Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2023-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-58-1053/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-04-04Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-04
Bylos Nr.
1-58-1053/2023
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00060-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
A. M., E. M., V. B., V. E.
Advokatai
Nerijus Plėdys, Gitana Martyšienė, Teisutis Milickis, Tomas Meidaus
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-58-1053/2023
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00060-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.4; 1.2.18.10; 2.3.6.4.4; 2.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Editai Bekerytei, Gražinai Osinskajai, Daivai Kokštaitei,

dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,

kaltinamajam A. M. (A. M.) ir jo gynėjui bei kaltinamojo juridinio asmens UAB „L“ atstovui advokatui Teisučiui Milickiui,

kaltinamajai E. M. ir jos gynėjui advokatui Nerijui Plėdžiui,kaltinamajam V. B. ir jo gynėjui advokatui Tomui Meidui,kaltinamajam V. E. ir jo gynėjai advokatei Gitanai Martyšienei,civilinio ieškovo atstovui Jonui Želviui,vertėjai Jelenai Kondrašovai,specialistams D. V., A. B., P. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB „L“ ir UAB „L. G.“, direktorius, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje,

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba UAB „L“, vadybininkė, neteista, kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį,

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „L“, mechanikas, neteistas, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį,

V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „L“, ūkvedys, neteistas, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį,

UAB ,,L“ (Valstybės įmonės Registrų centre įregistruota (duomenys neskelbtini), JAR kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), kaltinama pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

A. M., V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami tuo, kad: A. M. tyčia apgaulingai organizavo ir tvarkė UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, V. E., V. B. ir E. M. padėjo tai daryti, o juridinis asmuo UAB „L“ buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

A. M., nuo 2004-03-23 eidamas UAB „L“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti jo vardu sprendimus bei kontroliuoti jo veiklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, veikdamas UAB ,,L“ naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis susitarė su V. E., V. B. ir E. M., kad jie dirbdami UAB „L“ dalies pervežimo sandorių neįformins jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtrauks į UAB „L“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu padės apgaulingai organizuoti bei tvarkyti buhalterinę apskaitą bei pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, ar turtą, po ko pastarieji, priimdami užsakymus iš Rusijos Federacijoje ir Europos teritorijoje veikiančių ūkio subjektų dėl tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikimo tarp Italijos Respublikoje, Ispanijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje ir Rusijos Federacijoje veikiančių ūkio subjektų, dalies pervežimo sandorių neįformino jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o šiuos duomenis A. M., V. E., V. B. ir E. M. tvarkė specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurtoje ir administruojamoje programoje „BS“.

Tęsdami nusikalstamą veiką A. M., V. E., V. B. ir E. M., žinodami, jog dalis UAB „L“ sandorių nėra įforminti jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pateikė žinomai netikrus duomenis (nepateikė visų duomenų apie UAB „L“ sudarytus sandorius ir gautas pajamas) buhalterei L. S., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, tuo pažeidė to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ko pasėkoje UAB „L“ buhalterė L. S. UAB „L“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė 6 225 806,36 Eur (laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31 – 1 906 345,72Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 – 2 627 474,64 Eur, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-30 – 1 691 986,00 Eur) sumą ir tokiu būdu į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė 1 512 515,50 Eur (laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31 – 402 780,29Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 – 453 297,82Eur, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-30 – 656 437,39Eur) gautų pajamų.

Tokiu būdu juridinis asmuo UAB ,,L“ iškreipė tikrąją UAB ,,L“ ūkinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą ir taip apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2018-10-30.

Šiais savo veiksmais A. M. ir juridinis asmuo UAB ,,L“ buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. M., V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami tuo, kad: A. M., siekdamas išvengti mokesčių, per kitą asmenį pateikė neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, pelną ir turtą valstybės įgaliotai institucijai – valstybinei mokesčių inspekcijai, V. E., V. B. ir E. M. padėjo tai daryti, o juridinis asmuo UAB ,,L“ pateikė neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, pelną ir turtą valstybės įgaliotai institucijai – valstybinei mokesčių inspekcijai , o būtent:

A. M., nuo 2004-03-23 eidamas UAB „L“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti jo vardu sprendimus bei kontroliuoti jo veiklą, bei būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, susitarė su V. E., V. B. ir E. M., kad jie dirbdami UAB „L“, dalies pervežimo sandorių neįformins jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtrauks į UAB „L“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu padės apgaulingai organizuoti bei tvarkyti buhalterinę apskaitą, bei pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, ar turtą, po ko pastarieji priimdami užsakymus iš Rusijos Federacijoje ir Europos teritorijoje veikiančių ūkio subjektų dėl tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikimo tarp Italijos Respublikoje, Ispanijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje ir Rusijos Federacijoje veikiančių ūkio subjektų, dalies pervežimo sandorių neįformino jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o šiuos duomenis A. M., V. E., V. B. ir E. M. tvarkė specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurtoje ir administruojamoje programoje „BS“.

Tęsdami nusikalstamą veiką, A. M., V. E., V. B. ir E. M., žinodami, jog dalis UAB „L“ sandorių nėra įforminti jokiais oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pateikė žinomai netikrus duomenis (nepateikė visų duomenų apie UAB „L“ sudarytus sandorius ir gautas pajamas) buhalterei L. S., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, ko pasėkoje UAB „L“ buhalterė L. S. UAB „L“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė 6 225 806,36 Eur (laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31 – 1 906 345,72Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 – 2 627 474,64Eur, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-30 – 1 691 986,00Eur) sumą ir tokiu būdu į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė 1 512 515, 50 Eur (laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31 – 402 780,29 Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 – 453 297,82 Eur, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-30 – 656 437,39 Eur) gautų pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir į metines pelno mokesčio deklaracijas (Forma PLN204 už 2016-2018 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelną, o būtent:

L. S., pagal jai A. M., V. E., V. B. ir E. M. pateiktus žinomai neteisingus duomenis:

UAB „L“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (Forma PLN204 už 2016 metus deklaravo neteisingus duomenis, t. y. deklaracijos 52 eilutėje įrašė 21 572 Eur pelną, nuo jo deklaracijos 55 ir 64 eilutėse apskaičiavo 3 263 Eur mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė iš viso 402 780,29 Eur pardavimo pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nedeklaravo 60 417 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio,

UAB „L“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (Forma PLN204 už 2017 metus deklaravo neteisingus duomenis, t. y. deklaracijos 52 eilutėje įrašė 46 313 Eur pelną, nuo jo deklaracijos 55 ir 64 eilutėse apskaičiavo 6 947 Eur mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė iš viso 453 297,82 Eur pardavimo pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nedeklaravo 55 647 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio,

UAB „L“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (Forma PLN204 už 2018 metus deklaravo neteisingus duomenis, t. y. deklaracijos 19 eilutėje įrašė 34 485 Eur nuostolį, 52, 55 ir 64 eilutėse neapskaičiavo ir nedeklaravo įmonės pelno bei mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė iš viso 656 437,39 Eur pardavimo pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nedeklaravo 94 729 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.

Viso laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-10-30, L. S., pagal jai A. M., V. E., V. B. ir E. M. pateiktus žinomai neteisingus duomenis, UAB „L“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1 512 515,50 Eur uždirbtų pajamų, šia suma sumažino pardavimo pajamas ir tokiu būdu Pelno mokesčio deklaracijose (Forma PLN204 už 2016-2018 metus neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 210 792 Eur pelno mokesčio (2016 m. – 60 417 Eur, 2017 m. – 55 647 Eur, 2018 m. – 94 729 Eur) bei šias deklaracijas su neteisingais duomenimis elektroniniu būdu 2017-05-31, 2018-04-27 ir 2019-04-29 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Šiais savo veiksmais A. M. ir juridinis asmuo UAB ,,L“ buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, o V. E., V. B. ir E. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamasis A. M., apklaustas teisiajame posėdyje, parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jis buvo ir yra UAB „L“ direktorius, vienintelis akcininkas. Jis priimdavo sprendimus įmonėje. Įmonė užsiėmė tik transporto ir kartais ekspedijavimo paslaugomis samdant kitų įmonių transportą. Daugiausia dirbo Europoje ir Rusijoje. Per ilgus metu susiformavo klientų ratas, turėjo pastovių klientų, užsiiminėjo vaisiais, daržovėmis, gėlėmis, pieno produktais. Klientai įvairiais būdais teikdavo užsakymus – el. paštu, telefonu, žinutėmis. Daugiausiai su klientais dirbo E. M., jos pareigos ir funkcijos buvo transporto vadybininkė. Ji perduodavo informaciją: sujungdavo klientą su paslaugos realizacija. Tą galėjo daryti ir jis pats, tik nuo 2016 m. to nebedarydavo. Užsakymui jokių dokumentų galėjo ir nebūti, kartais užsakymų lapas buvo surašomas, buvo sutartys bendro pobūdžio ir pagal jas dirbo. Atsiskaitoma buvo pavedimais ir labai retai grynaisiais. Kokie klientai grynais atsiskaitydavo, negali pasakyti. Grynus perduodavo vairuotojams ir paskui į buhalteriją. Vairuotojas daugiausia galėjo atvežti 5000 eurų arba JAV dolerių. Nuo 2016 m. jis nebedirbo nei su pinigais, nei su klientais, nei su užsakymais, tik stebėjo darbą, o savo funkcijas perdavė E. M. ir V. B.. V. B. buvo įmonės mechanikas-techninis vadovas. 2016-2018 m. ar klientai atsiskaitydavo grynais, nežino, buhalterija gali atsakyti ir tai turėjo matytis dokumentuose. Sąskaitas faktūras išrašydavo, kiek jis žino, buhalterija, kas konkrečiai – negali pasakyti, L. S. paskirdavo. Mano, kad iš E. M. gaudavo buhalterija duomenis, kam reikia sąskaitas išrašyti, buhalterija suvesdavo visus duomenis į sistemą. Tada dirbo buhalterijoje gal 5-6 žmonės. Iki „BS” sistemos duomenys buvo vedami į „Excel”. Sistema atsirado jo iniciatyva, reikėjo, kad būtų galima konkretizuoti vežimus. Paskui jis norėjo ją patobulinti, kad būtų funkcionalesnė. Ji nuolat buvo pertvarkoma. Sistemos įdiegimą organizavo A. J., kaip su juo susipažino, nepamena. Į tą sistemą duomenis turėjo suvesti E. M. ir V. B. E. vesdavo duomenis apie maršrutą, automobilio numerius, klientus, CMR numerius, t. y. bendrą informaciją, o V. vesdavo techninę informaciją apie automobilių remontą, grafikus, apie aptarnavimą. V. klientų užsakymų neturėjo suvedinėti. Užsakymo kainos suvesti nebuvo tikslo, nes tai darė buhalterija. Sistema reikalinga buvo statistiniams duomenis, idėja buvo tokia, kad sistema būtų analitinė, kad daugiau duomenų matytųsi, kokie efektyvūs užsakymai, kokio pobūdžio išlaidos. Tikslas buvo žinoti pelningiausius maršrutus. Jis pats prie sistemos jungdavosi iki 2016 m., vėliau apleido. Jam buvo svarbi techninė pusė – išlaidos remontui, o įmonės pajamos buvo buhalterijos reikalas, jis jų įtakoti negalėjo. Mintis buvo apjungti programą su buhalterija, palengvinti darbuotojams darbą. Jis pats jokių duomenų į programą nesuvesdavo. V. E. administravo pastatą, jo funkcijos buvo kaip ūkvedys. V. E. IT reikalais nelabai rūpinosi, nes nebuvo IT specialistas, nebent sujungdavo laidus, kompiuterį įjungdavo, paaiškindavo žmogui, kaip reikia įsijungti kompiuterį. V. E. su ta programa niekaip nebuvo susijęs. Jam (A. M.) prisijungimo slaptažodį sukūrė A. J.. Darbuotojai turėjo nevienodas teises dirbti su programa. Už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingas jis, kaip įmonės vadovas. Yra V. E. prašęs pinigų nuvežti jo mamai jo asmeninėms išlaidoms. Jis kaip atsakingas asmuo tuos pinigus imdavo, paskui su įmone atsiskaitydavo.

Kaltinamoji E. M., apklausta teisiamajame posėdyje, nurodė, kad savo pozicijos dėl kaltės neišreiškia, parodymus duoti atsisako.

Kaltinamasis V. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad savo pozicijos dėl kaltės neišreiškia, parodymus duoti atsisako. Į savo gynėjo klausimus atsakydamas nurodė, kad iš kaltinimo turinio nesupranta, kuo kaltinamas. Apie kokius įmonės ,,L“ pervežimo sandorius bei mokėjimus, kuriuos jis neva padėjo neįforminti, nežino. Dirbdamas įmonėje nebuvo atsakingas už kaltinime nurodomų įmonės pervežimo sandorių sudarymą ir su jais susijusių mokėjimų atlikimą; nėra sudaręs jokių pervežimo sandorių ir neatliko su jais susijusių mokėjimų; pagal savo užimamas pareigas nebuvo atsakingas už kaltinime nurodomų pervežimo sandorių ir su jais susijusių mokėjimų įforminimą buhalterinės apskaitos dokumentais; pagal savo užimamas pareigas nėra neįforminęs buhalterinės apskaitos dokumentais kokių nors įmonės pervežimo sandorių ir su jais susijusių mokėjimų; jis niekam iš įmonės kolegų nėra padėjęs neįforminti buhalterinės apskaitos dokumentais pervežimo sandorių ir su jais susijusių mokėjimų; pagal savo užimamas pareigas nebuvo atsakingas už kaltinime nurodomų duomenų apie ,,L“ pajamas teikimą VMI; jis niekam nėra padėjęs neteikti duomenų apie ,,L“ pajamas VMI.

