Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-79-264/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-03-04
Bylos Nr.: 2A-79-264/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Baubienė
Atsakovas: UAB „Žaidas“
Ieškovas: R. P.
Trečiasis asmuo: UAB DK „PZU Lietuva“, UAB Rinkodaros projektai
Advokatai: Diana Višinskienė

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-79-264-2013Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.4.1; 121.15; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant apeliantei (ieškovei) R. P. ir jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovės UAB „Žaidas“ atstovei A. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1856-191/2012 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei UAB „Žaidas“, tretieji asmenys: UAB DK „PZU Lietuva“, UAB Rinkodaros projektai“, UAB „Katos studija“, J. C., R. C., I. D. – J., G. E. J., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4 093 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas name, adresu (duomenys neskelbtini). 2010-12-07 namo administratoriaus UAB „Žaidas“ kvalifikuoti specialistai apžiūrėję ir įvertinę namo, stogo būklę, apžiūros aktu nustatė, kad stogo danga ir lietaus nuvedimo sistemos yra susidėvėję, skardinė stogo danga keliose vietose koroduoja, skardos lakštų sujungimo vietos nesandarios, ant medinių stogo konstrukcijų matosi drėgmės dėmės, dėl nesandarių stogo dangos sujungimų drėksta namo vidaus patalpos, kritulių vandens surinkimo latakai ir lietvamzdžiai surūdiję ir nesandarūs. Akte konstatuota, kad stogo danga nebeužtikrina kokybiškos statinio naudojimo saugos reikalavimų, būtina pakeisti stogo dangą, sumontuoti naujus latakus ir lietvamzdžius. 2010-12-30 dėl namo stogo netvarkingos dangos ieškovės butas buvo užlietas vandeniu. Ieškovė būstą buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“, tačiau ši draudimo bendrovė atsisakė atlyginti ieškovei žalą, nurodydama, kad nuostoliai dėl vandens neatlyginami, jeigu jie atsirado dėl netvarkingos ar nesandarios stogo dangos. Ieškovės nuomone, namo administratorius atsakovė UAB „Žaidas“ nevykdė jai teisės aktais pavestų funkcijų, neužtikrino bendrojo administruojamo namo objekto - stogo priežiūros ir remonto, dėl ko ji patyrė 4 093 Lt turtinę žalą, kurią nustatė UAB „Skelna“.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad dar 2010-09-20 buvo organizuotas susirinkimas siekiant inicijuoti bendraturčių sprendimo dėl galimų stogo remonto darbų priėmimą. Name yra septynios patalpos, pagal Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, privalomi sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Namo bendrasavininkių susirinkime 5 iš 6 dalyvavusių savininkų išreiškė savo valią ir nepritarė stogo remonto darbams. Ieškovė nenurodė kokius teisės aktus pažeidė atsakovė, kokių jai įstatymų numatytų pareigų nevykdė ar vykdė netinkamai. Vienintelis ieškovės pateiktas įrodymas, susijęs su bylos dalyku, yra UAB „Skena“ ataskaita, kurioje tariamai tinkamai paskaičiuota turtinė žala. Byloje nėra pateikta įrodymų kaip pasireiškė neteisėti UAB „Žaidas“ veiksmai, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai buvo neįvykdyti ar įvykdyti netinkamai, neegzistuoja jokio tiesioginio ryšio tarp atsakovės veiklos ir žalos atsiradimo, todėl atsakovei civilinė atsakomybė nekyla.