Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. pripažino negaliojančiu 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0109/04/01127, kuriuo išieškotojui UAB Vakarų Baltijos korporacijai perduota 185 000 paprastųjų vardinių UAB „Senega“ akcijų, priklausančių skolininkui A. Z., už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą – 198 320 Lt (vienos akcijos vertė – 1,34 Lt).

Teismas nustatė, kad antstolė L. P., vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 3-246/2004 dėl 154 000 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojui UAB Vakarų Baltijos korporacijai, 2005 m. vasario 8 d. turto arešto aktu areštavo A. Z. nuosavybės teise priklausančias 778 855 akcijas – visas akcijas, į kurias buvo padalytas UAB „Senega“ įstatinis kapitalas. 2005 m. gegužės 10 d. UAB „Senega“ įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 850 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, kad UAB „Senega“ įstatinis kapitalas yra 778 855 Lt, kuris padalytas į 778 855 paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas. Neįvykus varžytynėms dėl to, kad į varžytynes neatvyko nei vienas pirkėjas, išieškotojui UAB Vakarų Baltijos korporacijai 2006 m. birželio 5 d. buvo pasiūlyta perimti iš varžytynių neparduotą turtą. Išieškotojas įstatymo jam suteikta teise pasinaudojo ir 2006 m. birželio 7 d. raštu išreiškė sutikimą perimti turtą. 2006 m. birželio 8 d. ginčo aktu išieškotojui UAB Vakarų Baltijos korporacijai perduota 185 000 paprastųjų vardinių UAB „Senega“ akcijų, priklausančių skolininkui A. Z., už 198 320 Lt. Turto perdavimo išieškotojui aktas su vykdomąja byla 2006 m. birželio 8 d. buvo perduotas tvirtinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau 2011 m. spalio 18 d. nutartimi civilinė byla dėl ginčo akto tvirtinimo kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas) buvo nutraukta, nurodant, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, CPK 702 straipsnyje nebeliko nuostatos, jog teisėjas turi patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą.

Teismas nurodė, kad CPK 602 straipsnio 6 punkte (pirminėje šio punkto redakcijoje) buvo nustatyta, jog turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ši įstatymo norma liko nepakeista ir 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, galiojančia nuo 2011 m. spalio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 85-4126), padarius CPK pakeitimus ir papildymus. Teismas taip pat pažymėjo, kad nurodytu įstatymu padarius CPK pakeitimus ir papildymus nebuvo pakeistos CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies normos, t. y. tos normos, į kurias nukreipia CPK 602 straipsnio 6 punktas ir kurios susijusios su varžytynėse parduodamo turto kaina.

Teismas konstatavo, kad turtas areštuotas 2005 metais, o areštuoto turto vertė nustatyta 2006 metais, todėl akivaizdu, jog per septynerius metus rinkoje įvyko nekilnojamojo turto kainų pokyčių, ir antstolio atliktas įkainojimas negali būti pripažintas teisingu ir atitinkančiu rinkos kainas. Teismo vertinimu, po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d nutarties antstolė nepagrįstai patvirtino 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo aktą ir perdavė turtą atsakovui nevertinusi perduodamo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012 paliko galioti 2007 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintos visos nuo 2005 m. gegužės 10 d. papildomai išleistos UAB „Senega“ akcijos. Iš valstybės įmonės Registrų centro 2013 m. lapkričio 25 d. išrašo matyti, kad UAB „Senega“ turi 778 855 akcijų, todėl teismas konstatavo, kad neliko dalies turto, kuris išieškotojui buvo perduodamas ginčo aktu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolio turto arešto aktą sudarė 2005 m. vasario 8 d., turtą išieškotojui perdavė 2012 metais, darė išvadą, jog per tiek laiko pasikeitė turto vertė ir antstolis privalėjo pagal CPK 681 straipsnio nuostatas areštuotą turtą perkainoti, ir dėl to ginčo aktą pripažino negaliojančiu. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalį, CPK 602 straipsnio 6 punktą, CPK 175 ir 185 straipsnius.