Kaltinamasis V. E., apklaustas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad savo pozicijos dėl kaltės neišreiškia (vėliau nurodė, kad kaltės nepripažįsta), parodymus duoti sutinka. UAB „L“ dirbo nuo gal 2012 m. kaip ūkvedys. Jis pats jokio užsakymo nėra daręs, nes rusų kalbos nemoka. Jis dirbo tik su patalpomis, kompiuteriais. Apie „BS” programą žinojo, nes apie ją jam buvo sakęs A. Jį (V. E.) žmonės kviesdavo, jei su kompiuteriais problemų būdavo, jis tvarkydavo arba skambindavo A. Apie „BS” programos sukūrimą nieko negali pasakyti. A. J. kontaktą A. davė jis, nes buvo anksčiau dirbęs su kompiuteriais, jo klausė, ar jis žino kokį kompiuteristą. Kaip vyko „BS” programos kūrimas, jis nežino, programa nesinaudojo. Jis savo darbinio kompiuterio neturėjo, buvo tiesiog kompiuteris, kuriuo naudojosi. Į jį žmonės kreipdavosi dėl kompiuterių problemų, jis paruošdavo darbo vietą žmogui, nupirkdavo, ką reikia, programas instaliuodavo. Jis pats savo darbo vietos neturėjo, kur buvo laisva, ten ir dirbdavo. Jis turėjo kažkokį prisijungimą prie „BS” programos, jo slaptažodis buvo „(duomenys neskelbtini)”, visus prisijungimus ir teises darbuotojams toje programoje sukurdavo A. „BS” programa nesinaudojo, bet kelis kartus, kai V. prašė, kai nespėjo suvesti sąskaitos už remontą ar padangas, kelis kartus jis už jį tai padarė. Įmonėje jokių piniginių klausimų nesprendė. Yra A. prašymu iš buhalterijos paėmęs pinigų ir nuvežęs A. mamai, jam tiesiog buhalterija perduodavo pinigus ir viskas, už tuos pinigus nepasirašinėjo. Kieno tie pinigai, nežino. Vežė tik A. mamai pinigus, daugiau niekam. Kodėl taip reikėjo daryti, negali paaiškinti, tai buvo A. toks prašymas. Sau nėra pasiėmęs pinigų. Algą gaudavo į kortelę. Su įmonės paslaugų teikimu nebuvo susijęs, net nemoka rusų kalbos. Iš vairuotojų nėra ėmęs grynų pinigų. Buhalterei L. pateikdavo tik ūkio išlaidų sąskaitas, kartais padangų pakeitimo dokumentus. Jo darbo funkcijos nebuvo susijusios su pervežimo paslaugomis. Nėra jokių sandorių įforminęs; jam jokie finansiniai sandoriai, įmonės pelnas, pajamos, finansiniai rodikliai nebuvo žinomi. Su E. M. jokio susitarimo nebuvo neįtraukti sandorių į apskaitą. V. B. ,,L“ buvo kaip mechanikas, atsakingas už transportą, jis remontavo mašinas. Buvo toks momentas, kai išsikraustė nuomininkai, kadangi jis buvo atsakingas už nuomininkus, tai buvo atėjęs toks asmuo V. ir grasino jam, kad pridarys problemų. Tai buvo gal 2015-2016 m. Kai atėjo tikrinti FNTT, atėjo tas pats vyras, kuris jam anksčiau grasino. V. buvo atėjęs į įmonę grąžinti raktų nuo patalpų, grasino, kad taip visko nepaliks, kad pridarys problemų ir išėjo. V. yra tas pats FNTT darbuotojas, kuris minimas byloje. Tyrimo metu apie V. norėjo užsiminti, bet vis neišėjo.

Liudytoja L. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad UAB „L“ dirbo vyr. buhaltere nuo 2013 m iki 2018 m. gruodžio. Buvo atsakinga už visos buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje. ,,BS“ programa jai žinoma. Jos manymu, ji iki galo nepaleista, buvo kai „demo” versija. Imdavo duomenis pabandymui, buhalterės mate, kad yra daug klaidų. Pvz. A. L. vedė remonto sąskaitas faktūras, buvo nemažai klaidų, dvigubindavosi tiekėjai. Jie kreipdavosi į IT specialistą, jis bandė taisyti. Klientams išrašomas sąskaitas faktūras suvesdavo R. K. ir T. D. Jos irgi skųsdavosi, kad dubliuojasi, mate klaidas, bendravo su IT specialistu. Ji pati į tą sistemą jokių duomenų nevedė. Įmonėje buvo naudojama buhalterinės apskaitos programa „Rivilė”, visi ten vesdavo duomenis, nes visi turėjo skirtingus darbus, jei kas ko nespėdavo, padėdavo. Kai klientui išrašoma sąskaita faktūra, ji turėjo būti suvedama ir ten, ir ten, bet žmogiškasis faktorius, buvo klaidų. Prieš sudarant balansą buvo tikrinama su „Rivile” ir „BS”, turėjo sutapti. Ji pati neanalizavo „BS”. Buvo noras ateityje integruoti programas, kad nereikėtų du kartus tą patį darbą daryti. Už pardavimus buvo atsakinga T. D.. Ar buvo neatitikimų – ji negali pasakyti, bet būdavo, kad jei pagal kiekvieną sąskaitą lyg gerai, o suvestinę žiūrint buvo neatitikimai. Kiekvienas turėjo atskirą prieigą prie programos. Ji neturėjo pilnos prieigos, matydavo bendrą informaciją, suvestinę, o atskirus duomenis mergaitės suvesdavo. Mano, kad direktorius norėjo viską matyti, jam reikėjo tos sistemos, nes „Rivilės” nesuprato, ši pritaikyta buhalteriams. „L“ klientai buvo iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Nyderlandų. Klientai atsiskaitydavo ir pavedimais, ir grynais. Dėl grynų pinigų buvo išrašomas kasos pajamų orderis, kasininke buvo E. M., tai ko gero ji kasoje laikė pinigus. E. M. ir išrašydavo kasos pajamų orderius. Įmonėje būdavo atliekamas ir užskaitos, nes klientai iš Rusijos nevisada galėjo mokėti pavedimu. Jie („L”) prašė, kad būtų raštu pranešimas, kad būtų galima suprasti iš ko pinigai. Jie visada žinojo, iš kokios įmonės mokėjimas ir kas mokėjo. Užskaitos įforminamos buhalterine pažyma ir įvedamos į „Rivilę”. Grynus pinigus nuo kliento į įmonę atveždavo vairuotojai. Juos greičiausiai paduodavo E. M., pati nematydavo, tik žinodavo, E. M. ją informuodavo, kad atvyko vairuotojas, atvežė tiek ir tik grynųjų, visada buvo apiforminami kasos pajamų orderiai. Pati su „BS” nedirbo, tik iš kitų merginų girdėjo atsiliepimus apie neatitikimus su „Rivile”. Nežino, ar V. E. prašydavo suvesti kokius nors duomenis į programą,. O V. B. prašydavo suvesto remonto sąskaitas. Kiek jai žinoma, neįformintų grynųjų pinigų operacijų įmonėje nebuvo. Žmogus atsakingas už buhalterinių dokumentų forminimą ir teikimą buhalterijai: V. B. nešdavo sąskaitas už remontus, E. M. pardavimo sąskaitas tvarką, pirkimo sąskaitas galėjo ir V. E. atnešti, pvz. už ryšio paslaugas. Ji visus duomenis imdavo iš „Rivilės“. Kai ji pradėjo dirbti „L“, „BS“ programos dar nebuvo, buvo kitokia, bet ji su ja visai nedirbo, ten buvo pardavimų sąskaitos ir komandiruotės tvarkomos. Kai atsirado „BS“, į ją buvo integruota informacija iš senos sistemos. Klientų ieškojo vadybininkė E. M., su pirkėjais tik ji bendravo, derėdavosi, užsakymus priimdavo. Kaip kokie klientai atsiskaitydavo, ji nepamena, su jais bendraudavo vadybininkė. Komentuodama teisiajame posėdyje perklausomus pokalbius, L. S. nurodė, kad būdavo A. M. mamai duodami pinigai, tai įformindavo kasos išlaidų orderiais direktoriui, kaip atsakingam asmeniui, direktorius lieka skolingas įmonei. Perduodavo per V. E.. Jei būdavo išlaidų ne įmonės reikalams, tai tokias išlaidas „kabindavo“ ant A. M., galėdavo būti ir grynais, ir pavedimu, kartais V. E. paduodavo. Būdavo, kad A. M., kuris dažnai būdavo komandiruotėse, prašydavo jos priimti jo asmeninius pinigus, kol jis grįš, pvz., jam grąžintą skolą.

Liudytoja T. D., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad UAB „L“ dirbo apskaitininke nuo 2014. Jos funkcijos buvo vairuotojų ataskaitų pildymas, bendravimas su vairuotojais, komandiruočių įvedimas, draudimų užsakymas. Dirbo ir su komandiruočių apskaita, įvedinėjo į „Rivilę“, vairuotojai jai pateikdavo ataskaitas. Ataskaitas iš pradžių įvesdavo į vidinę programą ,,BS“, po to į „Rivilę“. Įvedinėdavo ne vienu metu. Kai tik ataskaitą gaudavo, vesdavo į ,,BS“, kai mėnuo baigdavosi, kai gaudavo sąskaitas už kurą, nes iš karto tų sąskaitų nematė, įvedinėjo į „Rivilę“. Duomenys vienoje ir kitoje programoje dubliuodavosi. ,,BS“ būdavo nesklandumų, pvz., įvedinėji vieną vairuotojo komandiruotę, būdavo, kad atsispindi programoje ne vieną kartą, o penkis. Mato penkis tuos pačius reisus, nors turėtų būti vienas. Jei taip nutikdavo, arba ištrindavo, arba palikdavo ir rašydavo, kad reisai dubliuojasi. Jei reikia rasti informaciją kas važiavo, per vidinę programą buvo galima pažiūrėti, kas vairavo ir koks buvo reisas, kokios datos, greičiau nei tai galima buvo rasti „Rivilėje“. Duomenys, kuriuos ji įvedinėjo ,,BS“ ir „Rivilėje“, buvo identiški. Ji įvedinėjo maršrutą, kas vairuoja. ,,BS“ įvedinėjo kuro likutį bake pradžioje ir pabaigoje. Taip pat tai įvedinėjo į „Rivilę“, tik į „Rivilę“ dar įvedinėjo visus kvitukus, o ,,BS“ jų neįvedinėjo. Be jos, duomenis apie komandiruotes pildydavo R. K., ji ją (T. D.) apmokė. Kai atėjo ji (T. D.), jau tik ji ir pildė. Ką ji įvedinėja, matė E. M., ji galėjo prisijungti, pamatyti, nežino ar E. M. kažką vesdavo. E. M. dirbo su vairuotojais, ieškodavo krovinių, buvo transporto vadybininkė. Vadovas buvo A. Kai ji įsidarbino, pareigas paskyrė A., ką turi daryti, jai nurodė L. S. ir R. K.. Po to jau savaime ateidavo vairuotojas, atnešdavo ataskaitą, ji įvedinėdavo. Buhalterinius nurodymus kažką padaryti ar padėti, nurodydavo L. S., ji kaip ir viršininkė. Kai ji atėjo dirbti, 2014 m. ,,BS“ dar nebuvo. Buvo kitokia vidinė programa. Jie norėjo patobulinti, matyti visą reisą, bet iki galo tos programos taip ir nesutvarkė, kad paspaudus mygtuką galima būtų įmesti į „Rivilę“ ir nereikėtų pildyti dvigubai. Sprendimą, kad reikalinga ,,BS“ programa, jai atrodo, priėmė A. Reikėdavo įvedinėti į vieną ir į kitą programas, nes „Rivilėje“ balansai, o vidinė buvo tam, kad greičiau atrastų kažkokius duomenis. Kvitus už kurą reikėjo įvedinėti į „Rivilę“, į ,,BS“ kvitų neįvedinėdavo. Į ,,BS“ įvedinėjo tik pvz. mašinos numerius ir tokius duomenis kaip draudimas, technikinė. Sąskaitų ,,BS“ programoje nebuvo. Ji tikrai neįvedinėjo. Ji į dekretą išėjo 2020 m. gruodžio mėn., ,,BS“ iki jos išėjimo buvo naudojama. Kiek žino, V. buvo atsakingas už kompiuterius, jis pasakė, kad bus nauja programa. Buvo toks A., kuris darė tą programą. Jei jai su programa kažkas nepavykdavo, V. klausdavo kas ir kaip, jis duodavo A. kontaktus. atsirado programa, jie pasakojo V., ką nori matyti, po to buvo susirinkimas, V. supažindino su A., tada jie sakė A., kas turėtų programoje būti. Jai pagal pareigas, kaip apskaitininkei, priklausė komandiruočių apskaita, bendravimas su vairuotojas. Jie tiesiogiai jai atnešdavo savo ataskaitas, ji žiūrėjo išlaidas, jei kildavo klausimų, klausdavo vietoje, iškart įvedinėdavo į vidinę programą tą maršrutą, kurą (likutį pradžioje ir pabaigoje), kad vairuotojas nepavogtų kuro. Programa pati apskaičiuodavo kuro sąnaudas. Dokumentus vairuotojas pateikdavo. ,,BS“ programoje dar matydavosi transportas (komandiruotės), matydavosi visas automobilių parkas. Sąskaitų-faktūrų ji nematydavo. Būdavo, kad E. atnešdavo tas ataskaitas be vairuotojų. Su V. B. bendravo tik jei buvo kuro trūkumas, arba jei vairuotojas patyrė kažkokias neįprastas išlaidas reise, pvz. remonto. Ji tokių klausimų nespręsdavo, sakydavo V., kad per daug išlaidų. A. M. prašydavo suvestinių. Mano, kad ,,BS“ labiausiai buvo reikalinga A., nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), norėdavo užeiti į tą programą, pamatyti kas vyksta. Visas faktūras, ataskaitas galima buvo matyti „Rivilėje“. „Rivilėje“ galima buvo pažiūrėti koks buvo reisas ir panašiai, bet ten buvo sunku, nes datos rašydavosi ranka, reikėtų užeiti į kiekvieną reisą, kad pamatytum pvz. kas vairavo, kokia mašina. ,,BS“ buvo dėl vairuotojų. Duomenis į „Rivilę“ ji pildydavo vėliau, nes sąskaitas už kurą jie gaudavo kažkur 15 dieną. Pagal čekius ji iškart įvesdavo į ,,BS“, bet kuro iškart negalėjo vesti į „Rivilę“, nes sąskaitoje yra nurodyta viena suma už kurą, su nuolaida, o čekyje visai kitokia. Kabinete sėdėjo su L. S., Rūta, A. L., V. D.. Prieš tai buvo kita programa, tie duomenys perėjo į naują programą, bet jie netikrino, ar tiksliai ir teisingai. Senoje programoje, kiek pamena, buvo vedami tik reisai. Į naują pradėtas vesti jau pats transportas, kad matytų galiojimus, visus dokumentus. Techninių nesklandumų su programa buvo. Buvo, kad ji visai neveikia. UAB „L“ kiekvienas žmogus įvedinėjo skirtingas funkcijas. A. L. įvedinėdavo sąskaitas, ji (T. D.) komandiruotes, L. darė balansą, ji buvo vyr. buhalterė. R. K. iš pradžių įvedinėdavo komandiruotes į „Rivilę“, paskui T. D. atidavė, įvedinėdavo banką. Paskui ji išėjo iš darbo, jos darbą pasidalino kitos. Sąskaitas-faktūras įvedinėjo A. L.. Į ,,BS“ vairuotojų komandiruotes įvesdavo ji (T. D.), transporto duomenis irgi ji. Buvo skiltis remontai, įvedinėjo A. Turėjo galimybę daryti bankinius pavedimus. Nurodymą atlikti bankinį pavedimą gaudavo iš V., ateidavo, prašydavo sumokėti už remontus. Atlyginimai automatiškai iki 10-15 d. Klausdavo E., kada ateis pinigai, reikia vairuotojams sumokėti, čia buvo automatiškai. Darė ruošinius pavedimui. Pati galėjo patvirtinti apmokėjimą.

