- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- Ik-856-473/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00995-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinei teismų administracijai
- Pareiškėjas
- Z. L.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjai atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovei Daliai Cirtautienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinei teismų administracijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai neišmokėtos teisėjo valstybinės pensijos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2011-05-02 kreipėsi į teismą prašydamas 1) priteisti iš atsakovių 2009-11-24 Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 9FB-49-( 4.46 ) ir VSDFV Radviliškio raj. skyriaus vedėjo sprendimais paskirtos ir neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos ir senatvės pensijos dalis; 2) įpareigoti atsakovus mokėti kas mėnesį ieškovui paskirtą teisėjų valstybinę ir senatvės pensiją. Skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad 2009-11-24 Nacionalinės teismų administracijos, direktoriaus įsakymu Nr. 9FB -49-(4,46 ) jam nuo 2009-11-06 buvo paskirta 2219,92 Lt teisėjų valstybinė pensija, tačiau nuo 2010-01-01 jam mokama tik 499,14 Lt teisėjo valstybinė pensija, kadangi jis yra dirbantis pensininkas ir jam taikomi teisės aktai, numatantys pensijų mažinimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Pareiškėjas nurodo, kad negalima nustatyti tokio gaunamos pensijos mažinimo teisinio mechanizmo, pagal kuri asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija dėl to būtų mažinama didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Priešingu atveju, taip pat nenustačius sumažintų valstybinių pensijų grąžinimo mechanizmo, yra pažeidžiami Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. reikalavimai (diskriminacijos uždraudimas), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostata - nuosavybė yra neliečiama. LR Konstitucinis teismas 2010-06-29 nutarimu pripažino, kad toks teisėjų valstybinių pensijų mažinimas prieštarauja LR Konstitucijai ir Konstituciniam teisinės valstybės principui, kad socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio nenumatytas pensijų kompensavimo mechanizmas, prieštarauja Lietuvos Respublikos konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos ir atsakovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į skundą (b. l. 55-57) nurodė, kad nuo 2010-10-01 teisėjų valstybinė pensija pareiškėjui buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą koeficiento, taikomo apskaičiuojant valstybinių socialinio draudimo senatvės ir ištarnauto laiko pensijų, valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dalį, mokamą asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, apskaičiavimo formulę. Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., 16 str. 4 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad LR Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Oficialiai 2010-11-16 paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, atsakovė neturi teisinių galimybių kompensuoti, skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokios valstybinės pensijos, kuri atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Paskirta teisėjo valstybinė pensija pareiškėjui bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai.
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (perėmęs VSDFV Radviliškio skyriaus teises ir pareigas) su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 71-74) nurodė ir teismo posėdyje jos atstovė paaiškino, kad pareiškėjui nuo 2009-07-01 paskirta 1503,56 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija viršijo 650 Lt, todėl vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinojo įstatymo) nurodyta tvarka nuo 2010-01-01 pareiškėjui perskaičiuota pensija yra 1342,10 Lt dydžio. Pareiškėjas nuo 2010 m. sausio mėnesio yra draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, nes pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 dalies 8 p. vykdo individualią advokato veiklą. Todėl, vadovaujantis minėta Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. nuostata, jam nuo 2010-01-01 yra mokama 615,60 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (432 Lt - pagrindinė pensijos dalis + 183,60 Lt - priedas už 17 metų stažą, viršijantį 30 m.). Sprendimų dėl pareiškėjui paskirtos pensijos sumažinimo priėmimo metu atsakovė vadovavosi galiojančias teisės aktais, todėl jos veiksmai vykdant tinkamai paskelbtą galiojantį įstatymą, buvo teisėti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 61-62) nurodė, kad dėl pareiškėjo skundo prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjas, atsakovių Lietuvos valstybės ir Nacionalinės teismų administracijos bei trečiojo asmens atstovai apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 157-160). Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Šios bylos ginčo dalykas iš esmės yra pareiškėjui mokamų valstybinės teisėjų pensijos ir senatvės pensijos sumažinimo pagrįstumas.
Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjui VSDFV Radviliškio skyriaus 2009-07-26 sprendimu nuo 2009-07-01 paskirta 1503,56 Lt dydžio senatvės pensija (b. l. 4) Nacionalinės teismų administracijos 2009-11-24 įsakymu Nr. 9FB-(4.49) nuo 2009-11-06 paskirta 2219,92 Lt teisėjų valstybinė pensija (b. l. 58). Pareiškėjas 2011-05-23 kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją dėl sumažintos teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo, nurodydamas, kad jo gaunama teisėjų pensija sudaro 529,01 Lt (b. l. 59), 2011-06-15 raštu, Nacionalinė teismų administracija jam pranešė, kad valstybinė teisėjų pensija jam yra sumažinta remiantis LR Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pagrindu, kadangi pareiškėjas tuo laikotarpiu turėjo draudžiamų pajamų (b. l. 60). Pareiškėjas 2011-06-02 skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl jam paskirtos senatvės pensijos sumažinimo (b. l. 67). VSDFV Radviliškio skyrius 2011-05-27 bei 2011-06-30 raštais pareiškėjui nurodė, kad jam paskirta senatvės pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo nuostatais ir grąžinti neišmokėtos pensijos dalį nėra juridinio pagrindo (b. l. 68, 69-70).