Teismas byloje konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, ir atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepripažino pagrįstu bei teisėtu. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad apie perduotą turtą ieškovas būtų buvęs informuotas, todėl, teismo tvirtinimu, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo UAB Vakarų Baltijos korporacijos ieškinio gavimo dienos ir jis nėra praleistas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas apie ginčo aktą žinojo nuo ginčo akto surašymo, o aktui įsigaliojus, turėjo teisę jį skųsti metus laiko (CPK 602 straipsnio 3 dalis), tačiau to nepadarė. Teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir akivaizdžiai nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, skundžiamame teismo sprendime konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismas netyrė atsakovų pateiktų rašytinų įrodymų, paneigiančių ieškovo poziciją dėl sužinojimo apie ginčo aktą momento, dėl šių įrodymų skundžiamame teismo sprendime nepasisakė, nenurodė argumentų, kodėl šiais įrodymais nesirėmė, o tik lakoniškai reziumavo, kad byloje nėra duomenų, kad apie ieškovo perduotą turtą ieškovas būtų informuotas. Ieškovas, savo teisių neįgyvendinęs laiku, prisiėmė dėl to galinčių kilti neigiamų jam pasekmių riziką. Ieškovas pats turi teisinių žinių, be to, jau daugiau kaip dešimt metų įvairiose bylose yra atstovaujamas advokatų, todėl nesikreipimo į teismą laiku dėl sandorio nuginčijimo pasekmės jam tikrai buvo žinomos.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo aktas negalioja dėl to, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo nebeliko dalies ginčo aktu perduoto turto. Ginčo turtas perduotas 2011 m. spalio 1 d., kai įstatymas pripažino galiojančiu antstolio surašytą ginčo aktą, o minėta kasacinio teismo nutartis priimta po to, kai aktas įsigaliojo. Atsižvelgiant į tai, kad teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai lemia, kad teismo sprendimai, jei juose nenurodyti kiti teisiniai padariniai, galioja į ateitį, kad teismo sprendimu sukeliamos teisinės pasekmės negali pažeisti sąžiningo asmens (šiuo atveju – išieškotojo UAB Vakarų Baltijos korporacijos) interesų, kad ginčo aktas buvo surašytas, įsigaliojo ir skolininko turtas išieškotojui buvo perduotas laikantis teisės aktų reikalavimų, vien todėl, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo sumažintas (grąžintas į pirminę padėtį) UAB „Senega“ įstatinis kapitalas, ginčo aktą pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo. Be to, ginčo aktu buvo perduotos 185 000 akcijų, t. y. visos perduotos akcijos išliko. Surašydama turto arešto aktą, antstolė jokių teisės aktų nepažeidė ir skolininkas tą pripažino. CPK 681 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, yra dispozityvi ir jai taikyti būtina nustatyti įkainotos turto vertės pokytį. Ieškovas apie skolą atsakovui UAB Vakarų Baltijos korporacijai bei kitiems kreditoriams (pvz., M. K.), taip pat apie šių skolų išieškojimui užtikrinti areštuotas jam priklausančias UAB „Senega“ akcijas žinojo nuo pat arešto akto surašymo momento, suvokė, kad anksčiau ar vėliau akcijos bus realizuotos, tačiau per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų, kad arešto akte nustatyta akcijų vertė būtų peržiūrėta, neteikė antstolei duomenų apie jų rinkos vertės, jeigu toks buvo, pokytį. Tokiu savo elgesiu ieškovas prisiėmė visų dėl to galinčių kilti jam neigiamų pasekmių riziką – jo turto perdavimą išieškotojams už antstolio nustatytą kainą. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad areštuotų UAB „Senega“ akcijų vertė pasikeitė, tačiau ne padidėjo, o sumažėjo, laikotarpis nuo ginčo akto surašymo iki realaus turto perdavimo užsitęsė dėl paties skolininko nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų.Antstolė CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ar 722 straipsnio 1 dalies pažeidimų nepadarė, t. y. visą A. Z. turto – areštuotų UAB „Senega“ akcijų – pardavimo iš varžytynių procedūrą atliko griežtai laikydamasi įstatyme išdėstytų reikalavimų. Ginčo aktas surašytas pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir jame nurodyta perduodamo turto kaina atitiko visus jai keliamus reikalavimus ir dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.Teismas sprendime nenustatė, kad kaina, už kurią išieškotojui perduotas skolininko turtas, yra esmingai mažesnė ir kad skolininko interesai dėl to buvo neproporcingai pažeisti. Teismas apskritai netyrė ir nenustatinėjo kainos, t. y. byloje nėra nustatyta, kad ginčo aktu perduoto turto vertė kito. Atsakovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad kaina lyginant ją su arešto metu nustatytąja, mažėjo, todėl skolininko interesai nebuvo pažeisti. Nėra aišku, ką teismas turėjo omenyje kaip vieną iš ieškinio reikalavimų tenkinimo teisinių pagrindų nurodydamas CPK 175 straipsnį, kuris ankstesnėje CPK redakcijoje reguliavo teismo pavedimo įvykdymo tvarka, o nuo 2011 m. spalio 1 d. apskritai neteko galios.