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Atsakovė UAB „Žaidas“ 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu yra paskirta Kauno miesto Centro seniūnijos (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) namą) daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratoriumi. Atsakovė užfiksavo, kad (duomenys neskelbtini), Kaune namo stogas yra prastos būklės (2010 m. gruodžio 7 d. statinio apžiūros aktas Nr. Kęst 61-9). Dėl esamos situacijos buvo informuoti namo patalpų savininkai, 2010-09-20 atsakovė organizavo (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkių susirinkimą: 5 iš 6 dalyvavusių savininkų išreiškė savo valią ir nepritarė stogo remonto darbams. Teismas nurodė, kad atsakovė organizavo net 7 susirinkimus ar balsavimus raštu, kurių metu buvo tikėtasi, kad bendrasavininkiai įvykdys LR CK jiems numatytą pareigą rūpintis savo turtu ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. UAB „Žaidas“ namo savininkams sudarė visas galimybes Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų reglamentuota tvarka priimti sprendimus dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto, tačiau bendraturčiai buvo neaktyvūs, stogo remonto darbams nepritarė. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė atliko visus jos kompetencijoje esančius veiksmus, jog namo bendrasavininkiai būtų informuoti apie susiklosčiusią padėtį, taip pat apie galimas neveikimo pasekmes, t.y. kad nesutikdami remontuoti stogą, bendraturčiai yra atsakingi už galimai atsirasiančią žalą. Bendraturčiams nepritarus stogo remonto darbams, administratoriaus UAB „Žaidas“ galimybės užsakyti darbus labai ribotos, kadangi rangovas nebūtų sutikęs prisiimti nemokumo rizikos tokioje situacijoje, kai didžioji dauguma bendraturčių atsisakė stogo remonto darbų. Ieškovė nedalyvavo nei 2011-12-01 balsavime raštu, nei 2011-12-08 susirinkime. Ieškovės teigimu, jai nuosavybės teise priklausantis butas buvo aplietas 2010-12-30, iki ieškinio pateikimo, beveik 1 metus ieškovė nesiėmė jokių veiksmų siekiant paveikti susiklosčiusią padėtį, o tik pasyviai laukė, taip sudarydama sąlygas blogėti aplietų patalpų būklei. Teismas konstatavo, kad atsakovė vykdė visas jai teisės aktų numatytas pareigas ir aktyviai siekė bei skatino bendrasavininkius priimti sprendimą dėl stogo remonto darbų, organizavo susirinkimus ir balsavimus raštu, tačiau būtent bendrasavininkių, tarp jų ir ieškovės, pasyvumas ir neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą. Iš byloje pateikto ieškovės ekspertizės akto 2010-07-20 Nr.11-103, bei iš trečiojo asmens UAB „Rinkodaros projektai“ atsikirtimų akivaizdu, kad stogo dangą keitė pati ieškovė, stogo danga buvo tvirtinta prie senų grebėstų ir liečiasi su jais, t. y. nebuvo įrengta hidroizoliacinė plokštė, namo vėdinimo sistemos alsuokliai išvesti į nešildomą palėpę, stipriai pakitęs stogo nuolydis. Stogą tvarkė pati ieškovė neturėdama namo bendraturčių sutikimo, darbai atlikti nekokybiškai, kondensatas kaupiasi palėpėje, dėl to drėksta sienos ir gadinamas visų bendraturčių turtas. Atsakovė tinkamai vykdė pastato techninę priežiūrą, yra pateiktas gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas, jame fiksuojamos kasmetinės, neeilinės apžiūros. Todėl teismas laikė, kad pati ieškovė vykdė tam tikrą intervenciją stogui, darbai atlikti nekokybiškai. Ieškovės butas buvo aplietas 2010-12-30, o UAB „Skena“ apžiūra atlikta 2011-01-19, t. y. praėjus 3 savaitėms po apliejimo, neaišku kaip ekspertas nustatė, kad būtent tos pasekmės, įvyko 2010-12-30. UAB „Skena“ pateiktą ataskaitą teismas vertino kritiškai: byloje nėra pateikta jokių kitų rašytinių dokumentų, patvirtinančių kad UAB „Skena“ ataskaitoje nurodyta ieškovės buto remonto kaina yra tinkamai apskaičiuota, nes nepateikta foto, vaizdo ar kt. medžiaga, kurioje matytųsi, kaip atrodė ieškovės butas iki užpylimo, žalos įvertinimo metu, vertinimo metu nedalyvavo atsakovės UAB „Žaidas“ atstovai, kuriems nebuvo pranešta apie atsiradusią žalą bei jos vertinimą, ataskaita surašyta vienašališkai, remiantis tik ieškovės paaiškinimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė R. P. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 116-132) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš UAB „Žaidas“ 4 093 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo taisykles.