Liudytoja E. N., apklausiama teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirbo įmonėje ,,L“ nuo 2017 m. apie metus laiko, buvo vadybininkė, prižiūrėjo ir ieškojo krovinių, kad pakrauti mašinas, turėjo žiūrėti, kad vairuotojai vyktų į pakrovimo vietą. Krovinių ieškojo bendraudama su klientais, su vairuotojais. Įmonėje jokių finansinių klausimų nesprendė, su finansiniais dokumentais nedirbo. Klientai jai pateikdavo duomenis, kiek tam tikras krovinys kainuoja ir t.t., gaudavo sąskaitas iš klientų. Sąskaitas atrodo ji nešdavo į buhalteriją, dažniausia E. E. visada padėdavo, kai ji ko nors nežinodavo. Ką E. su tomis sąskaitomis darydavo, nežino. Sąskaitas ji gaudavo el. paštu, ar ji jas spausdino, ar persiųsdavo E., nepamena tiksliai. Su vairuotojais bendraudavo telefonu, per Skype, matydavo, kur mašina yra, sekdavo juos, kur jie yra, ar stovi, ar kraunasi, skambindavosi. Vairuotojai jai dėl kelionių neatsiskaitydavo. M. buvo įmonėje transporto vadybininke, ji savo mašinas turėjo, E. savo. Jei buvo klausimų iš klientų dėl krovinio kainos, ji viską pranešdavo E. ir E. pasakydavo, ar mes galim vežti, ar ne, E. kaip ir jos vadovė buvo. E. nutardavo vežti ar ne krovinius, ir savarankiškai priimdavo sprendimus. E. ji sąskaitas parodydavo, pateikdavo, bet ar visas - neatsimena. Ar visas sąskaitas nunešdavo į buhalteriją, neatsimena. V. B. spręsdavo klausimus dėl mašinų techninių dalykų. Ji turėjo sutikrinti mašinų technines apžiūras ir jei baigiasi terminas, turėjo V. B. pranešti, jis tuomet tvarkė tuos reikalus. Į V. E. kreipdavosi, jei kas nors nutikdavo su kompiuteriu, jei pati nesusitvarkydavo. Ji naudojosi specialia programėle, ja galėjo sekti, kur yra mašina, su klientais bendravo, krovinių ieškojo, į laiškus atsakinėjo. ,,BS“ programa darbe naudojosi, ten buvo suvesti mašinų ir priekabų numeriai, pažymėti vairuotojai prie jų, jai reikėjo žinoti, kada ir kokia mašina yra laisva. Ji pati į „BS“ duomenų nesuvesdavo, nebent vairuotojo pavardę arba krovinį. Programėlėje buvo visi duomenys suvesti, bet kartais reikėjo jai įvesti patikslintus duomenis, jei keičiasi kurios nors mašinos vairuotojas, gal ir krovinio pasikeitimus reikėjo suvesti. Klientų sąskaitų šioje programėlėje ji nesuvedinėjo. Sąskaitas turėjo buhalterija suvesti. Jai yra tekę į ,,Rivilė“ suvesti kelias sąskaitas. ,,BS“ prisijungimus turėjo, E. gal davė arba A. slaptažodžius. Su A. M. neteko darbiniais klausimais bendrauti, tik bendrai. Ar buvo įmonėje atsiskaitymų grynais pinigais, negali pasakyti. Į darbą ,,L“ ją kažkas pakvietė, prieš tai dirbo UAB ,,F“, šios įmonės kažkokių bendrų reikalų turėjo, gal dėl transporto. Darbo sutartį pasirašė su A. M.. Atlyginimą gaudavo pavedimu, grynais negaudavo. Ją apmokino E. M., už ką ji atsakinga, kokius veiksmus turi atlikti. Buvo atsakinga už krovinių paiešką, mašinų sekimą, suradusi krovinį, turėjo susitarti kada jį pakrauti, vėliau aptardavo su E. dėl krovinio, jo kainą ir ar galime krauti, toliau susitaria kada gali mašina pasikrauti. Mašina vykdavo pasikrauti, nurodydavo pasikrovimo vietą vairuotojui. Galimai suvesdavo į ,,BS“ programą duomenis, kad klientui išrašyti sąskaitą tų duomenų pagrindu. Kainų neatsimena, kad vestų. Ji tik suvesdavo duomenis apie krovinį, sąskaitų ji neišrašinėjo, E. turbūt išrašinėjo. Klientas jai atsiųsdavo į el. paštą krovinio kainą, o ji perduodavo E. arba paštu, arba atspausdindavo ir perduodavo. Darbo patalpose ji sėdėjo su E., kitam kabinete sėdėjo V. Ji dirbo su Europa, su Rusija ne. E. dirbo su Europa ir su Rusija. Už kompiuterius, jei buvo koks reikalas, buvo dažniausiai A. atsakingas, o V. kviesdavo dėl smulkesnių kompiuterinių klausimų, nes ji būdavo vietoje. Jei kažkas ,,BS“ nutikdavo, tai A. atvažiuodavo, matė jį iš viso gal tik du kartus. Iš vairuotojų nėra gavusi grynųjų pinigų. Su vairuotojais, grįžusiais iš komandiruotės, dažniausiai bendraudavo E. Rašytinį paaiškinimą byloje pateikė V. E. prašymu, ji susisiekė su advokate ir jai pasakė, kad surašytų kokias funkcijas darbe atliko, kokie žmonės bendravo.

Liudytoja A. L., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad UAB „L“ dirbo apskaitininke, išrašinėjo sąskaitas faktūras, trečių šalių piliečiams tvarkė leidimus gyventi, jiems padėjo, atliko kitas pavestas funkcijas. Dirbo nuo 2015 m. pavasario pabaigos, iki kada - nepamena. Ji suvesdavo visas gaunamas sąskaitas, už remontą mašinų, už telefono ryšį, už kurą. Klientų sąskaitas dėl krovinių, nepamena, ar gaudavo. Sąskaitas suvesdavo jas į buhalterinę programą ,,Rivilė“ ir ,,BS“. Dubliavosi šiose programose suvedimas sąskaitų, bet už remontą atskirai suvesdavo į ,,BS“. Sąskaitas suvesdavo į ,,Rivilė“, o detaliau duomenis dėl mašinų remonto, dėl eksploatacijos išlaidų suvesdavo į ,,BS“. To reikėjo stebėjimui, kada ir kokiai mašinai kokia detalė pakeista, kad stebėti susidėvėjimą. Jei į vieną programą suvesdavo duomenis apie remontą, tai ir kitoje turėjo matytis. Telefono sąskaitas vesdavo tik į ,,Rivilė“. ,,BS“ programos reikėjo tam, kad stebėti, kas nesupranta ,,Rivilė“ programos, kas neturi reikalų su buhalterija. Prisijungimus prie ,,BS“ jai davė V. arba A. Kaip suvesti duomenis dėl remonto sąskaitų, jai parodė V. B., dėl išrašomų sąskaitų parodė R. arba T. Ji suvesdavo pagal CMR sąskaitas į ,,BS“, vienas ji suvesdavo, kitas arba E., arba A., pavardės nepamena, suvesdavo. Atrodo europines sąskaitas suvesdavo E., kokius ji suvesdavo klientus, nepamena. Rusijos klientų kas sąskaitas suvesdavo, negali pasakyti. Su ,,BS“ dirbo apskaitininkė T., E., A., R. kažkuriuo metu, gal bet kas galėjo viską stebėti, kas turėjo prisijungimus. E. sąskaitas tikrai suvesdavo, daugiau ką vesdavo, ji neatsimena. Jai nurodymus duodavo vyr. buhalterė S. ir vadovas M. M. buvo transporto vadybininkė, ji tvarkė dokumentus, telefonu bendravo su klientais. Tokių vadybininkų dar buvo A., paskui kiti vadybininkai. V. E. buvo ūkio dalies vedėjas, užsiėmė pastato priežiūra, kažką nupirkti, atvežti, sąskaitas išrašydavo už patalpų nuomą, nurašydavo skaitiklių duomenis. Jis IT reikaluose nusimanė ir jei kam nors kokios nors pagalbos reikėjo, jis padėdavo. Anksčiau buvo viena programa ,,BS“, paskui buvo kita diegiama, gal funkcionalumai buvo padidinti. Ši programa buvo reikalinga tam, kad joje matytųsi buhalterija aiškiu visiems būdu. Kas įdiegė šią programą, nežino, gal M., vadovas. Kas ją kūrė, nežino, gal A., su juo bendravo, atrodo, V. E. ir vadovas. Ši programa buvo aiški visiems, kas nedirba su buhalterija, ji buvo daug paprastesnė, buvo galima matyti greitą informaciją. Programa ,,Rivilė“ reikia mokėti naudotis. UAB ,,L“ buvo naudojama apskaitos programa ,,Rivilė“, paraleliai buvo naudojama programa ,,BS“, bet šios programos negalima traktuoti kaip buhalterinės. Tikslesni duomenys buvo ,,Rivilėje“. ,,BS“ jos nuomone nedirbo visai gerai, buvo daug nesutapimų, kitos šalies valiuta nesikonvertavo, nebuvo visiško funkcionalumo.

Liudytoja R. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirbo įmonėje ,,L“ 2009-2018 m. buhaltere apskaitininke, išrašydavo pardavimų sąskaitas, apyskaitas, darbo užmokestį skaičiavo, mokėjo atlyginimus. Darbe naudojosi apskaitos programa ,,Rivilė“ ir vidine programa, kurios pavadinimo nepamena. Labai mažai šia vidine programa naudojosi, jai reikėjo prie reiso įrašyti sąskaitą ir viskas. Duomenis suvesdavo į abi šias programas, bet galėjo būti, kad ji suvesdavo į vieną, o kita kolegė į kitą. Pardavimo sąskaitas išrašydavo gavusi iš vairuotojų CMR, įvesdavo duomenis gavusi iš vairuotojų. Visų pardavimų sąskaitas išrašydavo ji, jei jos nebūdavo, galėjo kažkas kitas iš apskaitos skyriaus išrašyti. Dar dirbo D., S., A. L., N. dirbo prieš jai išeinant iš darbo. Visos jos galėjo išrašyti pardavimo sąskaitas, bet tai pagrinde buvo jos darbo funkcijos. Apmokėjimą sąskaitų tvarkė L. S., bet jos visos tai galėjo daryti. L. pagrinde viską tvarkė ir tikrino, ar atitinka. Vairuotojai atsiskaitydami už komandiruotes pateikdavo ataskaitas, čekius, jie atsiskaito ir tada jos išrašydavo sąskaitą, bet nebūtina tuo pat metu ir nedelsiant. Susikaupus daugiau dokumentų pagal juos ir išrašydavo sąskaitas, galėjo tai padaryti ir ne iš karto, o kiek vėliau. E. bendravo su vairuotojais, siuntė juos į reisus. V. B. buvo mechanikas, iš jo sąskaitos už remontą atkeliaudavo pas jas, įvesdavo sąskaitas į ,,Rivilė“ ir į tą vidinę programą. V. E. buvo kaip ūkio dalies vedėjas, su kompiuteriais padėdavo, aplinką tvarkė, remonto darbus. A. M. buvo įmonės vadovas. Kas ją apmokė dirbti su vidine apskaitos programa, kas davė prisijungimo duomenis, ji nepamena, bet programa pakankamai primityvi buvo. Programa atsirado ne nuo pat jos darbo pradžios, buvo viena, paskui kita. Nežino, kam programa buvo reikalinga, jai nebuvo. Grynais pinigais įmonėje buvo atsiskaitoma, visus dokumentus tvarkė ji, bet priėjimo prie grynų pinigų neturėjo. Ji atspausdindavo kasos pajamų orderį, įrašydavo šalis, E. pasakydavo, kas yra klientas, kokia suma. Išrašytą orderį atiduodavo E. Grynųjų pinigų ji nematydavo. Duomenis apie grynuosius suvesdavo į „Rivilę“, vidinėje sistemoje nesuvesdavo. Kas buvo kasininkas, nepamena. Buvo nusiskundimų, kad vidinė programa nelabai veikė, darbuotojai skųsdavosi, bet ji nesidomėjo, jai nebuvo aktualu.