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendime nenurodė, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Atsakovai į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad apie ginčo aktą ieškovas sužinojo nuo akto surašymo dienos 2006 m. birželio 8 d., tačiau tokių duomenų teismas nevertino. Be to, nors atsakovai bei trečiasis asmuo prašė taikyti ieškinio senatį pagal CPK 603 straipsnio 3 dalį, teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl netaikytina ši norma, nors ji yra specialioji prieš bendrąją CK 1.127 straipsnio 1 dalies normą. Teismas, išanalizavęs CK 1.80 straipsnio normą bei kasacinio teismo praktiką, taip ir nenurodė, ar ginčo aktas yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris, kokios konkrečiai imperatyvios įstatymo normos buvo pažeistos perduodant turtą išieškotojui ir ar šie pažeidimai galėjo lemti turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimą. Teismas, tenkindamas ieškinį ir ginčo aktą pripažindamas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, neatsižvelgė į galiojančią kasacinio teismo praktiką, kad turto perdavimo išieškotojui aktui pripažinti negaliojančiu skirtas CPK 602 straipsnis. Teismas sprendime nenurodė, kokią konkrečiai įstatymo normą antstolė pažeidė, įkainodamas ieškovo turtą. Ieškovo turtas 2006 metais buvo įkainotas laikantis visų įstatyme nustatytų reikalavimų ir antstolio pareiga atlikti teisingą, įstatymo reikalavimus atitinkantį skolininko turto įkainojimą buvo įvykdyta tinkamai. Teismo išvada, kad antstolė privalėjo vadovautis CPK 681 straipsnio nuostatomis areštuoto turto vertei perkainoti, yra nepagrįsta. Teismui grąžinus turto perdavimo išieškotojui aktą antstolei pagal įstatymą nebetvirtintiną aktą kartu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartimi, aktas buvo įsigaliojęs ir perkainoti jau kito asmens nuosavybėn perėjusį turtą antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo. Teismas neteisingai aiškino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl tariamai nelikusios dalies ginčo aktu perduoto turto. Teismo sprendimas, ieškinį tenkinant ir CPK 175 straipsnyje nurodytu pagrindu, yra nesuprantamas. Teismas, tenkinęs ieškovo ieškinį, neišsprendė akto pripažinimo negaliojančiu pasekmių pagal restitucijos taisykles ir pagrindus, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią teismas, pripažinęs varžytynių aktą negaliojančiu, turi išspręsti tokio akto pripažinimo negaliojančiu pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog A. Z. buvo informuotas apie turto perdavimą išieškotojui.Teismas teisingai aiškino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai darė išvadą, kad po teismų sprendimų nebeliko perduodamo turto. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimu panaikintos visos nuo 2005 m. gegužės 10 d. papildomai išleistos UAB „Senega“ akcijos, pasikeitė ne tik bendrovės akcinis kapitalas, bet ir jo sudėtis, akcijų vertė, kiekis ir pan. Visos akcijos, kurios buvo išleistos po 2005 m. gegužės 10 d. akcininkų sprendimo, yra panaikintos, todėl 2006 metais perduoto turto nebeliko, nes perduodamos konkrečios akcijos, nurodant jų nominalią vertę.Teismas teisingai sprendė dėl ginčo aktu perduoto turto vertės pokyčio turto arešto akto sudarymo metu 2005 metais ir turto perdavimo išieškotojui 2012 metais ir kad antstolis pagal CPK 681 straipsnį areštuotą turtą privalėjo įkainoti iš naujo. Per tokį laiko tarpą įvykęs akcijų kainų pokytis yra akivaizdus, net ir nevertinant to, kad pasikeitė bendrovės įstatinis kapitalas. Šiuo laikotarpiu UAB „Senega“ įsiskolinimai sumažėjo, padidėjo turto vertė, įmonė įsigijo papildomo turto ir tai lėmė akcijų vertės pokyčius.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir tikrindamas sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, suvaržytas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo. Tačiau draudimas peržengti apeliacinio skundo ribas nėra absoliutus. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės, taip pat teisėti interesai. Be to, teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, sudarančių pagrindą konstatuoti sprendimo neteisėtumą (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju atsakovas (išieškotojas) UAB Vakarų Baltijos korporacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pripažintas negaliojančiu 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0109/04/01127, kuriuo atsakovui (išieškotojui) perduota 185 000 paprastųjų vardinių UAB „Senega“ akcijų, priklausančių ieškovui (skolininkui) A. Z., už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą – 198 320 Lt (vienos akcijos vertė – 1,34 Lt), priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės, taip pat teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal atsakovo (išieškotojo) UAB Vakarų Baltijos korporacijos apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius aspektus.