2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo darbuotojai dar 2010 m. gruodžio 7 d. apžiūros aktu Nr. Kęst 61-9 nustatė, kad stogo būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų yra susidėvėjusi ir keistina, tačiau iki ieškinio padavimo teismui dienos jokie esminiai stogo remonto darbai nebuvo pradėti. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog trečiųjų asmenų J. C. ir R. C. atsiliepimuose į ieškinį taip pat nurodyta, jog jie rūpindamiesi namo būkle, daug kartų tiesiogiai kreipėsi į namą aptarnaujančią UAB „Žaidas“ vadybininkę, o taip pat registravo įvairias problemas ir gedimus, taip pat susijusius su stogu, lietvamzdžiais bei jų valymu nuo sniego bei varveklių, tačiau neretai į tai būdavo reaguojama tik formaliai arba ir išvis nesiimama jokių priemonių problemoms spręsti.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iki ieškinio pateikimo beveik 1 metus ieškovė nesiėmė jokių veiksmų siekiant paveikti susiklosčiusią padėtį, o tik pasyviai laukė, taip sudarydama blogėti aplietų patalpų būklei. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantė iškart po įvykio 2010-12-30 skambino atsakovei ir pranešė apie įvykį, 2011-01-03 parašė prašymą ir 2011-04-04 pakartotinį prašymą sudaryti komisiją ir įvertinti namo stogo dangos ir medinių konstrukcijų pakenkimo būklę ir esant sąlygoms pradėti remonto darbus. Butas buvo aplietas šventiniu laikotarpiu, kai dauguma žmonių atostogauja, todėl išsikviesti ekspertą buvo sudėtinga, be to, ieškovė laukė atsakymo iš UAB „Žaidas“, bet atsakovei ilgą laiką nesiėmus jokių veiksmų, 2011-01-19 pati kreipėsi į ekspertą. Atsakovė tik 2011-01-25 raštu atsakė, jog 2011-02-08 bus organizuojamas namo bendraturčių susirinkimas, tačiau iki 2011 m. balandžio mėnesio nesiėmė jokių veiksmų situacijai išspręsti. 2011-04-22 atsakovė atsiuntė 2010-12-07 aktą, tačiau jokių aktyvių veiksmų iš atsakovės apeliantė nesulaukė. Atsakovė patekti į palėpę ir apžiūrėti stogo būklę, gali tik iš apeliantės buto. Tiek 2010 m. gruodžio mėnesį, tiek vėliau, namo administratoriaus atstovas nė karto nebuvo užlipęs ant stogo apžiūrėti tikrosios namo stogo būklės. Iš pateikiamų nuotraukų matyti, jog jos negalėjo būti darytos tariamai apžiūros metu, kadangi 2010-12-07 vidutinis sniego storis buvo 4 cm, o nuotraukose sniego nematyti.

4. Teismas nevertino pateiktų įrodymų, kad visi darbai buvo atliekami pagal projektą (ieškovė į bylą pateikė aiškinamąjį raštą, Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1788, 1992 m. rugsėjo 30d. aktą), todėl nesuprantamas teismo argumentas, jog iš byloje pateikto ieškovės ekspertizės akto 2010 m. liepos 20 d. Nr. 11-103, bei iš trečiojo asmens UAB „Rinkodaros projektai“ atsikirtimų, akivaizdu, kad stogo dangą keitė pati ieškovė.

5. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė turėjo teisę be gyventojų sutikimo atlikti privalomus remonto darbus, kurie buvo būtini bendrojo naudojimo objektų išsaugojimui. Kadangi įstatymai ir kiti teisės aktai atsakovei, kaip namo administratorei, suteikia teisę pačiai vertinti gyvenamojo namo būklę bei priimti sprendimus dėl privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, nustačius, kad namo stogui yra būtinas remontas, o namo stogas yra viena iš pagrindinių namo konstrukcijų, sudarančių privalomųjų reikalavimų visumą, todėl, neįvykus butų savininkų balsavimui, atsakovė, vadovaudamasi Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 51 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 ir jai suteikta teise, įsakymu privalėjo priimti sprendimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto, laikydamasi teisės aktais nustatytos tvarkos parinkti rangovą, kuris atliktų stogo remonto darbus ir taip būtų išvengta žalos, kurią patyrė ieškovė.