Liudytoja V. D., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad su UAB „L“ darbinių santykių neturėjo. Dirbo vyr. buhaltere įmonėse UAB ,,L. G.“, UAB ,,T“, „M“. Jei atsimena, jos su „L“ buvo susiję, nes buvo tas pats direktorius – A. M., pagal popierius, o pasirašinėdavo V. M., ji nebuvo įdarbinta UAB „L. G.“, bet jai vadovavo. Ji naudojosi apskaitos programa „Rivilė“. Dar įmonėje buvo vadybininkams sukurta programa ,,BS“, kur jie išrašydavo sąskaitas. Ji gaudavo popierinį variantą tų sąskaitų ir, jei jai buvo kažkas neaišku, galėdavo pasitikrinti toje programoje, kreiptis į vadybininkus, kad jie sutvarkytų. Būdavo kainos blogai perskaičiuojamos arba faktūros numeris, darbiniai neatitikimai. Į „Rivilę“ būdavo suvedama po suvedimo ,,BS“. Kai ji sutikrindavo tai, ką gaudavo, tada suvesdavo į „Rivilę“. Programoje ,,BS“ ir „Rivilė“ duomenys sutapdavo. Duomenis į ,,BS“ vesdavo vadybininkai. Vadybininkų pavardžių neprisimena. Jie sėdėdavo skirtinguose aukštuose, ne labai bendravo. Duomenis, ką įvesti į buhalterinės apskaitos programą, jai periodiškai atnešdavo kas nors iš UAB ,,L. G.“ vadybininkų. Atnešdavo popierines sąskaitas. Priėjimą prie ,,BS“ programos ji turėjo. Tas sąskaitas sutikrindavo su ,,BS“ programa. Negalėdavo būti tokių atvejų, kad ji nesutikrintų su ,,BS“ programa. Nežino, kieno sprendimu įmonėje atsirado ,,BS“ programa. Ji atėjo 2015 m., programa jau buvo. Ji (V. D.) dirbo tose pačiose patalpose, kur buvo ir „L“ buhalterija, sėdėjo su viename kabinete su L. S., T. D., R. K., A. L.. Į jų darbus nesikišdavo. Kai įsidarbino, L. S. ją sutiko viena, pasirašinėjo sutartį, vedė pokalbį. L. S. kažkiek papasakojo, ką reikės daryti, kad reikės tvarkyti visą buhalteriją nuo sąskaitų-faktūrų įvedimo iki finansinės atskaitomybės, pateikinėti deklaracijas Mokesčių inspekcijai, Sodrai, plius kad yra tokia papildoma programa, per kurią vadybininkai išrašo ir su kuria reikia tikrintis. Kiek ji dirbo su ,,BS“, tai joje buvo sąskaitų-faktūrų išrašymas, ji galėjo PDF formatu pažiūrėti pačią sąskaitą faktūrą. Nežino, kokiu būdu ji ten buvo įvesta. Ji nemokėjo įvesti ir neįvedinėdavo. Turėjo sutapti duomenys vienos ir kitos programos, ji turėdavo tikrinti, nes ten žiūrėdavo vadovas, jis turėdavo turėti teisingus duomenis. Pagrindinė buhalterinė programa buvo „Rivilė“, kuria vadovaujasi ir VMI, ir Sodra. Visos ataskaitos buvo teikiamos iš „Rivilės“. ,,BS“ - tai pagalbinė programa, sukurta vadovui. Sąskaitas ji gaudavo popierines. Ne visada atitikdavo valiutų perskaičiavimas, todėl ir tikrindavo, nes kartais vadybininkai pamiršdavo popierinius variantus blogus į gerus apkeisti. T. y. blogai atspausdintus. Ne visada matydavosi suma iki galo arba matėsi be valiutos. ,,BS“ daugiau jokių duomenų nematydavo, tik sąskaitas-faktūras. Programa buvo skirta vadybininkams, ji nesigilino į jų darbą, galbūt ten buvo ir daugiau duomenų, gal prieiga kitiems buvo platesnė. Jos darbo sutartyje direktoriumi yra nurodytas A. M.. Jis tuo metu buvo išvykęs, po tam tikro laiko susipažino. Darbo sutartį jai padavė pasirašyti L. S.. A. M., V. E., V. B., E. M. pažįsta, jie ateidavo į tą patį kabinetą pas L. S. arba kitas buhalteres. Ateidavo tikriausiai darbiniais klausimais. Ką jie aptarinėdavo, nepasakys, ji dirbdavo, neklausdavo. Ji turėjo asmeninius prisijungimus su mano vardu, slaptažodžiu ir prie „Rivilės“ ir prie ,,BS“, kaip juos gavo, nepamena. UAB „L. G.“ programa ,,BS“ tikrai buvo vedama, dėl UAB ,,T“ galbūt irgi buvo. Pagrindinė buhalterinė programa buvo „Rivilė“. ,,BS“ buvo skirta vadybininkams. Formuojant ataskaitas Mokesčių inspekcijai ,,BS“ nebuvo reikšminga, ji pagrinde buvo skirta vidiniam naudojimui. Žino, kad programa ,,BS“ buvo naudojama ir UAB „L“, bet negali atsakyti, kokiu būdu, ar tokiu pat principu.

Liudytojas A. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra programuotojas, su UAB „L“ pradėjo bendradarbiauti gal 2015 m., susipažino per V. E.. Buvo noras atnaujinti seną programinę įrangą, pridėti naujų funkcijų, tai buvo pirmasis etapas, kurį jie baigė 2015-2016 m. Darbuotojai naudojosi ta programa. Paskui buvo užsakymas 2018-2019 m., dėl datų gali klysti. Gavo užsakymą patobulinti sistemą, pridėti daugiau modelių, kurie būtų susiję su finansais, su ataskaitomis. Jis tuo metu išėjo iš „BS“, kur dirbo, ir pradėjo dirbti pagal individualią veiklą, neturėjo ofiso, tai sutarė, kad galės sėdėti laisvose UAB „L“ patalpose. Pradėjo darbus, padarė programinę dalį, kad vartotojas pats galėtų įvesti duomenis, pradėjo darbus dėl ataskaitų, kas kur turi būti pavaizduota, duomenų importavimą. Programinė dalis geriau veikė, o duomenų importavimas, ataskaitų paleidimas strigo. Su A. M. buvo sunku susisiekti, darbuotojai patys nelabai suprasdavo, kokių ataskaitų reikia, todėl nepavyko visko užbaigti. Programos užsakovas buvo A. M., bet kadangi buvo kuriamas nestandartinis sprendimas, tai jis (A. J.) galėjo bendrauti su visais darbuotojais, kadangi ofise sėdėdavo, visus pažinojo. Jų santykiai pirminiame etape buvo su „BS“ be sutarčių, pagal faktą išstatydavo sąskaitą-faktūrą. Atsiskaitoma pavedimu. Kokios sumos, nepamena, bet programa nebuvo didelė. Kai jis jau vykdė individualią veiklą, jis turėjo išrašyti sąskaitą. Proceso viso nebaigė, jie išsiskyrė, jis gavo naują klientą, UAB „L“ liko su nepabaigta programa. Jis yra daug tokių programų kūręs, visų nepamena. Pradiniame etape programoje buvo moduliai reisų, galbūt su vilkikų remontu susiję moduliai, taip pat vartotojo modulis. Buvo informacija apie automobilius, kur jie važiuoja, kuro sąnaudos, maršrutas. Pagrindinis noras buvo matyti kuro sąnaudas. Kiek pamena, pirminėje versijoje nebuvo vedama informacija apie atsiskaitymus už paslaugas. Programos vartotojo profilį galėjo sukurti jis pats arba sistemos administratorius. Kas turėjo administratoriaus teises, nepamena, tai galėjo būti ne vienas asmuo. Jei reikėjo ką prijungti prie sistemos, jis atsiklausdavo A. M., vadovo, arba V. E., pastarasis buvo su IT klausimais, buitiniais klausimais susijęs. V. E. galėjo turėti programos administratoriaus teises. Kai sistemą tobulino, joje atsirado su finansais susiję dalykai. Jie norėjo aprėpti labai daug, jis iki galo to noro nesuprato. Noras buvo A. M., jis būdavo užsienyje, viską perduodavo per V. E.. Jam pasirodė, kad V. E. irgi iki galo nesuprato, ko norima. Reikėjo įvairių ataskaitų, buvo noras surasti visus galus, vairuotojų atsiskaitymus, išlaidas, santykius su klientais. Klientai buvo ir iš Europos, ir iš Rusijos, ne visada visą kelionę atlikdavo „L“, buvo ekspediciją, buvo noras sekti ir savo ir partnerių transportą. Į programą buvo vedama ataskaitos, ekspedicijos, mokėjimai. Sąskaitos faktūros nebūdavo vedamos, tik piniginė suma. Nežino, ar „L“ ta dalimi programos naudojosi. Jis pateikė teismui USB raktą, kur galima atsekti, kad vedama, kas importuojama. Prie reiso buvo papildoma sekcija „frachtas“, kiek turi sumokėti už kelionę. Buvo dar atskiras modulis – mokėjimai. Atskaita „balansas su klientais“, tai tikriausiai balansas tarp skolos ir kredito. Kai pradėjo atnaujinti programą, tai importavo iš „Excel“ duomenų, kurių anksčiau sistemoje nebuvo. „Excel“ failuose buvo skirtingi stulpeliai, buvo doleriai, eurai. Duomenis iš „Excel“ į sistemą importavo jis, „Excel“ failus jam pateikdavo kiti darbuotojai. Importuojamuose failuose būdavo automobilio numeris, data, suma. Už kokį laikotarpį importuojami duomenys, nepasakys, galimai nuo 2015 m. Kiek jam žinoma, anksčiau tokios sistemos „L“ nebuvo, duomenys būdavo vedami į „Excel“. Sistemos, kurias jis kūrė, buvo panašios, turi bendrą dizainą, branduolį, bet kiekvienam klientui kuriama laukeliai pagal jo poreikius, sistema unikali, pritaikoma prie kliento. Nežino, ar A. M. jungdavosi prie sistemos, mano, kad jungdavosi, būdavo, kad net 22 val. jam parašydavo klausdamas, koks jo prisijungimo vardas, bet tai nebuvo dažnai. Kiek žino, A. M. tikrindavo, jei kas nesueidavo, galėdavo duoti velnių darbuotojams, buvo pedantiškas. Duomenų bazėje galima pasižiūrėti, prie kiekvieno įrašo yra nurodyta, koks vartotojas sukūrė, koks koregavo. Bendradarbiavimo sąlygas su „L“ aptarė su A. M., vėliau jam norus perduodavo V. E.. Kad darbuotojas galėtų prisijungti prie programos, reikėjo turėti vartotojo vardą, slaptažodį. Sistemoje sukurti kokią nors funkciją galėjo tik jis, kaip programuotojas, kiti galėdavo tik naudotis programa - susivesti duomenis, gauti rezultatą. Sistemą kūrė pagal kliento norą, klientas žino, ką reiškia tam tikras laukelis, jis, kaip programuotojas, gali ir nesuprasti. Kai atsirasdavo naujas langelis sistemoje, pasakydavo arba E. M., arba V. E.. Jis pateikė teismui USB, kur matosi, kad sistema veikė neteisingai. Valiutos kursą sistemą konvertuoja pagal Lietuvos banko kursą, bet jei nėra interneto ryšio sistema negali to padaryti. Su valiutomis buvo niuansų su šiuo klientu, nes kiekvienas klientas vesdavo balansus skirtingomis valiutomis – doleriais, eurais, o Rusijoje tas kursas labai šokinėjo, konvertuojant mokėjimus į rublius i į kitą valiutą galimai gauti ir 10 000 skirtumą, nes datos skirtingos. Jei klientas moka doleriais, jis skolą uždaro doleriais, jei tą dieną konvertuoti į rublius, sąskaita gali nesutapti. Gal ir buvo kalba apie programos sąsajos su „Rivile“ kūrimą, bet tiksliai pasakyti negali. Buvo noras, kad būtų galima sulyginti sumas, tam tikrus rodiklius su „Rivile“, bet labai skyrėsi, ir jam buvo reiškiamos pretenzijos, kad sumos nesueina. Čia buvo importuojama daug duomenų iš įvairių šaltinių, jis jų patikrinti negali, jis gauna sumą ir nežino, kokia ji yra reikalinga. Po antrojo etapo į jį kreipdavosi darbuotojai, skundėsi. Sistema nebuvo užbaigta, jis gal nevisai profesionaliai dirbo, nes tuo metu jau turėjo kitą projektą. Tie dalykai, kurie buvo suvedami ranka, buvo tvarkoje, problemos buvo su importuotais duomenimis, nes jis kėlė juos per sąsają, tiesiogiai į duombazę, turėjo galimybę suklysti. Ši programa nebuvo skirta buhalterinei apskaitai vesti, ji daugiau kaip „Excel“, kur galima suvesti dienos limitus, duomenis, galėjo ir kelios įmonės jungtis. Žmogus, kuris daro ataskaitas, turėjo žinoti, kaip išsieksportuoti teisingai. Savo paaiškinimus raštu jis rašė pats, buvo susitikęs su byloje atstovaujančiais advokatais, pasakojo jiems, kad sistema nebuvo užbaigta, jie prašė pakomentuoti tai. Paaiškinimus surašė savo iniciatyva. Jis pateikė teismui USB, kur yra sistemos kopija, matyti neatitikimai. Kai FNTT paėmė sistemos duomenis, programoje toliau buvo galima daryti pakeitimus. Jei FNTT konfiskavo duomenų bazę, tai galima viską parodyti. Programa buvo nuomojamame serveryje. Dabar ši programa nebeegzistuoja, nes buvo neapmokėti serveriai. 2020 m. dar buvo galima suvesti duomenis į programą. Yra dideli neatitikimai „saldo“ tarp metų, 2016 m. balansas pasibaigia su „saldo“ 1721000, o kai pereisim į 2017 metus, matysim, kad prasideda su 1 000 000 mažiau. Yra mokėjimai, kur iš sisteminės pusės matyti, kad sukūrė ne vartotojas. Matyti, kad laukeliuose ,,user ID“ ir ,,owner ID“, kurie parodo, kas sukūrė įrašą, yra nuliai, tai reiškia, kad jie importuoti. Perėjus per visus mokėjimus būdų galima atsekti, kas juos sukūrė, nes matysis vartotojo ID, o kurie importuoti. Nepasakys, kas jam atsiųsdavo „Excel” failus perkelti į sistemą, tikriau E., nes ji daugiausiai su klientais dirbo, bet galėjo ir kiti, galėjo iš bendro pašto.