Šioje byloje ieškovas A. Z. 2013 m. kovo 27 d. pareiškė ieškinį, kuriuo ginčijo antstolės L. P. 2006 m. birželio 8 d. surašytą turto perdavimo išieškotojui UAB Vakarų Baltijos korporacijai aktą Nr. 0109/04/01127, kuriuo išieškotojui buvo perduota 185 000 paprastųjų vardinių UAB „Senega“ akcijų, priklausančių skolininkui A. Z., už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, t. y. už 198 320 Lt, nurodant, kad vienos akcijos kaina yra 1,34 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolei L. P. 2004 m. gruodžio 1 d. buvo pateiktas vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. lapkričio 29 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 3-246/2004 dėl 154 000 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Z. (išieškotojas – UAB Vakarų Baltijos korporacija). 2005 m. vasario 8 d. buvo areštuotos ieškovui nuosavybės teise priklausančios 778 855 UAB „Senega“ akcijos. Vienintelio UAB „Senega“ akcininko A. Z. 2005 m. gegužės 10 d. sprendimu UAB „Senega“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 778 855 Lt iki 850 000 Lt. Antstolė skolininko (ieškovo) prašymu paskyrė ekspertizę, kad būtų įvertintos akcijos, ir 2006 m. balandžio 21 d. ekspertė, atlikusi ekspertizę, nustatė, kad 850 000 UAB „Senega“ paprastųjų vardinių akcijų rinkos vertė yra 1 137 000 Lt, o vienos akcijos rinkos vertė yra 1,34 Lt. Antstolė, remdamasi ieškovui priklausančio turto UAB „Senega“ paprastųjų vardinių akcijų ekspertizės aktu, 2006 m. gegužės 2 d. paskelbė apie būsimas 185 000 paprastųjų vardinių UAB „Senega“ akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 1,34 Lt, varžytynes, vyksiančias 2006 m. birželio 5 d. 14 val., o neįvykus šioms varžytynėms dėl to, kad į varžytynes neatvyko nei vienas pirkėjas, išieškotojui UAB Vakarų Baltijos korporacijai 2006 m. birželio 5 d. pasiūlė perimti iš varžytynių neparduotą turtą. Išieškotojas 2006 m. birželio 7 d. raštu išreiškė sutikimą perimti turtą (akcijas). 2006 m. birželio 8 d. buvo surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0109/04/01127, kuriame nurodyta, kad išieškotojui UAB Vakarų Baltijos korporacijai antstolė perdavė 185 000 paprastųjų vardinių UAB „Senega“ akcijų, priklausančių skolininkui A. Z., kurios vienos vertė yra 1,34 Lt, už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, t. y. už 198 320 Lt (I t., b. l. 111). Šis antstolės surašytas ir išieškotojo pasirašytas turto perdavimo išieškotojui aktas su vykdomąja byla 2006 m. birželio 8 d. buvo perduotas tvirtinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, vadovaujantis CPK 702 straipsniu. Primintina, kad CPK 702 straipsnio redakcija, galiojusi 2006 m. birželio 8 d., nustatė, jog išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir šis aktas kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui (1 dalis); teisėjas tvirtina aktą CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka (3 dalis). CPK 725 straipsnis (redakcija, galiojusi 2006 m. birželio 8 d.) nustatė, kad teisėjas turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina rezoliucija, nuo varžytynių dienos praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų (1 dalis); jeigu yra paduotas skundas dėl antstolių veiksmų, susijusių su varžytynėmis, arba jeigu dėl varžytynių teisėtumo teisėjui kyla abejonių, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje, tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytynių, o klausimas dėl varžytynių akto tvirtinimo ir skundai dėl antstolio veiksmų išsprendžiami ta pačia teismo nutartimi (2 dalis); teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis (4 dalis); nutarčiai, kuria patvirtintas varžytynių aktas, įsiteisėjus, laikoma, kad turtas parduotas (6 dalis); nutarčiai, kuria atsisakyta tvirtinti varžytynių aktą, įsiteisėjus, pirkėjui grąžinama sumokėta suma ir CPK nustatyta tvarka turtas perduodamas išieškotojui arba skelbiamos pakartotinės varžytynės, sumokėta suma negrąžinama CPK 711 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais (7 dalis); teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (8 dalis).

