 216). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad duodamas parodymus liudytojas galėjo sąžiningai klysti nurodydamas aplinkybes ne tik dėl reisų maršrutų, tačiau ir dėl grynųjų pinigų vežimo fakto, juolab, kad, kaip ir aptarta pirmiau, praktiką, kai vairuotojai gabendavo klientų grynuosius pinigus, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o bendrovėje dirbę asmenys neneigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo disponuojama ir grynaisiais pinigais.

21. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti kriminalinės žvalgybos duomenys nagrinėjamu atveju neturi įrodomosios reikšmės, nes jie savaime nepatvirtina jokių konkrečių kaltinime asmenims inkriminuotų aplinkybių, be to, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Pagal formuojamą teismų praktiką asmuo negali atsakyti už tai, kad nei operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo metu, nei atliekant ikiteisminį tyrimą dėl kokių nors priežasčių nebuvo surinkti visi duomenys ir nustatytos atitinkamos aplinkybės, kurios nenustatytos ir bylą nagrinėjant teisme. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020).

22. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nors programoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti tam tikri duomenų nesutapimai, o kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys leidžia spręsti, kad bendrovėje galimai buvo daroma tam tikrų buhalterinės apskaitos pažeidimų, tačiau toks vertinimas būtų grindžiamas vien prielaidomis. In dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principas draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį esant nepašalintoms abejonėms dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2013, Nr. 2K-228-895/2018). Konkrečius nusikalstamos veikos požymius asmens veikoje galima konstatuoti tik pagrindus juos abejonių nekeliančių, patikimų ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma, tačiau nagrinėjamu atveju tokių įrodymų nesurinkta, dėl ko prokuroro apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą.