Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transportera“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-478-304/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transportera“ prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-151-671/2015, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transportera“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydama atnaujinti procesą Telšių rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-151-671/2015 pagal ieškovės UAB „Nailtex“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic Bioenergy“; įtraukti pareiškėją į atnaujintą civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu; atmesti UAB „Nailtex“ ieškinį kaip nepagrįstą, nepripažįstant 2014-03-03 preliminarios sutarties pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi bei atsisakyti tvirtinti UAB „Nailtex“ ir UAB „Baltic Bioenergy“ 2015-01-12 sudarytą taikos sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms normoms ir viešajai tvarkai. Nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2015-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-151-671/2015 patvirtino tarp ieškovės UAB „Nailtex“ ir atsakovės UAB „Baltic Bioenergy“ 2015-01-12 sudarytą taikos sutartį, pagal kurią UAB „Baltic Bioenergy“ pripažino, kad šalys pasirašydamos 2014-03-03 preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį sudarė pagrindinę nekilnojamojo turto – 1/2 stoginės ir kiemo aikštelės, pirkimo – pardavimo sutartį už bendrą 150000,00 Lt sumą. Pažymėjo, kad teisminis ginčas tarp UAB „Nailtex“ ir UAB „Baltic Bioenergy“ kilo ir taikos sutartis buvo sudaryta po to, kai pareiškėjos naudai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštuotos stoginė ir aikštelė), bei po to, kai pareiškėjos bei kitų kreditorių naudai iš skolininko UAB „Baltic Bioenergy“ turto buvo pradėti vykdyti išieškojimai pagal atitinkamas vykdomąsias bylas. UAB „Nailtex“ ir UAB „Baltic Bioenergy“ šios aplinkybės taikos sutarties sudarymo metu buvo žinomos, tačiau kreditoriai, kurių teisėms ir interesams sprendimas byloje turi tiesioginės įtakos, į bylą įtraukti nebuvo.

Nurodytiems reikalavimams užtikrinti pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones — areštuoti dalį UAB „Nailtex“ priklausančio nekilnojamojo turto – stoginės – žaliavų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, apsunkinti ar kitaip juo disponuoti. Prašymui pagrįsti nurodė, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, šalių elgesį, tikėtina, jog ieškovei sužinojus apie inicijuojamą proceso atnaujinimą, ji imsis priemonių perleisti nepagrįstai įgytą turtą, kas neabejotinai apsunkintų teismo sprendimo vykdytinumą tuo atveju, jeigu procesas būtų atnaujintas, ieškinys atmestas, o šalių sudarytą taikos sutartį atsisakyta tvirtinti. Pažymėjo, kad siekiant užkirsti kelią tam kelią būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – ieškovės nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą apribojimo, pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakyta, jog pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovui (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1357/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje pareikšto prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimams užtikrinti pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti dalį UAB „Nailtex“ priklausančio nekilnojamojo turto – stoginės – žaliavų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, apsunkinti ar kitaip juo disponuoti, tuo pagrindu, kad ieškovei UAB „Nailtex“ sužinojus apie inicijuojamą proceso atnaujinimą, ji imsis priemonių perleisti nepagrįstai įgytą turtą, kas apsunkins teismo sprendimo įvykdymą. 2015-02-19 nutartimi pareiškėjos prašymas tenkintas. 2015-02-26 nutartimi patikslinta Telšių rajono apylinkės teismo 2015-02-19 nutartis nurodant, kad pareiškėjos UAB „Transportera“ reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovei UAB „Nailtex“ priklausančio nekilnojamojo turto: stoginės-žaliavų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštas, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2015-03-26 nutartimi pareiškėjos UAB „Transportera“ prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki nutarties įsiteisėjimo. Telšių rajono apylinkės teismas vertino, kad pareiškėjos į procesą įtraukti trečiuoju asmeniu nebuvo teisinio pagrindo, kadangi ji pagal byloje pareikštus ieškovės reikalavimus neturėjo nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį pareiškėjai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį, siekiant apginti galimai pažeistas jos teises, o ne reikalauti atnaujinti procesą. Minėta 2015-03-26 Telšių rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-478-304/2015 neįsiteisėjusi. Pareiškėjai pateikus atskirąjį skundą byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme, numatytas teismo posėdis 2015-09-21 (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-688-368/2015).

Atsižvelgęs į išdėstytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad konkrečiu atveju apeliantės UAB „Nailtex“ nurodyti motyvai dėl prašymo atnaujinti procesą nepagrįstumo, teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų neprieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, apeliantės teisės įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą bei pareiškėjos argumentai dėl pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-151-671/2015 egzistavimo gali būti įvertinti tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės. Pažymėtina, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Byloje esant nustatytai aplinkybei, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjos atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui ir UAB „Transportera“ pareikštų reikalavimų pagrįstumas bus pakartotinai vertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tikėtinai negali būti tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti neabejotiną išvadą, kad pagal pareiškėjos pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagrindo teigti, jog pagal pareiškėjos dėstomus argumentus jos reikalavimas yra prima facie nepagrįstas, ir kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė LR CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra.

Pabrėžtina kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos konkrečiam nekilnojamam turtui - ieškovei UAB „Nailtex“ priklausantiems stoginei - žaliavų sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), dėl kurių nuosavybės nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas byloje. Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, į Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-151-671/2015, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, nagrinėjamus klausimus, pareiškėjos UAB „Transportera“ įrodinėjamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės galimai atnaujintoje civilinėje byloje neužtikrintų priimto galutinio teismo procesinio sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje pateiktus duomenimis turėjo pagrindą išvadai, kad pareiškėjos reikalavimų užtikrinimui yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – ginčo objekto areštą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantei priklausančio turto areštas neproporcingai trikdo įmonės ūkinę ir komercinę veiklą, pažeidžia apeliantės interesus, neproporcingai apriboja ieškovės teises disponuoti ginčo objektu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareikštų reikalavimų pobūdį ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumą, galimą grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti bei taikydamas minėtą priemonę nepažeidė šiam civilinio proceso institutui keliamų tikslų (LR CPK 185 straipsnis). Be to paminėtina, kad civiliniame procese vyraujantis šalių lygiateisiškumo principas (LR CPK 17 straipsnis) lemia tai, kad teismui ieškovo prašymu pritaikius atsakovui jo teisių apribojimus ir suvaržymus, t. y. laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis), pastarasis pagal LR CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Atsižvelgiant į nurodytą, į tai, kad ginčas byloje yra susijęs su konkretaus nekilnojamo turto - stoginės - žaliavų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimu, bei vadovaudamasis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis priemonėmis yra neproporcingai ir nepagrįstai apribojami apeliantės interesai, bei daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, jog turtas galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims, kas neabejotinai apsunkintų galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečiu atveju pagal byloje pateiktus duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytas turto areštas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ekonomiškumo, o taip pat proporcingumo principus, nevaržo apeliantės teisių daugiau negu to reikia teisėtam tikslui pasiekti (LR CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.