6. Teismas netyrė namo administratorės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, jog ji buvo aplaidi, nepakankamai rūpestinga, vykdydama jai pavestus įpareigojimus. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą, pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, privalo atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju civilinei atsakomybei atsirasti kaltės nustatyti nereikia, atsakovės veiksmai padidino žalos atsiradimo galimybę ir riziką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tarp žalos ir bendrovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

7. Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas 2010-12-07 patvirtina, jog UAB „Žaidas“ negalėjo atlikti apžiūros ir 2010-12-07 surašyti stogo būklės apžiūros akto Nr. Kęst 61-9, kadangi nuotraukose matyti, jog oro sąlygos neatitinka tikrosios buvusios oro temperatūros ir kritulių kiekio. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. K10/04-01:01, kuri buvo daryta imant paskolą AB SEB banke, ir fotofiksacijos parodo, kaip apeliantės butas atrodė prieš sugadinimą. Taip pat apeliantė teikia 2012 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės aktą dėl stogo techninės būklės įvertinimo pastatui lA3p (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant eksperto išvadas, atsakovė turėjo neatidėliotinai imtis remonto darbų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Žaidas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 15-19) prašo neprijungti prie bylos ieškovės naujai pateikiamus įrodymus, kadangi tai prieštarautų CPK 314 str.; atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė skundą grindžia tik abstrakčiomis formuluotėmis, nenurodydama jokių konkrečių pažeidimų, kuriuos neva padarė teismas. Ieškovę šioje byloje atstovauja net trys atstovai pagal pavedimą, todėl neaišku kokios kliūtys trukdė ieškovei ir jos atstovams pateikti visus turimus įrodymus pirmos instancijos teismui, todėl nėra jokio pagrindo plečiamai aiškinti CPK 314 str. ir suteikti galimybę ieškovei, apeliacinės instancijos teisme pratęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi jos anksčiau pasirinkta procesinė pozicija pasirodė neveiksminga. Atsakovei neaišku, kodėl statinio apžiūros aktas Nr. Kęst 61-9, kuriuo ieškovė rėmėsi savo ieškinyje kaip svariu pagrindu reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, po bylos nagrinėjimo iš esmės įgijo priešingą įrodomąją vertę ir dabar ieškovė siekia suformuoti nuomonę, jog aktas yra netinkamai surašytas, nuotraukos tariamai neatitinka oro sąlygų. Statinio apžiūros akto tikslas yra užfiksuoti pastato konstrukcijų būklę apžiūros metu, stebint pastatą vizualiai, todėl prie akto pridėtos fotonuotraukos yra ne panoraminio pobūdžio, o mazginės, t.y. fokusuojamos tik tam tikros pastato dalys, fasado elementai, kuriose apžiūros metu buvo nustatyti (užfiksuoti) defektai. Todėl ieškovės pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažyma neturi jokios reikšmės bylos nagrinėjimui, kadangi pažyma nei patvirtina, nei paneigia byloje jau nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. pastato konstrukcijų defektų, tuo labiau, kad dar iki akto Nr. Kęst 61-9 surašymo (2010-12-07), jau buvo atlikta VĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ statinio dalinė ekspertizė ir 2010-07-20 surašytas aktas Nr. 11-103, kuriame pažymėtos analogiškos išvados dėl pastato stogo konstrukcijų būklės. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. K10/04-01:01, kuria ieškovė visą laiką disponavo, negali nei patvirtinti, nei paneigti kaip tiksliai atrodė ieškovės butas iki apliejimo, ar nurodyta žala atsirado būtent dėl 2010-12-30 apliejimo, taip pat kadangi ataskaita pateikta beveik po devynių mėnesių nuo bylos iškėlimo dienos, manytina, jog ieškovės atžvilgiu negalimos išimtys, kadangi taip būtų pažeisti CPK 314 str. reikalavimai ir atsakovės bei kitų proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. Pateiktas 2012-08-13 ekspertizės aktas ne tik kad neatspindi esminių, naujų, dar nenustatytų aplinkybių, bet yra surašytas nekvalifikuotai, nekorektiškai ir šališkai, akivaizdžiai peržengiant eksperto kompetencijos ribas. Ekspertizės akte nustatyta, kad stogo konstrukcijos jau yra neteisingai suremontuotos ir visi defektai yra būtent dėl to, jog įrengiant butą buvo pažeisti technologiniai bei projektiniai reikalavimai remonto darbams. Tokiu būdu eksperto išvada Nr. 3 dėl UAB „Žaidas“ atsakomybės už prastą stogo būklę prieštarauja ekspertizės tiriamajai daliai, kurioje nurodomas būtent remonto brokas, o ne pastato nepriežiūros pasekmės. 2012-08-13 ekspertizės aktas tik dar kartą patvirtina byloje jau nustatytas aplinkybes dėl pastato stogo būklės, todėl nėra teisiškai reikšmingas bylos išsprendimui ir kadangi pateiktas bylą jau išnagrinėjus, toks prašymas dėl jo prijungimo turi būti atmestas. Ieškinio nepagrįstumą lemia ir ta aplinkybė, jog pati ieškovė, neturėdama kitų bendrasavininkių sutikimo, vykdė savavališką intervenciją į bendrojo naudojimo objektą - stogą, dėl ko buvo smarkiai iškreipti pirminiai pastato projektiniai sprendimai, būtent negrįžtamai pakeistas stogo nuolydis, stoge buvo įmontuoti stoglangiai, kurių 1937 m. statybos pastate net negalėjo būti. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, siekdama apmokestinti kitus patalpų savininkus už savo nuožiūra atliktą nekokybišką stogo remontą, siekia visiškai nepagrįstai prisiteisti iš UAB „Žaidas“ žalą, kurią patyrė dėl savo pačios neteisėtų veiksmų.