Liudytojas A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „L“ vairuotoju ekspeditoriumi, galimai 2017-2018 metais. Jam reikėdavo paimti mašiną, važiuoti į komandiruotes, daugiausia į Italiją, kartais į Belgiją. Gal kelis kartus važiavo ir į Rusiją, gerai nepamena. Nurodymus jam duodavo vadybininkė E. M.. Grįžęs iš komandiruotės atveždavo į ofisą dokumentus: CMR ir čekius už kelius, kelionės lapą. Perduodavo E. arba buhalterijai. Buhalterijoje dirbo R., galimai K. Jei nieko nebūdavo ofise, tiesiog palikdavo dokumentus. Pildydavo ataskaitą, kur nurodydavo, kur važiavo, kada grįžo, ką pirko. Pildė viską ranka. Ataskaitą palikdavo buhalterijoje. Atlyginimą gaudavo pavedimu, grynais ne. Komandiruotėje turėdavo įmonės kortelę kurui, kitoms išlaidoms, grynų pinigų neduodavo. Grynų pinigų jam neteko nuvežti niekam. Kiek žino, A. M. buvo įmonės direktorius. Su juo neteko bendrauti. V. B. buvo mechanikas, su juo bendravo dėl mašinų remonto, finansinių klausimų su V. B. nesprendė, E. pavardė girdėta, bet jo funkcija įmonėje nežinoma, su juo neteko bendrauti. Dėl priėmimo į darbą bendravo su mechaniku, darbo sutartį pasirašė po kelių dienų buhalterijoje. Kur važiuoti jam nurodydavo E. M., gaudavo iš jos SMS žinutę, kur, kada, su kokia mašina važiuoti. Kartais dar būdamas Lenkijoje gaudavo tolimesnį maršrutą. Iš darbo išėjo nes gavo geresnį pasiūlymą. Būdavo, kad „L” vėluodavo atlyginimas.

Liudytojas R. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad UAB ,,L“ dirbo vairuotoju nuo 2014 m. iki 2017 m. Važinėjo į vakarus – Italiją, Ispaniją, ir Lietuvoje, vežiojo įvairius krovinius. Kur reikia važiuoti, pasakydavo E., ji duodavo pakrovimo - iškrovimo adresus, SMS žinutėmis pranešdavo, telefonu pasakydavo. Kai jis grįždavo iš kelionės pateikdavo ataskaitą buhalterijai, nurodydavo, kur važiavo, čekius pateikdavo už išlaidas. Buhalterijoje dirbo mergaitės, jos keitėsi, tai vienai, tai kitai palikdavo. Kas toliau su dokumentais buvo daroma, nežino. Su juo buvo atsiskaitoma pavedimu, grynais pinigų negaudavo. Komandiruočių išlaidoms turėjo įmonės kortelę. Grynųjų pinigų nėra tekę kam nors vežti. Į Rusiją neteko vežti krovinių. V. B. įmonėje buvo už techniką atsakingas žmogus, kai reikėjo pagalbos dėl mašinų remonto, taisymo, su juo bendravo. Jei kelyje reikėjo taisyti mašiną, tai pats taisydavo, jei buvo čekiai už kažkokias remonto išlaidas, perduodavo sąskaitas, čekius buhalterijai. V. E. jam žinomas, bet su juo mažai bendravo, ką V. E. veikė įmonėje, nežinau. A. M. buvo įmonės direktorius, matė jį kelis kartus.

Liudytojas S. S., apklaustas teisiajame posėdyje, parodė, kad dirbo UAB „L“ 2009-2019 metais vairuotoju ekspeditoriumi, vairavo krovininį automobilį. Važiuodavo maršrutu Lietuva-Italija. Jį įdarbino įmonės direktorius A. M.. Nurodymus, kur važiuoti iš pradžių duodavo V. M., vėliau – E. Dokumentus už kelionę pristatydavo E. Grynųjų pinigų neveždavo, išlaidoms buvo duota kortelė. V. E. nežino, tik matė jį ofise pora kartų, kiek girdėjo jis dirbo su kompiuteriais. Atlyginimą ir komandiruotpinigius jam pervesdavo E. į jo asmeninę sąskaitą.

Specialistė D. V., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino specialisto išvadą. Buvo vertinta kompiuterinė programa įvardyta „KP programa“. Lentelė Nr. 1 - balanso su klientais lentelė. Jos antroje skiltyje suma „Stoimost“ (rusų kalba), trečioje skiltyje suma „Oplata“. Skiltyje „Stoimost“ yra kaina, kur priskaičiuota suma, o skiltyje „Oplata“ yra mokėjimo suma. Antroje skiltyje yra sumos, kurios yra gautinos ir priskaičiuotos, o trečioje skiltyje sumos, kurios yra realiai sumokėtos. Pelno mokesčiui aktuali skiltis „Stoimost“. Buvo pateikta iš KP programos ataskaita „Balansas su klientais“ ir pagal stulpelių pavadinimus buvo tos sumos. Čia bendra suma ir buvo atskirai mokėjimai išdėstyti. Dėl valiutos kurso (specialisto išvados 4 lapas, 3 pastraipa) paaiškino, kad reikėtų žiūrėti pagal 9-ą priedą, tarkim programoje įrašyta pelno mokėjimo suma 11 500, suma eurais 10 249,56, o buhalterinėje apskaitoje, gauto apmokėjimo suma 11 500, apskaityta suma eurais 10 896. Kompiuterinėje programoje ir buhalterinės apskaitos programoje gali skirtis valiutų kursai dėl naudojamo valiutos kurso, nes jie galėjo būti skirtingi. „Rivilės“ programoje valiutos kurso konvertavimą nusistato pati įmonė pagal Lietuvos banką, kada perskaičiuoja, nes mokėjimo dieną gali būti vienas valiutos kursas, o pagal įmonės pasirinkimo dieną perskaičiuoti, kitas. Įmonės gali pasirinkti kurią dieną perskaičiuoja valiutą – tarkim gali perskaičiuoti mėnesio paskutinę dieną. Ji nežino, kaip ir kokiu kursu kas buvo suvesta ir skaičiuojama KP programoje, bet mano, kad gali skirtis valiutų kurso suvedimas. Komentuodama specialisto išvados teiginį apie ataskaitose įrašytas grynais gautas įplaukas, kad duomenų apie „L“ pateiktus dokumentus nėra, patirtino, kad pagal KP programą, kur įvesta grynais, nėra dokumentų visoms grynais gautoms įplaukoms. Buvo pateikti kasos dokumentai, banko išrašai ir tokių sumų iš KP programos, kur buvo grynais eilutės, nenustatyta. Klausimas, ar pagal buhalterinės apskaitos programą įmonė „L“ gaudavo grynaisiais mokėjimus, nebuvo tirtas, bet buvo kasos dokumentai ir banko dokumentai, tai, žinoma, kad gaudavo. Kokias sumas gaudavo grynaisiais, pasakyti negali. Komentuodama specialisto išvados 6 lapo paskutinę pastraipą, nurodė, kad padaryta klaida, kadangi ataskaitos „Balansas su klientais“ suma yra 7 738 000, tai suma yra didesnė. Specialisto išvadoje rėmėsi ataskaita „Balansas su klientais“ ir bendra joje nurodyta suma todėl, kad atskirai, pagal „reisus“, konkretaus reiso nėra galimybės nustatyti ir 7-ame lape išrašyti atvejai, kodėl buvo vertinama bendra „Balanso su klientais“ suma. Specialisto išvada yra sąlyginė, ne kategoriška. Jos manymu turėtų būti nustatyta, kad ta įmonė gavo būtent tiek pajamų ir būtent tokius mokėjimus, t. y., kad juos gavo, tada būtų kategoriška išvada. Šiuo atveju tokių pagrindžiančių dokumentų nebuvo. Buvo tik krovinių pervežimo programa atspausdintos ataskaitos. Pačios programos ji nematė, buvo tik pateiktos krovinių pervežimo ataskaitos, reisai, finansai, mokėjimo klientai, balansas su klientais. Atrodo, kad buvo „Excel“ formos lentelės. Komentuodama specialisto išvados teiginį, kad negalima nustatyti konkrečių reisų kainos, specialistė paaiškino, kad 7-ame lape 2-oje pastraipoje yra išvardinti atvejai, dėl kurių negalima konkrečiai, atskirai pagal reisą sulyginti duomenų. Tyrimo metu KP programos ataskaitos „Reisai“ duomenys, ataskaitos „Balansas su klientais“ duomenys ir PVM sąskaitų faktūrų duomenys buvo lyginami ir buvo nustatyti šeši išvardinti atvejai, dėl kurių specialistas negalėjo nustatyti konkretaus reiso. Pavyzdžiai iš priedų 35, 36, 37. Išvardinti visi atvejai, tik nepamena, ar visos eilutės yra išvardintos. 35-36 priede taip pat ir PVM sąskaitos faktūros, kurios yra ir „Rivilėje”. Dabar nepamena, kaip nustatė, kad būtent ta sąskaita faktūra atitinka mokėjimą iš ataskaitos „Balansas”. Vadinasi, tuo momentu buvo galima nustatyti pagal sąskaitų faktūrų duomenis. 35-o priedo 2-o lapo 34-35 eilutėse, kur žvaigždute pažymėtoje eilutėje pastabose įrašyta „nukopijuota iš ataskaitos „balansas su klientais“ eilutė“, čia gali būti, kad „Excel“ ataskaitoje „balansas su klientais“ šitas langelis buvo tuščias, bet kadangi atitinka data, tai tas langelis su vilkiko puspriekabės numeriu tiesiog buvo nukopijuotas. Ją nukopijavo „Excel“ lentelės specialistai. Pvz., 35 priedo 34-35 eilutės, tose sąskaitose faktūrose buvo nustatyti duomenys, kad čia yra to vilkiko puspriekabės, taip buvo sugretinta, kad būtent tas reisas nustatė pagal maršrutą. 16-ame stulpelyje yra nurodytas maršrutas. Ne visos priede esančios eilutės, kur nustatyti nesutapimai, yra išvardytos specialisto išvadoje, tiesiog pavyzdžiai pateikti. 3-o lapo lentelėje Nr. 1 „stoimost“ verčia kaip priskaičiuotą sumą, nes pajamos yra apskaitomos kaupimo principu, kada jos yra uždirbamos. O mokėjimas gali būti išankstinis apmokėjimas, einamas apmokėjimas ir ankstesnių paskolų apmokėjimas. Pirmos lentelės trečiame stulpelyje kalba eina apie uždirbtas pajamas, bet ne realiai gautus mokėjimus tuo metu, t. y. apie priskaičiuotą sumą. KP programoje duomenys suvesti pagal tuos laikotarpius kaip čia išskirta. Pirmoje lentelėje tiesiog yra pateikti duomenys iš krovinių pervežimo programos, kurie vėliau buvo lyginami. Priskaičiuota suma yra pajamos, kurios apskaitomos buhalterinėje apskaitoje kaupimo principu, nepriklausomai nuo to ar tai buvo išankstinis apmokėjimas, galbūt buvo permoka ar į priekį sumokėta, o uždirbta suma – galutinai gauta suma. Skirtumas tarp antro ir trečio stulpelio gali nesutapti. Gali būti, kad trečiame stulpelyje suma gali būti didesnė, gal avansą kažkas sumokėjo. Buhalterinės apskaitos įstatymas apibrėžia, kokie turi būti apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, kurias įmonė renkasi pagal savo veiklos specifiką ir kokią ji pasitvirtina apskaitos politiką. Įmonės kontrolei gali būti naudojama „BS“ programa, tai yra duomenys, kurie yra fiksuojami ir didelė dalis duomenų sutampa su išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, suvesti gauti mokėjimai taip pat sutampa. „L“ naudojo buhalterinės apskaitos programą, tik nežino, ar konkrečiai „Rivilę“. Jeigu įmonė naudoja keletą buhalterinės apskaitos programų, tie duomenys turi sutapti ir specialistas nenustato, ar duomenys teisingi buhalterinės apskaitos programoje, ar krovinių pervežimo programoje. Jeigu sutaptų sumos ir būtų pasakyta, kad konkrečiai „L“ gavo tiek tai pajamų, tai tada išvada būtų kategoriška, bet tai turėtų būti nustatyta tyrėjų. 35-37 priedai yra iš ataskaitos „balansas su klientais“ ir ta bendra suma atitiktų pirmą lentelę. Tyrimo buvo pateikta PVM sąskaitų faktūrų, kiek jų buvo sulyginta, kas atitiko pagal maršrutus. Buvo ir kitų PVM sąskaitų faktūrų, jos buvo tikrintos, bet nebuvo su kuo jų sugretinti. Nesutikrintos sumos skaičiavime yra įvertintos, tik nesugretintos.

Specialistas P. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jo manymu, FNTT specialisto išvados 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 priedai neatitinka buhalterinės apskaitos reikalavimų, nes neaišku kokios įmonės tie priedai yra, dokumentai neturi pavadinimo, nenurodytas ūkio subjektas, lentelėse sumos surašytos skirtingomis valiutomis ir nepasirašytos. Prieduose įrašytos sumos negali būti pripažįstamos kaip suma, nes galutinės sumos nėra sudėtos ir nurodytos skirtingomis valiutomis. Nei viena įrašyta suma nepagrįsta jokiu buhalterinės apskaitos dokumentu, kuris patvirtintų tos sumos realumą. Lentelės visos nėra pasirašytos jas sudariusių asmenų, todėl neaišku kokio ūkio subjekto tos lentelės yra. Pagal jam pateiktus ,,L“ dokumentus už laikotarpį 2016-06-01 iki 2018-10-31 galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Tyrimui buvo pateikti viso laikotarpio balansai, pelno nuostolio ataskaitos, tiriamojo laikotarpio didžiosios knygos, buhalterinės apskaitos registrai, kasos ir banko sąskaitų knygos, PVM sąskaitų registrai. Buhalterinėje apskaitoje turi būti fiksuojamos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai susiję su įmonės veikla ir pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Iš jam pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų jis nenustatė, kad būtų neregistruojamos ūkinės operacijos ir įvykiai. Jam tyrimui dokumentus pateikė UAB ,,L“.