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153; Žin., 2005, Nr.71-2555, toliau - Įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr.91-1781; Žin., 2005, Nr.83-3066, toliau - Nuostatai), Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas („Valstybės žinios“, 2002, Nr. 73-3088) (toliau – ir TVP Įstatymas), 2009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717, toliau - Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo nuo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 5 p. (2009-12-09 redakcija), šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, <...> kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį. Šio įstatymo 3 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatytas ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis - 650 Lt, šį dydį viršijančių valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo tvarka nustatoma Laikinojo įstatymo 6 str. pagrindu, atsižvelgiant į einamų metų draudžiamų pajamų dydį – 1170 Lt. Po pensijos paskyrimo draudžiamų pajamų turintiems asmenims pensijų skaičiavimo tvarką nustato Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), t. y. taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjui remiantis šio įstatymo 8 str. 1 d., taip pat buvo perskaičiuota ir sumažinta senatvės pensija, atsižvelgiant į jo gautas draudžiamąsias pajamas (b. l. 69).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo nutarimas) ir pripažino, kad Laikinojo įstatymo (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) 8 str. 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas nutarime išaiškino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau reguliuojant pensijų santykius būtina paisyti Konstitucijos 48 str. 1 d., kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiūra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbą; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Šis Konstitucinio Teismo 2012-09-06 nutarimas įsigaliojo ir leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl neteisėtai sumažintos senatvės ir teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos. Teismas pasisako, kad nors tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, tai nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Teismas, remdamasis anksčiau cituotomis LR Konstitucinio teismo išvadomis, sprendžia, kad pareiškėjui, kaip dirbančiam pensininkui, pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalį buvo ribojama neteisėtai, todėl ši jo pažeista teisė turi būti ginama. Iš byloje pateiktos VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos (b. l. 20-21) matyti, kad pareiškėjai apribotos pensijos dydis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. sudaro 8717 Lt (b. l. 164-165), ši neišmokėtos valstybinės senatvės pensijos dalis priteisiama pareiškėjui (LR ABTĮ 88 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 1 d. VSDFV finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 str. 1 d. VSDFV biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjai neteisėtai neišmokėtą valstybinės senatvės draudimo pensijos dalį turi išmokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., 16 str. 4 d. atitikties Lietuvos Konstitucijai“, paskelbtas 2010-11-16 „Valstybės žinios“) (toliau – ir KT nutarimas) išaiškino, kad Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., pagal kurį nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal TVP įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai, TVP įstatymo 6 str. 3 d. įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Konstitucinis teismas 2010-06-29 nutarimu šią teisės normą, o taip pat ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 ir 2010-11-12 redakcijos) nuostatą, tiek kiek formuluotė „kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 5 p. nustatytas teisėjų valstybines pensijas, pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Kadangi toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti tokioms situacijoms, kai asmeniui, buvusiam teisėjui, kurio valstybinių ir valstybinių socialinių draudimo pensijų suma viršija įstatymo numatytus ribinius dydžius arba yra nedaug už šį dydį mažesnė, teisėjų valstybinė pensija nebus mokama išvis ir gali tapti ne realia, o nominalia konstitucine teisėjo socialine garantija nutrūkus jo įgaliojimams. Šis Konstitucinio teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010-11-16.
Kaip minėta, pareiškėjui Nacionalinės teismų administracijos 2009-11-24 įsakymu Nr. 9FB-(4.49) nuo 2009-11-06 paskirta 2219,92 Lt teisėjų valstybinė pensija, todėl įvertinus aukščiau nurodytas Konstitucinio teismo išvadas, ši paskirta teisėjų valstybinė pensija jam turi būti ir mokama. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų valstybinė pensija jam buvo ribojama neteisėtai, ši jo pažeista teisė turi būti ginama. Iš byloje pateiktos Nacionalinės teismų administracijos pažymos (b. l. 144-145) matyti, kad pareiškėjui apribotos pensijos dydis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. sudaro 48741,43 Lt ((2219,92 x 33) - (10224,28+14291,65) = 48741,43). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 pažymėjo, jog teisėjų valstybinės pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo 2010-11-16 buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“. Teismas darė išvadą, kad tokiu atveju neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn., priteisiama 48741,43 Lt neišmokėtos valstybinės teisėjų pensijos dalis iš Lietuvos valstybės, atsakovė Nacionalinė teismų administracija įpareigojama kas mėnesį mokėti pareiškėjui jam paskirtą 2219,92 Lt teisėjų valstybinę pensiją (LR ABTĮ 88 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo Z. L. skundą patenkinti.
Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 8717 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniolika litų) Z. L..
Priteisti iš Lietuvos valstybės 48741,43 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt vieną litą, 43 ct) Z. L..
Įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją mokėti Z. L. 2219,92 Lt teisėjų valstybinę pensiją.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.