Trečiasis asmuo UAB „Katos studija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 4-6) prašo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Apeliantė neįrodė civilinei atsakomybei kilti reikalingų aplinkybių. 2012-08-13 Ekspertizės aktas, pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, turėtų būti atmestas ir nevertinamas. Ekspertzė atlikta praėjus beveik dvejiems metams po buto apliejimo, todėl negali būti vertinama kaip įrodinėjimo priemonė, vertinant kokią žalą 2010 metų apliejimas padarė butui ir kokia stogo būklė buvo apliejimo metu. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM Informacijos skyriaus pažyma nepaneigia aplinkybės, jog UAB „Žaidas“ aktas buvo surašytas jame nurodytu laiku.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 26-31) prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilęs ginčas dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimo taisyklių taikymo.

Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais, tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra butų ir negyvenamųjų patalpų, esančių name (duomenys neskelbtini), savininkai (1 t. b. l. 45). Atsakovė UAB „Žaidas“ 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 paskirta Kauno miesto Centro seniūnijos (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) namą) daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratoriumi.

Atsakovė 2010 m. gruodžio 7 d. statinio apžiūros aktu Nr. Kęst 61-9 (duomenys neskelbtini), nustatė, kad namo stogas yra prastos būklės. Dėl esamos situacijos buvo informuoti namo patalpų savininkai. Iš 2010-09-20 protokolo bei balsavimo raštu biuletenių matyti, kad atsakovė organizavo (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkų apklausą raštu šiuo klausimu: 4 iš 5 dalyvavusių (iš viso 7 patalpų) savininkų išreiškė savo valią ir nepritarė stogo remonto darbams už bendrasavininkių lėšas, 2010-10-20 organizuotas susirinkimas dėl kvorumo nebuvimo neįvyko. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2010 m. gruodžio 30 d. buvo užlietas jos butas dėl netvarkingos stogo dangos, dėl patirtos žalos apskaičiavimo ji kreipėsi į UAB „Skena“, kuri nustatė 4093 Lt žalą bei ataskaitoje konstatavo, kad ieškovės butas užlietas vandeniu dėl nesandarios stogo dangos. Nurodo, kad už tai atsakinga atsakovė UAB „Žaidas“, nevykdžiusi jai teisės aktais pavestų funkcijų, neužtikrino bendrojo administruojamo namo objekto – stogo priežiūros ir remonto. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė atliko visus jos kompetencijoje esančius veiksmus, jog namo bendrasavininkiai būtų informuoti apie susiklosčiusią padėtį, taip pat apie galimas neveikimo pasekmes, t.y. kad nesutikdami remontuoti stogą, bendraturčiai yra atsakingi už galimai atsirasiančią žalą.