Specialistė A. B., apklausta teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad jai tyrimui pateikta kompiuterinė programa neatitinka jokių įstatymo keliamų reikalavimų, nenurodyti jokie šaltiniai ir kokie apskaitos dokumentai, surašyti skaičiai niekuo nepagrįsti, nėra buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų įvykusias ūkines operacijas. Iš programos matosi, kad pvz. vietoje valstybinio numerio yra įrašyta ta pati suma, bet kur taip yra, ji parodyti negali. Daug ten yra klaidų, neatitikimų, valiutos konvertavimas vėlgi neteisingas. Neaiški nei jos funkcija, nei paskirtis. Ji neatspindi nei įmonės veiklos, nei turto, nei nuosavo kapitalo, nei įsipareigojimų, nei struktūros įmonės. Tai padriki skaičiai ir niekuo nepagrįsti. Negalima buhalterinės apskaitos programų lyginti su tokia programa, nes tai yra ne ta pats. Tos programos duomenimis remiantis pagal buhalterinės apskaitos įstatymą negalima paskaičiuoti nepriemokos, nes nėra nurodytų jokių apskaitos dokumentų ir jų šaltinių, pagrindžiančių įvykusias ūkines operacijas. Dalį teiginių specialisto išvadoje darė remdamasi asmenų paaiškinimais – A. J., A. M.. Programa yra netinkama buhalterinei apskaitai vykdyti. Išvadoje teigia, kad programa padrika, nes pildė skirtingų specialybių žmonės, skaičiai surašyti be šaltinių. Informacija neišsami, nes neatitiko buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimams. Ataskaitos neatitinka joms keliamų reikalavimų ir neįtakojo jokių pasikeitimų įmonėje: nei turto, nei kapitalo, nei įsipareigojimų. nei struktūros. ,,Rivilė“ ir ,,BS“ duomenys nesutapo, jų negalima lyginti.

Kiti byloje surinkti duomenys:

2018-12-17 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame yra nurodyta, kad atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus E. M. atžvilgiu buvo užfiksuota, kad pastaroji laikotarpiu nuo 2018-04-30 iki 2018-07-30 elektroninio ryšio tinklais bendrauja (sms, pokalbiai) su įvairiais asmenimis vardu P., V. E., V. B., N., V., S. ir kitais nenustatytais asmenimis, apie grynųjų pinigų paėmimą, perdavimą ir jų gabenimą, nurodydama konkrečiai kokią sumą iš ko reikią paimti ir kam perduoti, derina grynųjų pinigų gabenimą per sieną (3 t. b.l. 21-25).

2018-12-17 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame yra nurodyta, kad atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus L. S. atžvilgiu buvo užfiksuota, kad pastaroji laikotarpiu nuo 2018-04-30 iki 2018-07-30 elektroninio ryšio tinklais bendrauja (pokalbiai) su įvairiais asmenimis, o būtent su V. E.. V. B., A. M.. Pokalbių metu V. nurodo, kad reikia pinigų, kad turi atsiskaityti su kitais asmenimis, L. siūlo paimti iš atidėtų, kad laukia pinigų iš Rusijos. Kalba apie draudiminius pinigus, kurių A. liepė neliesti. Kalba, kad yra išlaidos, kurios nepriklauso UAB ,,L“, bet mokėta iš bendrovės pinigų. V. nurodo, kad L. pagal A. nurodymą turi jam atiduoti kas yra sukaupta, o pastaroji nurodo, kad jai jis nieko nerašė, kad sukaupta yra 4700 Eur suma ir, kad šią savaitę dar surinks. Pokalbių metu tarpusavyje aptarinėja F. patikrinimą. Pokalbių metu su V. B. L. nurodo, kad A. nenori išsiskirti su pinigais, jis nesutinka imti iš rezervinio fondo. Tarpusavyje aptarinėja vilkikų pardavimą, už vilkikų pardavimą gautų pinigų panaudojimą ir laikymą. Pokalbio metu su A. M. pastarasis klausia L. kas dėl patikrinimo. L. nurodo, kad V. pergyvena, kad jį gali tikrinti kaip fizinį asmenį. A. M. nurodo, kad kas buvo padaryta yra jo garantija ir jis atsakingas asmeniškai. L. nurodo, kad ten nieko neturėtų būti, ,,T“ tikrina. (3 t. b. l. 17-20).

2018-12-17 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame yra nurodyta, kad atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus V. B. atžvilgiu buvo užfiksuota, kad pastarasis laikotarpiu nuo 2018-06-04 iki 2018-09-04 elektroninio ryšio tinklais bendrauja (pokalbiai) su įvairiais asmenimis, o būtent su E. M. ir kitais nenustatytais asmenimis. Pokalbių metu E. M. nurodo, kad B. veža ataskaitas, bet dar sienos nekirto, kai pravažiuos apskambins. E. klausia gal išeitų jį sutikti, ji tada pasakytų kiek ir kur. V. klausia kur rasti, su kokia mašina ir ar jau yra privažiavęs. E. nurodo, kad jau turi būti privažiavęs. Kito pokalbio metu E. klausia, gal V. turi pažįstamų Maskvoje, kurie važiuoja link namų, nes reikėtų paimti 15. Pastarasis nurodo, kad reikia pagalvoti. Pokalbio metu su E., V. nurodo, kad A. per 8 mėn. su mama išėmė 35 000 Eur. 2018-07-23 pokalbio metu su nenustatytu asmeniu V. nurodo, kad jie yra turtingi ir klausia kada atvažiuos pasiimti. (3 t. b.l. 26-28).

2018-12-17 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame yra nurodyta, kad atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus V. E. atžvilgiu buvo užfiksuota, kad pastarasis laikotarpiu nuo 2018-06-04 iki 2018-09-04 elektroninio ryšio tinklais bendrauja (pokalbiai) su įvairiais asmenimis, o būtent L. S. bei kitais nenustatytais asmenimis. 2018-07-01 pokalbio metu su nenustatytu asmeniu V. pasakoja apie susirinkimą, kad V. nesutinka įkalbinėja, kad nedarytų programos, nes visi išeis iš darbo. Kad A. sako jų nejudinti ir programą daryti toliau be jų. Visos sąskaitos lenda, kuro trūkumai lenda. Toliau pasakoja, kad vienoj įmonei trūksta 100 000 Eur, kitoj įmonėj 200 000 Eur. V. pasakoja, kad V. namui 100 000 pradinį įnašą sumokėjo. 2018-10-22 pokalbio metu su nenustatytu asmeniu V. kalba, kad su L. kalbėjo, klausė jos ar ji suvedė jog grynais buvo paduota, nes neįvesta niekas, V. 50 000 rado grynais. (3 t. b.l. 29-31).

2018-11-19 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad UAB ,,I“ pateikia tyrimui, perkeliant į išorinį diską Nr. J4853748, saugomus UAB ,,L“ buhalterinės apskaitos registrus. (3 t., b.l. 33-35).

FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020-01-08 specialisto išvadoje Nr. 04/10-236-128 dėl UAB ,,L“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta: 1. Jeigu UAB „L“ gavo krovinių pervežimų programoje įrašytus mokėjimus „Pavedimu“ 1 524 697,21 Eur ir įrašytus mokėjimus „Grynais“ 2 896 028,91 Eur, iš viso 4 420 726,12 Eur, tai UAB „L“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitydama tiriamuoju laikotarpiu 4 420 726,12 Eur gautų įplaukų nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.” Jeigu UAB „L“ tiriamuoju laikotarpiu atliko transporto paslaugų įrašytų krovinių pervežimo programoje už 7 738 321,86 Eur (laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31 – 2 309 126,01 Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 – 3 080 772,46 Eur, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-30 – 2 348 423,39 Eur), tai UAB „L“ už transporto paslaugas išrašė PVM sąskaitų faktūrų ir apskaitė pardavimo pajamų už 6 225 806,36 Eur (laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31 – 1 906 345,72 Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 – 2 627 474,64 Eur, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-30 – 1 691 986,00 Eur), o buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1 512 515,50 Eur (7 738 321,86 - 6 225 806,36; laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31 – 402 780,29 Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 – 453 297,82 Eur, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-30 – 656 437,39 Eur) uždirbtų pajamų ir todėl UAB „L“ nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.” 2. Jeigu UAB „L“ tiriamuoju laikotarpiu atliko krovinių pervežimų programoje įrašytų transporto paslaugų už 7 738 321,86 Eur, tai UAB „L“ už transporto paslaugas išrašė PVM sąskaitų faktūrų ir apskaitė pardavimo pajamų už 6 225 806,36 Eur, o buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1 512 515,50 Eur uždirbtų pajamų, šia suma sumažino pardavimo pajamas ir, nesilaikant 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 str. ir 4 str. nuostatų metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo ir nedeklaravo 210 792 Eur (2016 m. 60 417 Eur, 2017 m. 55 647 Eur, 2018 m. 94 729 Eur) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio. 3.Jeigu UAB „L“ gavo krovinių pervežimų programoje įrašytus mokėjimus „Pavedimu“ 1 524 697,21 Eur ir įrašytus mokėjimus „Grynais“ 2 896 028,91 Eur, iš viso 4 420 726,12 Eur, ir jeigu UAB „L“ tiriamuoju laikotarpiu atliko krovinių pervežimų programoje įrašytų transporto paslaugų už 7 738 321,86 Eur, tai UAB „L“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė 6 225 806,36 Eur pardavimo pajamų, o neapskaitydama tiriamuoju laikotarpiu 4 420 726,12 Eur gautų įplaukų ir 1 512 515,50 Eur uždirbtų pajamų nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ir todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2018-10-30. Jeigu UAB „L“ tiriamuoju laikotarpiu atliko krovinių pervežimų programoje įrašytų transporto paslaugų už 7 738 321,86 Eur, tai UAB „L“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė 6 225 806,36 Eur pardavimo pajamų, o buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1 512 515,50 Eur uždirbtų pajamų, šia suma sumažino pardavimo pajamas ir, nesilaikant 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 str. ir 4 str. nuostatų metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo ir nedeklaravo 210 792 Eur (2016 m. 60 417 Eur, 2017 m. 55 647 Eur, 2018 m. 94 729 Eur) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio (4 t. b.l. 70-174).

Pagal LR VRM CDB duomenis UAB „L“ vadovu nuo 2004-03-23 iki dabar yra A. M. (8 t. b.l. 154-155).

2019-03-06 – 2019-03-07 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta UAB ,,L“ BS programos ir duomenų bazės apžiūra. Apžiūros metu suformuojama tyrimui reikšminga lentelė su kiekvieno užsakymo informaciją pagal užklausos laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31. Šioje lentelėje patiekiama informacija apie „Data“, „Statusas“ – apmokėta, neapmokėta, „Reisas“ – reiso numeris, Vairuotojo duomenimis, automobilio ir puspriekabės valstybiniais numeriais, „nuvažiuotų km faktas“, „Nuvažiuota km“, „sunaudota kuro“, „Kuro trūkumas. LTR“, „Mokėtina suma vairuotojams“, „Apmokėta vairuotojui“, „Neapmokėta vairuotojui“, „Suma klientams“, „Pelnas“. Minėta lentelė kopijuojama į „Excel“ lentelė, išsaugoma sukurtame kataloge „L BS apziura Ataskaitos – Reisu pelno ataskaita“ failui saugant sukurtas pavadinimas „Reiso pelno ataskaita 2016-06-01 iki 2016-12-31“. Taip pat, tyrimui reikšminga lentelė su kiekvieno užsakymo informaciją pagal užklausos laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 kopijuojama į „Excel“ lentelę, kuri išsaugoma sukurtame kataloge „L BS apziura Ataskaitos – Reisu pelno ataskaita“ failui saugant sukurtas pavadinimas „Reiso pelno ataskaita 2017-01-01 iki 2017-12-31“. Taip pat, tyrimui reikšminga lentelė su kiekvieno užsakymo informacija pagal užklausos laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-11-13 kopijuojama į „Excel“ lentelę, išsaugoma sukurtame kataloge „L BS apziura Ataskaitos – Reisu pelno ataskaita“ failui saugant sukurtas pavadinimas „Reiso pelno ataskaita 2018-01-01 iki 2018-11-13“. Kataloge „L BS apziura Ataskaitos – Reisu pelno ataskaita“ su failais „Reiso pelno ataskaita 2016-06-01 iki 2016-12-31“, Reiso pelno ataskaita 2017-01-01 iki 2017-12-31“, „Reiso pelno ataskaita 2018-01-01 iki 2018-11-13“ įrašytas į CD laikmeną prijungta prie apžiūros protokolo. (3 T. b.l. 101-106).

2019-03-07 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta UAB ,,L“ BS programos ir duomenų bazės apžiūra. Apžiūros metu sukurtas katalogas „L BS - Ataskaitos – Balansas su klientais“ „Balansas su klientais 2016-06-01 iki 2016-12-31“, „Balansas su klientais 2017-01-01 iki 2017-12-31“, „Balansas su klientais 2018-01-01 iki 2018-11-13“ bei įrašytas į CD laikmeną, kuri prijungta prie protokolo. (3 T. b.l. 107-112).

2019-03-13 – 2019-03-14 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta UAB ,,L“ BS programos ir duomenų bazės apžiūra. Apžiūros metu sukurtas katalogas „L BS apžiura Finansai – Atskaitymai“ su failais „Finansai – Atskaitymai - 2016-06-01 iki 2016-12-31“, „Finansai – Atskaitymai - 2017-01-01 iki 2017-12-31“, „Finansai – Atskaitymai - 2018-01-01 iki 2018-11-13“ bei įrašytas į CD laikmeną, kuri prijungta prie protokolo. (3 T. b.l. 113-118).

2019-03-14 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta UAB ,,L“ BS programos ir duomenų bazės apžiūra. Apžiūros metu sukurtas katalogas „L BS apžiūra Finansai – Atsiskaitymai“ su failais „Finansai – Atsiskaitymai - 2016-06-01 iki 2016-12-31“, „Finansai – Atsiskaitymai - 2017-01-01 iki 2017-12-31“, „Finansai – Atsiskaitymai - 2018-01-01 iki 2018-11-13“ bei įrašytas į CD laikmeną, kuri prijungta prie protokolo. (3 T. b.l. 119-124).

2019-03-06 – 2019-03-07 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta UAB ,,L“ BS programos ir duomenų bazės apžiūra. Apžiūros metu sukurtas failas “Reisai 2018-01-01 iki 2018-11-13” kuris išsaugotas sukurtame kataloge “BS apziura Reisu”.Failas "BS apziura Reisu" su įkeltais failais “Reisai 2016-06-01 iki 2016-12-31”, „2017-01-01 – 2017-12-31“, „2018-01-01 – 2018-11-13“ bei įrašytas į CD laikmeną, kuri prijungta prie protokolo. (3 T. b.l. 125-130).