Nagrinėjamu atveju pateiktas teisėjui / teismui tvirtinti 2006 m. birželio 8 d turto perdavimo išieškotojui aktas nebuvo patvirtintas teisėjo rezoliucija, o dėl šio akto tvirtinimo buvo užvesta civilinė byla, kuri buvo nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. P2-633-342/2006). Ši byla buvo sustabdyta 2006 m. birželio 30 d. nutartimi paaiškėjus, kad perleidžiamo turto išieškotojui nėra, nes UAB „Senega“ akcijas pardavė, o 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta, kol paaiškės, jog šiame akte nurodytą turtą yra galimybė perduoti išieškotojui, t. y. kol bus išnagrinėta su šia byla susijusi kita civilinė byla pagal UAB Vakarų Baltijos korporacijos ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų prekyba“ ieškinį atsakovams A. Z., S. D. ir UAB „Senega“ dėl akcininko sprendimo ir akcininkų sprendimo nutarimų, akcijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu minėtą ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiu vienintelio UAB „Senega“ akcininko A. Z. 2005 m. gegužės 10 d. sprendimą padidinti UAB „Senega“ įstatinį kapitalą nuo 778 855 Lt iki 850 000 Lt, nustatė, kad UAB „Senega“ įstatinis kapitalas yra 778 855 Lt, kuris padalytas į 778 855 paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas, bei tenkino kitus ieškinio reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu minėtą sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, kuris nagrinėjo civilinę bylą dėl turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo, 2011 m. spalio 18 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir bylą nutraukė, nurodydamas, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, CPK 702 straipsnyje nebeliko nuostatos, jog teisėjas turi patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą.

Pažymėtina, kad 2011 m. birželio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame buvo nustatyta, jog nuo 2011 m. spalio 1 d. netenka galios CPK 725 straipsnis, o CPK 702 straipsnis pakeičiamas ir nustatoma, kad išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (1 dalis); nuo neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė (3 dalis). Taip pat buvo pakeistas CPK 602 straipsnis, reglamentuojantis turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais, t. y. šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas ir šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK 602 straipsnio 6 punkto redakcija nustatė, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad iki 2011 m. spalio 1 d. galiojęs CPK 725 straipsnis nustatė teismo pareigą patvirtinti aktus, kuriais skolininko turtas vykdant priverstinio vykdymo procedūras perleidžiamas kitiems asmenims, teismų praktikoje buvo išaiškinta, jog teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, tačiau tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. Būtent CPK 602 straipsnis nustato turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma, nustatanti vykdymo procese galimus pažeidimus ir jų teisinius padarinius. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti CPK 602 straipsnyje nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Jeigu pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka proceso dalyviai nebeturi galimybės, tai netrukdo jiems, įvykus turto pardavimui, perdavimui, ginčyti ieškinio teisenos tvarka tokio pardavimo ar perdavimo akto CPK 602 straipsnyje numatytais pagrindais. Tais atvejais, kai turtas parduotas varžytynėse, o skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudamas pripažinti pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, jeigu skunde nurodomos aplinkybės, kurios sudarytų CPK 602 straipsnyje numatytą akto pripažinimo negaliojančiu pagrindą, teisėjas, gavęs skundą dėl antstolių veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį, nes tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, o CPK XXXI skyrius jų nagrinėjimo nereglamentuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 725 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad kai varžytynių aktas patvirtintas teisėjo rezoliucija, tai šio teisėjo atlikto veiksmo teisėtumas ir pagrįstumas sprendžiami nagrinėjant ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2006; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2006; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto perdavimo patvirtinimo teisinė reikšmė yra ta, jog skolininko nuosavybės teisė į turtą pasibaigia, o teismo patvirtintas turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę pirkėjui ar išieškotojui, jeigu jis perima turtą, patvirtinantis dokumentas, o teismo atliekamas varžytynių akto ar turto perdavimo akto tvirtinimas yra ne tik procesinės priežiūros veiksmas, bet ir vykdymo veiksmo dalis, nes įteisina turto perdavimą. Teismas, spręsdamas dėl varžytynių akto ar turto perdavimo be varžytynių akto tvirtinimo pagal CPK 702 straipsnio 3 dalį ar 725 straipsnį, turi patikrinti, ar iki to momento nėra aplinkybių, jog dėl visiško vykdomojo dokumento įvykdymo vykdomoji byla pagal CPK 632 straipsnio 1 punktą turi būti laikoma baigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).