Ieškovė, įrodinėdama atsakovės pareigos neatlikimą teigia, kad atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai. Atsakovės pareigoms priskirtas nuolatinis namo būklės stebėjimas, vertinimas, pastato laikančių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, defektų šalinimas, kurį vykdo remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A-1917 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nuostatais, pavyzdiniais nuostatais, LR Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai“. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji pastoviai vykdė namo priežiūrą, ką patvirtina žurnale esantys įrašai, t.y. atliko pareigas, numatytas STR 1.12.05:2002 – vykdė gyvenamojo namo nuolatinius stebėjimus, kasmetines apžiūras. Remiantis šiuo Reglamentu bei Pavyzdinių administravimo nuostatų 4 p., privalomieji darbai, susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais yra atliekami tik tuo atveju, jei atestuoti specialistai atlieka daugiabučio namo apžiūrą ir nustato, kad tie darbai yra iš tikrųjų būtini. Administratorius turėjo imtis stogo remonto darbų tik šiems darbams esant priskirtiems prie privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo arba jeigu būtų priimtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas. Nesilaikant Reglamente nurodytų procedūrų ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, bendrojo naudojimo objektų remonto darbai gali būti atliekami tik lokalizuojant avarijas (Statybos įstatymo 25 str.).

Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4. 85 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas priskiriamas prie paprastojo administravimo (Nuostatų 3 p.), todėl jam taikomi CK 4.240, 4.242 ir 4.243 straipsnių reikalavimai, t. y. administratorius savo prievoles privalo vykdyti laikydamasis įstatymų ir administravimą nustatančio akto, apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais.

Iš byloje esančio 2010-07-20 statinio dalinės ekspertizės akto Nr.11-103 matyti, kad ekspertizė atlikta atsakovės užsakymu, jame nurodyta, kad statinio (duomenys neskelbtini), stogo danga netenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų, 3.2.1 p. konstatuota, kad iš visų aukštų statinio nuotekų alsuokliai išvesti tik į palėpę, kuri nevėdinama, stogo nuolydis ties karnizu yra stipriai mažesnis, žiemą nuo stogo atšilęs sniegas ties karnizu ir latakais užšąla, susidaro ledo barjerai, vanduo patenka ant pastato sienų iš išorės ir iš vidaus. Ekspertizės išvadose nurodyta paruošti statinio supaprastintą projektą stogo dangos su grebėstavimu keitimui (1 t. b. l. 157-158). Šie darbai pagal LR Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 p. priskirtini prie statinio paprastojo remonto.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiga rūpintis savo turtu ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės išlieka pagrindine savininko pareiga, numatyta CK 4. 37 str. 1 d., nepriklausomai nuo to ar yra paskirtas turto administratorius.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad patalpų savininkai nebuvo priėmę sprendimo ne tik dėl stogo remonto darbų, bet ir dėl kaupiamųjų lėšų ir kitų įmokų, skirtų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, jų naudojimo tvarkos ir įmokų dydžio (pavyzdinių administravimo nuostatų 9. 6 p. 19 p.). Nors pagal Pavyzdinių administravimo nuostatų 6.1 p. administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, tačiau jų įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su butų ir kitų patalpų savininkų sprendimais dėl jų bendrojo naudojimo objektų valdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administratoriaus UAB „Žaidas“ galimybės užsakyti darbus labai ribotos dėl nemokumo rizikos tokioje situacijoje, kai didžioji dauguma bendraturčių nesutiko dėl stogo remonto darbų.

Pažymėtina, kad vien ieškovės nurodymas, jog pagal Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatas administratorius privalo įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat LR įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, atlikti nuolatinį namo būklės stebėjimą, palaikyti pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninį patvarumą, šalinti smulkius defektus, užtikrinti bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugų naudojimą, jų profilaktiką, palaikyti gaisrinę saugą, o pagal LR CK 6.263 str. nuostatas kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą). Ieškovė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais atsakovė būtų pažeidęs bendrą pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, neįrodė (CPK 178 str.).