2019-03-20 – 2019-03-22 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta UAB ,,L“ BS programos ir duomenų bazės apžiūra. Apžiūros metu sukurtas katalogas „L BS apziura Finansai – Islaidos“ su failais „Finansai – Islaidos 2017-01-01 iki 2017-12-31“, „Finansai – Islaidos 2018-01-01 iki 2018-11-13“ bei įrašytas į CD laikmeną, kuri prijungta prie protokolo. (3 t. b. l. 131-136).

2019-03-15 – 2019-03-18 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta UAB ,,L“ BS programos ir duomenų bazės apžiūra. Apžiūros metu sukurtas katalogas „L BS apžiura Finansai – Mokejimai- Klientu“ su failais „Finansai – Mokejimai – Kleintu 2016-06-01 iki 2016-12-31“, „Finansai – Mokejimai – Kleintu 2017-01-01 iki 2017-12-31“, „Finansai – Mokejimai – Kleintu 2018-01-01 iki 2018-11-13“ ir Katalogas „L BS apžiura Finansai – Mokejimai- Klientu - Grynais“ su failais „Finansai – Mokejimai – Kleintu Grynais 2016-06-01 iki 2016-12-31“, „Finansai – Mokejimai – Kleintu – Grynais 2017-01-01 iki 2017-12-31“, „Finansai – Mokejimai – Kleintu - Grynais 2018-01-01 iki 2018-11-13“ bei įrašytas į CD laikmeną, kuri prijungta prie protokolo. (3 t. b. l. 137-146).

2019-01-23 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta UAB ,,L“ BS programos ir duomenų bazės apžiūra. Apžiūros metu iš esamos informacijos sugrupuoti pakatalogiai Reisų suvestinė”, “Reisų pelno ataskaita”, “Kuro pylimų ataskaitos”, “Ekspedicijų ataskaita”, “Remontų ataskaita”, “Avarijų ataskaita”, “Bendra ataskaita”, “Balansas su klientais”, “Balansas su vežėjais” . Minėtų pakatalogių pirmo puslapio informacija kopijuojant ekrano vaizdą (Print Screen) atspausdinta 9 lapai, kurie pridėti prie protokolo (3 t. b. l. 147-173).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados

Šioje baudžiamojoje byloje A. M. ir UAB „L“ kaltinami tuo, kad neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą dalies pajamų ir nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio, o E. M., V. B. ir V. E. jam padėjo tai daryti.

Valstybinis kaltintojas kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, grindžia iš esmės trimis įrodymų šaltiniais: FNTT specialisto išvada, iš UAB „L“ paimtos kompiuterinės programos „BS“ duomenimis ir kaltinamųjų telefoniniais pokalbiais bei žinutėmis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus.

Byloje esanti FNTT specialisto išvada, kuria grindžiamas kaltinimas, yra sąlyginė: jeigu UAB „L“ tiriamuoju laikotarpiu atliko transporto paslaugų įrašytų krovinių pervežimo programoje už 7 738 321,86 Eur, tai UAB „L“ už transporto paslaugas išrašė PVM sąskaitų faktūrų ir apskaitė pardavimo pajamų už 6 225 806,36 Eur, o buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1 512 515,50 Eur, uždirbtų pajamų, šia suma sumažino pardavimo pajamas ir neapskaičiavo ir nedeklaravo 210 792 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017). Patikimai nenustačius būtinos sąlygos, nurodytos sąlyginėje specialisto išvadoje, neleistina remtis ta išvados dalimi, kuri buvo siejama su sąlygos nustatymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021). Pastarojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad nenustačius, jog visi užsakyti baldai buvo parduoti, sumos, nurodytos kaip užmokestis už atitinkamą užsakymą, sąsiuvinyje ,,Užsakymai“ negali būti inkriminuojamos kaip įmonės gautos, tačiau neįtrauktos į apskaitą pajamos.

Taigi remiantis minėta kasacinio teismo praktika, norint šioje byloje remtis specialisto išvada, kad UAB „L“ neįtraukė į apskaitą 6 225 806,36 Eur ir nuo jų nesumokėjo 210 792 Eur pelno mokesčio, reikia patikimai (paryškinta teismo) nustatyti, kad tokios pajamos buvo tikrai gautos.

Valstybinio kaltintojo teigimu, tai patikimai patvirtina „BS“ programos duomenys. Su šia išvada negalima besąlygiškai sutikti.

Visų pirma, teismas pažymi, kad „BS“ programos duomenimis, priešingai nei teigiama gynybos pateiktose konsultacinėse išvadose, galima remtis ir šiuos duomenis galima lyginti su oficialiąja UAB „L“ buhalterija. Tai, kad „BS“ programoje padaryti įrašai nepagrįsti apskaitos dokumentais, kad „BS“ programoje esantys duomenys neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, kaip akcentuojama konsultacinėse išvadose, jokiu būdu nedaro šios programos įrašų netinkamu įrodymu, kuriuo negalima remtis konstatuojant tam tikrų UAB „L“ ūkinių operacijų buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje teigiama, kad „BS“ programa buvo naudojama ir vadinamajai „juodajai buhalterijai“ vesti, o savaime suprantama, kad tokiu atveju įrašai joje neatitiks Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų ir nebus pagrįsti apskaitos dokumentais (priešingu atveju net nebūtų keliamas klausimas dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo). Todėl, teismo vertinimu, „BS“ programoje esantys duomenys gali būti vertinami ir lyginami su UAB „L“ buhalterinėje apskaitoje esančiais įrašais ir pagal tai galima daryti išvadas apie tam tikrų ūkinių operacijų buvimą ar nebuvimą, taip pat apie tai, ar šios ūkinės operacijos buvo įtrauktos į oficialią įmonės buhalteriją, ar buvo sumokėti reikiami mokesčiai.

Kaltinime teigiama, kad kaltinamieji duomenis apie neįformintus oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais pervežimo sandorius tvarkė „BS“ programoje, kuri buvo specialiai sukurta ir administruojama nusikalstamai veikai vykdyti. Kad ši programa buvo sukurta specialiai tam, paneigia byloje surinkti duomenys.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad „BS“ programa UAB „L“ buvo naudojama ne tik apskaityti įmonės gautoms pajamoms ir/ ar kitiems finansinio pobūdžio duomenims suvesti. Jau iš pačios programos apžiūros protokolų (t. 3, b. l. 101-173) matyti, kad joje fiksuojami įvairūs duomenys apie įmonės reisus, jų kiekį, nuvažiuotų km skaičių, mokėtinas sumas vairuotojams, pelną, sunaudotą kurą, vairuotojus, automobilius, maršrutus ir kt. Programoje yra įvairūs moduliai: „Reisai“, „Transportas“, „Klientai“, „ Finansai“, „Administravimas“, „Ataskaitos“, galima formuoti įvairias duomenų ataskaitas pagal pasirinktus kriterijus: „Balansas su klientais“, „Atsiskaitymai“, „Reisai“ ir kt.

Byloje liudytojomis apklaustos įmonės administracijos darbuotojos (vyr. buhalterė L. S., apskaitininkės T. D., A. L., R. K., vadybininkė E. N.) parodė, kad „BS“ programa joms buvo žinoma, kai kurios ta programa naudojosi, suvesdavo į ją atitinkamus duomenis: pvz., T. D. suvesdavo vairuotojų komandiruočių ataskaitas (maršrutą, kas vairuoja, kuro likutį), duomenis apie draudimą, techninę apžiūrą, E. N. naudojosi programa, kad pamatytų automobilius, vairuotojus, kurie laisvi, suvesdavo duomenis, jei kas keisdavosi (maršrutas, vairuotojas), A. L. suvesdavo gaunamas sąskaitas už mašinų remontą, telefoną, kurą, R. K. prie reiso įrašydavo sąskaitą.

Liudytojas A. J., IT specialistas, kūręs šią programą, parodė, kad programa buvo kuriama A. M. užsakymu, pradžioje buvo informacija apie automobilius, reisus, kuro sąnaudas, vėliau atsirado su finansais susiję dalykai.

Taigi matyti, kad „BS“ programa apėmė kur kas platesnio pobūdžio duomenis, nei vien oficialiai neapskaitomos pajamos, tai nebuvo kažkokia slapta programa, ją žinojo ir naudojo dauguma įmonės administracijos darbuotojų. Įvertinus jos turinį, joje fiksuojamų duomenų pobūdį ir apimtį, galima pritarti liudytojų teiginiui, kad „BS“ programa buvo vadybinio pobūdžio, joje fiksuojama ne vien finansinė, o įvairi įmonės administravimui aktuali informacija. Taigi visiškai nepagrįsta teigti, kad tai specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurta programa. Kita vertus, vien to nepakanka ir teigti, kad programa nebuvo naudojamasi ir oficialiai neapskaitomoms pajamoms fiksuoti.

Dauguma liudytojų, davusių parodymus apie „BS“ programą, parodė, kad programa veikė su trikdžiais, joje nebuvo fiksuojama visa informacija, informacija dubliuodavosi, būdavo klaidų. Pvz., liudytojas A. J. parodė, kad, kiek jam žinoma, iki programos sukūrimo UAB „L“ duomenys buvo vedami naudojantis „Microsoft Excel“, kuriant „BS“ programą, ją pildant naujais moduliais, duomenys į ją buvo importuojami iš „Excel“ failų, tačiau importavimas strigo, buvo nebaigtas. Be to, buvo klaidų konvertuojant valiutą, yra dideli neatitikimai „saldo“ tarp metų, pvz. 2017 m. prasideda su „saldo“ 1 000 000 mažiau. T. D. parodė, kad visus duomenis vesdavo tiek į „Rivilę“ (UAB „L“ naudojamą buhalterinės apskaitos programą), tiek ir „BS“, tačiau būdavo nesklandumų, pvz., įvedus vieno vairuotojo komandiruotę į „BS“, būdavo, kad ji atsispindėdavo penkis kartus, t. y. matosi penki reisai, nors turi būti tik vienas. A. L. parodė, kad „BS“ programa, jos manymu, neveikė gerai, buvo daug nesutapimų, valiutos nesikonvertavo. R. K., L. S. parodė, kad girdėjo kitų darbuotojų nusiskundimų, kad „BS“ programa blogai veikia.

Sutiktina, kad liudytojai, kaip buvę UAB „L“ darbuotojai, kuriems kaltinamieji yra jų buvęs vadovas ir bendradarbiai, gali būti suinteresuoti duoti kaltinamiesiems palankius parodymus, tačiau jų teiginius apie nesklandumus „BS“ programoje patvirtina ir objektyvūs byloje esantys duomenys.

FNTT specialisto išvadoje nurodoma nemažai nesutapimų ar neišsamių duomenų „BS“ programoje. Pvz., nurodoma, kad ne visų programoje įrašytų klientų pavadinimai sutampa su mokėtojų pavadinimais, įrašytais dokumentuose, valiutos kursas konvertuojant RUB ir USD į EUR nesutampa su valiutos kursu buhalterinėje apskaitoje (išvados 4 lapas), ne visi gauti mokėjimai pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo suvedami į „BS“ programą, tyrimo metu buvo atvejų, kai negalima nustatyti kokio kliento gautas mokėjimas su kokiam pirkėjui išrašyta PVM sąskaita faktūra dengiamas (išvados 5 lapas) ir kt. Vertinant sutikrintus duomenis atskirai pagal maršrutus, nustatyta nemažai atvejų, kai nesutampa „BS“ programos ataskaitos „Reisai“ duomenys su ataskaitos „Balansas su klientais“ duomenimis (išvados 7 lapas), specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl to nėra galimybės nustatyti konkrečių reisų kainų, todėl tyrimo metu buvo vertinama ataskaitoje „Balansas su klientais“ įrašyta bendra suma už transporto paslaugas.

Taigi matyti, kad net specialistės, atlikusios UAB „L“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir vertinusios „BS“ programoje įrašytus duomenis, negalėjo įvertinti atskirų įrašų kaip tikslių ir patikimų, todėl rėmėsi tik bendra programoje apskaičiuota suma.

Vertindamas specialisto ataskaitos prieduose pateikiamus „BS“ programos duomenis, teismas pastebi ir daugiau neaiškumų. Pavyzdžiui, Specialisto išvados 3-5 prieduose pateikiami „BS“ programos ataskaitos „Balansas su klientais“ duomenys, kurių bendra suma, kaip minėta, ir remiamasi specialisto išvadoje apskaičiuojant neapskaitytų pajamų sumą (nuo 4 t. b. l. 86 iki 5 t., b. l. 34). Taigi, kaip reikalauja pirmiau minėti kasacinio teismo išaiškinimai, reikėtų patikimai nustatyti, kad būtent šioje ataskaitoje užfiksuotos pajamos buvo tikrai gautos. Pagal ataskaitos pavadinimą („Balansas su klientais“, t. y. UAB „L“ santykis su klientais, kas kiek ir kam skolingas), logiška būtų manyti, kad joje turėtų būti įvedami tokie (ar panašūs) duomenys: paslauga, jos suteikimo data, klientas, paslaugos kaina (pajamos) ir sumokėjimas. Tačiau vertinant lentelėse pateikiamus duomenis, matyti, yra ganėtinai daug neišsamių įrašų, kur nurodytas automobilio numeris (galimai pagal tai identifikuojama paslauga), data, tačiau nenurodytas nei klientas, nei paslaugos kaina. Yra įrašų, kur nurodytas automobilis, data, klientas, tačiau kaina lygi 0. Arba nurodytas automobilis, data, kaina, bet nenurodytas klientas, t. y. neaišku, kas lieka skolingas. Teismo nuomone, tokie duomenys negali būti vertinami nei kaip išsamūs, nei kaip patikimi.

Nemažai „BS“ programos ataskaitos „Balansas su klientas“ neatitikimų nurodė ir liudytojas A. J., duodamas parodymus teisme, rašytiniuose paaiškinimuose (t. 13, b. l. 18) ir pridėtoje vaizdinėje medžiagoje (t. 13, b. l. 19). Pvz., rašytiniuose paaiškinimuose liudytojas atkreipia dėmesį į keistą mokėjimą, kur užfiksuota 2016-07-16 kliento „L“ mokėjimas 1 047 133,25 Eur sumai ir pastebi, kad iš bendros sumos atskaičiuojama ne 1 mln. suma, o 1 tūkstančio, ir kelia prielaidą, kad galimai tokia klaida susidarė dėl valiutos konvertavimo. Tokį jo paaiškinimą visiškai atitinka ataskaitos „Balansas su klientais“ duomenys (t. 4, b. l. 95), kur iš tiesų matyti, kad nors fiksuojamas mokėjimas 1 047 133,25 Eur, iš sumos „iš viso“ atimama tik 1047 Eur (t. y. galimai elementariai ne toje vietoje padėtas kablelis). Taip pat A. J. atkreipia dėmesį, kad 2016 m. balansas pasibaigia sistemoje suma 1 721 333,65 Eur, tuo tarpu 2017 m. balansas prasideda su 675 274,40 Eur suma (t. y. daugiau kaip 1 mln. Eur skirtumas). Šį jo paaiškinimą taip pat patvirtina ataskaitos „Balansas su klientais“ duomenys (t. 4, b. l. 122, 123).