Apeliantės argumentai dėl 2010-07-20 statinio dalinės ekspertizės akto Nr.11-103 (1 t. b. l. 157-158) neįvertinimo atmestini, nes jame buvo nurodyta skubiai atlikti tik vienaukštės pastato dalies plokščio stogo ir nuo jo vandens nubėgimo remontą, o ne dvišlaičio stogo, esančio virš trečiojo aukšto, kuriame yra ieškovės butas, remontą. Akte užfiksuoti stogo konstrukcijų defektai atsirado ne dėl stogo dangos susidėvėjimo, o dėl to, kad dvišlaitis stogas dengtas skirtingu laiku ir skirtinga skarda dar 1992 ir 1998 m., ir nebeatitiko vėlesnių stogo konstrukcijoms keliamų statybos techninių reglamentų (STR 2.05.02:2008) reikalavimų. Apeliantės nuomone, teismas nevertino aplinkybės, kad iki 2010-09-20 bendrasavininkų susirinkimo namo stogas turėjo avarinės būklės požymius ir pati atsakovė be gyventojų sutikimo privalėjo imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių, o po 2010-12-07 akto surašymo iki ieškinio teismui padavimo jokie esminiai stogo remonto darbai nebuvo pradėti. Su tokia pozicija nesutiktina. Iš 2010-09-20 patalpų savininkų balsavimo biuletenių bei balsų skaičiavimo protokolo matyti, kad atsakovė pradėjo ekspertizės akto įgyvendinimo procedūras, tačiau jos iki ieškovės nurodyto 2010-12-30 žalos atsiradimo nebuvo baigtos dėl pačių bendraturčių neveikimo. Pagal STR 1.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas, stogo dangos keitimo darbai yra priskirtini prie paprastojo remonto. Atsakovės 2010-12-07 apžiūros akte nėra užfiksuota jokių duomenų dėl galimos avarijos grėsmės, rekomenduota pakeisti stogo dangą, sumontuoti naujus latakus ir lietvamzdžius.

Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas apeliantės užsakymu atliktos 2012-08-13 ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodyta, kad namo (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų būklė turi avarinės būklės požymių (2 t. b. l. 135-154), atlikta po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl neįrodo atsakovės veiksmų neteisėtumo dėl 2010-12-30 žalos atsiradimo (CPK 180 str.). Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė 2010-12-07 apžiūros aktu, jo surašymo aplinkybių neginčijo, todėl šios naujos aplinkybės išeina už apeliacinio skundo ribų, negali būti keliamos (CPK 320 str.). Su apeliaciniu skundu pateikta 2012-07-30 pažyma apie tos dienos hidrometeorologines sąlygas - sniego dangos 4 cm storį meteorologinėje aikštelėje nepaneigia 2010-12-07 akto teisėtumo. Turto vertinimo ataskaita ir prie jos esančios fotonuotraukos dėl apeliantės buto būklės 2010-04-01 bei ataskaitos dėl telefoninių pokalbių 2012 m. rugpjūčio mėn., nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas. Įvertinus UAB „Skena“ surašytą lokalinę darbų ir medžiagų sąmatą, šalių paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodoma jos patirtos žalos dydis yra pagrįstas. Atsakovės atstovai žalos įvertinimui nebuvo kviesti, ieškovės 2011-01-03 bei 2011-04-04 prašymuose dėl komisijos sudarymo namo stogo dangos ir jo medinių konstrukcijų būklei nustatyti (2 t.. b. l. 86-87) net neužsiminta apie 2010-12-30 įvykį ir žalos butui padarymą, jokių rašytinių įrodymų apie ieškovės turėtas buto remonto faktines išlaidas nepateikta.

Teismas neturi pagrindo vadovautis ir remtis apeliaciniam skunde nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis (pvz. 2010-02-17 c. b. Nr. 3K-3-76/2010, 2009-11-29 c. b. Nr.3K-7-515/2009), nes nagrinėjamoje byloje ir minėtose bylose faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos atsakovei UAB „Žaidas“ jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 242 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 t. b. l. 23-25) ir valstybei – 25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 242 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ (j. a. kodas – 149650823, reg. buveinės adresas – Alytus, Žiburio g. 10-2, adresas korespondencijai – Kaunas, Ožeškienės g. 19) ir valstybei – 25 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėja Aušra Baubienė