Taigi, vertinant „BS“ programos ataskaitos „Balansas su klientais“ duomenis (kuria ir buvo remiamasi apskaičiuojant neapskaitytas pajamas), matyti, kad jie netikslūs, neišsamūs, nesutampa, taigi jais remiantis negalima patikimai nustatyti, kad UAB „L“ gavo būtent tiek neapskaitytų pajamų.

Teismas atkreipia dėmesį ir į specialisto išvados 35-37 prieduose esančias lenteles, kuriuose sulyginta „BS“ programos ataskaitoje „Balansas su klientais“ įrašytos konkrečios mokėtinos sumos, ataskaitoje „Reisai“ įrašyti duomenys apie konkretaus vežimo maršrutą ir frachtą, ir konkrečių PVM sąskaitų-faktūrų duomenys apie mokėtinas sumas (t. y. lyginama „BS“ programoje ir oficialioje buhalterijoje fiksuojamos ūkinės operacijos) (t. 7, b. l. 41 – t. 8, b. l. 212). Specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikusi tokį sulyginimą specialistė nustatė daugelį nesutapimų, kurie skirtingais atvejais pasireiškė skirtingai: kai „BS“ programoje konkretus mokėjimas yra mažesnis arba didesnis nei konkrečioje sąskaitoje-faktūroje, kai „BS“ programoje mokėtina suma yra 0, tačiau yra išrašyta sąskaita-faktūra su suma, kai „BS“ programoje yra mokėtina suma, bet sąskaitos-faktūros nėra ir pan. (specialisto išvados 7 lapas, punktai 1-6). Teismas atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje pateikta tik keletas pavyzdžių tokių konkrečių situacijų, tuo tarpu įvertinus visus 35-37 prieduose pateiktus sulyginimus, matyti, kad duomenys apie konkretų mokėjimą „BS“ programoje ir oficialiojoje buhalterijoje ganėtinai dažnai nesutampa. Vertinant tai, kad byloje reiškiamas kaltinimas dėl to, kad dalis pajamų buvo neįtraukta į oficialią apskaitą, galima būtų logiškai suprasti, kai „BS“ programoje fiksuojamas didesnis mokėjimas, nei oficialioje apskaitoje, arba mokėjimas, kurio oficialioje apskaitoje išvis nėra. Tokių atvejų yra, tačiau pažymėtina, kad 35-37 prieduose matyti ir pakankamai daug atvejų, kai „BS“ programoje fiksuojamas mažesnis mokėjimas, nei oficialiai išrašyta sąskaita-faktūra (pvz., specialisto išvadoje nurodytos 35 priedo lentelės eilutės Nr. 145, 319, 524, 36 priedo lentelės eilutės Nr. 1736, 1962, 2243, 37 priedo lentelės eilutės Nr. 7, 11, 1404 ir kt.), arba „BS“ programoje fiksuojama suma 0, tuo tarpu yra išrašoma sąskaita faktūra su konkrečia mokėtina suma (pvz., specialisto išvadoje nurodyta 35 priedo lentelės eilutės Nr. 499, 513, 544, 36 priedo lentelės eilutės Nr. 411, 445, 538, 37 priedo lentelės eilutės Nr. 8, 15, 647 ir kt.) Taigi tokiais atvejais į „BS“ programą įrašoma mažiau pajamų nei į oficialiąją buhalteriją, kas logiškai neatitinka kaltinamiesiems inkriminuojamo tikslo slėpti pajamas.

Prokuroro teigimu, „BS“ programoje yra konkretūs duomenys apie reisus, maršrutus, automobilius, vairuotojus, kurą ir mokėjimus, o tai esą turėtų reikšti, kad minėti reisai tikrai vyko, ir „BS“ programoje nurodytas oficialioje apskaitoje neapskaitytas pajamas UAB „L“ tikrai gavo. Su tuo negalima sutikti, nes dalyje mokėjimų informacijos apie konkretų reisą nėra (pvz., specialisto ataskaitos 35 priedo 1-14, 17-22, 25-37 eilutės ir t. t., tokių atvejų yra beveik kiekviename 35-37 priedų lape).

Įvertinęs visa tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad „BS“ programos duomenų negalima vertinti kaip patikimų ir nekeliančių abejonių, todėl jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Kita dalis duomenų, kuriais grindžiamas kaltinamiesiems inkriminuojamas kaltinimas, yra kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija. Teismas sutinka, kad įvertinus kaltinamųjų pokalbius matyti, kad UAB „L“ veikloje galimai būta pažeidimų (pvz., informacija, kad įmonės vadovas A. M. asmeninėms reikmėms naudoja įmonės pinigus ir kt.), tačiau pažymi, kad šioje byloje nėra reiškiami kaltinimai dėl įmonės turto pasisavinimo ar išvaistymo, PVM mokėjimo pažeidimų, grynųjų pinigų apskaitos, neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo ar pan.

Iš kaltinamųjų pokalbių iš tiesų galima daryti išvadą, kad UAB „L“ vairuotojai veža grynuosius pinigus (E. M. ieško vairuotojų, kurie parvežtų pinigus, nurodo, kur ką reikėtų paimti ir pan., prašo šiuo klausimu pagalbos V. B. ir pan.). Tačiau byloje yra 33 UAB „L“ 2017 m. kasos pajamų orderiai (t. 6, b. l. 170-202), priimti iš A. S., V. M., S. B., M. B. ir kitų UAB „L“ vairuotojų (kai kurių vardai ir pavardės, beje, ir yra minimi kaltinamųjų pokalbiuose dėl grynųjų pinigų vežimo). Orderiuose nurodoma, kad tai OOO „S“ apmokėjimas už transporto paslaugas, priimtos sumos iki 10 000 eurų. Taigi byloje yra duomenų, kad dėl vairuotojų vežamų grynųjų pinigų, bent jau šiais atvejais, buvo išrašomi apskaitos dokumentai ir šie mokėjimai buvo įtraukiami į oficialią UAB „L“ apskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė dėl mokėjimų grynaisiais parodė, kad „BS“ programoje nurodytiems mokėjimams grynaisiais patvirtinančių dokumentų nebuvo, tačiau klausimo, ar UAB „L“ apskritai gaudavo mokėjimų grynaisiais, ji netyrė, nes nebuvo tokio pavedimo. Visgi specialistė nurodė, kad ji matė kasos dokumentus, tai žinoma, kad UAB „L“ gaudavo mokėjimus grynaisiais.

Pažymėtina, kad minėti 33 2017 m. kasos pajamų orderiai prie specialisto išvados pridėti tik siekiant patvirtinti specialisto išvados teiginius apie OOO „S“ mokėjimų sudengimą (parodant, kad šie ir kiti sudengimai UAB „L“ buvo atliekami pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus (specialisto išvados 6 lapas), tačiau dėl to kaltinimas byloje nėra reiškiamas). Kadangi apskritai grynųjų pinigų mokėjimų specialistė netyrė, tačiau, kaip nurodė, dokumentus dėl grynųjų pinigų mokėjimų matė, nėra jokio pagrindo teigti, kad šie pirmiau nurodyti kasos pajamų orderiai yra vieninteliai grynieji pinigai, kuriuos vežė vairuotojai, ir tokių dokumentų nėra 2018 metams, kai vyksta kaltinamųjų pokalbiai. Taigi, nors specialistė nurodė, kad „BS“ programos ataskaitose „Finansai-Mokėjimai-Klientų“ ir „Balansas su klientais“, nurodytoms „Grynais“ gautoms įplaukoms patvirtinančių apskaitos dokumentų nėra, tai savaime nereiškia, kad kaltinamųjų E. M. ir V. B. pokalbiuose minimos tos pačios, „BS“ programoje nurodytos sumos, nes specialistė nurodė, kad UAB „L“ gaudavo ir kitų, jos netirtų, mokėjimų grynaisiais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nei „BS“ programos duomenys, nei kaltinamųjų telefoniniai pokalbei bei žinutės, vienareikšmiškai ir patikimai nepatvirtina sąlyginėje specialisto išvadoje nustatytos sąlygos „jeigu UAB „L“ tiriamuoju laikotarpiu atliko transporto paslaugų įrašytų krovinių pervežimo programoje už 7 738 321,86 Eur“. Todėl negalima patvirtinti ir su šia sąlyga susieto teiginio, kad UAB „L“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1 512 515,50 Eur, uždirbtų pajamų, šia suma sumažino pardavimo pajamas ir neapskaičiavo ir nedeklaravo 210 792 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio. Kitų duomenų, kurie patvirtintų kaltinamųjų kaltę dėl neįtrauktos į buhalterinę apskaitą 1 512 515,50 Eur pajamų sumos ir nesumokėto 210 792 Eur pelno mokesčio, nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir įtikinamų kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtinančių duomenų, todėl jie išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų ir kitų klausimų

Byloje pareikštas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl valstybei padarytos 210 792 Eur žalos atlyginimo (8 t., b. l. 142-149, patikslintas ieškinys 12 t., b. l. 113), priėmus išteisinamąjį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu paliekamas nenagrinėtu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti E. M., V. B. ir V. E., užstatas A. M. – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinamos, užstatas grąžinamas jį davusiam asmeniui.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų turtui pratęsiamas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 25 kompaktiniai diskai ir išorinis diskas, 2 specialisto išvados (2 segtuvai, prijungti prie bylos nagrinėjant ją pirmos instancijos teisme) paliekami saugoti su bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. M. ir kaltinamojo UAB „L“ gynėjas advokatas T. Milickis prašo, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, priteisti jo atstovaujamųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl gynybos ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teisme: A. M. 3630 Eur, UAB „L“ iš viso 9075 Eur. Kaltinamojo V. E. gynėja advokatė G. Martyšienė prašo, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, priteisti jos ginamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl gynybos ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teisme iš viso 8470 Eur. Advokatai pateikė išlaidas pagrindžiančias PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus (t. 14, b. l. 42-48, 71-75).

BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens išteisinimo atveju teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas konkrečių aplinkybių, į kurias teismai spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį) turi atsižvelgti, nedetalizavo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) nurodoma, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; proceso trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad Rekomendacijų nuostatos, tarp jų ir nuostatos dėl maksimalaus atlygintino dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai.

Teismo vertinimu ši baudžiamoji byla yra nemažos apimties (su kaltinamuoju aktu teismui perduota 11 tomų medžiagos), tačiau paties kaltinimo apimtis nėra didelė, teisiniai klausimai kompleksiški, tačiau nėra nauji. Procesas pirmosios instancijos metu vyko kiek ilgiau nei vienerius metus, surengta 11 teisiamųjų posėdžių, kuriuose byla buvo nagrinėjama iš esmės. Tiek advokatas T. Milickis, tiek G. Martyšienė šiame procese dalyvavo ir ikiteisminio tyrimo stadijoje, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atskirai pažymėtina, kad advokatas T. Milickis šiame procese atstovavo ir kaltinamąjį juridinį asmenį UAB „L“ ir kaltinamąjį UAB „L“ vadovą A. M., abiejų šių asmenų gynybos interesai sutampa, taigi advokatas nepatyrė papildomų laiko sąnaudų dėl to, kad teko atstovauti du asmenis, o ne vieną (pvz., sakė vieną baigiamąją kalbą), į tai atsižvelgiama vertinant bylinėjimosi išlaidų dydį šio advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat teismas pažymi, kad gynėjų pateiktose sąskaitose faktūrose už gynybą ikiteisminiame tyrime kaltinamiesiems A. M. ir V. E., atsižvelgiant į tai, kad paskutiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje buvo atlikti 2021 m. gruodžio mėn., prašoma priteisti suma 3630 Eur viršija Rekomendacijų 9 ir 10.1.1 punktų pagrindu apskaičiuotą maksimalų galimą priteisti išlaidų už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu dydį.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir prašomas kaltinamiesiems atlygintinų išlaidų sumas, teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems priteistinos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti: A. M. – 3000 Eur, UAB „L“ – 4840 Eur, V. E. – 7840 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „L“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – E. M., V. B., V. E. palikti nepakeistus, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – 15 000 Eur užstatą – A. M. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus užstatą grąžinti jo davėjui.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos 210 792 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti:

- A. M. turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. M., nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant turtu naudotis, tačiau draudžiant jį valdyti ir juo disponuoti;

- E. M., turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ buto nuosavybės teise priklauso E. M., ½ buto nuosavybės teise priklauso A. M., nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant turtu naudotis, tačiau draudžiant jį valdyti ir juo disponuoti;

- V. B. turtui:

1) žemės sklypui su statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas - gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. B.;

2) patalpoms - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam V. B.;

nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant turtu naudotis, tačiau draudžiant jį valdyti ir juo disponuoti.

- V. E. turtui:

1) žemės sklypui su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini): ½ daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. E., ½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso L. E.); ½ daliai pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis pastato nuosavybės teise priklauso V. E. ir ½ dalis pastato nuosavybės teise priklauso L. E.); pastatui – garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam V. E.;

2) ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. E. ir ½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso L. E.);

3) ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. E. ir ½ dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso L. E.),

nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis, taip pat leidžiant rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą; leidžiant ant pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengti saulės elektrinę, tvarkyti dokumentus, susijusius su šio turto naudojimu įrengiant saulės elektrinę, gauti valstybės paramą saulės elektrinės įrengimui.

- UAB „L“ turtui – gryniesiems pinigams – 6 045 eurams.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 25 kompaktinius diskus ir išorinį diską, 2 segtuvus su specialisto išvadomis palikti saugoti su bylos medžiaga.

Priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka: A. M. – 3000 Eur, UAB „L“ – 4840 Eur, V. E. – 7840 Eur.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė